- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- e2-85-904/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00559-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- S. L., Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono
- Advokatai
- Vida Šeikienė
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, atsakovei S. L., jos atstovei advokatei Vidai Šeikienei, atsakovės bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Redai Siautilei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei S. L., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, Kaimo bendruomenė ,,Smilgynai ir kaimynai“ ir atsakovės S. L. priešieškinį ieškovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo dydžio nustatymo bei naudojimosi tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu prašoma:
pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo, teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti tikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą;pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturčio S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka teikti sprendimo nustatyti kadastro duomenis priėmimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą;pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos teisę be bendraturčio S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka VĮ registrų centras pateikti dokumentus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto registre.nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palėpės naudojimosi tvarką pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos parengtą naudojimosi tvarkos schemą.priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinio pagrindu nurodė, jog ieškovė ir atsakovė S. L. bendrosios nuosavybės teise valdo pastatą gyvenamąjį namą. Ieškovė šiame pastate nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą - mokyklą su bendrojo naudojimo patalpomis. Atsakovė šiame pastate valdo butą/patalpą - gyvenamąją patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis. 2012 metais ieškovė su atsakove pradėjo derinti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo klausimus, tačiau nepavyko susitarti dėl žemės sklypo plano sudarymo. Atsakovė vengė bendrauti su ieškovės atstovais. Buvo prašoma pateikti savo pageidavimus dėl žemės sklypo plano sudarymo. Per visą ilgą susirašinėjimą, atsakovė pateikė du raštus, kuriuose iš esmės pateikė tik vieną akivaizdžiai nepagrįstą pageidavimą, t.y. padidinti atsakovei tenkančią žemės sklypo dalį, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktas numato, kad <...> kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Ieškovė užsakė, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktų žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2014-06-02 raštu informavo atsakovę, kad 2014-06-12, 10.00 val. bus ženklinamos žemės sklypo ribos. Nurodytą dieną atsakovė dalyvavo žemės sklypų ženklinimo procedūroje bei surašant žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, tačiau šiame akte pasirašyti atsisakė. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas bei po jo surašymo parengtas žemės sklypo planas 2014-06-19 raštu buvo išsiųsti atsakovei bei pasiūlyta pateikti pastabas, tačiau jokių pastabų nepateikė. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengta kadastrinių matavimų byla buvo pateikta tikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, tačiau tikrinimą buvo atsisakyta vykdyti, nes pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.8 punkto nuostatos, t.y. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir žemės sklypo planas nebuvo suderintas su pastato bendrasavininku. Ieškovė mano, jog atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti kadastrinių matavimų bylos dokumentus, todėl ieškovė nemato kitų galimybių kaip tik kreiptis į teismą su prašymu pripažinti teisę atlikti visus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo veiksmus be atsakovės sutikimo. Ieškovei priklausanti nekilnojamojo turto dalis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-01-27 sprendimu Nr.T11-20 panaudos pagrindais perdavė valdyti Kaimo bendruomenei „Smilgynai ir kaimynai“. Šiose patalpose vykdoma bendruomeninė veikla. Antrame pastato aukšte yra palėpė, kurią taip pat būtų galima pritaikyti bendruomeninei veiklai, tačiau jau beveik dvejus metus su pastato bendrasavininke S. L. nepavyksta susitarti dėl palėpės naudojimosi tvarkos. Atsakovė atsisakymą nustatyti palėpės naudojimo tvarką motyvuoja tuo, kad palėpė neregistruota nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija reaguodama į šią pastabą parengė palėpės kadastrinių matavimų bylą bei pateikė VĮ registrų centras prašymą įregistruoti palėpę nekilnojamojo turto registre. VĮ registrų centras 2015-03-05 sprendimu Nr.(4.6.10.)RS-384 prašymo netenkino vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 str. 4 p. (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka kadastro įstatymo reikalavimų, t.y. kadastro duomenų byla neatitinka nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153 punkto pastaboje numatyta, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa - pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nuomone palėpę formuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą netikslinga, nes tokiu atveju keisis pastato paskirtis dėl ko reikės rengti papildomus dokumentus (paskirties keitimo projektą) ir tai susiję su papildomomis išlaidomis. Šiuo atveju racionaliausia būtų nustatyti naudojimosi palėpe tvarką. Ieškovė kadastrinių matavimų pagrindų parengė naudojimosi palėpe tvarkos schemą, pagal kurią nustatoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybė naudosis palėpės patalpomis esančiomis virš Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pirmame pastato aukšte esančių patalpų, atitinkamai atsakovė - palėpės dalimi virš jai priklausančių patalpų. Plotas paskirstytas proporcingai pirmame pastate esančių patalpų plotui, taip pat išskirtas bendro naudojimo plotas. Šia naudojimosi tvarką ieškovė pasiūlė atsakovei, tačiau atsakovė nesutiko. Palėpės patalpos reikalingos bendruomeninei veiklai.
