- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- 2VP-8298-793/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05229-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Suinteresuotas asmuo
- M. B., R. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys R. B., M. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo, prašydama spręsti M. B. atsakomybės klausimą vykdomojoje byloje Nr. 0004/21/27123, dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-10026-400/2017, kuriuo nustatyta tvarka dėl mamos R. B. bendravimo su sūnumi T. B., nevykdymo ir M. B. taikyti įstatymo numatytas sankcijas – baudą išieškotojos R. B. naudai už nesuteiktą galimybę bendrauti su sūnumi T. B. 2021 m. liepos 13 d. ir 2021 m. liepos 15 d. Nurodo, kad M. B. nesuteikė galimybės pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, t. y. antradienį, liepos 13 d. nuo 17 val. iki 19 val. vaiko mamai bendrauti su sūnumi. Pažymėjo, kad 2021 m. liepos 13 d. surašytas aktas dėl R. B. nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi T. B. nevykdymo. 2021 m. antstolės kontoroje užregistruotas išieškotojos pranešimas, jog ir ketvirtadienį, liepos mėn. 15 d. M. B. nesuteikė teisės kaip numatyta teismo sprendime matytis su sūnumi T. B.. 2021 m. liepos 15 d. surašytas aktas dėl R. B. nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi T. B. nevykdymo. Nurodė, kad iš išieškotojos pareiškimo paaiškinimų matyti, kad vaiko tėvas M. B. be priežasčių, kurios būtų svarbios nesuteikti galimybės mamai bendrauti su sūnumi, kategoriškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Suinteresuotas asmuo R. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, teismo prašė teisės aktais nustatytos sankcijos netaikyti. Pažymėjo, kad apie 2017 metais priimtą teismo sprendimą R. B. prisiminė tik 2021 metais ir 2021 m. birželio 25 d. išsiėmė vykdomąjį raštą. 2021 m. liepos 13 d. R. B. kreipėsi į antstolį, nurodydama, kad vaiko tėvas M. B. nevykdo teismo sprendimo, kliudo bendrauti su sūnumi pagal teismo sprendimo 3.3.1. punktą, neleidžia sūnui paskambinti asmeniškai, sūnui yra uždraudęs skambinti motinai, bendravimas telefonu gali vykti tik susisiekus su M. B.. Nurodė, kad antstolės pareiškime teismui ir R. B. antstolei adresuotame pareiškime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Mano, kad negali būti kaltinamas teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nesilaikymu, nes pati R. B. beveik ketverius metus minėtos tvarkos nesilaiko arba laikosi taip, kaip jai pačiai yra patogu. Taip pat pažymėjo, kad iš anksto informavo R. B. apie tai, kad sūnus T. B. nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. liepos 18 d. bus su savo seserimi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). A. G. yra R. B. dukra. Minėtas laikotarpis brolio ir sesers laiko praleidimui kartu buvo pasirinktas, nes A. G. tuo metu turėjo atostogas ir apie tai buvo žinoma R. B.. Brolį ir seserį sieja glaudūs ir artimi ryšiai, jie pastoviai bendrauja. A. G. jam yra daugiau nei sesuo. Kai R. B. paliko šeimą, (duomenys neskelbtini) savo broliui (duomenys neskelbtini) ilgą laiką atstojo motiną. A. G. ir jos motina R. B. daugiau nei 3,5 metų nebendrauja. Mano, kad R. B. kreipimasis į antstolius yra kerštas ir pykčio protrūkis. Kaltinimai neleidžiant susitikti su vaiku yra nepagrįsti ir ištraukti iš konteksto. Būtent, R. B. reguliariai pažeisdavo susitikimų su vaiku tvarką. Ne vieną kartą buvo atvejų, kai R. B., pasiėmusi T. B., jo negrąžindavo keletą dienų, tuo