- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-439-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00024-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- I. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-1000/2017 pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų atsakovei I. G., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SB lizingas“, akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Swedbank“, V. G., išvadą teikiančiai institucijai Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir atsakovės I. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. G. patikslintu ieškiniu prašė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės CMS, nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų A. G., M. G. gyvenamąją vietą su jų tėvu; nustatyti, kad šalys dukrų išlaikyme, auklėjime ir ugdyme dalyvauja lygiomis teisėmis; priteisti iš atsakovės nepilnametėms dukroms po 120 Eur kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą iki jų pilnametystės, sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui tvarkytoju paskirti ieškovą; priteisti jam automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur vertės, priekabą TOM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojimus kreditoriams: UAB „SB lizingas“ pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C509673347, AB „Swedbank“ pagal 2015 m. gruodžio 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C512701869, 2015 m. lapkričio 19 lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui iš atsakovės 3 547,80 Eur kompensaciją už išgrynintas šeimos pinigines lėšas; padalinti santuokoje įgytą turtą jam nuosavybės teise priteisiant pusę ¼ 0,9500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 13,87 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančio sklypo dalį, o atsakovei priteisiant nuosavybės teise pusę ¼ 0,9500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nesirūpino šeima, vaikais, namais, buvo neištikima. Gyvenant santuokoje panaudos pagrindais gyveno jo tėvams priklausančiame name. Automobilis ir priekaba priteistina jam asmeninės nuosavybės teise, nes jis asmeniškai sumokės visus įsiskolinimus kreditoriams. Atsakovė nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. sausio 25 d. išsigrynino 7 095,60 Eur iš šias lėšas panaudojo ne šeimos interesais, todėl prašo priteisti jam 3 547,80 Eur kompensaciją.
Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutiko ir patikslintu priešieškiniu prašė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės CMS, nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų A. G., M. G., gyvenamąją vietą su ja; nustatyti, kad ieškovas gali netrukdomai bendrauti su dukromis, atsižvelgiant į jų interesus; priteisti iš ieškovo nepilnametėms dukroms po 120 Eur kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą iki jų pilnametystės nuo 2016 m. sausio 7 d., išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti jai, priekabą TOM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui; įsipareigojimus kreditoriams priteisti ieškovui; priteisti jai iš atsakovo 5 807,50 Eur piniginę kompensaciją nuostolių atlyginimui už trečiajam asmeniui V. G. priklausančio turto pagerinimą.Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu, nebuvo lojalus šeimai, naudojo smurtą, tinkamai neprisidėjo finansiškai prie šeimos gerovės. Už santuokoje įgytas pinigines lėšas be atsakovės sutikimo ir leidimo, iš esmės buvo pagerintas (rekonstruotas) trečiajam asmeniui V. G. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat naujai pastatytas nekilnojamasis turtas, todėl jai turėtų būti priteista 5 807,50 Eur piniginė kompensacija. Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti priteistas jai, kadangi jis buvo įsigytas tikslu naudotis atsakovei asmeniškai, iš jos asmeninių lėšų. Teigė, jog jos asmeninėje sąskaitoje esantys pinigai buvo ne tik darbo užmokestis ar kitos pajamos, bet ir laikomos gautos pajamos pardavus paveldėtą tėvų turtą. Išgrynintos lėšos panaudotos tik šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovo nurodomi žemės sklypai jos buvo paveldėti, vėliau išsipirkti iš valstybės, todėl į dalintino turto balansą neturėtų būtį įtraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes „(duomenys neskelbtini)“. Nustatė nepilnamečių M. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su atsakove. Nustatė, kad šalys bendrauja su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauja jų auklėjime, ugdyme bendru sutarimu be apribojimų. Priteisė iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvienam nuo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. vasario 14 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė atsakovę. Santuokoje įgytą transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei. Santuokoje įgytą transporto priemonę priekabą TOM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovui. Ieškovui iš atsakovės priteisė 550 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – ¼ 0,9500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir ¼ 0,0900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine atsakovės nuosavybe. Pripažino, kad ieškovas yra asmeniškai atsakingas už kreditorines skolas, atsiradusias pagal kredito sutartis Nr. C509673347 kreditorei UAB ,,SB lizingas“ ir lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorei AB ,,Swedbank“. Iš ieškovo atsakovei priteisė 4 000 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu trečiajam asmeniui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą. Priteisė iš ieškovo atsakovei 831 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Priteisė iš atsakovės ieškovui 252 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Priteisė valstybei: iš ieškovo 173,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės 22,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas dėl apeliaciniu skundu skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodė, kad santuokos metu įgyta priekaba TOM 650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota ieškovo V. G. vardu, 100 Eur vertės. Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi įgytas santuokos metu. Priekaba priteistina ieškovui asmeninės nuosavybės teise, nes ginčo dėl šio turto tarp šalių nėra.Teismas sprendė, kad išgryninti pinigai per ieškovo nurodytą laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 22 iki 2016 m. sausio 25 d. – 7 095,60 Eur, t. y. 21 mėn., kas sudaro 337,88 Eur per mėn. Atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas mokėdavo komunalinius mokesčius, atsakovė pirkdavo šeimai maistą, kitus būtinus daiktus, ieškovo teiginius, nepateikiant jokių įrodymų, kad atsakovės išgryninta pinigų suma buvo panaudota ne šeimos interesams, vertino kritiškai ir jo reikalavimo priteisti jam 3 547,80 Eur kompensaciją iš atsakovės už išgrynintas piniginės lėšas netenkino.Teismo vertinimu ieškovo ir atsakovės šeimos indėlis trečiojo asmens priklausančio turto pagerinimui buvo svarus, tą patvirtino tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo, tiek liudytojai. Tačiau iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti šalių piniginio indėlio dydį. Byloje nėra nustatytos turto, už kurį prašoma priteisti kompensaciją, vertės, neatlikta ekspertizė ar turto vertinimas, yra pateiktas tik Nekilnojamojo turto registro vertinimas, į kurį teismas, vertindamas ieškovo indėlį, atsižvelgė.Teismas pažymėjo, jog vertindamas atsakovės prašymą dėl kompensacijos priteisimo atsižvelgia ir į nepilnamečių vaikų interesus, kurie lieka gyventi kartu su atsakove, taip pat, kad atsakovė neturi nuosavo būsto, santuokoje gyveno ilgą laikotarpį – virš 19 metų, patiria papildomas išlaidas dėl būsto, į tai, kad ieškovas toliau lieka pagerinto turto naudotoju. Nors trečiasis asmuo V. G. teismo posėdyje tvirtino, jog į namo rekonstrukciją investuotus pinigus grąžino ieškovui ir atsakovei, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba sprendimą panaikinti dalyje, kurioje jam priteista automobilio priekaba 100 Eur vertės, iš jo atsakovei priteista 4 000 Eur piniginė kompensacija už V. G. priklausančio turto pagerinimą; bylinėjimosi išlaidos ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – pripažinti priekabą jo asmenine nuosavybe, įsigyta iki santuokos, priteisti jam iš atsakovės 4 561,47 Eur piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka turėtas išlaidas.Nurodo, kad teismas nepagrįstai prie santuokoje įgyto turto priskyrė priekabą TOM650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės, ir 50 Eur per daug iš jo priteisė ieškovei piniginę kompensaciją. Priekaba įsigyta iki santuokos sudarymo, todėl yra nedalintina.Teigia, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė 4 000 Eur kompensaciją, kaip sumažintą šeimos turto vertę, atlikus statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimus trečiojo asmens V. G. naudai. Šiuos pagerinimus atliko jo brolis A. G. su sutuoktine Ž. G.. Teismas nepagrįstai prie bylos neprijungė šias aplinkybes patvirtinančių statybinių medžiagų pirkimo kvitų, todėl prašo juos priimti su apeliaciniu skundu.Nurodo, kad teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų A. G. ir Ž. G. teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Sprendime konstatavus, kad antras namo aukštas įrengtas už jo ir jo motinos lėšas, užkirsta teisė A. G. ir Ž. G. įrodyti turimas nuosavybės teises į namo antrą aukštą, tuo pažeidžiant jų