Atsiliepimas
Atsakovė S. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė nesutiko pasirašyti jai pateiktos kadastrinių matavimų bylos, nes bylos duomenys neatitinka atsakovei priklausančios ir jos faktiškai valdomos sklypo dalies dydžio. Ankstesnei savininkei M. N., atsakovės motinai, 1992 m. buvo leista išsipirkti 1 ha dydžio žemės sklypą, už kurį buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis. Atsakovė tvirtina, jog dėl to buvo priimtas Klaipėdos rajono valdybos potvarkis.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami, jog ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog patikrinus UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2014-12-15 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad buvo nustatyti neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.8. papunkčio nuostatos, t.y. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo planas nesuderintas su pastato bendrasavininku.
Trečiasis asmuo Kaimo bendruomenė ,,Smilgynai ir kaimynai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė S. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:
nustatyti 1.4433 ha žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perkamos dalies dydį atsižvelgiant į buvusį susitarimą, t.y. pripažinti atsakovei teisę pirkti 1 ha šio žemės sklypo;nustatyti naudojimosi tvarka 1.4433 ha žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini) pagal UAB ,,Klaipėdos inžinieriniai tinklai“ parengtą žemės sklypo planą teisminiam ginčui spręsti. Nustatyti, kad S. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (balta spalva), turinčia 9570 kv. m. ploto, po pastatais esančiomis šio žemės sklypo dalimis, žymimomis indeksu N (32 kv. m.), ir indeksu E (27 kv. m.). Žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu A1 (3438 kv. m.) bei dalimi, plane pažymėtą indeksu A 2, kurios plotas 631 kv. m. (raudona spalva) naudosis Klaipėdos rajono savivaldybes administracija. Bendram šalių naudojimuisi paskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu M (violetinė spalva) turinčią l70 kv. m. ploto, ir žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C, kurios bendras plotas 565 kv. m.;nustatyti naudojimosi tvarką pastogės patalpa, esančia gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal G. V. 2015 m. balandžio mėn. parengtą pastogės schemą M:100. Nustatyti, kad laiptų į pastogę paprastojo remonto darbų, atliekamų pagal G. V. parengtą schemą, kainą lygiomis dalimis atlygins abi ginčo šalys - atsakovė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Priešieškinio pagrindu nurodė, jog buvusi šio namo dalies savininkė M. N. turėjo teisę už 1992 m sumokėtus investicinius čekius išsipirkti 1 ha namų valdos žemės sklypą. Naudojamo namų valdos žemės sklypo privatizavimo procedūra, pradėta M. N. nebuvo užbaigta dėl nuo žemės valdytojos valios nepriklausančių priežasčių. Nebuvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Valstybės valia parduoti žemę jos naudotojui, turėjo būti išreiškiama - potvarkiu. Kaip matyti iš pateikto įkainavimo akto, toks potvarkis Klaipėdos rajono valdyboje buvo priimtas - 1992-07-24. Žemės sklypo įkainavimo akte yra nurodytas parduodamo žemės sklypo dydis – 1 ha. 1992-07-24 Klaipėdos rajono savivaldybės potvarkiu patvirtinus įkainavimo aktą, 1992-10-29 M. N. buvo įteiktas mokėjimo pranešimas. M. N. 1992-10-29 už perkamą žemę sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pagal Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintas Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisykles, asmuo, turintis teisę įsigyti privatinės nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti: prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą, gyvenamojo namo ar kito statinio bendraturčių susitarimą, jei teisę pirkti naudojamą žemės sklypą turi keli asmenys (4 punktas). Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį buvo įpareigota surašyti sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo - pardavimo sutarties projektą ir supažindinti su šiais dokumentais pirkėją (6 p.). Remiantis 8 p., miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas privalėjo pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatines nuosavybės teise tvirtino savo potvarkiu (8 p.). Patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise miesto (rajono) valdyba: „9.1. p siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; 9.2. p. įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą“. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (10 p.). M. N. negavo nei kvietimo atvykti į žemėtvarkos skyrių, nei valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties projekto. Atsakovė mano, jog asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą žemės sklypą ir sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pagrindinis atsakovės ir trečiojo asmens nesutikimo su priešieškiniu argumentas yra teiginys, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje yra nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio dalį, nes taip reglamentuoja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ patvirtintų taisyklių 7 punktas. Atsakovė mano, jog sprendžiant šį ginčą reikia taikyti teisės aktus galiojusius 1992 m., nes žemės pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta tuo metu. Žemės naudotoja buvo atlikusi visus veiksmus, kuriuos ji privalėjo atlikti. Žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ne dėl M. N. priklausančių priežasčių.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti. Atsiliepime teigiama, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija niekada nėra davusi jokių sutikimų, kad atsakovei būtų suteikta teisė privatizuoti didesnę žemės sklypo dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktas numato, kad <...> kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kaip matyti iš byloje kartu su priešieškiniu pateikto žemės sklypo plano atsakovė pageidauja įgyti teisę į didesnę žemės sklypo dalį, kas akivaizdžiai prieštarauja aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui. Atsakovė savo pageidavimus grindžia tuo, kad jai buvo leista išpirkti 1 ha žemės sklypo ir ji už tokio dydžio žemės sklypą yra sumokėjusi investiciniais čekiais. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nėra žinomos priežastys, kodėl galimos savo teisės, atsakovė iki šios dienos neįgyvendino, byloje nepateiktą jokių įrodymų, kad to nepadarė dėl valstybės ar savivaldybės institucijų kaltės. Tokį atsakovės elgesį vertiną kaip nerūpestingumą. Atsakovei suteikus teisę naudotis didesne žemės sklypo dalimi būtų pažeistos Klaipėdos rajono savivaldybės teisės, galimai nebūtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teise valdomų pastatų naudojimas. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė pasiūlymą nustatyti naudojimosi palėpe tvarką. Su tokiu siūlymu negalime sutikti, nes pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos specialistų siūlymas perdaryti laiptus gali sukelti pavojų viso pastato saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal atsakovės pateiktą schemą bei priešieškinio reikalavimą, nesilaikoma ploto proporcingumo principo, kuris nustatomas pagal jau turimo ir nekilnojamojo turto registre registruoto turto plotą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija šiuo metu negali patekti į palėpės patalpas, nes atsakovė laiko jas užrakintas, atsisako į jas įleisti. Ieškovė kadastrinių matavimų pagrindų parengė naudojimosi palėpe tvarkos schemą, pagal kurią nustatoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybė naudosis palėpės patalpomis esančiomis virš Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pirmame pastato aukšte esančių patalpų, atitinkamai atsakovė - palėpės dalimi virš jai priklausančių patalpų. Plotas paskirstytas proporcingai pirmame pastate esančių patalpų plotui, taip pat išskirtas bendro naudojimo plotas, todėl ieškovės pateiktas siūlymas akivaizdžiai racionalesnis bei atitinka proporcingumo principą.
