Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-1483-459/2016

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei S. L., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, kaimo bendruomenei ,,Smilgynai ir kaimynai“ ir atsakovės S. L. priešieškinį ieškovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo dydžio nustatymo bei naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – mokyklą su bendrojo naudojimo patalpomis, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 58,45 kv. m. Atsakovė S. L. šiame pastate valdo butą/patalpą – gyvenamąją patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,36 kv. m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-10 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1148 „Dėl Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ prie statinių (duomenys neskelbtini), suformuotas 1,35 ha žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2014-12-11 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1737 „Dėl Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1148, pakeitimo“ žemės sklypo plotas padidintas iki 1,4433 ha. Ieškovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą; 2) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimui nustatyti kadastro duomenis priimti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą; 3) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti VĮ Registrų centrui dokumentus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto registre; 4) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą; 5) nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės naudojimosi tvarką pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos parengtą naudojimosi tvarkos schemą. Atsakovė pateikė priešieškinį, jame prašė: 1) nustatyti 1,4433 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perkamos dalies dydį atsižvelgiant į buvusį susitarimą, t. y. pripažinti atsakovei teisę pirkti 1 ha šio žemės sklypo; 2) nustatyti naudojimosi tvarką 1,4433 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Klaipėdos inžinieriniai tinklai“ parengtą žemės sklypo planą teisminiam ginčui spręsti. 3) nustatyti naudojimosi tvarką pastogės patalpa, esančia gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal G. V. 2015 m. balandžio mėn. parengtą pastogės schemą M:100. Nustatyti, kad laiptų į pastogę paprastojo remonto darbų, atliekamų pagal G. V. parengtą schemą, kainą lygiomis dalimis atlygins abi ginčo šalys.Atsakovė reiškė reikalavimą pripažinti jai teisę pirkti 1 ha ginčo žemės sklypo. Tvirtino, jog 1992 metais ieškovė neprieštaravo, jog atsakovei S. L. būtų suformuotas 1 ha dydžio žemės sklypas. Atsakovės mama M. N. – buvusi gyvenamųjų patalpų savininkė – 1992 m. pradėjo žemės sklypo privatizavimo procedūras pagal tuo metu galiojusį 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 89 (netekęs galios 1993-07-29) ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“, tačiau jų neužbaigė dėl už žemės privatizavimą atsakingų valstybės tarnautojų aplaidumo. Valstybės tarnautojai surašė žemės sklypo įkainojimo aktą, kuriame M. N. parduodamą 1 ha ploto žemės sklypą, esantį Sėlenų k., Klaipėdos r., įvertino 4995 investicinių čekių. 1992-10-29 M. N. sumokėjo nurodytą sumą. Po to valstybės tarnautojai privalėjo M. N. pakviesti pasirašyti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties. Atlikus šiuos procedūrinius veiksmus, M. N. būtų tapusi 1 ha žemės sklypo dalies savininkė. Atsakovės atstovė tvirtino, jog buvo pažeisti atsakovės teisėti interesai ir lūkesčiai privatizuoti 1 ha žemės sklypą.Kolegija pažymi, jog atsakovės nurodomu laikotarpiu žemės sklypo privatizavimo procedūras reglamentavo 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 89 (netekęs galios 1993-07-29) ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“. Jo 6 punkte buvo numatyta, jog gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią (nutarimo 7 – 10 punktai).Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo, jog sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau teigė, jog tai nebuvo padaryta dėl valstybės tarnautojų kaltės. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Kita vertus, atsakovė nereiškė reikalavimo pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį sudaryta.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad įvertinus galiojusį naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog valstybės valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, turėjo būti išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – valstybės valia sudaryti tokią sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai šaliai, įvykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o valstybei vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad valstybei atstovaujanti Klaipėdos rajono valdyba individualiu teisės aktu būtų patvirtinusi leidimą M. N. įsigyti 1 ha žemės sklypą Sėlenų k., Klaipėdos r. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog Klaipėdos rajono valdyba priėmė potvarkį, kuriuo M. N. buvo leista pirkti valstybinę žemę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pateiktame žemės sklypo įkainojimo akte nėra jokių duomenų apie priimtą leidimą. Atsakovė teigia, jog atsižvelgiant į tuo metu nustatytos procedūros eigą, toks potvarkis turėjo būti priimtas, taigi įrodinėja potvarkio egzistavimą netiesioginiais įrodymais. Tačiau kolegija pažymi, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, jog Klaipėdos rajono savivaldybė neturi M. N. valstybinės žemės pirkimo dokumentų. Šie dokumentai neišlikę, nežinoma atliktų valstybinės žemės pirkimo procedūrų apimtis. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kodėl nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o, kaip jau minėta, atsakovė reikalavimo pripažinti sutartį sudaryta nereiškė.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės reikalavimą pripažinti jai teisę privatizuoti 1 ha ginčo žemės sklypo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.Pažymėtina, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai (Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktas). Taisyklėse nėra numatyta galimybė nustatyti privatizuotino sklypo dalies dydžio pagal faktinį naudojimą. Galimybė įteisinti sklypo dalių dydžius, atsižvelgiant į faktinį naudojimą, nutarime suteikta numatant galimybę bendraturčiams susitarti, tačiau šiuo atveju šalys tokio susitarimo nepateikė. Atsakovės teiginys, jog Klaipėdos rajono savivaldybė potvarkiu patvirtindama M. N. privatizuojamo sklypo dydį ir apskaičiuodama sklypo kainą išreiškė savo, kaip bendraturtės sutikimą, neatitinka faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo. Akivaizdu, jog pagal 1992 metais galiojusį teisinį reglamentavimą M. N. nerealizavo savo teisės privatizuoti 1 ha dydžio žemės sklypą, o pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą ieškovė, kaip bendraturtė, nesutinka, jog atsakovei būtų skirtas didesnis sklypas, nei turėtų tekti pagal 1999-03-09 taisyklėse numatytas proporcijas.Konstatavus, jog atsakovės reikalavimas pripažinti teisę privatizuoti 1 ha ploto žemės sklypą nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl leidimo pateikti kompetentingoms institucijoms kadastrinių matavimų bylą be bendraturtės sutikimo ir naudojimosi sklypu tvarkos pagal kadastrinių matavimų bylą nustatymo vertintinos kaip teisėtos ir pagrįstos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės nesutikimas dėl kadastrinių matavimų bylos ir naudojimosi sklypu tvarkos buvo grįstas iš esmės tuo, jog ji manė, kad jai turėtų priklausyti didesnė sklypo dalis. Atsakovė kitų žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendinių neginčija. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė patvirtino, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė tikrinti Klaipėdos rajono skyriui. Klaipėdos rajono skyrius, atlikęs patikrą, 2014-12-15 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir žemės sklypo planas nesuderintas su pastato bendrasavininku. Kitų pažeidimų nenustatyta. Atsakovė nepateikė teismui savo pasiūlymų dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės nurodytas žemės sklypo dalių apskaičiavimo proporcijas, nenurodė jokių rimtų argumentų, paneigiančių ieškovės prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagrįstumą, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus. Atsakovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta naudojimosi palėpe tvarka pagal ieškovės parengtą naudojimosi tvarkos schemą. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. D. K. , bylos Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.Ieškovės atstovas, posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pasisakydamas dėl šio reikalavimo, paaiškino, jog patvirtinus naudojimosi palėpe tvarką pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos parengtą naudojimosi tvarkos schemą ieškovė savo lėšomis parengs techninę dokumentaciją palėpės izoliuotoms patalpoms įrengti. Ieškovė 2011-02-17 panaudos sutarties pagrindu kaimo bendruomenei ,,Smilgynai ir kaimynai“ perleido naudotis jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį. Bendruomenė dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektuose. Šių projektų lėšomis atliktas bendruomenei perduotų pirmo aukšto patalpų remontas. Nusistačiusi naudojimosi palėpe tvarką, bendruomenė galės pretenduoti į pinigines lėšas palėpės statybos darbams atlikti. Ieškovė nesutiko su atsakovės pateikta palėpės naudojimosi tvarka. Atsakovės siūlomai laiptų pertvarkai reikia atlikti kapitalinį remontą. Ieškovė pateikė 2016-01-09 darbo grupės surašytą vidaus laiptų, esančių gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), permontavimo galimybės įvertinimo aktą. Šiame akte konstatuojama, jog apžiūrėjus medinius vidaus laiptus nustatyta, kad jie yra naudojami kaip bendrojo naudojimo objektas. Siekiant pakeisti medinių laiptų konfigūraciją, būtina pašalinti išilgai laiptų einančią nešančią medinę perdangos siją. Darbai, kurių metu silpninamos pastato nešančiosios konstrukcijos, priskiriami prie kapitalinio remonto darbų (Statinio techninis reglamentas STR 1.01.08:2002, 10 punktas), kurių vykdymas galimas tik tada, kai norimiems darbams parengiamas techninis darbo projektas ir gaunamas statybos darbų leidimas juos vykdyti. Be to, siekiant permontuoti laiptus, būtina panaikinti 1 aukšte esančią tualeto patalpą. Atsižvelgiant į tai, kad laiptų permontavimas pareikalautų labai daug lėšų (projekto parengimas, statybos leidimo gavimas, laiptų perdirbimo, esamo tualeto išardymo ir naujo įrengimas), darbo grupė nurodė, kad laiptų konstrukcijos pakeitimas (permontavimas) ekonomiškai nenaudingas ir neracionalus.Atsakovė nesutikdama su ieškovės įrodymais pateikė G. V. 2015 m. balandžio mėn. parengtą pastogės schemą M:100, kurios pastabose teigiama, jog prieš pasidalijant neįrengtą pastogę reikia atlikti paprastojo remonto darbus – perdaryti laiptus. Prieš šių darbų atlikimą, reikia įvertini laiptų konstrukcijas.Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių pateiktus specialistų dokumentus ir nurodė, jog atsakovės S. L. projektui įgyvendinti reikia atlikti statybos darbus, kurie susiję su papildomomis išlaidomis. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neketina finansuoti atsakovės pageidaujamų statybos darbų, motyvuodama tuo, jog šie darbai ekonomiškai nenaudingi ir neracionalūs. Atsakovė S. L. pageidauja, kad pusę šių darbų išlaidų atlygintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktas naudojimosi palėpė tvarkos projektas yra ekonomiškesnis bei racionalesnis, nereikalauja papildomų išlaidų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos siūloma naudojimosi palėpe tvarka, pagal kurią ieškovė naudojasi patalpomis, esančiomis virš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių pirmame pastato aukšte esančių patalpų, o atsakovė – palėpės dalimi virš jai priklausančių patalpų, plotas paskirstomas proporcingai pirmame aukšte esančių patalpų plotui, taip pat išskirtas bendro naudojimo plotas, yra racionali, ekonomiška, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, proporcingumo principą. Atsakovė teigia, jog pastogėje esančia 25,53 kv. m ploto patalpa ir šalia jos esančia rūkykla daug metų naudojosi ankstesnės savininkės M. N. šeima. Teismo argumentas, jog tai, kad atsakovė savavališkai be kito bendraturčio sutikimo įrengė patalpą, negali būti reikšminga faktinė aplinkybė nustatyti kitokią palėpės naudojimo tvarką, nei nurodyta ieškinyje, yra nepagrįstas, nes ši patalpa įrengta prieš daug metų ir ankstesni patalpų valdytojai nei M. N., nei S. L. pretenzijų nereiškė. Pasisakant dėl šio atsakovės argumento, pažymėtina, jog atsakovė nenuginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog iki civilinės bylos iškėlimo ieškovei bei bendruomenei nebuvo leidžiama patekti į palėpes patalpas, taip buvo trukdoma naudotis priklausančiomis patalpomis. Atsakovė neįrodė, jog naudojimosi tvarkos nustatymas pagal faktinę patalpų naudojimo padėtį yra racionalesnis ir labiau atitinka šalių interesus, tuo labiau, kad, kaip minėta, atsakovė nepaneigė, jog ieškovei apskritai trukdoma naudotis patalpomis. Be to, atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, jog, kaip ji teigia, ankstesni patalpų valdytojai buvo sutarę dėl palėpės patalpos 3-1 įrengimo ir naudojimosi ja. Kita vertus, kaip nurodo pati atsakovė, patalpa įrengta prieš daug metų – maždaug 1950 m., akivaizdu, jog patalpą įrengė ne pati atsakovė, todėl ji jokių realių nuostolių nepatirs.Atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė naudojimosi tvarką Nekilnojamojo turto registre neįregistruotam objektui. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija parengė palėpės kadastrinių matavimų bylą bei pateikė ją VĮ Registrų centrui, prašydama įregistruoti palėpę. VĮ Registrų centras 2015-03-05 sprendimu Nr.(4.6.10)RS-384 prašymo netenkino vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153 punkto pastaboje numatyta, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nuomone, formuoti palėpę kaip atskirą nekilnojamąjį objektą netikslinga, nes keistųsi pastato paskirtis, dėl to reikėtų rengti papildomus dokumentus, o tai susiję su papildomomis išlaidomis. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, bei į tą faktą, jog šalys nesutaria dėl naudojimosi palėpe tvarkos, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi palėpe tvarką.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.