metu, kai neturėdavo teisės su juo būti ir tam negaudavo leidimo. Taip pat per paskutinius 3,5 metų, R. B. sistemingai nepasirodydavo ir nesusisiekdavo po mėnesį, du ar net ilgiau. Atsiradusi reikalaudavo nedelsiant suteikti galimybę pasiimti vaiką, neatsižvelgiant į suplanuotus planus. Atkreipė dėmesį, kad neriboja R. B. ir T. B. bendravimo telefonu. Paaiškino, jog T. B. turėjo savo telefoną, kuris buvo skirtas susisiekti, esant būtinybei. Tačiau, kai R. B. pradėjo skambinti po keliolika kartų į dieną, kas svarbiausia, pamokų metu – teko sugrįžti prie bendravimo per jo telefoną. R. B. ,siekdama savo asmeninių interesų bei tikslų, piktybiškai pateikė pareiškimą dėl tariamo teismo nustatytos tvarkos nesilaikymo, turėdama tikslą pabloginti tėvo ir sūnaus gerus tarpusavio santykius, o tai rodo, kad R. B. nesiekia vaiko gerovės ir neatsižvelgia į teisėtus vaiko interesus, todėl antstolės pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančius nepilnamečius vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas netaikomas. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti. Šeimos nepilnametis vaikas T. B., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), taip pat berniukas lanko (duomenys neskelbtini) sekciją. Vaiko tėvas M. B. yra dirbantis asmuo, dėl jo netinkamo elgesio skyrius nėra gavęs jokių pranešimų, išskyrus tai, kad 2021 m. liepos 30 d. į skyrių kreipėsi R. B., kuri rašte prašė vertinti sūnaus emocinę ir psichologinę būseną. Skyrius pateikė raštišką atsakymą Nr. 5SD-4982, kuriame nurodė, jog nenustatė jokio teisinio ir faktinio pagrindo atlikti prašomus medicininio pobūdžio veiksmus nepilnamečio asmens atžvilgiu. Vaiko tėvas, skyriaus manymu, tinkamai vykdo sūnaus priežiūrą, juo rūpinasi, auklėja, materialiai išlaiko. Ar nagrinėjamu atveju teismo sprendimo netinkamas vykdymas buvo piktybiškas, ar tik formalus, sutapus tam tikroms aplinkybėms, palieka spręsti teismui, tačiau skyrius atstovaudamas prioritetines vaiko teises ir interesus bendravimą su kitais giminaičiais netraktuoja tai kaip vaiko teisių pažeidimą. Skyriaus nuomone, kad tai galėtų būti vertintina kaip R. B. teisių pažeidimas bei vienetinis 2017 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo nevykdymas (formaliai). Skyriaus nuomone antstolio fiksuotas 2017 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo nevykdymas nėra sisteminis ar piktybiškas, todėl nevertintinas kaip vaiko teisių pažeidimas ar netinkamas nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas. Mano kad, nepilnametis berniukas turi teisę bendrauti ne tik su mama, bet ir su seserimi, o to pasėkoje gali rastis tokios situacijos, todėl abu tėvai abipusiu sutarimu ir nuolaidų būdu turi spręsti tokias situacijas. Šiuo atveju dėl tėvų nesusikalbėjimo, ambicijų ar galimai asmeninių siekių pasikreipta į teismą dėl administracinės atsakomybės taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. B. pareiškėjos pareiškimą palaikė. Nurodė, kad tai nebuvo vienkartinis M. B. pažeidimas. Pažymėjo, kad besikreipiant į institucijas gavo patarimą fiksuoti pažeidimus oficialiai, nes kitu atveju niekas nepasikeis. Teigė, kad M. B. vienašališkai sprendžia dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nesivadovauja tvarka, kuri yra numatyta teismo sprendime. M. B. piktybiškai ir vienašališkai sprendžia, kada ir kaip jai reikėtų bendrauti su sūnumi T. B.. Teigė, kad apie dukros A. G. atostogas iš anksto informuota nebuvo. Nurodė, kad 2021 m. liepos 11 d. M. B. atsiuntė žinutę, kurioje informavo jau kaip faktą, jog nematys sūnaus nes jis leis vaiką pas seserį. M. B., žinodamas, jog jai priklauso matytis su sūnumi ateinančios savaitės antradienį ir ketvirtadienį, piktybiškai ignoravo teismo sprendimą ir išvežė sūnų pas seserį. Nurodė, jog priekaištų, kad sūnus bendrauja su seserimi, neturi. Teigė, kad 2021 m. liepos 11 d. rašė M. B. žinutę, jog antradienį atvažiuos ryte pasiimti vaiko, jei neleis, fiksuos faktą. M. B. į šią žinutę nieko neatsakė. 