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodydama, jog priešieškinio pirmas ir antras reikalavimas nepagrįsti, todėl negali būti tenkinami. Dėl trečio priešieškinio reikalavimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, jog neginčija atsakovės teisės pirkti teisėtai skirto žemės sklypo, šioje dalyje ginčo nėra. Ginčas šioje civilinėje byloje iškeltas dėl perkamos žemės sklypo dalies dydžio. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė aukščiau minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė patikrai Klaipėdos rajono skyriui. Klaipėdos rajono skyrius, atlikęs patikrą, 2014-12-15 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyti neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.8 papunkčio nuostatoms, t.y. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo planas nesuderintas su pastato bendrasavininku. Atkreipė dėmesį, jog pastate-gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suformuoti 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai: registrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Negyvenamosios patalpos-mokyklos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas - 58,45 kv. m., buto/patalpos - gyvenamosios patalpos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas - 63,36 kv. m., bendro naudojimo patalpa - 9,23 kv. m. priklausanti ieškovei ir atsakovei po ½. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklauso 63,065 kv. m. pastato - gyvenamojo namo, S. L. - 67,975 kv. m. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos perkamos žemės sklypo dalis būtų - 0,6946 ha, S. L. - 0,7487 ha. Pabrėžiama, jog nustatant, kokią žemės sklypo dalį turi teisę privatizuoti kiekvienas iš statinio bendraturčių, neatsižvelgiama į tai, kiek asmuo yra sumokėjęs teisės aktų nustatyta tvarka vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013-08-30 pažymos Nr. 12PAŽ-(11.12.33.)-482 matyti, jog M. N. 1992-10-29 už preliminaru namų valdos žemės sklypą 1,0000 ha ploto, esantį Sėlenų kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje yra sumokėjusi valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis 4995 investiciniais čekiais į kaimo žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709501. M. N. 2013-10-18 sutikime, patvirtintame Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. R., notarinio registro Nr. 5131, taip pat nurodo, kad sutinka, kad jos už preliminaru namų valdos žemės sklypą 1,0000 ha ploto į kaimo žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709501 sumokėtos valstybės vienkartinės išmokos bei kitos tikslinės kompensacijos - 4995, būtų neatlygintinai perleistos dukrai S. L.. Šie rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad atsakovės mama M. N., perleisdama nekilnojamąjį turtą, suvokė, kad perleistos valstybės vienkartinės išmokos bei kitos tikslinės kompensacijos dukrai už preliminarų namų valdos žemės sklypą. Atsakovės pateikta teismui 2009-2014 metų deklaracijos (žemės nuomos mokesčio) patvirtina, kad S. L. mokėjo už 1,0000 ha žemės nuomos mokestį, tačiau šie mokesčiai buvo mokami už naudojamą, o ne kaip žemę priklausančią nuosavybės teise.
Trečiasis asmuo Kaimo bendruomenė ,,Smilgynai ir kaimynai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Vaidotas Jasas prašė ieškinį tenkinti patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Prašė priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog neturi jokių duomenų apie buvusios buto savininkės M. N. žemės sklypo įsigijimo procedūras, nieko apie tai nėra žinoma. Atsakovė S. L. atsisako patvirtinti žemės sklypo kadastrinius duomenis, teikdama, jog jei turi priklausyti didesnė žemės sklypo dalis, nei nurodyta ieškovės pateiktoje kadastrinių matavimų byloje. Ieškovė mokesčius už žemės naudojimą skaičiuoja pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus duomenis. Nesutinka su atsakovės S. L. pateikta palėpės naudojimosi tvarka. Laiptų pertvarkai reikalinga atlikti kapitalinį remontą. Siekiant išsiaiškinti ar tokie statybos darbai gali būti saugiai atlikti reikalinga atlikti ekspertizę, ruošti techninę dokumentaciją, gauti statybos leidimą. Šie darbai papildomai pareikalautų piniginių išlaidų, kurių kompensuoti atsakovė neketina. Ieškovės atstovai bei Kaimo bendruomenė ,,Smilgynai ir kaimynai“, kuriem savivaldybė panaudos sutarties pagrindu perleido naudotis nuosavybės dalimi, negali patekti į palėpę, dėl atsakovės padarytų užtvarų. Ieškovės atstovas teigia, jog teismui patvirtinus, ieškovės naudojimosi namo palėpe tvarką, ieškovė savo lėšomis paruoš techninę dokumentaciją, palėpės izoliuotų patalpų įrengimui. Bendruomenė dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektuose, nusistačiusi naudojimosi palėpe tvarką, bendruomenė galės pretenduoti į pinigines lėšas šių patalpų įrengimui.
