Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr.13.12-28 ir 2023 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.13.12-42, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas pateiktu skundu prašo: panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr.13.12-28, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2023 m. birželio 2 d. nutarimą Nr.13.12-42 palikti galioti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr.13.12-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), valdanti visuomenės informavimo priemonę-internetinį portalą (duomenys neskelbtini), vykdo veiklą, turinčią neigiamą poveikį valstybei ir viešajam interesui, keliančią grėsmę konstitucinei santvarkai. Todėl prokurorui buvo pateiktas prašymas dėl viešojo intereso gynimo, tačiau, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 13.12.-28 (toliau – Nutarimas Nr.1) atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Visgi, apskundus šį prokuroro nutarimą, - Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 13.12.-42 (toliau tekste – Nutarimas Nr. 2), jis paliktas galioti.

3. Pareiškėjo teigimu, abu prokurorų nutarimai yra naikintini, nes (duomenys neskelbtini) veikla pagal nuolat ir sistemingai skleidžiamos informacijos turinį ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau ir – ŽEIT) nustatytų pažeidimų pobūdį ir gausą atitinka Konstitucijos draudžiamos dezinformacijos ir karo propagandos požymius. Žurnalistų etikos inspektoriaus (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota (toliau ir – ŽEI sprendimas), kad (duomenys neskelbtini) diegiamos informacinės konstrukcijos ir informacinė sistema yra pavojinga Lietuvos suverenitetui ir tai turi būti vertinama kaip tęstinio pobūdžio neteisėta veikla, todėl Prokuratūros nutarimai, kuriais nepagrįstai atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra neteisėti, kadangi turi būti imamasi veiksmų likviduojant (duomenys neskelbtini) bei jos valdomą visuomenės informavimo priemonę, kurios pagalba skleidžiama dezinformacija, karo propaganda bei kitos antikonstitucinės ir antivalstybinės idėjos.

4. Pareiškėjas nurodo, kad Prokuratūra privalėjo ginti viešąjį interesą dėl (duomenys neskelbtini) viešajam interesui prieštaraujančios veiklos, turinčios antivalstybinės ir antikonstitucinės veiklos požymių, pasižyminčios sistemingais teisės pažeidimais, susijusiais su Konstitucijos draudžiamos dezinformacijos ir karo propagandos sklaida. Tačiau Prokuratūros Nutarimuose nenagrinėta, kad (duomenys neskelbtini) tęstinio pobūdžio nuolatinė veikla yra antikonstitucinė ir priešinga Lietuvos demokratinei teisinei valstybei, prisidedanti prie agresyvios ir prieš demokratinių valstybių bendriją nukreiptos Rusijos politikos įgyvendinimo. Juolab, kad Žurnalistų etikos komisija pareikalavo pašalinti net (duomenys neskelbtini) publikaciją, nesuderinamą su žurnalistų etikos principais dėl pateikiamos informacijos neobjektyvumo ir šališkumo. Tokia veikla yra priešinga Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir yra tiesiogiai uždrausta pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalį. Taigi, (duomenys neskelbtini) veikla pagal nuolat ir sistemingai skleidžiamos informacijos turinį bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nustatytų pažeidimų pobūdį ir gausą visiškai atitinka Konstitucijos draudžiamos dezinformacijos ir karo propagandos požymius. ŽEIT sprendime konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) diegiamos informacinės konstrukcijos ir diegiama informacinė sistema yra pavojinga Lietuvos suverenitetu; skleidėjas paruošia informacinį lauką, kurdamas mitą apie rusofobus ir fašistus, Vakarams tarnaujančią atstovaujamąją valdžią. Būtent šiuo pagrindu ir buvo prašoma ginti viešąjį interesą bei ginti demokratinę konstitucinę santvarką Lietuvos Respublikoje, imantis veiksmų likviduojant (duomenys neskelbtini) bei jos valdomą visuomenės informavimo priemonę. Prašymas ginti viešąjį interesą buvo siejamas su (duomenys neskelbtini) veiklos, kuria galimai yra siekiama kėsintis į Lietuvos Respublikos valstybingumą, konstitucinę santvarką ir pan. Pareiškėjo teigimu, prokuroro išvada, jog kompetentingos valstybės įstaigos jau ištyrė (duomenys neskelbtini) veiklą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinkanti norminių teisės aktų reikalavimų, nes nei ŽEIT, nei Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisija (toliau - ir RTK) netiria pažeidimų pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatas ir nevertina, ar buvo įvykdyta nusikalstama veika, ir ar tikslinga nutraukti juridinio asmens veiklą dėl neteisėtos, antikonstitucinės, jo veiklos sistemiškumo. Ši kompetencija priskirta išimtinai prokurorui. Taigi, prokuroras neatliko savarankiško tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos ir galimai atliekamų nusikalstamų veiksmų. todėl (duomenys neskelbtini) veikla papildomai turi būti įvertinta pagal BPK nuostatas. Prokuratūros Nutarime Nr.2 padarytos išvados yra deklaratyvios, iš esmės nepagrįstos ir prieštaraujančios norminių teisės aktų reikalavimams, o ŽEIT inspektoriui konstatavus bei nustačius, kad buvo atlikti veiksmai, kurie gali būti kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas bei kelia akivaizdžią ir objektyvią grėsmę viešajam interesui, būtent šiuo pagrindu turėjo būti taikoma viešojo intereso gynimo priemonės, nes buvo nustatyta akivaizdi grėsmė tiek viešajam interesui, tiek ir galimai sistemingai vykdomi baudžiamuoju įstatymo uždrausti veiksmai. Todėl abu Nutarimai yra naikintini pilna apimtimi