2021 m. liepos 12 d. rašė žinutę M. B., jog nesulaukia informacijos kelintą valandą pasiimti (duomenys neskelbtini). M. B. atrašė, jog jau buvau informuota, kad šią savaitę (duomenys neskelbtini) laiką leis su seserimi. Pabrėžė, kad su ja nebuvo derinta dėl vaiko laiko su seserimi, o atostogos yra žinomas dalykas iš anksto. Mano, kad jos teisė bendrauti su sūnumi nėra susijusi su jos sūnaus ir dukros bendravimu, todėl pagrindo keisti teismo sprendime numatytos bendravimo tvarkos nebuvo. Atsakydama į klausimus R. B. patvirtino aplinkybę, kad 2021 m. liepos 7 d. pasiėmė vaiką ir grąžino jį tik 2021 m. liepos 11 d., nors per šį laikotarpį turėjo grąžinti sūnų į gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. B. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad patį faktą pripažįsta, jog minimas dienas sūnus nebuvo su R. B., tačiau ji buvo iš anksto informuota, jog jų sūnus laiką leis su seserimi. Atkreipė dėmesį, kad prieš tai pati R. B. laiku negrąžino vaiko. Pažymėjo, kad vaikas turi labai stiprų emocinį ryšį su seserimi. Mano, kad kreipimasis į antstolius yra kerštas už tai, kad vaikai gražiai tarpusavyje bendrauja. 2021 m. liepos 11 d. viskas vyko labai greitai ir operatyviai, viskas buvo iš anksto suplanuota. Nors minėtas dienas vaiko su R. B. nebuvo, tačiau ji puikiai žinojo su kuo ir kur yra vaikas. A. G. turi labai nedaug atostogų, o ir šios nebuvo suplanuotos iš anksto. Mano, kad brolis su sese taip pat turi teisę praleisti kartu laiką. Teigė, kad pati R. B. nesilaiko bendravimo tvarkos, dažnai dingdavo kuriam laikui, o paskui vėl norėdavo bendrauti su sūnumi. Paskutinį kartą vaiką parvežti namo turėjo 2021 m. liepos 8 d., tačiau vaiką grąžino tik 2021 m. liepos 11 d. Tuomet R. B. nurodė, jog vaiko negrąžins, nes M. B. savaitgalį sūnaus jai neduos. Patvirtino, kad tai ta pati 2021 m. liepos 11 d., kai R. B. žinute buvo informuota apie tai, kad vaikas išvyks pas seserį. Nurodė, kad per pastarąjį laikotarpį nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 20 d. bendravimas su sūnumi vyko taip kaip nustatyta teismo bendravimo tvarkoje. Pažymėjo, kad vaikas pats norėjo važiuoti pas seserį.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad į bylą pateikė rašytinę išvadą ir pasilieka prie tos pačios pozicijos. Papildomai nurodė, jog gyvenimas ir vaiko interesai yra kur kas daugiau nei teismo nustatyta bendravimo tvarka, nors ji ir turi įstatymo galią. Institucija, atstovaudama išimtinai vaiko interesus, šioje situacijoje niekaip neidentifikavo, kad būtų pažeisti vaiko interesai. Galimai M. B., siekdamas apginti vaiko teises bei interesus ir leisdamas pasisvečiuoti pas seserį, padarė mažiau blogą dalyką vaikui, nei uždrausdamas tuo metu vaikui susitikti su seserimi ir atiduodamas vaiką mamai laikantis formalios bendravimo tvarkos. Vaiko interesas turi būti aukščiau už formalias bendravimo tvarkas. Atsižvelgiant į sąlygas, kurios lėmė formalios bendravimo tvarkos pažeidimą, nemano, kad buvo padarytas nusižengimas dėl ko turėtų būti skiriama sankcija.
