Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas trims mėnesiams. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - areštu keturiasdešimt parų, pridedant dalį bausmės – penkiolika dienų, ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trims mėnesiams penkiolikai dienų. D. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose, 68 straipsnyje, 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; iš D. V. išieškota automobilio „Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 12 788 (dvylika tūkstančių septyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni) Eur, kurią nustatyta sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. D. V. apeliacinis skundas atmestinas

7. Dėl įrodymų vertinimo ir D. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pripažįstant D. V. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo D. V. kaltės konstatavimui dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino ir apelianto kaltę grindė visuma ištirtų įrodymų - liudytojų H. K., M. S. ir A. V. parodymais, 2023 m. rugsėjo 9 d. eismo įvykio vietos schema, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, rašytiniais D. V. paaiškinimais, alkoholio kiekio matuoklio ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL0711 patikros sertifikato duomenimis, pranešimu Bendrajam pagalbos centrui. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

12. Išnagrinėtais įrodymais baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 1.44 val., Vilniuje, ties Užusienio g. 25 namu, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadintas šalikelėje stovėjęs automobilis ,,Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apie 260 m nuo eismo įvykio vietos. Šios faktinės aplinkybės neginčijamos, tačiau ginčijama, kad automobilį „Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo apeliantas.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl apelianto iškeltos versijos, kad asmuo vardu E. įvykio metu vairavo transporto priemonę, ir argumentuotai atmetė tokią versiją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2022 m. spalio 3 d. rašytinuose paaiškinimuose kaltinamasis D. V. nurodė, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilį vairavo jo atsitiktinai sutiktas asmuo E., kuris po eismo įvykio iškarto pasišalino; jį (E.) atvažiavo ir paėmė kitas automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 21 d., 2023 m. gegužės 31 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. V. jau aiškino, kad po eismo įvykio vairavęs automobilį E. pasiėmęs degtinės butelį kažkur dingo, tačiau nežino kur, nes buvo naktis ir tamsu. Teisminio nagrinėjimo metu D. V. tvirtino, kad automobilį vairavęs E. po eismo įvykio pasišalino pasiėmęs degtinės butelį nueidamas kažkur kiemais. Teismas vertino, kad D. V. parodymai apie automobilį vairavusį E. bei šio asmens pasišalinimą iš eismo įvykio vietos yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl jų nelaikė objektyviais. Atitinkamai atsižvelgiant į jau aptartus byloje esančius įrodymus, keliama versija dėl asmens vardu E. yra laikytina gynybine.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, juos išanalizavo bei sujungdamas į vientisą loginę grandinę padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad D. V., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus ir daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo, todėl D. V. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagrįstai ir apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, kaip nepagrįstas.

27. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

28. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

29. BK 281¹ straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

30. Skirdamas nuteistajam D. V. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes: į tai, kad jis padarė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje teistas, ne kartą baustas administracine tvarka. Nustatyta viena D. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. V. yra dirbantis, teisiamas trečią kartą, daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti D. V. parenkant laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos minimalų dydį - tris mėnesius.

32. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis D. V. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas du kartus už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 50 MGL dydžio bauda; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtas areštas 40 parų (1 t., b. l. 122–124). Kaip matyti, D. V. skirtos bausmės buvo susijusios su trumpalaikiu areštu ir baudos bausme, taigi, jam buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, taip pat taikytas BK 64¹ straipsnis. D. V., be kita ko, baustas administracine tvarka, taip pat už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ne kartą baustas už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti.

33. Administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., b. l. 119–121) duomenys už 3 metus patvirtina, kad nuteistasis D. V.: 1) 2023 m. sausio 26 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes 2023 m. sausio 6 d. variavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti; 2) 2023 m. kovo 27 d. baustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, nes 2023 m. sausio 6 d. vairavo automobilį, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, jis nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Pažymėtina, kad išraše užfiksuoti ir kiti padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau duomenų apie priimtus sprendimus nėra. Tokios nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja D. V., rodo jo polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

34. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki vienerių metų, BK 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas yra trys mėnesiai (sankcijos vidurkis sudaro septynis mėnesius ir penkiolika dienų). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalią trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau švelninti nuteistajam bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo. Paskirtoji bausmė adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (bauda, areštas), nagrinėjamu atveju yra nepakankama daryti teigiamą įtaką D. V. elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog paskirta bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Be kita ko, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės buvo iš dalies sudėtos – prie paskirtos trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (tik penkiolika dienų) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 parų arešto bausmės ir nustatyta galutinė trijų mėnesių ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė. Toks bausmės dydis, teismo vertinimu, yra tinkamas ir proporcingas bausmės paskirčiai užtikrinti.

35. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. V. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį 2023 m. vasario 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl bausmes subendrino ir prie paskirtos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo 15 dienų. Apeliaciniame skunde su tokiu sprendimu nesutinkama, nurodoma, kad bendrinant bausmes 15 dienų D. V. pridėta nepagrįstai.

36. Skundo dalis dėl bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo yra nepagrįsta. Pagal BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014; 2K-151-489/2019).