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pateiktu pareiškimu, laiko jį nepagrįstu ir prašo: 1) civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 13.12.-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukti; 2) skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.13.12-42 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

6. Suinteresuoto asmens teigimu, teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nutarimą Nr.1, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjo nuomone, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įstaiga), valdanti visuomenės informavimo priemonę – internetinį portalą ) (duomenys neskelbtini), vykdo veiklą, priešingą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kenkia valstybei ir viešajam interesui, savo nuomonei pagrįsti pareiškėjas nurodė (duomenys neskelbtini) skelbiamų publikacijų ir pranešimų, turinčių antikonstitucinį bei antivalstybinį pobūdį, pavyzdžius. Pareiškėjo įsitikinimu, tikrasis Įstaigos tikslas nėra objektyviai, išsamiai ir nešališkai informuoti visuomenę, nes skelbiama informacija turi atitinkamą potekstę dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltinant valdžios institucijas darant ekonominę žalą ir bauginant piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo, skleidžiant dezinformaciją ir pan. Išnagrinėjus D. Ž. prašymą viešojo intereso gynimo aspektu, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 13.12.-28 pagrįstai atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pažymint, kad (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimą atliko dvi kompetentingos institucijos, vykdančios neskelbtinos informacijos paskelbimo kontrolę – Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisija (toliau – Komisija) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT). Komisija, nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini) vykdo nelicencijuojamą užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą nepranešę apie tai Komisijai, kreipėsi į teismą dėl tokios veiklos nutraukimo. Žurnalistų etikos inspektorius, nustatęs (duomenys neskelbtini) veiklos pažeidimus, įspėjo interneto portalo (duomenys neskelbtini) valdytoją (duomenys neskelbtini) dėl skleidžiamos viešosios informacijos, pažeidžiančios Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei ėmėsi priemonių pašalinti segmentų dalis ir / ar visą segmentą. Prokuroras įvertino, kad Komisija ir Žurnalistų etikos inspektorius kaip kompetentingos institucijos ėmėsi visų būtinų veiksmų tiek pažeidimų įvertinimui, tiek jų pašalinimui ir atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingos institucijos tinkamai vykdo neskelbtinos informacijos kontrolės funkciją, todėl prokuroras neturi teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones (VIĮ 19 straipsnio 6 dalis). Aukštesnysis prokuroras, patikrinęs Nutarimo Nr.1 pagrįstumą, 2023 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 13.12.-42 atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad Nutarimu Nr.1, kuris surašytas argumentuotai, kvalifikuotai ir išsamiai išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, - pagrįstai nuspręsta atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl ir naikinti Nutarimo Nr. 1 nėra pagrindo. Skundžiamame teismui Nutarime Nr.2 buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones, visi skundo argumentai ir skundžiamo Nutarimo Nr. 1 motyvai, kuriais pareiškėjo skundas netenkintas. Skunde teismui pareiškėjas kartoja nesutikimo su Generalinės prokuratūros prokuroro 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 13.12.-28 argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Generalinėje prokuratūroje ir motyvai dėl jų - pateikti skundžiamame Nutarime Nr. 2.

7. Suinteresuoto asmens teigimu, atsižvelgiant į tai, kad teisė kreiptis į teismą dėl viešosios informacijos rengėjo ir/ar skleidėjo veiklos nutraukimo suteikta tik Žurnalistų etikos inspektoriui, pareiškėjo teiginiai, kad ŽEIT nevertina, ar tikslinga nutraukti juridinio asmens veiklą dėl neteisėtos, antikonstitucinės, jo veiklos sistemiškumo, pripažinti nepagrįstais (VIĮ 52 straipsnio 5 dalis), o taip pat įvertinus tyrimo medžiagoje esančią informaciją, patvirtinančią Žurnalistų etikos inspektoriaus atliktą (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimą bei jo rezultatus, aukštesniojo prokuroro padaryta išvada, kad prokuroras tinkamai nagrinėjo prašymą, VIĮ nustatyta tvarka kreipėsi į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją bei pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo imtis VIĮ 19 straipsnio 6 dalyje numatytų priemonių. Pareiškėjas nenurodo prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, taip konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjos skundą nagrinėję prokurorai. Taigi, pareiškėjui neįrodžius, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą, padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, - nėra teisinio pagrindo naikinti Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 13.12.-42.