Atsiliepimas
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė Reda Siautilė patvirtino atsiliepimuose išdėstytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog nei ieškovė, nei atsakovė nėra pateikusios prašymų dėl valstybinės žemės išsipirkimo. Šiuo metu yra paruošta žemės sklypo kadastrinė byla, kurio sprendiniai nėra patvirtinti dėl atsakovės S. L. nurodytų prieštaravimų. Neturi duomenų, neišlikę, jog M. N. ar S. L. su prašymu būtų kreipusi į žemėtvarkos tarnybą dėl valstybinės žemės įsigijimo. Sumokėti investiciniai čekiai buvo už preliminarų žemės sklypo plotą. Tuo metu, nebuvo aišku, kokio dydžio žemės sklypas bus suformuotas ir pateiktas gyventojams įsigyti. Valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūra nebuvo užbaigtą ir dėl neišlikusių dokumentų neaiškų kokios procedūros buvo atliktos. Atsakovė S. L. mokėjo mokesčius už preliminarų žemės sklypo naudojimą, tačiau tai nesudaro pagrindo įgyti didesnį žemės sklypą nei priklauso pagal įstatymą. Vieno hektaro naudojamo žemės sklypo dydis buvo nustatytas pagal žemės sklypo vertės paskaičiavimą. S. L. turėjo galimybę skųsti jai nustatytą naudojamo žemės sklypo plotą, dėl ko jai būtų sumažintas valstybinės žemės naudojimo mokestis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė S. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog žemės sklypo privatizacijoje nedalyvavo, šiuos reikalus tvarkė mama. Atsakovė gyveno atskirai. Išsaugotus dokumentus pateikė į bylą. Kaip buvo paskaičiuotas 1 ha naudojamo žemės sklypo plotas, nežino. Mama M. N. name gyvena nuo 1948 metų. Nuo tada naudojasi žemės sklypu bei palėpe. Palėpėje įsirengė kambarį, jokio sutikimo tam neprašė. Namas yra nuo Vokiečių laikų, senas. Palėpėje yra įrengta 3 kv. m. rūkykla. Nesutinka, jog būtų perduota jai naudotis palėpės dalimi esančia virš jos gyvenamųjų patalpų, nes prarastų įrengtą kambarį. Laipų pertvarkymui skirtų pusę sumos, kitą pusę turėtų padengti ieškovė.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Vida Šeikienė paaiškino, jog ginčas tarp šalių kylą dėl žemės sklypo dalių nustatymo, atsakovei privalo būti suformuota 1 ha žemės sklypo dalis. 1992 m. M. N. kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą dėl žemės privatizavimo. Tikslios datos, kada buvo pateiktas prašymas nurodyti negali, šio prašymo į bylą nepateikė, nes jis neišliko. Mananti, jog priešinga pusė, galimai slepia nuo atsakovės žemės sklypo privatizavimo dokumentus. Valstybinės žemės privatizavimo procedūra buvo neužbaigta ne dėl atsakovės kaltės. Klaipėdos rajono valdyba priėmė potvarkį 1992-07-24 kuriuo leido atsakovei įsigyti žemės sklypą. Atsakovės atstovė pripažino, jog šio potvarkio neturi ir į bylą nepateikė, tačiau mananti, kad jis buvo priimtas, kadangi žemės sklypo įkainojimo akte nurodytas potvarkis. Mano, jog potvarkis turėjo būti priimtas anksčiau, nei atsakovė sumokėjo investicinius čekius už perkamą žemės sklypą. Ieškovės prašoma nustatyti palėpės naudojimosi tvarka negali būti tenkinama, nes palėpėje nesuformuotos izoliuotos patalpos.
Trečiasis asmuo Kaimo bendruomenė ,,Smilgynai ir kaimynai“ teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Byloje nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą - mokyklą su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 58,45 kv. m. Atsakovė S. L. šiame pastate valdo butą/patalpą - gyvenamąją patalpą su bendrojo naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,36 kv. m.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-10 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1148 „Dėl Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone, prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), suformavo 1,35 ha žemės sklypą.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2014-12-11 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1737 „Dėl Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1148, pakeitimo“ žemės sklypo plotas padidintas iki 1,4433 ha.
