Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-242-464/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-26Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-07-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
e2-242-464/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02549-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
Nordea Bank Finland Plc
Kategorijos
  • 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-242-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02549-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 106.8.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. K. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-6396-640/2014, pareikštą atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) konkretaus dydžio nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. A., G. Ž., L. K., S. A. ir L. Ž..

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, be jau ieškovo sumokėtų 49 132,62 Lt dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomai turi teisę į 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų) dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) išieškojimą pagal Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D bei 5 proc. dydžio įstatymines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 100 000 Lt dydžio pinigų sumos nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki visiško prievolių įvykdymo ieškovo V. K. atžvilgiu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, ieškovas ir tretieji asmenys A. A. ir G. Ž. 2006 m. lapkričio 6 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK06/11/17D, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti 1 400 000 Lt kreditą, o kredito gavėjai – gautą sumą grąžinti atsakovui ir mokėti palūkanas. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti du žemės sklypai, esantys Miškonių kaime, kurie kredito gavėjams priklausė bendrąja dalinės nuosavybės teise. Taip pat 2006 m. lapkričio 6 d. atsakovas su L. Ž., L. K. ir S. A. sudarė laidavimo sutartis. Kredito gavėjams laiku nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuspręsta išieškoti skolą solidariai iš G. Ž., A. A. ir V. K.: 1 400 000 Lt negrąžinto kredito, 50 867,38 Lt nesumokėtų palūkanų, 155 560,14 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 300 Lt nesumokėtų mokesčių, iš viso 1 606 727,52 Lt, 131 Lt žyminio mokesčio, 130 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 16 proc. sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo 1 450 867,38 Lt nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2009 m. gruodžio 14 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos. Šios nutarties pagrindu 2010 m. balandžio 8 d. išduotas vykdomasis raštas, kurį šiuo metu vykdo antstolis. Nors skola ir palūkanos jau yra priteistos įsiteisėjusios nutarties pagrindu, tačiau atsakovas pateikė teismui ieškinį dėl 1 221 638,52 Lt įsiskolinimo pagal Kreditavimo sutartį priteisimo iš G. Ž., A. A., V. K. bei jų sutuoktinių L. Ž., L. K. ir S. A. (civilinė byla Nr. 2-3749-262/2014). Ieškovo teigimu, iš esmės pagal atsakovo pateiktą pažymą įsiskolinimą sudaro 1 221 338,52 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanos ir 300 Lt nesumokėti mokesčiai už laiškų siuntimą. Ieškovas V. K. civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties pagrindu priteistą įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį, tačiau teismas priešieškinį atsisakė priimti. Dėl to ieškovas V. K. reiškia atskirą ieškinį dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) konkretaus dydžio nustatymo, nes pagrindinė prievolė jau yra įvykdyta visiškai (padengtas 1 400 000 Lt kreditas ir 50 867,38 Lt mokėjimo palūkanos) bei sumokėta dalis įsipareigojimų nevykdymo palūkanų – 49 132,62 Lt. Ieškovas prašo papildomai priteistinų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) dydį nustatyti konkrečiai apibrėžta pinigų suma – 100 000 Lt, tokiu būdu tarp šalių užtikrinant aiškų apibrėžtumą, užkertant kelią atsakovo neteisėtam praturtėjimui bei piktnaudžiavimui savo teise (CK 1.137 str. 3 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovui atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, konstatavęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pagal LITEKO duomenis nustatė, kad teismo žinioje yra jau nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3749-262/2014, kurioje ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A., L. K. 1 221 638,52 Lt įsiskolinimą, susidariusį pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D; priteisti solidariai iš G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. 12 251 132,25 Lt įsiskolinimą pagal 2007 m. liepos 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D. Teismas pažymėjo, kad ieškovas V. K. naujai teikiamu ieškiniu kelia reikalavimus, kurie iš esmės yra nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014, todėl V. K. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) konkretaus dydžio nustatymo atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, neįsigilino į susiklosčiusios situacijos esmę, užkirto kelią ieškovui apginti savo teises leistinais gynybos būdais ir visiškai nepagrįstai konstatavo, kad teisme jau yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovo pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinei bylai Nr. 2-3749-262/2014, nes skiriasi ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas.Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas be jau ieškovo sumokėtų 49 132,62 Lt dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomai turi teisę į 100 000 Lt dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) išieškojimą pagal Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D bei 5 proc. dydžio įstatymines procesines palūkanas ieškovo atžvilgiu. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014 sprendžiamas klausimas dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų pagal Kreditavimo sutartį priteisimo iš kredito gavėjų ir laiduotojų. Ieškovo pateiktame ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai yra susiję su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties pagrindu priteistų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžiu. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2015 bankas remiasi iš esmės tuo faktu, kad pagal Kreditavimo sutartį įsipareigojimų nevykdymo palūkanos nebuvo padengtos ir prašo jas priteisti. Teismas užkirto keli ieškovui apginti savo teises, nes ieškovas neturi jokios kitos galimybės įgyvendinti savo teisę, prašydamas sumažinti atsakovo (banko) naudai pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį priteistų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliantui ginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškinių tapatumą nagrinėtina, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto pareikštą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu pripažinęs, kad teismo žinioje yra civilinė byla Nr. 2-3749-262/2014 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisme jau yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes reiškiamo ieškinio ir civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014 nagrinėjamo ieškinio dalykai ir pagrindai skiriasi. Įvertinęs teisinius ir faktinius bylos aspektus, apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto skundo argumentais iš esmės sutinka.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo. Ieškinio priėmimo stadijoje aplinkybė, ar teismo žinioje nėra bylos, užvestos pagal tapatų ieškinį, vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio ir jau iškeltos bylos tapatumo patikrinimas. Teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu.

Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31nutartis c. b. Nr. 3K-3-475/2007, 2007-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2007, 2011-05-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-123/2011, 2011-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2011, 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Pažymėtina, kad pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Analizuojant apelianto reiškiamo ieškinio ir civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014 nagrinėjamo ginčo tapatumo elementus, visų pirma, atsižvelgtina į ieškinio dalyką - reikalavimą, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Apeliantas reiškiamu ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas papildomai turi teisę į 100 000 Lt dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (netesybų) išieškojimą pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D. Įvertinant šį reikalavimą (ieškinio dalyką) ne vien lingvistiniu jo suformulavimo aspektu, bet ir atsižvelgiant į tai, kokio teisinio rezultato siekia apeliantas, matyti, kad šio ieškinio pareiškimo tikslas yra sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (sutartinių netesybų) dydį. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų, nagrinėjant bylą dėl hipotekos teisinių santykių, klausimą, yra suformuluota ir tokia teisės aiškinimo taisyklė, kad hipotekos teisėjas neturi teisės spręsti dėl sutartinių netesybų mažinimo, o ginčas dėl sutartinių netesybų, jų dydžio nagrinėtinas tik ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-7-508/2013), vadinasi, tokio ieškinio reikalavimo pareiškimas teisme iš esmės yra galimas.

Kita vertus, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014 vienas iš Banko reikalavimų yra susijęs su skolos, susidariusios pagal 2006 m. lapkričio 6 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D, priteisimu solidariai iš kelių asmenų, įskaitytinai ir iš apelianto. Taigi ginčai tarp šalių yra kilę dėl 2006 m. lapkričio 6 d. Kreditavimo sutarties Nr. KK 06/11/17D vykdymo ir prisiimtų įsipareigojimų dydžio, o šalys turi skirtingą teisinį interesą dėl šios bylos baigties. Kaip nurodyta pirmiau, apeliantas, pareikšdamas savarankišką ieškinį, siekia sumažinti savo įsipareigojimų mastą bankui, o bankas – prisiteisti skolą. Tiek iš LITEKO, tiek ir iš apelianto pateiktų duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014 apeliantas buvo pateikęs tokį patį reikalavimą priešieškinio forma, kurį teismas atsisakė priimti nenustatęs CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.). Priešieškinis – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, siekiant apsiginti nuo ieškinio reikalavimo. Pažymėtina, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiniams teisiniams santykiams, subjektus sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Todėl atsakovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, gali tiesiog pateikti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus (atsiliepimą), bet gali pasinaudoti ir kitu procesiniu savo teisių gynybos būdu – pateikti priešinį reikalavimą toje pačioje byloje, kurioje jam pareiškiami reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartis c. b. Nr. 2-1508/2011). Tokiu reglamentavimu bei jį aiškinančia teismų praktika yra siekiama užtikrinti procesinį šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.). Pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014 atsakovų procesiniuose dokumentuose yra išdėstyti motyvai, kuriais jie nesutinka su banko reiškiamu reikalavimu (jo dydžiu), nors reikalavimas sumažinti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydį iki 100 000 Lt sumos ir nėra nagrinėjamas (nebuvo priimtas).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nors teismo žinioje ir yra civilinė byla Nr. 2-3749-262/2014 tarp tų pačių šalių bei reikalavimai kildinami iš tos pačios 2006 m. lapkričio 6 d. Kreditavimo sutarties Nr. KK 06/11/17D sąlygų, tačiau esant skirtingiems šalių reikalavimams (ieškinio dalykui) apelianto reiškiamas ieškinys nelaikytinas tapačiu civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014 reiškiamiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas, padaręs nevisiškai teisingą išvadą dėl šio ir kitoje byloje nagrinėjamų ieškinių tapatumo ir dėl šios priežasties atsisakydamas priimti apelianto ieškinį, neužtikrino asmens teisės į teisminę gynybą bei laisvės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei procesinę formą, Todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aiškus bylų tarpusio ryšys nėra kliūtis iškelti civilinę bylą pagal apelianto reiškiamą ieškinį, tačiau nagrinėjant šias civilines bylas ir siekiant abu ginčus išnagrinėti teisingai ir kuo greičiau (CPK 7 str.), siekiant išvengti tarpusavyje prieštaringų teismų sprendimų priėmimo dėl apelianto prievolių bakui dydžio, būtų racionalu spręsti šių bylų sujungimo klausimą (CPK 136 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalia Kačinskienė