37. Byloje nustatyta, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė 2022 m. rugsėjo 9 d. (nuteistas 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu) ir 2023 m. sausio 6 d. (nuteistas 2023 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu). Taigi, akivaizdu, kad abi nusikalstamos veikos padarytos prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje, t. y. prieš priimat 2023 m. vasario 14 d. nuosprendį, todėl abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, turėjo būti subendrintos, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas. D. V. abejais nuosprendžiais buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, bendrinant bausmes pasirinktas nuteistajam palankesnis bausmių bendrinimo būdas ir jos iš dalies sudėtos. ‏‏‎Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad vadovaujantis BK 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityta į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 6 d. 19.50 val. iki 2023 m. sausio 7 d. 17.11 val. (1 para). Vadovaujantis aptartu įstatyminiu reglamentavimu, atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. baudžiamąjį įsakymą turi būti įskaitoma į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis patikslinamas.

39. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija pasisako dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, t. y. sprendžia, ar bausmės tikslai D. V. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą, atsižvelgiant į bausmės paskirtį. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-7-5-895/2018).

41. Nustatyta, kad nuteistasis D. V. anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (jam buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad nors buvo nustatyti neblaivumo požymiai, D. V. atsisakė tikrintis neblaivumą). Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, D. V. atžvilgiu buvo taikytos švelnesnės bausmės - bauda ir areštas, tačiau paskirtos bausmės esminės įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu nuteisus D. V. jam buvo uždrausta 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 27 d.; šio draudimo terminas baigėsi 2022 m. balandžio 27 d., tačiau nepraėjus nei pusei metų – 2022 m. rugsėjo 9 d. bei vėliau 2023 m. sausio 6 d. D. V. vėl padarė nusikalstamas veikas.

42. Nuteistasis D. V. iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, jis ne kartą baustas administracine tvarka, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliantas yra pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam D. V. taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

44. Apeliantas prašo nepriteisti automobilio „Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos arba šią sumą ženkliai sumažinti bei nustatyti ilgesnį, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, sumokėjimo terminą. Motyvų skunde nenurodo.

45. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, bet nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

46. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. V.automobilį ,,Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, kai jam pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, o antros patikros metu – 2,51 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 69). Taigi, D. V. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

47. Pažymėtina, jog automobilis, kurį vairavo D. V., nusikalstamos veikos padarymo metu jam nepriklausė, jis priklauso trečiajam asmeniui - UAB „A“ (1 t., b. l. 43). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta.

48. Apeliaciniu skundu D. V., be kita ko, prašo sumažinti automobilio vertę atitinkančios konfiskuotinos pinigų sumos dydį. Vadovaujantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Šioje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ 2022 m. gruodžio mėnesio pažyma, kad automobilio „Buick“ vidutinė kaina su PVM siekia 12 788 Eur (1 t., b. l. 42).

49. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 788 Eur, o šį dydį nustatė pagal byloje esantį VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą. Teismas, konfiskuodamas visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 788 Eur, atsižvelgė į veikos padarymo aplinkybes, kad D. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bei automobilio vertę ir sprendė, kad 12 788 Eur sumos išieškojimas yra proporcingas.

50. Įvertinus D. V. asmenybę (teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, sistemingai daro KET pažeidimus), turtinę padėtį (užsiima individualia veikla, duomenų apie gaunamas pajamas nepateikta), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes (tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, Vilniaus mieste, tamsiu paros metu, nustatytas net 2,45 promilių neblaivumas), į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, spręstina, kad visos automobilio vertės išieškojimas iš D. V. šiuo atveju atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas jo asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai.

51. Akivaizdu, kad D. V. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, tačiau jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms. Vairuoti automobilį D. V. nusprendė nepaisydamas to, kad buvo išgėręs. D. V. veiksmai rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą bei įstatymo leidėjo įtvirtintą draudimą vairuoti neblaiviam. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas tik jis pats. Siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, automobilio vertės konfiskavimas, yra laikytinas pagrįstu.

52. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas išieškoti automobilio ,,Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 788 Eur, tuo pačiu nustatė nurodytos sumos sumokėjimą terminą – 2 mėnesius. BPK 357 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę vykdo antstolis. BPK nėra numatyta galimybė nei nuosprendį priimančiam, nei apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nustatyti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo termino. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas tik baudos bausmės vykdymas savanoriškai arba priverstinai. Šio Kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, Bausmių vykdymo kodekse numatytas tik baudos bausmės sumokėjimo termino nustatymas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje terminą, per kurį turi būti sumokėta automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nustatė nepagrįstai, todėl ši nuosprendžio dalis patikslinama, pašalinant išaiškinimą dėl konfiskuotinos pinigų sumos sumokėjimo ir su tuo susijusių aplinkybių. Pažymėtina, kad tai nekeičia priimto apkaltinamojo nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir pašalinti iš jos dalį, kurioje nuspręsta: Išaiškinti D. V., kad automobilio „Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 12 788 Eur, jis privalo įmokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610. Sumokėjus įmoką nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos įmokos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, D. V. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 6 d. 19.50 val. iki 2023 m. sausio 7 d. 17.11 val. (vieną parą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.