Skundas netenkintinas.

8. Byloje nustatyta, kad Generalinėje prokuratūroje išnagrinėtas D. Ž. prašymas ginti viešąjį interesą dėl (duomenys neskelbtini) viešajam interesui prieštaraujančios veiklos, turinčios antivalstybinės ir antikonstitucinės veiklos požymių, pasižyminčios sistemingais teisės pažeidimais, susijusiais su Konstitucijos draudžiamos dezinformacijos ir karo propagandos sklaida, kurią jis laiko pavojinga Lietuvos suverenitetui, todėl jo teigimu, turi būti imamasi veiksmų likviduojant (duomenys neskelbtini) bei jos valdomą visuomenės informavimo priemonę. Generalinėje prokuratūroje susipažinus su prokuroro surinkta medžiaga pagal pareiškėjo pareiškimą ir konstatavus, kad pagrįstai atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, - pareiškėjo skundas buvo atmestas.

9. Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 13.12.-42 (Nutarimas Nr.2) palikti galioti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2023 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr.13.12-28 (Nutarimas Nr.1) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pareiškėjas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti abu Prokuratūros nutarimus, kuriais nepagrįstai atsakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

10. Teismui pateiktą skundą pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, kad Prokuratūroje netinkamai tyrus (duomenys neskelbtini) veiklą, neįsigilinus ir nuodugniai bei išsamiai neįvertinus jo pareiškimuose nurodytų argumentų, nepagrįstai (duomenys neskelbtini) veiklos neįvertinus kaip turinčios nusikalstamos veikos požymių, atsisakyta imtis priemonių šią Įstaigą likviduoti, nes Žurnalistų etikos inspektorius yra konstatavęs, kad buvo atlikti veiksmai, galintys būti kvalifikuojami pagal BK nuostatas bei keliantys akivaizdžią ir objektyvią grėsmę viešajam interesui.

11. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, nors yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje taip pat įtvirtinta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši prokuroro funkcija detalizuota Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (toliau – Prokuratūros įstatymas), numatančioje, kad prokuroras gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą, o vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui pateikti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Vienok, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, kuris nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t.y. ar prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo). Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.

13. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad civilinio proceso esmė yra ta, jog teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšta reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Konkrečiu atveju tai reiškia, kad prokurorui pagal savo kompetenciją nenustačius viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipus į teismą dėl jo gynimo, teismas dėl viešojo intereso pažeidimo buvimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. nuodugniai išanalizavęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. CPK nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas tokią bylą nagrinėja pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia ar yra pažeistas viešasis interesas ir, jeigu jis pažeistas, kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, tokio skundo dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą nagrinėjimo metu, teismas tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, taigi, iš esmės pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę kreiptis į teismą.

14. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 13.12.-42 (Nutarimas Nr.2), nustatyta, kad, nagrinėdamas pradinį pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) bei jos valdomos visuomenės informavimo priemonės, prokuroras surinko išsamią ir visapusišką informaciją iš kompetentingų institucijų (Žurnalistų etikos inspektoriaus Tarnybos, Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisijos) ir ją išanalizavęs, 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr.13.12-28 (Nutarimas Nr.1) atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes dėl (duomenys neskelbtini) veiklos jau buvo imtasi teisės aktais numatytų priemonių – Komisija (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuris išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė (duomenys neskelbtini) veiklą. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės 2023 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 13.12.-42 (Nutarimas Nr.2), Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2023 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr.13.12-28 (Nutarimas Nr.1) paliktas galioti, padarius išvadą, kad atlikus išsamų (duomenys neskelbtini) tyrimą ir įvertinus surinktą medžiagą, pagrįstai nesiimta viešojo intereso pažeidimo priemonių taikymo.

15. Kaip minėta šioje teismo nutartyje, teismų praktikoje nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, bet jo teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (duomenys neskelbtini).

16. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad aukštesniojo prokuroro – Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės sprendimas (Nutarimas Nr.2) palikti galioti skyriaus prokuroro nutarimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Nutarimas Nr.1), priimtas atlikus nuodugnią surinktų duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių analizę, teisinį reguliavimą bei suformuotą teismų praktiką, sprendimą pagrindžiant išsamiais argumentais dėl viešojo intereso gynimo priemonių netaikymo, teismui pateikto skundo teiginiai, kad pareiškėjo pareiškimas/skundas išnagrinėti netinkamai ar prokuroras (-ai) padarė procedūrinius pažeidimus, yra laikytini principiniais nesutikimais su prokurorų padarytomis išvadomis, todėl laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skunde nesant argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog prokurorų veiksmai atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones pažeidė proceso teisės normas, teismui nenustačius aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo, pareiškėjo skundas dėl viešojo intereso priemonių taikymo netenkinamas (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 49, 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo D. Ž. skundo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.