Dėl priešieškinio reikalavimų.
Dėl žemės sklypo dalių nustatymo bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Atsakovės S. L. atstovė advokatė Vida Šeikienė įrodynėjo, koks teisės aktas turi būti taikomas ginčo santykiams ar šiuo metu negaliojantis 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 89 (netekęs galios 1993-07-29) ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“, ar šiuo metu galiojantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Atsakovės S. L. atstovė tvirtina, jog šiuo metu galiojantis Vyriausybės nutarimas blogina atsakovės S. L. padėtį tuo, kad šio nutarimo 7 p. numatyta, jog ,,Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys“. Anksčiau galiojusio 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 89, 4.4. p. buvo numatyta, jog asmuo, turintis teisę įsigyti privatinės nuosavybės teise jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti notaro patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys.
Atsakovės S. L. atstovė advokatė Vida Šeikienė tvirtina, jog 1992 metais ieškovė neprieštaravo, jog atsakovei S. L. būtų suformuotas 1 ha dydžio žemės sklypas. Pagal šiuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą atsakovei S. L. tektų daugiau kaip 20 arų mažesnis žemės sklypas. Atsakovės mama M. N. buvusi gyvenamųjų patalpų savininkė, 1992 m. pradėjusi žemės sklypo privatizavimo procedūras jų neužbaigė ne dėl savo kaltės, o dėl už žemės privatizavimą atsakingų valstybės tarnautojų aplaidumo. Valstybės tarnautojai surašė žemės sklypo įkainojimo aktą, kuriuo M. N. 1 ha parduodamo žemės sklypą, Sėlenų k., Klaipėdos r., įvertino 4995 investicinių čekių. 1992-10-29 M. N. sumokėjo nurodytą sumą. Po ko, valstybės tarnautojai, privalėjo M. N. pakviesti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymui. Atlikus šiuos procedūrinius veiksmus, M. N. būtų tapusi 1 ha žemės sklypo dalies savininke. Atsakovės S. L. atstovė advokatė Vida Šeikienė tvirtina, jog tokiu būdų buvo pažeisti atsakovės teisėti interesai ir lūkesčiai privatizuoti 1 ha žemės sklypą. Tvirtindama, jog teisiniai santykiai susiformavo 1992 metais, tuo metu M. N. už 1 ha žemės sklypą sumokėjo nurodytą sumą. 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdyba priėmė potvarkį leisti parduoti minėto dydžio žemės sklypą.
1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 89 (netekęs galios 1993-07-29) ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“ 8 p. buvo numatyta, jog supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu.
Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad įvertinus galiojusį naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog valstybės valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, turėjo būti išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – Valstybės - valia sudaryti tokią sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai šaliai, įvykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o Valstybei vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu. 2007-09-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007.
Byloje nenustatyta, kad Valstybei atstovaujanti Klaipėdos rajono valdyba individualiu teisės aktu būtų patvirtinusi leidimą M. N. įsigyti 1 ha žemės sklypą Sėlenų k., Klaipėdos r. Vertinant tai, teismas pripažįsta, jog žemės nuomos mokesčių mokėjimas už naudojamą 1 ha žemės sklypą nėra reikšmingas įrodomasis faktas šioje byloje.
Atsakovė S. L. nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog Klaipėdos rajono valdyba priėmė potvarkį, kuriuo M. N. buvo leista pirkti valstybinę žemę. Pateiktame žemės sklypo įkainojimo akte, nėra jokių duomenų apie priimtą leidimą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog žemės sklypo įkainojimo akto viršuje, dešinėje pusėje nurodytas potvarkis (1 t., 91 b. l.), yra tik šio blanko nurodyta forma.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, jog Klaipėdos rajono savivaldybė neturi M. N. valstybinės žemės pirkimo dokumentų. Šie dokumentai neišlikę, nežinoma atliktų valstybinės žemės pirkimo procedūros apimtis. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kaip gyvenamojo namo bendraturtė nei M. N., nei S. L. niekada nebuvo davusi sutikimo pirkti 1 ha žemės sklypo dalį.
Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes atsakovės S. L. priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo dalių nustatymo atmestinas. Atmetus šį reikalavimą atmestinas atsakovės S. L. priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi parengtas UAB ,,Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ projektas neatitinka bendraturčiams tenkančių dalių dydžių.
Dėl ieškinio reikalavimų.
Dėl teisės pripažinimo - be bendraturčio sutikimo atlikti kadastrinių duomenų tvarkymo procedūras.
Atsakovės S. L. atstovė advokatė Vida Šeikienė patvirtino, jog ginčas tarp šalių kylą dėl žemės sklypo dalių nustatymo, argumentuodama, jog atsakovei privalo būti suformuotas 1 ha žemės sklypo dalis. Dėl šios priežasties atsakovė S. L. atsisakė pasirašyti ieškovės užsakymu UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos sprendinius. Atsakovės kitų žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendinių neginčija.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė Reda Siautilė patvirtino, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė aukščiau minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė patikrai Klaipėdos rajono skyriui. Klaipėdos rajono skyrius, atlikęs patikrą, 2014-12-15 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyti neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.8 papunkčio nuostatoms, t.y. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo planas nesuderintas su pastato bendrasavininku. Kitų pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, jog teismas dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo dalies nustatymo yra pasisakęs aukščiau, šiame sprendime. Teismas atsakovės S. L. priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo dalies nustatymo atmetė, ir atsakovė kitų ieškovės pateiktų žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendinių neginčijo, todėl šie ieškinio reikalavimai tenkintini.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.
Teismo posėdžio metu atsakovė S. L. patvirtino, jog mama M. N. gyvenamajame name gyvena nuo 1948 metų bei naudojasi visu 1 ha žemės sklypu. Šiame žemės sklypo plote M. N. įveisė sodą bei įrengė daržą. Nustačius žemės sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, atsakovė S. L. netektų dalį daržo bei sodo.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė S. L. nepateikė teismui savo pasiūlymų (projektų) dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės nurodytas žemės sklypo dalių paskaičiavimo proporcijas. Atsakovė S. L. teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nepateikė jokių rimtų argumentų prieštaraujančių ieškovės prašomai nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarkai. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog teismui patvirtinus naudojimosi palėpe tvarką pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos parengtą naudojimosi tvarkos schemą, ieškovė savo lėšomis parengs techninę dokumentaciją palėpės izoliuotoms patalpoms įrengti. Ieškovė 2011-02-17 panaudos sutarties pagrindu Kaimo bendruomenei ,,Smilgynai ir kaimynai“ perleido naudotis jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį. Bendruomenė dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektuose. Šių projektų dėka yra atliktas bendruomenei perduotų pirmo aukšto patalpų remontas. Nusistačiusi naudojimosi palėpe tvarką, bendruomenė galės pretenduoti į pinigines lėšas palėpės statybos darbų atlikimui.
Ieškovė nesutinka su atsakovės S. L. pateikta palėpės naudojimosi tvarka. Atsakovės siūlomai laiptų pertvarkai reikalinga atlikti kapitalinį remontą. Reikalinga atlikti ekspertizę tikslu išsiaiškinti ar tokie darbai iš viso gali būti atliekami, ruošti techninę dokumentaciją, gauti statybos leidimą. Šie darbai reikalauja didelių piniginių išlaidų, kurių kompensuoti atsakovė neketina. Ieškovė pateikė 2016-01-09 darbo grupės sudarytos iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjo A. K., vedėjo pavaduotojo M. G. ir vyriausiojo specialisto P. R. bei Kaimo bendruomenės „Smilgynai ir kaimynai“ atstovo A. Ž. - Vidaus laiptų, esančių gyvenamajame name Klaipėdos r., Dauparų – Kvietinių sen., Sėlenų k., 7 permontavimo galimybės įvertinimo aktą. Šiame akte konstatuojama, jog vieno aukšto pastatas - gyvenamasis namas pastatytas 1870 m. Apžiūrėjus medinius vidaus laiptus nustatyta, kad jie yra naudojami kaip bendro naudojimo objektas. Siekiant pakeisti medinių laiptų konfigūraciją, būtina pašalinti išilgai laiptų praeinančią nešančią medinę perdangos siją. Šitokie darbai, kai jų metu silpninamos pastato nešančios konstrukcijos, priskiriami prie kapitalinio remonto darbų (Statinio techninis reglamentas STR 1.01.08:2002, 10 punktas), kurių vykdymas galimas tik tada, kai norimiems darbams parengiamas techninis darbo projektas ir gaunamas statybos darbų leidimas jų vykdymui. Be to, siekiant permontuoti laiptus, būtina panaikinti 1 aukšte esančią tualeto patalpą. Atsižvelgiant į tai, kad laiptų permontavimas pareikalautų labai daug lėšų (projekto parengimas, statybos leidimo gavimas, laiptų perdirbimo, esamo tualeto išardymo ir naujo įrengimas), darbo grupė mano, kad laiptų konstrukcijos pakeitimas (permontavimas) ekonomiškai nenaudingas ir neracionalus, nes įdėjimai viršytų siekiamus rezultatus.
