Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-270/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-15
Bylos Nr.
1-179-270/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10158-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
L. K.
Nukentėjusysis
J. Š.
Advokatai
Sigitas Mikliušas, Gediminas Usavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-179-270/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10158-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Linui Silevičiuikaltinamajam L. K.,jo gynėjams advokatui Romualdui Mikliušui, advokato padėjėjui Sigitui Mikliušui,nukentėjusiajam J. Š.,jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Usavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K. (L. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj., teistas :

2011-11-06 Vilniąus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnį,

2013-05-02 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. d., 182 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

2016-02-21, apie 21.15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje , esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, konflikto metu tyčia sudavė smūgį ranka ir smūgį koja J. Š. į veidą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam J. Š. apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį ties 38 dantimi su poodine kraujosruva žando minkštuosiuose audiniuose ir poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje. Tokiais savo veiksmais L. K. nesunkiai sutrikdė J. Š. sveikatą, nes dėl žandikaulio lūžio J. Š. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis parodė, kad 2016-02-21 būdamas su A. M. jis paskambino V. K. , kad pastarasis paimtų jį iš prekybos centro „ Mada“ ir nuvežtų namo. Atvažiavęs V. K. pasiūlė nuvažiuoti prie „Forum Palace“, nurodė, kad ten yra J. A., K. K. ir J. Š.. J. Š. jam pažįstamas. Nuvykus prie „ Forum Palace“ V. K. sustojo prie kito automobilio, kuriame sėdėjo K. K., J. Š. , J. A. ir E. K., abiejų automobilių langai buvo atidaryti. Jie, tai yra J. Š. ir kiti, automobilyje žaidė kortomis ir rūkė “žolę“. Po kurio laiko tarp J. Š. ir K. K. kilo ginčas. K. K. J. Š. pradėjo varyti iš automobilio. Automobilio langas buvo atidarytas, todėl jis viską girdėjo. Suprato, kad ginčas kilo dėl kortų. J. Š. išlipo iš automobilio, pradėjo agresyviai elgtis. Jis priėjęs paėmė jį už rankų ir liepė nusiraminti, bet jis mosavo rankomis ir užsimojo. Kadangi jam buvo įstatyti laikini priekiniai dantys, todėl gindamasis nuo J. Š. pakėlė sulenktą ranką ir pataikė nukentėjusiajam į veidą, į žandikaulį. Specialiai jis nukentėjusiajam nesudavė, J. Š. nenugriuvo, o jis pats nuėjo į šoną. Nukentėjusysis toliau agresyviai elgėsi, šaukė, kad visus pasodins. Kažkas pasakė, kad jis iškvietė policiją. Kadangi jis ir toliau rėkavo J. A. , kad jį nuraminti paguldė ant žemės. Kurį laiką jis buvo ramus, tačiau vėliau vėl pradėjo šūkauti. Tuomet J. A. sudavė jam į veidą, po ko J. Š. nugriuvo. Tada jis, V. K., K. K., J. A. ir A. M. išvažiavo, nes buvo iškviesta policija. Po įvykio J. Š. už tai, kad nerašytų pareiškimo, pareikalavo 3000 eurų. Jis nesutiko, nes J. Š. sudavė ir J. A., o jo suduotas smūgis buvo nestiprus.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 30-31), kaltinamais juos patvirtino.

Nukentėjusysis J. Š. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 3-4 metus, konfliktų tarp jų nėra buvę. 2016-02-21 jis su K. K., J. A., sėdėjo K. K. automobilyje prie „ Forum Palace“, gėrė degtinę, žaidė kortomis . Atvažiavo L. K. su V. K.. Vėliau tarp jo ir K. K. dėl kortų kilo konfliktas. J. A. jį išvarė iš mašinos ir paguldė ant žemės, tuomet jis pradėjo ant visų rėkti, atėjo L. K.. Jie pradėjo kalbėtis . Bekalbant L. K. jam smogė iš alkūnės į apatinį žandikaulį iš kairės pusės, po ko jis nugriuvo ir kas vyko toliau atsimena prastai. Jis negalėjo atsistoti, nes jam plyšo kojos raiščiai. Jokių veiksmų iš jo pusės, kad sukeltų L. K. nepasitenkinimą nebuvo, neatsimena, kad būtų įžeidęs L. K.. Atsimena, kad J. A. paskambino jo merginai, kuri atvažiavo po kokių 10 minučių. Ji iškvietė greitąją pagalbą. J. A. jo nemušė. L. K. jam sudavė dar vieną smūgį koja į krūtinę prie automobilio. Šį smūgį matė ir jo mergina. Paskui jie visi išvažiavo, o jis buvo nuvežtas į ligoninę. Sekančią dieną L. K. buvo atvažiavęs, gąsdino, aiškino, kad jis nemušė, paskui gąsdino ir jo mamą, grasino, kad jį išmes iš darbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje . Po sumušimo 4 mėnesius buvo nedarbingas, yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurį palaiko.