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė V. D. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant bei prašo pareiškimo tenkinimo ar netenkinimo klausimą spręsti įvertinus byloje surinktus įrodymus bei proceso šalių paaiškinimus dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo nesilaikant teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš vykdomosios bylos Nr. 0004/21/27123 rašytinės medžiagos nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo 2021 m. birželio 25 d. pateiktą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2YT-10026-400/2017 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, išieškotoja R. B., skolininkas M. B. (v. b. l. 1-4).
Panevėžio apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal pareiškėjų R. B. ir M. B. prašymą, institucija teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nusprendė patvirtinti 2017 m. lapkričio 29 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Be kita ko, teismo sprendimu 3.3.1. ir 3.3.2. punktais nustatyta tokia bendravimo tvarka: R. B. turi teisę bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant (išskyrus teisę išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų) sūnų iš jo gyvenamosios vietos, vaikų darželio ar mokymosi įstaigos, prieš tai pranešusi vaiko tėvui, pirmadienį ir trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su ja, bei antradienį ir ketvirtadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su M. B., nuo 17 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki tos pačios dienos 19 val.; R. B. turės teisę bendrauti su sūnumi pasiimant ir išsivežant (išskyrus teisę išsivežti vaiką už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jeigu prieš tai nebuvo susitarta kitaip su M. B.) sūnų iš jo gyvenamosios vietos arba iš švietimo ar ugdymo įstaigos, prieš tai pranešusi vaiko tėvui, kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, nuo penktadienio 16 val. (ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau) ir parvežant jį į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip iki atitinkamo tos savaitės sekmadienio 19 val. Jei buvimo su sūnumi metu prieš šeštadienį eina ne darbo ar oficiali šventės diena, tai R. B. turi teisė būti su vaiku nuo paskutinės darbo dienos prieš ne darbo ar oficialios šventės dieną (išskyrus šios sutarties 3.3.7. punkte numatytus atvejus) 16 val. ( ar ankstesnės valandos, jeigu užsiėmimai vaiko mokymo ar ugdymo įstaigoje baigiasi anksčiau). Jei buvimo su sūnumi metu po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena (išskyrus šios sutarties 3.3.7. punkte numatytus atvejus), tai R. B. turi teisę būti su vaiku ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o parvežti jį į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val. (v. b. l. 3).
2021 m. liepos 13 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-4-25306 „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“. Patvarkymas Nr. S-21-4-25306 išsiųstas skolininkui M. B. 2021 m. liepos 13 d. (v. b. l. 10-11).
2021 m. liepos 13 d. surašytas aktas Nr. S-210000477 dėl R. B. nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi T. B.. Akte nurodyta, kad 2021 m. liepos 13 d. R. B. kreipėsi į antstolę, nurodydama, kad vaiko tėvas M. B. nevykdo teismo sprendimo, kliudo bendrauti su sūnumi pagal teismo sprendimo 3.3.1. punktą, neleidžia sūnui paskambinti jam asmeniškai, sūnui tėvas yra uždraudęs skambinti motinai, bendravimas telefonu gali vykti tik susisiekus su M. B.. Antstolė 2021 m. liepos 13 d. nuvykusi stebėti ar M. B. teismo sprendime nurodytu laiku leis motinai bendrauti su sūnumi, nustatė, kad M. B. nepalydėjo sūnaus į susitikimo vietą, t. y. 2021 m. liepos 13 d. (antradienį) vaiko motina R. B. negalėjo bendrauti su savo vaiku (v. b. l. 13).