Atsakovė S. L. nesutikdama su ieškovės pateiktai įrodymai pateikė G. V. 2015 m. balandžio mėn. parengtą pastogės schemą M:100. Kurių pastabose teigiam, jog prieš pasidalijant neįrengtą pastogę, reikia atlikti paprastojo remonto darbus – perdaryti laiptus. Prieš šių darbų atlikimą reikalinga įvertini esančias laiptų konstrukcijas.
Vertinant abiejų šalių pateiktus specialistų dokumentus, matyti, jog atsakovės S. L. projekto įgyvendinimui reikalinga atlikti papildomus statybos darbus, kurie susiję su papildomomis išlaidomis. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neketinanti finansuoti atsakovės pageidaujamų statybos darbų, motyvuodama, jog šie darbai ekonomiškai nenaudingi ir neracionalūs. Atsakovė S. L. pageidauja, kad pusę šių darbų išlaidų atlygintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Vertinant šias aplinkybes pripažintina, jog ieškovės pateiktas palėpės naudojimosi tvarkos projektas, kuriame numatytas šalių patekimas į palėpę yra ekonomiškesnis bei racionalesnis, nereikalaujantis šalių papildomų išlaidų.
Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog racionaliausia būtų nustatyti naudojimosi palėpe tvarką, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija naudotųsi palėpės patalpomis esančiomis virš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių pirmame pastato aukšte esančių patalpų, atitinkamai atsakovė - palėpės dalimi virš jai priklausančių patalpų. Plotas paskirstomas proporcingai pirmame aukšte esančių patalpų plotui, taip pat išskirtas bendro naudojimo plotas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal atsakovės S. L. pateiktą schemą bei priešieškinio reikalavimą, nesilaikoma ploto proporcingumo principo, kuris nustatomas pagal jau turimo ir nekilnojamojo turto registre registruoto turto plotą.
Atsakovės savavališkai palėpėje įrengta patalpa, bekito bendraturčio sutikimo, negali būti reikšminga faktinė aplinkybės, nustatyti kitokią palėpės naudojimo tvarką, nei nurodyta ieškinyje. Be to, atsakovė nenuginčijo ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių, jog iki civilinės bylos iškėlimo, ieškovei bei bendruomenei nebuvo leidžiama patekti į palėpes patalpas, tokiu būdu buvo trukdoma naudotis priklausančiomis patalpomis.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi palėpės patalpa tvarkos nustatymo, tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė teikdama ieškinį vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 5 p. buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei. Ieškinį patenkinus visiškai, priešieškinį atmetus, mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl teisės pripažinimo be bendraturčio sutikimo atliki žemės sklypo kadastrinių duomenų tvarkymo procedūras, nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką. Šie reikalavimai apmokestinami 62 Eurų žyminiu mokesčiu
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturtės S. L. sutikimo, teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti tikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.
Pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teisę be bendraturčio S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka teikti sprendimo nustatyti kadastro duomenis priėmimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.
Pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos teisę be bendraturčio S. L. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka VĮ registrų centras pateikti dokumentus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto registre.
Nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.
Nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palėpės naudojimosi tvarką pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos parengtą naudojimosi tvarkos schemą.
Priteisti iš atsakovės S. L. 62 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.