Liudytojas J. A. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad tiek kaltinamąjį L. K., tiek nukentėjusįjį J. Š. pažįsta, juos sieja draugiški santykiai. 2016-02-21, prie „Forum Palace“ buvo susitikęs su J. Š. išgerti. Juos automobiliu vežiojo K. K..

Kadangi liudytojas neprisiminė įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b.l. 20), kuriuos liudytojas pilnai patvirtino ir parodė, kad tarp J. Š. ir K. K. kilo konfliktas dėl kortų, L. K. J. Š. alkūne sudavė į veidą, iš burnos jam bėgo kraujas. Mušė tik L. K.. Antro smūgio jis nematė. J. Š. jis buvo paguldęs ant žemės, kad nusiramintų, bet neatsimena, kad būtų sudavęs smūgį. Po to jis paskambino J. Š. merginai , o patys išvažiavo. Jie buvo išgėrę, narkotikų nevartojo.

Papildomai teismo posėdyje apklaustas liudytojas parodė, kad jis nežino apie kokį jo suduotą smūgį J. Š. kalba kiti asmenys, kadangi jo veiksmai J. Š. atžvilgiu buvo tik tai, kad jis jį paguldė ant žemės ir liepė ramintis. Kiek atsimena kito fizinio kontakto su juo neturėjo, smūgio nesudavė. Su V. K. parodymų nederino. Tą vakarą buvo rūkoma „žolė“, tačiau tuo metu, kai jis išgėrinėjo, „žolės“ nerūkė, galėjo rūkyti prieš išgėrimą. Mano, kad V. K. galėjo jį apkalbėti , nes jie yra turėję tarpusavio konfliktų dėl tam tikrų priežasčių. Visą konfliktą sukėlė L. K.. Kai jis paguldė J. Š., pastarasis nurimo o L. K. pribėgęs jam trenkė su alkūne, o vėliau, kai J. Š. jau stovėjo prie automobilio , pribėgo ir spyrė.

Liudytoja A. P. apklausta teismo posėdyje parodė, kad su J. Š. kartu gyvena tris metus. 2016-02-21 jai paskambino J. A. , pasakė, kad J. Š. yra sumuštas, liepė atvažiuoti. Ji su draugėmis nuvažiavo prie „ Forum Palace“ . J. Š. sėdėjo ant šaligatvio, veidas buvo visas kruvinas, striukė suplėšyta, kelnės smėlėtos, pasakė, kad negali atsikelti , nes labai skauda koją ir rankas, pasakė, kad jam su alkūne trenkė L. K., kad kiti būtų sudavę, jis neminėjo. Tuo metu L. K. ir kiti vaikinai buvo toliau prie automobilio. L. K. ir kiti vaikinai jai yra pažįstami. J. Š. narkotikų nevartoja, buvo šiek tiek išgėręs. Ji J. Š. nuvedė prie mašinos. Tada priėjo J. A. pakalbėti, sakė, kad jie čia truputį apsipyko. Po to priėjo L. K. ir vėl sudavė J. Š., po ko jis nukrito. Krisdamas jis atsitrenkė į automobilio dureles ir po to L. K. jam gulinčiam spyrė. J. A. jai matant J. Š. smūgių nesudavė. J. Š. L. K. neprovokavo, jis apskritai nelabai galėjo kalbėti, nes jam buvo sulaužytas žandikaulis. L. K. buvo išgėręs. L. K. ji pažįsta 5 mėnesius, santykių tarp jų jokių nebuvo, jokio pagrindo jį apkalbėti ji neturi. Sekančią dieną L. K. buvo atvažiavęs į ligoninę, šaukė, kad J. Š. pats kaltas, gąsdino, kad jį išvarys iš darbo.