2021 m. liepos 15 d. surašytas aktas Nr. S-210000480 dėl R. B. nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi T. B.. Akte nurodyta, kad 2021 m. liepos 15 d. antstolės kontoroje užregistruotas išieškotojos R. B. pranešimas, jog ketvirtadienį, liepos mėn. 15 d. M. B. nesuteikė teisės, kaip numatyta teismo sprendime, matytis su sūnumi Tomu. M. B. nevykdo teismo sprendimu nurodytos bendravimo tvarkos 3.3.1. punkte, 2021 m. liepos 15 d. (ketvirtadienį) vaiko motina R. B. negalėjo bendrauti su savo vaiku T. B. (v. b. l. 15).
2021 m. liepos 27 d. antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tačiau akcentuotina, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog teismo sprendimas 2021 m. liepos 13 d. ir 2021 m. liepos 15 d. nebuvo vykdomas, tačiau, įvertinus bylos duomenis ir šalių paaiškinimus, matyti, jog minėtomis dienomis teismo sprendimo nevykdymą lėmė objektyvios priežastys.
Iš rašytinės bylos medžiagos duomenų ir bylos šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad M. B. iš anksto informavo R. B. apie tai, kad jų sūnus T. B. nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. liepos 18 d. laiką leis su seserimi A. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtus duomenis patvirtina suinteresuoto asmens M. B. atsiliepime pridėtas ginčo šalių telefoninis susirašinėjimas. Tai, jog nepilnametis vaikas T. B. savaitę laiko praleido su seserimi ir tuo metu negalėjo susitikti su mama, kaip tai numatyta teismo sprendime, nesudaro pagrindo pagrįstai teigti, kad M. B. sąmoningai ar tyčia siekė pažeisti nustatytą bendravimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. nėra svetimas žmogus, ji yra suinteresuotų asmenų dukra bei T. B. sesuo. Taip pat iš suinteresuoto asmens M. B. atsiliepimo ir paaiškinimų nustatyta, kad seserį ir brolį sieja itin glaudūs ryšiai. Suinteresuotas asmuo R. B., duodama paaiškinimus teigė, kad priekaištų, jog sūnus bendrauja su seserimi neturi. Sutiktina su institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktu argumentu, jog nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ne tik su mama, bet ir su seserimi, todėl abu tėvai turi abipusiu sutarimu ir nuolaidų būdu spręsti dėl galimų bendravimo su vaiku pokyčių, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus. Teismas neturi duomenų, jog pažeidimai būtų sisteminio ar piktybinio pobūdžio, fiksuotas pažeidimas laikytinas vienetinis 2017 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo nevykdymas. Pažymėtina, kad abi šalys viena kitos atžvilgiu turi priekaištų dėl nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Iš byloje nustatytų aplinkybių aišku, kad ir pati R. B. atskirais atvejais nesilaikė bendravimo tvarkos, numatytos teismo sprendime, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimo nevykdymas buvo vienpusiškas tik M. B. pusės. Teismo sprendime numatyta, kad R. B. turi informuoti M. B. apie ketinimą numatytą dieną bendrauti su vaiku T. B., tačiau duomenų, kad ji šiuos veiksmus būtų atlikusi konkrečiai 2021 m. liepos 13 d. ir 2021 m. liepos 15 d., byloje nėra. Pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų, kaip jau minėta, nustatyta, kad pati R. B. kelios dienos prieš užfiksuojant antstolei minėtą pažeidimą, nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. 2021 m. liepos 7 d. pasiėmė vaiką ir grąžino jį tik 2021 m. liepos 11 d., nors per šį laikotarpį turėjo grąžinti sūnų į gyvenamąją vietą. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus.
Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju, teismo sprendimo netinkamas vykdymas nebuvo piktybiškas, o tik formalus, sutapus tam tikroms aplinkybėms, todėl nelaikytinas vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, pažeidžiančiu vaiko teisės į šeimos ryšius užtikrinimą, todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui M. B., atsižvelgiant į egzistuojančias ir tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, yra neproporcingas, netikslingas ir nebūtinas, todėl pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimas kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0004/21/27123 grąžinti antstolei V. D..
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.