Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-835-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-138-1000/2016 pagal ieškovo V. G. ieškinį bei atsakovės I. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimo pasekmėmis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. G. ir atsakovės I. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimo pasekmėmis išsprendimo. Pateikdama procesinius dokumentus, atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukterims A. G. ir M. G. kiekvienai po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 2 d. 4 p.).

2016 m. gegužės 24 d. Pasvalio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria tenkino atsakovės I. G. prašymą iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš ieškovo V. G. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnametėms A. G. ir M. G. mokamą po 120 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo patikslinto priešieškinio gavimo teisme dienos (2016 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

2016 m. birželio 2 d. Pasvalio rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo V. G. prašymas pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ir nepilnamečių dukrų išlaikymui priteistą išlaikymą sumažinti iki po 50 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo patikslinto priešieškinio gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė klaidina teismą teigdama, jog jis neprisideda prie dukrų išlaikymo, kadangi kiekvieną mėnesį moka komunalinius bei kitus mokesčius už būstą, kuriame gyvena ir atsakovė su dukromis, įmokas lizingo bendrovėms už buičiai įsigytus daiktus. Dėl minėtų įsipareigojimų jo gaunamų pajamų nepakanka mokėti dukroms priteisto dydžio išlaikymą.

Atskirasis skundas tenkinamas. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.), išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo V. G. kartu su prašymu pateikti duomenys patvirtina, kad jo mokami mokesčiai neleidžia jam teikti kasmėnesinio 120 Eur dydžio išlaikymo kiekvienai iš nepilnamečių dukrų. Atskirajame skunde dėstoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino ieškovo gaunamų pajamų dydžio bei fakto, kad, sumažinus ieškovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki teismo sprendimo priėmimo būtiniausi šalių dukrų poreikiai gali būti neužtikrinami. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Be to, civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-196/2016). Kartu pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 148 str. nuostatomis teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista, tačiau tokį prašymą pareiškianti šalis turi pateikti konkrečius duomenis, o teismas – spręsti dėl jų reikšmės bei įrodomų aplinkybių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių susiklostę pakankamai įtempti tarpusavio santykiai, abi šalys pirmosios instancijos teismui yra pateikusios po eilę procesinių dokumentų, kuriuose keliami savarankiški reikalavimai, o teismas laikinąsias apsaugos priemones jau yra taikęs abiejų šalių atžvilgiu. 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria iš dalies tenkino atsakovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš ieškovo V. G. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnametėms A. G. ir M. G., mokamą po 120 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo patikslinto priešieškinio gavimo teisme dienos (2016 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tenkinus ieškovo prašymą, skundžiama teismo nutartimi nustatytas kasmėnesinis išlaikymo dydis kiekvienai nepilnametei dukrai po 120 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis buvo sumažintas daugiau nei per pusę iki 50 Eur. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovo mokami mokesčiai bei išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra per dideli ir neatitinka jo galimybių pagal materialinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas V. G. moka įmokas už lizingu paimtus daiktus bei kad į bylą yra pateikęs atliktų mokėjimų už komunalinius mokesčius bei nepilnametės dukters darželio išlaidų apmokėjimą patvirtinančius duomenis. Nepaisant to, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taip ženkliai sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydį. Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo gyvenamoji vieta, kurioje skundžiamos nutarties priėmimo metu gyveno ir atsakovė bei šalių dukros, nuosavybės teise priklauso V. G. (civilinės bylos Nr. 2-138-1000/2016 2 t., 8, 9 – 10, 11 – 12 b. l.). Tačiau apskaičiavimų, kokia konkrečiai mokamų mokesčių už būstą dalis tenka šalių dukrų naudai kaip dalis jų išlaikymo, ieškovas nepateikė. Apeliantas nepateikė duomenų, kad jo mokami mokesčiai, išskyrus atliktus mokėjimus už lopšelį – darželį, yra tiesiogiai susiję ir skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (mokesčiai už prekes ar paslaugas, įsigytas lizingu), juo labiau, kad UAB „Teo“ paslaugų, už kurias mokėjo apeliantas, gavėjas yra V. G. (6 b. l.). Todėl apeliantė pagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, jog visa ieškovo mokesčių už būstą ir paslaugas mokama suma yra reikšminga nustatant nepilnamečių dukrų išlaikymo dydį. Taigi vien aplinkybė, kad ieškovas atlieka tam tikrus mokėjimus, nesant konkrečių duomenų apie nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimui skirtą dalį, neleidžia konstatuoti, kad ieškovo pajamos ir finansiniai įsipareigojimai nėra pakankami teikti kasmėnesinį išlaikymą po 120 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Šiuo metu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė I. G. sudarė buto patalpų panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai buvo perduotas naudotis trijų kambarių butas, todėl šiuo metu ji su vaikais gyvena ne ieškovo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Ji yra atlikusi mokėjimus ne tik už nepilnametės dukters lopšelį – darželį, tačiau ir atsakovo gyvenamosios vietos komunalines paslaugas (civilinės bylos Nr. 2-138-1000/2016 3 t., 28, 29 – 31 b. l.). Taigi ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyti argumentai nesudarė pagrindo keisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatytą išlaidymo dydį nepilnamečiams vaikams.

Kitas esminis aspektas, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, yra tas, kad ieškovas neįrodė, jog jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CPK 178 str.). Kaip matyti iš byloje esančių bei apeliacinės instancijos teismo papildomai gautų duomenų iš „Sodra“ sistemos, ieškovo V. G. mėnesinės pajamos siekia maždaug 800 Eur, todėl jis turi finansinę galimybę teikti kiekvienai iš nepilnamečių dukrų o 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovo prisiimtų kreditų vartojimo prekėms įsigyti sumos, įvertinus vaikų interesų prioritetinį gynimą, nesudaro pagrindo mažinti teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Išvadą apie tai, kad nebuvo pakankamo pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydį, papildomai patvirtina ir aplinkybės, jog pagal bylos duomenis ieškovas kitų išlaikomų asmenų neturi, dirba, gauna nuolatines pajamas, instancine tvarka neskundė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, pats savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kiekvienos iš dukrų išlaikymui per mėnesį reikia po 120 Eur ir šią sumą dukrų išlaikymui prašė priteisti iš atsakovės, kurios turtinė padėtis tuo metu buvo blogesnė nei apelianto (civilinės bylos Nr. 2-138-1000/2016 2 t., 123 – 129 b. l.).

Atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl ieškovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nagrinėjamu atveju nėra vertinamos ir dėl jų nepasisakoma, kadangi jos nėra susijusios su nagrinėjau klausimu dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių dydžio pakeitimo.

Skundžiamoje nutartyje pasisakoma apie Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių keitimo pagrindus, tačiau, kaip matyti iš bylos ir teismų sistemos Liteko duomenų, ieškovas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeitimo. Kadangi dėl virš nurodytų motyvų nutariama skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, šis apsirikimas nebeturi reikšmės.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo V. G. prašymą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį ir galimybę teikti dviejų vaikų išlaikymui anksčiau priteisto išlaikymo dydį, dėl to toje dalyje netinkamai nustatė faktines bylos ir nagrinėjamą klausimą išsprendė neteisingai (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė naujus įrodymus – mokėjimą už internetą, televiziją bei kt. patvirtinančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla ir neužvilkins bylos nagrinėjimo bei vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo V. G. prašymą pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. (nurodyta data - 2016 m. gegužės 19 d.) nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.