Apklausta papildomai liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes, patvirtino, kad jos akivaizdoje L. K. J. Š. sudavė du smūgius - vieną raka, po to spyrė. J. A. smūgių J. Š. nesudavė. Kai J. Š. po L. K. smūgio nukrito, J. A. jai padėjo jį pakelti, o atbėgęs V. K. patraukė L. K..

Liudytoja K. G. apklausta teismo posėdyje parodė, kad A. P. yra jos draugė, ji taip pat pažįsta J. Š., kaltinamojo L. K. nepažįsta. 2016-02-21 ji buvo su A. P.. A. P. paskambino J. A. ir liepė atvažiuoti prie „ Forum Palace“. Jos vairuojamu automobiliu, ji, A. P. ir K. P. nuvažiavo ten. Joms atvažiavus J. Š. sėdėjo ant bortelio galva atsirėmęs į kelius. Jos liko automobilyje , o A. P. nuėjo atvesti J. Š.. Jie priėjo abu prie automobilio ir tada prie jų priėjo J. A., ką jie kalbėjo ji negirdėjo. Po to prie jų priėjo dar kitas vaikinas ir trenkė J. Š. į veidą. J. Š. nukrito, krisdamas galva atsitrenkė į automobilio dureles. Tas pats vaikinas, tai yra kaltinamasis L. K., jau gulinčiam J. Š. dar įspyrė. Kad J. Š. mušė kaltinamasis ji neabejoja, atpažįsta jį, nes gerai matė jo veidą, pagrindo apkalbėti kaltinamąjį ji neturi.

Papildomai apklausta liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes. Parodė, kad joms atvažiavus iš J. Š. burnos jau bėgo kraujas. Kai A. P. prie mašinos atvedė J. Š., ji išlipo paklausti ar nereikia pagalbos ir tada pribėgęs L. K. sudavė smūgį J. Š.. J. Š. nugriuvo, J. A. pasilenkė, kad jį pakelti ir tuomet L. K. J. Š. spyrė. prie mašinos stovėjusiam J. Š.. Ji negali patvirtinti, kad J. A. nesudavė smūgio J. Š.. Kalbų apie parodymų derinimą, kad kaltę reikia versti ant L. K., ji negirdėjo.

Liudytoja K. P. apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2016-02-21 ji buvo su A. P., kai pastarajai kažkas paskambino, pasakė, kad prie „Forum Palace“ vyksta muštynės ir, kad reikia pasiimti J. Š.. Nuvažiavus ten ji matė, kad J. Š. sėdi ant bortelio, šalia kitų asmenų nebuvo. A. P. išlipo jo parsivesti. J. Š. sunkiai kėlėsi, atrodė prastai, jo veidas buvo kruvinas, negalėjo pastovėti. Kai A. P. vedėsi J. Š., prie jų priėjo vaikinas, kurio ji nepažįsta ir jie kažką kalbėjosi. Atėjus prie mašinos J. Š. kažkoks kitas vaikinas trenkė ranka į veidą , J. Š. nugriuvo ir trenkėsi galva į automobilio dureles. Po to tas pats vaikinas jam gulinčiam spyrė į galvą. To vaikino ji neatpažintų, nes buvo tamsu ir ji buvo išsigandusi. Su J. Š. ji susitikdavo , kai jis būdavo kartu su A. P.. Su juo nebūdavo jokių bėdų, jis nėra agresyvus, potraukio „žolei“ neturėjo. Už ką jis buvo sumuštas jai nėra žinoma.

Liudytojas A. M. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad pažįsta tiek L. K., tiek J. Š., K. K. ir J. A.. 2016-02-21 jis buvo kartu su L. K. kavinėje, po to atvažiavo prie „ Forum Palace“. Ten jie sėdėjo automobilyje, o J. Š. su kitais vaikinais sėdėjo kitame, šalia esančiame automobilyje. Jis automobilyje gėrė alų ir matė, kad kitame automobilyje įvyko konfliktas. J. Š. išlipo į lauką. Po kiek laiko jis su L. K. taip pat išlipo. Lauke vėl prasidėjo konfliktas. Konfliktas buvo žodinis, naudojant necenzūrinius žodžius. Kas ten buvo agresyvus, kas ką ramino jis negali pasakyti. Atsimena, kad J. Š. kažkas sudavė ir jis nukrito ant automobilio, bet tai nebuvo L. K., nes jis tuo metu stovėjo šalia. Tai buvo, kai atvažiavo merginos. L. K. prieš tai jam buvo sudavęs ranka kažkur į galvą, kai J. Š. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir buvo nevaldomas. Po L. K. smūgio J. Š. nenugriuvo. L. K. gulinčiam J. Š. nespyrė. Kai J. Š. nugriuvo L. K. nuėjo į šoną ir jie visi išvažiavo. J. Š. smūgį, po kurio jis nugriuvo, sudavė J. A.. J. Š. kruvinas nebuvo.