teises.Teigia, kad 1 715,10 Eur (5 921,90 Lt) sumą jam motina grąžino ir būtent ji yra prisidėjusi prie gyvenamojo namo antro aukšto rekonstrukcijos. Net ir paneigus šią aplinkybę iš jo galėjo būti priteista tik ½ dalis šios sumos, t. y. 857,55 Eur. Tuo tarpu iš jo atsakovei priteista 4 000 Eur suma yra niekuo nepagrįsta. Nurodo, kad jis su atsakove visą laiką gyveno namo, (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Byloje nustatyta, kad pirmo aukšto rekonstrukcija ir pagerinimas nebuvo vykdytas. Su atsakove atliko tik einamąjį remontą, kuris negali būti laikomas turto pagerinimu.Mano, kad teismas nevertino įrodymų viseto, rašytinių įrodymų, jo ir brolio paaiškinimų, liudytojų parodymų, kas patvirtina, jog namo antras aukštas įrengtas brolio ir mamos lėšomis, namas, kuriame gyvenama mama, (duomenys neskelbtini), remontuotas mamos lėšomis, o jis savo lėšomis nėra prisidėjęs prie jokio mamos turto pagerinimo. Be to, pagerinimų vertės atsakovė neįrodinėjo.Teigia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatant kokiomis lėšomis šeima buvo išlaikoma, neatsižvelgė, į tai, jog atsakovė visas lėšas prieš santuokos nutraukimą nuėmė nuo sąskaitos ir paslėpė, taip sumažindama dalintino turto masę. Sąskaitos išklotinės patvirtina, kad jo gaunamos pajamos buvo naudojamos išimtinai šeimos poreikių tenkinimui, o atsakovės lėšos buvo taupomos jos sąskaitoje.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. G. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, patikslintą ieškinį neįtraukė savo brolio A. G. ir jo buvusios sutuoktinės Ž. G., teismo posėdžio metu nereikalavo jų įtraukti ir tam pagrindo nebuvo. Bylos išsprendimas negalėjo ir negali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms.Teigia, kad paties ieškovo procesiniai dokumentai ir juose nurodyti ieškovo reikalavimai faktiškai patvirtina, jog automobilio priekaba TOM650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta santuokoje. Byloje nėra ieškovo nurodomos komiso pažymos apie priekabos įsigijimą iki santuokos. Ieškovo nurodoma data yra ne įsigijimo, o pirmos registracijos. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog už santuokoje turėtas pinigines lėšas, be jos sutikimo buvo pagerintas ir naujai pastatytas nekilnojamasis turtas: pagerintas ieškovės motinai asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).Pažymi, kad trečiasis asmuo V. G. teismo posėdyje patvirtino, kad į namo rekonstrukciją investuotus pinigus šalims grąžino, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.Mano, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas prisidėjo prie trečiojo asmens turto pagerinimo, kuriuo su atsakove naudojosi. Ieškovas aplaidžiai ir neprotingai šeimos investicijų neįregistravo, kaip bendrosios sutuoktinių nuosavybės, todėl sutinka su teismo išvada, jog ieškovui yra pareiga iš savo asmeninio turto kompensuoti dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius.Sutinka su teismo išvada, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovės išgryninta pinigų suma buvo panaudota ne šeimos interesams ir reikalavimas priteisti jam 3 547,80 Eur kompensaciją atmestas. Didžioji dalis šeimos išlaidų tekdavo jai, ieškovas prisidėjo prie būsto išlaikymo, kitus pinigus skyrė asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, jos sąskaitoje buvo ir piniginės lėšos, gautos pardavus paveldėtą iš tėvų turtą.Prašo nepriimti ieškovo prie apeliacinio skundo pateiktų naujų dokumentų, kadangi jis galėjo juos pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų A. G. ir Ž. G. materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje sprendime konstatavus, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), antras aukštas įrengtas už jo ir jo motinos lėšas, užkirsta teisė A. G. ir Ž. G. įrodyti turint nuosavybės teisių į namo antrą aukštą, kaip sukurtą žymiai pagerinus turtą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-312/2012 ir kt.).CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir naudotis jomis, gindamas savo poziciją (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje šalys, pateikdami procesinius dokumentus, juos tikslindami apelianto brolio A. G., Ž. G. į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė, procesiniuose dokumentuose, bylą nagrinėjant teismo posėdyje to neprašė. Byloje nebuvo sprendžiama dėl apelianto nurodomų asmenų teisių ir pareigų, ir pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paminėtiems asmenims jokių materialiųjų teisių ir pareigų nesukuria. Atsakovės prašymu A. G. byloje buvo apklaustas liudytoju, kuris faktiškai patvirtino atsakovės priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ieškovo motinai (trečiajam asmeniui) asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamųjų namų pagerinimo, naujai pastatyto turto – garažo, ir kad tai buvo padaryta ieškovo lėšomis, todėl nebuvo jokio pagrindo A. G. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Taigi ir jam pačiam apie bylą buvo žinoma ir jis nemanė, kad byla susijusi su jo teisėmis, kadangi prašymo įstoti į bylą nereiškė. Kadangi byla dalyje dėl kompensacijos už trečiajam asmeniui priklausančio turto pagerinimą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovas turės teisę prašyti teismo A. G., Ž. G. įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau apelianto argumentai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįsti.Ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas nepagrįstai prie santuokoje įgyto turto priskyrė priekabą TOM650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra įsigyta iki santuokos sudarymo, todėl yra nedalintina. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka. Ieškovas ieškinyje ir patikslintuose jo variantuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, jog priekaba yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir dalinant sutuoktinių turtą priekabą prašė priteisti jam. Priekabos nuosavybės teisė grindžiama į bylą pateikta VĮ „Regitra“ 2015 m. gruodžio 5 d. pažyma apie transporto priemones Nr. 1.6-S3-142, tačiau pačioje pažymoje nurodyta, jog VĮ „Regitra“ atliekama transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą. Kitų priekabos nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą priskyrė prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam iš atsakovės nepriteisė kompensacijos už nuo sąskaitos nuimtas pinigines lėšas, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priteisti jam 4 561,47 Eur. Pagal apeliaciniame skunde nurodomas atsakovės 2015, 2016 metais nuo sąskaitos nuimtas sumas viso atsakovė nuėmė 6 576,47 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas, 2016 m. rugsėjo 28 d. pareiškimu dėl patikslinto ieškinio reikalavimo prašė priteisti 3 547,80 Eur kompensaciją už išgrynintas šeimos pinigines lėšas. Motyvų, kodėl apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės didesnę sumą, nei kad reikalavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodė. Tačiau šiuo atveju reikalaujamos priteisti kompensacijos sumos didinimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas (CPK 312 straipsnis).Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas iš kokių lėšų šeima buvo išlaikoma, be pagrindo konstatavo, jog iš atsakovės sąskaitos nuimtos lėšos galėjo būti panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo šioje dalyje nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, jų nekartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovė pinigines lėšas panaudojo ne šeimos interesais ir pragyvenimui, šie apelianto teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme teigė, kad atsakovė iš savo banko sąskaitos nuėmė pinigų sumas, viso 7 095,60 Eur, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. sausio 25 d., t. y. šalims dar kartu gyvenant. Atsakovė nurodė, kad pinigai buvo naudojami šeimos interesais, trijų dukrų išlaikymui. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis, pajamos sąskaitoje buvo kaupiamos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiavimu, kad atsakovės išgryninti pinigai per ieškovo nurodytą laikotarpį sudaro apie 337,88 Eur per mėnesį, kas atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, šalių paaiškinimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad lėšos galėjo būti panaudotos ne šeimos poreikiams. Šio paskaičiavimo apeliantas neginčija. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, šioje dalyje tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria iš jo atsakovei priteista 4 000 Eur suma už trečiajam asmeniui V. G. priklausančio turto pagerinimą bendromis šeimos lėšomis, teigia, jog ši suma yra niekuo nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys gyveno trečiajam asmeniui ieškovo motinai V. G. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šalims esant santuokoje bendromis V. G., V. G., A. G. pastangomis ir lėšomis buvo atlikti V. G. priklausančio turto pagerinimai: gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, kito gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, pastatytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, paaiškinimai teismo posėdžio metu, trečiojo asmens V. G. paaiškinimai, liudytojo A. G. paaiškinimai, atsakovės į bylą pateikti įrodymai: V. G. raštelis, ieškovo paskaičiavimai, fotonuotraukos, 2016 m. gegužės 17 d. antstolio S. Ramanausko sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, testamentas. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ieškovo įdėtas indėlis į V. G. priklausančio turto pagerinimą yra laikomas šeimos indėliu, kadangi pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija sprendime nustatytos aplinkybės, kad V. G. priklausančio turto pagerinimui buvo panaudotos jo ir atsakovės šeimos lėšos, tačiau teigia, jog V. G. jam pinigus grąžino. Pastarąjį apelianto teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ši aplinkybė laikoma nenustatyta.Nustačius, kad V. G. priklausančio turto pagerinimui buvo panaudotos bendros šalių lėšos, atsakovės reikalavimas nutraukiant santuoką priteisti kompensaciją iš ieškovo yra pagrįstas, todėl šiuo atveju aktualus yra kompensacijos dydžio nustatymas. Esant ginčui dėl kompensacijos reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo, vertės pokytį po turto pagerinimo ir šalių indėlį į šio turto vertės padidėjimą. Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimo 3 537,50 Eur kompensaciją, dėl garažo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatymo 185 Eur kompensaciją, dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos 2 085 Eur kompensaciją, viso prašė priteisti iš ieškovo 5 807,50 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė, prašomos priteisti iš ieškovo kompensacijos dydį grindė savo paskaičiavimais, atliktais pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodytą turto rinkos vertę. Byloje nėra nustatyta šeimos bendrų lėšų, panaudotų trečiojo asmens turto pagerinimui, suma, neatlikta ekspertizė ar turto vertinimas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro vertinimą, sprendė apie ieškovo indėlį į turto pagerinimą ir atsakovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas 4 000 Eur kompensaciją. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ši suma nėra pagrįsta, kadangi bendromis šalių lėšomis atliktų pagerinimų vertė nenustatyta. Byloje nenustatyta V. G. priklausančio turto pagerinimų vertė, nesiaiškinta ir nepasisakyta dėl panaudotų santuokinių lėšų, t. y. kiek jų panaudojo namo pagerinimui ieškovas, o kiek trečiasis asmuo V. G., A. G.. Taip pat visiškai nesiaiškinta, kokie dabai buvo atlikti, ar juos visus, ar jų tik dalį galima priskirti prie namo pagerinimo darbų, kokia jų kaina. Visų šių aplinkybių ištyrimas turi esminės reikšmės nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą šioje dalyje. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl darytina išvada, kad šioje dalyje nebuvo atskleista bylos esmė, o priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Sutiktina su pirmos instancijos teismo pastebėjimu, jog pagal šalių pateiktus įrodymus nėra galimybės nustatyti šalių piniginio indėlio dydį. Šiuo atveju, siekiant nustatyti trečiojo asmens turto pagerinimui panaudotų lėšų dydį, atliktų pagerinimų vertę, atsakovė turėtų pateikti papildomus įrodymus kompensacijos sumai pagrįsti. Tuo atveju, jeigu tokių įrodymų šalys neturi ir nesutaria dėl turto vertės padidėjimo po renovacijos/rekonstrukcijos, turėtų būti svarstoma galimybė skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis), kurios atlikimo išlaidos būtų paskirstytos proporcingai teismo patenkinto reikalavimo daliai (CPK 88, 93 straipsniai). Šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) ir bylą šioje dalyje išspręsti taikiai.Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turėtų būti išsamiai ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi, tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė V. G. priklausančio turto pagerinimų vertės, nesiaiškino ir nepasisakė dėl panaudotų santuokinių lėšų, t. y. kiek jų panaudojo namo pagerinimui ieškovas, todėl šio teismo padarytos išvados šioje sprendimo dalyje nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šiuo atveju dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų byla dalyje dėl kompensacijos atsakovei priteisimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos už trečiajam asmeniui priklausančio turto pagerinimą iš šeimos lėšų priteisimo panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis), kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Apeliantas V. G. prie apeliacinio skundo pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir prašo juos priimti. Bylą grąžinus dalyje dėl kompensacijos priteisimo nagrinėti iš naujo, ieškovo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nebesprendžia ir perduoda šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalių turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apylinkės teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovei I. G. priteisimo už trečiajam asmeniui V. G. priklausančio turto pagerinimą iš šeimos lėšų ir sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.