Liudytojas K. K. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad tiek su nukentėjusiuoju J. Š., tiek su kaltinamuoju L. K. yra draugai. 2016-02-21 jis kartu su J. Š. , J. A. ir E. K. sėdėjo automobilyje aikštelėje prie „ Forum Palace“, žaidė kortomis, J. A. ir J. Š. gėrė degtinę, turėjo 0,7 L talpos butelį, tačiau viso neišgėrė, labai girti nebuvo. Besėdint dėl kortų su J. Š. kilo konfliktas. J. Š. pradėjo ant jo rėkti. Jis norėjo J. Š. išvyti iš automobilio, bet tuo metu jau buvo privažiavęs V. K. su L. K. ir atsistojęs šalia, todėl jis negalėjo išlipti iš automobilio. Tuomet išlipo J. A. ir ištraukė J. Š. iš automobilio ir bandė raminti, bet J. Š. nerimo. Tada J. A. pakišęs J. Š. koją paguldė jį ant žemės ir prispaudęs šiek tiek palaikė, kol tas nurimo. Tuo metu V. K. patraukė automobilį ir visi išlipo. J. Š. jau buvo atsistojęs ir vėl rėkė. Dėl J. Š. pasakytų žodžių L. K. jam trenkė alkūne į žandikaulį. P smūgio J. Š. nukrito. J. Š. atsikėlęs pradėjo kažkam skambinti, pasakė, kad tuoj atvažiuos policija, kad juos visus pasodins ir panašiai. Kad L. K. būtų spyręs J. Š. jis nematė. Po įvykio su J. Š. jis nekalbėjo apie tai, kokius parodymus reikia duoti, L. K. neapkalba.

Liudytojas V. K. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad pažįsta ir nukentėjusįjį ir kaltinamąjį, kaltinamasis yra jo draugas. 2016-02-21 jis buvo aikštelėje prie „ Forum Palace“ kartu su K. K. ir J. A.. Paskui jam paskambino L. K. ir paprašė jį paimti. Jis paėmė L. K. su jo draugu, grįžo į aikštelę ir atsistojo prie pat K. K. automobilio. Jie automobilyje žaidė kortomis. Automobilių langai buvo atidaryti. Tarp K. K. ir J. Š. dėl kortų kilo konfliktas. J. Š. K. K. pradėjo negražiai vadinti. K. K. pradėjo varyti J. Š. lauk, tas nelipo, o K. K. negalėjo išlipti dėl jo šalia pastatyto automobilio. Tuomet iš automobilio išlipo J. A. ir ištraukė J. Š.. J. Š. pradėjo keiktis visokiais žodžiais, vadino narkomanais, sakė visus pasodins. Tada J. A. bandė jį raminti, apsikabino ir pakišęs koją pargriovė ant žemės, pradėjo kratyti, liepė ramintis. Tada jis patraukė savo automobilį ir jie visi išlipo. J. Š. buvo kažkoks neadekvatus, rėkė ant savų , šokinėjo. Tada prie jo priėjo L. K., J. Š. norėjo užsimoti ir tada L. K. nelaukdamas jam trenkė alkūne , J. Š. nugriuvo. Smūgis neatrodė tyčinis, daugiau iš inercijos. Kai policijoje apklausė K. K. ir J. A. jie vakare jį pasikvietė ir liepė jam per apklausą sakyti, kad J. A. smūgių nesudavė, todėl jis per apklausą sakė netiesą. Kai atvažiavo J. Š. draugė jis vėl pradėjo siautėti. J. A. priėjęs bandė jį raminti ir J. Š. jam trenkė per petį, tada J. A. jam kirto atgal į veidą ir J. Š. nugriuvo prie automobilio. Po to jie visi išvažiavo. J. A. suduotą smūgį matė K. K. sesuo ir kiti turėjo matyti. A. M. taip pat matė.

Apklaustas papildomai liudytojas parodė, kad pagrindo apkalbėti J. A. jis neturi, jų santykiai iki įvykio buvo geri. Kai J. A. paguldė J. Š. ant žemės jis nenurimo, tada prie jo priėjo L. K. raminti. J. Š. pradėjo mojuoti ir davė L. K. į petį su kaire ranka, tada L. K. davė jam atgal su alkūne. Po smūgio J. Š. nugriuvo. Kai atvažiavo J. Š. mergina J. Š. pastūmė J. A. ir jis jam trenkė kumščiu į galvą, į kairįjį žandą ir J. Š. vėl nugriuvo. Po J. A. ir K. K. apklausos jie buvo susitikę ir kalbėjo apie tai, kad reikia duoti vienodus parodymus , J. A. prašė sakyti, kad niekas nematė, kaip jis sudavė J. Š. , jis ir davė tokius parodymus, tačiau , kai sužinojo, kad L. K. gresia nemalonumai, tai nutarė neslėpti tiesos.

Liudytoja E. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad 2016-02-21 su pusbroliu K. K. buvo aikštelėje prie „Forum Palace“. Ji pažįsta visus ten buvusius asmenis išskyrus nukentėjusįjį J. Š.. Jie visi sėdėjo automobilyje, žaidė kortomis. J. Š. buvo girtas. Po to atvažiavo V. K. su L. K., pasistatė šalia automobilį ir jie kalbėjosi per atidarytus langus. J. Š. pradėjo konfliktuoti ir jie su J. A. išlipo. Po to ir visi išlipo. J. A. bandė J. Š. nuraminti , suėmė už striukės ir prilaikydamas jį pargriovė ant žemės, norėjo išvengti muštynių . Po to jis vėl atsistojo vėl pradėjo visiems grasinti . Tada prie jo priėjo L. K. ir liepė jam nusiraminti. J. Š. užsimojo prieš jį ir L. K. atsitraukęs su ranka jam trenkė į veidą. Ar J. Š. nugriuvo ji nematė, nes kalbėjosi su K. K.. Po to jie visi kalbėjosi lauke, o J. Š. stovėjo šone ir rėkė ant visų. J. Š. draugė nieko nematė, nes atvažiavo jau, kai viskas pasibaigė. Kai atvažiavo J. Š. draugė ji kalbėjosi su J. A. ir J. Š. jį užsipuolė iš galo. Gal tada jis atsisuko, gal pastūmė. Ji smūgio nematė, bet J. Š. nugriuvo prie automobilio.

Liudytojas A. G. Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyr. patrulis apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2016-02-21 įvykio neatsimena. Pagarsinus liudytojo 2016-02-21 tarnybinį pranešimą ( t 1, b.l. 3) liudytojas patvirtino jame nurodytas aplinkybes, parodė, kad negali prisiminti ar jiems atvykus greitoji med. pagalba jau buvo atvykusi, ar dar ne.

Liudytoja M. K. parodė, kad 2016-02-21 jai paskambino brolis L. K. ir paprašė paimti jį iš miesto , iš „ Forum Palace“ aikštelės, girdėjosi triukšmas, klyksmai. Paklausus kas ten vyksta jis atsakė , kad kompanija „žolės“ apsirūkė, neadekvačiai elgiasi. Paskui pasakė, kad negali kalbėti, nes J. Š., mūsų pusbrolį, muša, sakė eina išskirti. Jis daugiau neperskambino, todėl ji nenuvažiavo jo paimti. Ar brolis namo grįžo blaivus ji neatsimena.

Iš Teismo med. specialisto išvados Nr. G 590/2016(01), kuri atlikta pagal J. Š. medicininius dokumentus, nustatyta, kad J. Š. buvo padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis ties 38 dantimi, su poodine kraujosruva žando minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas dėl apatinio žandikaulio lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietą , lygų paviršių. Nustatyti konkretų žalojantį daiktą galimybės nėra ( 1 t., b.l. 41-42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo L. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis L. K. tiek apklausiamas teisme tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2016-02-21 su alkūne sudavė nukentėjusiajam į veidą, į žandikaulio sritį, tačiau teigė, kad jo smūgis buvo nestiprus ir suduotas siekiant išvengti nukentėjusiojo smūgio, kadangi pastarasis užsimojo. Taip pat jis nurodė, kad konflikto metu nukentėjusiajam smūgį į veidą sudavė ir liudytojas J. A. .

Nukentėjusysis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, kad kilus konfliktui , jam pradėjus rėkauti, vaikinai jį ramino. Bekalbant su L. K. pastarasis jam smogė su alkūne į žandikaulį, po ko jis nugriuvo. Taip pat jis nurodė, kad vėliau, atvykus jo merginai ir stovint prie automobilio, kaltinamasis priėjęs jam spyrė, šį smūgį matė jo mergina A. P.. J. A. smūgių jam nesudavė.

Įvykio vietoje atvykę policijos pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą( 1 t., b.l. 3) , kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis J. Š. teigė, kad jį sumušė K. K. ir J. A.., tačiau iškart po įvykio atvežtas į gydymo įstaigą nukentėjusysis teigė, kad jį sumušė L. K., ir šie jo parodymai daugiau nekito. Paklaustas apie šią aplinkybę jis nurodė, kad jam buvo duoti vaistai, kadangi jautė stiprų skausmą, todėl nelabai atsimena ką nurodė pareigūnams.

Tai, kad kaltinamasis sudavė alkūne smūgį nukentėjusiajam J. Š. į žandikaulį patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai J. A., A. M., K. K., V. K., E. K.. Nukentėjusysis taip pat ir liudytojai J. A., K. K., V. K., nurodė, kad po L. K. suduoto smūgio nukentėjusysis J. Š. nugriuvo, kas rodo, kad suduotas smūgis buvo pakankamai stiprus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. P. parodė, kad jai atvykus J. Š. veidas kruvinas, jis pasakė, kad jį sumušė L. K., trenkė su alkūne į veidą. J. Š. nuvedus prie automobilio, priėjo L. K. ir sudavė jam smūgį ranka, J. Š. nukritus dar įspyrė. Jai matant J. A. smūgių nesudavė.

Liudytoja K. G. davė analogiškus parodymus, nurodė, kad J. Š. stovint prie automobilio kažkoks vaikinas sudavė jam du smūgius. Liudytoja posėdžio metu nurodė kaltinamąjį kaip asmenį sudavusį nukentėjusiajam.

Liudytoja K. P. patvirtino, kad J. Š. stovint prie automobilio kažkoks vaikinas sudavė du smūgius, tačiau to vaikino ji nepažįsta ir atpažinti negalėtų, tačiau nurodė, kad tas vaikinas tai nebuvo vaikinas kalbėjęsis su A. P., o iš ištirtų aplinkybių buvo nustatyta , kad su A. P. prie automobilio atvedus J. Š. kalbėjosi J. A..

Teismo med. specialistas savo išvadoje konstatavo J. Š. padarytus sužalojimus, jų pobūdį ir sunkumą, nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tai yra gavus smūgį į kairės pusės žandikaulį.

Ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad nukentėjusiajam smūgį sudavė ir J. A. nurodė, tik kaltinamasis. Apklausiant teismo posėdžio metu liudytojai A. M., V. K. parodė, kad J. A. taip pat sudavė smūgį J. Š., tačiau tai jau buvo atvykus jo merginai. Liudytoja E. K. parodė, kad matė, kad J. A. J. Š. pastūmė, kai šis jį puolė iš už nugaros ir pastarasis nugriuvo prie mašinos. Tačiau šie liudytojai visi patvirtino, kad L. K. sudavė smūgį alkūne nukentėjusiajam į veidą.

Teismas laiko, kad yra įrodyta , kad būtent J. K. sudavė smūgį dėl kurio J. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu tiek kaltinamojo, tiek liudytojų, kurie yra kaltinamojo draugai, parodymai, kuriuose yra teigiama, kad smūgius sudavė ir J. A., tai bandymas sumenkinti kaltinamojo veiksmų reikšmę kilusiems padariniams ir nors šie liudytojai iš dalies paneigė savo parodymus duotus tyrimo metu , nurodė, kad buvo tariamasi apie J. A. veiksmus nekalbėti, teismas tai vertina kaip siekimą padėti kaltinamajam ir šių liudytojų parodymais remiasi tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį. Nukentėjusysis visą laiką nuosekliai tvirtino , kad smūgį į žandikaulį jam sudavė L. K.. Šią aplinkybę jis iškart po įvykio nurodė ir A. P.. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo, liudytojų A. P., K. P. K. G., K. K., E. K. parodymais. Liudytojos A. P., K. P. ir K. G. nėra suinteresuotos apkalbėti kaltinamąjį ir teisinti J. A., kadangi J. Š. tiek su J. A. tiek ir su L. K. siejo draugiški santykiai, be to , L. K. yra jo pusbrolis. K. K. taip pat tiek su J. A., tiek su L. K. siejo draugiški santykiai.

Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad L. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai kaip tyčinis nesunkus nukentėjusiojo J. Š. sveikatos sutrikdymas.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 3783,95 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusiojo J. Š. gydymo atlyginti bei pateikė žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 56-60).

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Šioje byloje L. K. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis suduodamas smūgį ranka ir smūgį koja J. Š. į veidą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam J. Š. apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį ties 38 dantimi su poodine kraujosruva žando minkštuosiuose audiniuose ir poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje nesmukiai sutrikdė nukentėjusiojo J. Š. sveikatą. Iš civilinio ieškovo pateiktų ieškinį pagrindžiančių dokumentų matyti, kad į ieškinio sumą įskaičiuotos išlaidos, susidariusios gydant J. Š. patirtą kojos kelio traumą. Kadangi šis nukentėjusiajam padarytas sužalojimas L. K. nebuvo inkriminuotas, todėl visos gydymo, susijusio su kojos kelio trauma, išlaidos negali būti priteisiamos, todėl tenkinamas civilinis ieškinys dėl 1963,32 eurų sumos, kurią sudaro žandikaulio lūžio gydymo išlaidos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. Š. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti 1645,53 eurus turtinei žalai atlyginti, 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo atlyginti 1500 eurų išlaidas, patirtas už suteiktą teisinę pagalbą (1 t., b. l. 125-126, 2 t., b.l. 12). Pasak nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, jo patirtą turtinę žalą sudaro: išlaidos gydymui po traumos UAB „ Kardiolita“ klinikoje atlikta artroskopinė kelio kryžminių raiščių rekonstrukcija už kurią nukentėjusysis sumokėjo 795 eurus , išlaidos kurui – 368,62 eurai, kurias patyrė lankydamasis gydymo įstaigose : Žalgirio klinikoje, adresu Žalgirio g. 117, Vilniuje, iki kurios atstumas nuo jo gyvenamosios vietos , esančios Saulės g. 3, Sudervėje, Vilniaus r. sudaro 21,4 km į vieną pusę; VšĮ „Pušyno kelias“ esančios Pušyno kelias 25, Vilniuje, iki kurios atstumas 17 km; UAB „Kardiolita“, esančios , Laisvės pr. 64A,, Vilniuje, iki kurios atstumas - 19 km; VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ esančios Santariškių g. 2, Vilniuje , iki kurios atstumas 18 km.; VšĮ „ Centro poliklinika“, esančios Pylimo g. 3, Vilniuje, iki kurios atstumas 22 km; išlaidos medicininiams tyrimams, vaistams, spec. higienos priemonėms ( b.l. 128-141).

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nuosprendžiu nustačius, kad kaltinamasis L. K. padarė nesunkų kūno sužalojimą tai yra apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį ties 38 dantimi su poodine kraujosruva žando minkštuosiuose audiniuose ir poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, priteistinos tik su šia patirta trauma susijusios išlaidos - 51,62 eurų suma, kurios yra pagrįstos pateiktais dokumentais ( 1 t., b.l. 133,135,141).

Nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas priteisti 367,62 eurus išlaidoms kelionei į gydymo įstaigas iš gyvenamosios vietos Sudervėje, Vilniaus raj. Tenkinamas dalinai. Nukentėjusysis pateikė lankymosi gydymo įstaigoje patvirtinančius dokumentus bei kvitus už kurą, tačiau šiuo atveju neįmanoma tiksliai nustatyti nukentėjusiojo patirtų išlaidų , kadangi dalyje gydymosi įstaigų jis lankėsi dėl traumos, nesusijusios su L. K. pareikštu kaltinimu, neaišku iš kurios tikslios vietos jis, vyko, koks automobilio darbinis tūris , tai yra iš pateiktų duomenų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti išlaidų sumą, o kadangi nukentėjusysis neabejotinai tokio pobūdžio išlaidas patyrė, nedarbingas buvo 4 mėnesius ir neabejotinai privalėjo lankytis pas gydytojus, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mano, kad 150 Eur suma šiuo atveju pakankama išlaidoms turėtoms vykstant į gydymo įstaigas atlyginti.

Nukentėjusysis taip pat ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo435,04 eurų sumą, kurią sudaro skirtumas , susidaręs tarp jo gautų pajamų nedarbingumo laikotarpiu ir darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs jei būtų dirbęs. Nukentėjusysis pateikė pažymą apie priskaičiuotą išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kuri patvirtina nukentėjusiojo nurodytą sumą, taigi ši ieškinio dalis tenkinama pilnai ir iš L. K. prieistina 435,04 eurų negautų pajamų suma.

Tokiu būdu iš kaltinamojo L. K. nukentėjusiojo J. Š. naudai priteistina 636,66 eurų suma turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. Š. parašo priteisti 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo atliktos net trys operacijos , turėjo ilgą laiką gydytis, patyrė daug fizinio skausmo, buvo apribotos jo judėjimo ir bendravimo galimybės, turėjo ilgą laiką nešioti veido įtvarą, atrodė itin neestetiškai, privalėjo laikytis specialaus valgymo, burnos higienos režimo, iki šiol dėl patirtų sužalojimų jaučia diskomfortą. Buvo pažemintas prieš draugus ir sužadėtinę, patyrė dvasinį sukrėtimą .

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam J. Š. iš kaltinamojo J. K.. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiajam žandikaulis lūžo, akivaizdu, kad dėl tokio lūžio jis jautė didelį skausmą, sutriko jo normalus gyvenimo ritmas, turėjo nešioti veido įtvarą, kas neabejotinai kėlė diskomfortą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Be to nukentėjusysis buvo pažemintas, turėjo laikytis specialaus maitinimosi ir burnos higienos režimo. Visa tai laikytina neturtinio pobūdžio žala. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį charakterizuojančius įrodymus, t. y. pateiktais registrų duomenimis kaltinamasis nedirba , tačiau byloje nėra duomenų apie išskirtinai blogą kaltinamojo turtinę padėtį. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinamasis jauno amžiaus, darbingas galintis realizuoti save darbo rinkoje. Teismo vertinimu manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam J. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2000 Eur. Teismas mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad konfliktinė situacija, kurios pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sukelta paties neblaivaus nukentėjusiojo ( LR CK 6.282 str.) Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-314/2012, 2K-416-942/2016, 2K-251-507/2016, 2K-21-942/2016 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 800 Lt iki 10 000 Lt (atitinkamai nuo apytiksliai 230 iki 3000 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis J. Š. taip pat pateikė prašymą iš kaltinamojo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą – viso 1500 Eur (pridedamas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 2 t. b.l. 12).

Prašymas tenkintinas dalinai.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. Š. šioje byloje pasinaudojo advokato padėjėjo G. U. paslaugomis ir už atstovavimą, ieškinio parengimą bei dalyvavimą procese sumokėjo 1500 Eur (pridedamas kvitas, serija LAT Nr. 714580). Teismas atsižvelgdamas į bylos proceso eigą, advokato padėjėjo veiksmus procese, į parengto ieškinio sudėtingumą, rinktus jį pagrindžiančius įrodymus, vykusių posėdžių skaičių ir trukmę taip pat tai, kad atstovavimo sutartis buvo pasirašyta 2016-09-22, tai yra baigiant ikiteisminį tyrimą, kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti yra per didelė, todėl ją mažina iki 600 eurų juolab, kad teismas ženkliai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta galimybė šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirti alternatyvias bausmes, t. y. laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam L. K. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas. L. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. K. yra jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, du kartus teistas, nedirba, registruotas darbo biržoje ( 1 t., b.l. 70-85) Apie gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre duomenų nėra. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam L. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą numatytam jos vidurkiui, tačiau bausmės vykdymą atidedant, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus bei BK 67 straipsnyje numatytą pareigą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam L. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 35), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. K. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įsidarbinti ar būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nuteistajam L. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip po pusę nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam J. Š. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Bausmės pradžią L. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Byloje pareikštus civilinius ieškinius tenkinti dalinai:

priteisti iš kaltinamojo L. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1963,32 turtinei žalai už nukentėjusiojo J. Š. gydymą atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam J. Š. 636,66 eurus turtinei žalai atlyginti, 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 600 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas ZaicevasNuorašas tikras