- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-1375-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37275-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- UAB „Tomadas“
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl 5 065,82 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino. Atsakovui E. S. pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino 2017 m. lapkričio 9 d. priimtą sprendimą už akių ir paskyrė civilinę bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovo UAB „Tomadas“, 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. S. naudai. Nustatyta, kad į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį 2018 m. sausio 30 d. ieškovo UAB „Tomadas“ atstovas neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, todėl teismas jas pripažino nesvarbiomis (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovė 2018 m. sausio 30 d. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismui pripažinus ieškovo neatvykimo priežastis nesvarbiomis ir vilkinančiomis bylos nagrinėjimą, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu prašė priteisti iš ieškovo patirtas 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – 38,00 Eur žyminį mokestį ir 350,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, jog skolą ieškovas išieško iš kito asmens, atsižvelgdamas į ieškovo procesinius pareiškimus byloje (pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo), į tai, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ieškovo kreipimasis į teismą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Tomadas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį dalyje dėl 388 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Tomadas“ nepriteisti; teismui nusprendus, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties dalyje dėl 388 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinti E. S. iš ieškovo priteistiną sumą. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos padarė esminę klaidą, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl ieškovo kreipimosi į teismą, t. y. tik dėl ieškovo veiksmų. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-09 priėmė sprendimą už akių, nes atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taigi bylinėjimosi išlaidas greičiausiai galėjo sudaryti pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o šio pareiškimo pateikimo būtinybė atsirado dėl paties atsakovo neveikimo, t. y. atsiliepimo nepateikimo, todėl ir tokios išlaidos atsakovui negali būti atlyginamos, nes susidarė dėl paties atsakovo kaltės (neveikimo). Ieškovas 2017-11-15 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo bei nurodė, kad su atsakovu skolos sumokėjimo klausimas yra išspręstas, tačiau teismas 2017-11-16 nutartimi atsisakė priimti ieškinio atsisakymą. Minėtas pareiškimas tik patvirtina, kad ieškovas dėjo pastangas, jog ginčas būtų išspręstas taikiai, nesiekė pasinaudoti priimtu sprendimu už akių, nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir pan. Nurodo, kad susisiekė su atsakovu telefonu bei nurodė, kad nesiims skolos išieškojimo veiksmų pagal priimtą sprendimą už akių, taip pat susitarė baigti ginčą taikiai, tačiau atsakovas dėl tik jam vienam žinomų priežasčių kreipėsi į advokatę ir pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, negana to, apie tai nieko nepranešė ieškovui. Pažymi, jog ieškovui tik pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo dieną tapo aišku, kad tos pačios transporto priemonės, dėl kurios priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo yra pateiktas ieškinys atsakovui, savininkas yra D. S.. Minėtos aplinkybės paaiškėjo papildomai užklausiant informacijos Vilniaus apskrities VPK, tikslinant ją ir pan., kadangi identifikuoti transporto priemones – motorolerius yra gan sudėtinga. Teigia, jog ieškovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekė išvengti bylinėjimosi, siūlė taikiai išspręsti ginčą, todėl būtent atsakovo netinkamas elgesys bei ieškovo neinformavimas lėmė susidariusių bylinėjimosi išlaidų dydį. Bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys buvo nulemtos atsakovo netinkamo elgesio, todėl, ieškovo nuomone, teismas turėjo atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.Atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui tik pinigų priėmimo kvitą, tačiau, ieškovo nuomone, atsakovo pridėtas pinigų priėmimo kvitas gali būti laikomos tik tinkamu išlaidų pagrindimu, bet ne jų paskaičiavimu, nes nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, už ką atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas – t. y. visiškai nėra aišku už ką atsakovas advokatei sumokėjo 350 Eur: pareiškimo už akių surašymą, teisinę konsultaciją, dokumentų surinkimą, kreipimąsi į atitinkamas institucijas, susipažinimą su dokumentais ir panašiai, o taip pat nėra pateikti duomenys, kurie nurodytų, kiek laiko advokatei užtruko kiekvienas veiksmas, valandinis įkainis ir panašiai. Taigi, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos teismų formuojamai praktikai, kadangi yra visiškai nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė ar atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, taip pat ar nėra pagrindų priteistinų išlaidų mažinimui. Ieškovo nuomone, byla nėra sudėtinga, juolab, kad kaip ir minėta, pats ieškovas neprieštaravo, jog sprendimas už akių būtų panaikintas, pareiškimo surašymas nereikalavo specialių teisinių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, o pareiškimo apimtis nėra didelė, todėl ir darbo laiko sąnaudos negalėjo būti didelės.Atsakovas E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, vykdydamas su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarytą Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į saugojimo aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilniuje, motorolerį PIAGGIO LIBERTY, be valstybinio numerio, kurio valdytoju buvo atsakovas. Nors ieškovui buvo žinoma, jog šio motorolerio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo – D. S., skolos išieškojimas buvo nukreiptas ne į jį, o į atsakovą, kuris buvo tik minėto motorolerio valdytojas. Nurodo, jog 2017-10-27 motorolerio savininkas D. S. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 353,10 Eur motorolerio saugojimo išlaidų, t. y. padengti visą įsiskolinimą, po ko ieškovas žodžiu pažadėjo atsakovui kreiptis į teismą dėl ieškinio atsisakymo. Būtent dėl šios priežasties, manydamas, kad ginčas yra išspręstas, atsakovas ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Taigi, ieškovas nepagrįstai, t. y. žinodamas, jog tikrasis skolininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo, patraukė šioje byloje atsakovu E. S.. Pažymi, jog nesutikdamas su sprendimu už akių, ieškovas turėjo teisę jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo, o pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pažeisdamas CPK 137 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas 2017-11-16 nutartimi šį ieškovo pareiškimą priimti atsisakė, tačiau ieškovas šios teismo nutarties taip pat neskundė. Taigi ieškovas nesiėmė jokių aktyvių savalaikių veiksmų, jog atsisakytų nepagrįstų turtinių reikalavimų atsakovui, todėl teigti, jog ieškovas elgėsi sąžiningai, nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek rašant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas naudojosi advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo beveik 4 kartus mažiau, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ numatytas maksimalus honoraro dydis už advokato teikiamas tokio pobūdžio teisines paslaugas. Kadangi aukščiau nurodyta suma visiškai atitinka Rekomendacijų 2 punkte keliamiems reikalavimams, kvestionuoti šių atsakovo patirtų išlaidų dydį bei jų pagrįstumą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi teisę į bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų atlyginimą, kai į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ieškovui jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi teismas privalo įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir ieškinio padavimą. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo E. S. 5 065,82 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 5 065,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Tomadas“ naudai. Ieškovas 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame ieškovas prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti, kadangi su atsakovu pavyko išspręsti skolos sumokėjimo klausimą, todėl nebeliko ginčo objekto. Teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodęs, kad civilinės bylos procesas yra baigtas, byla išnagrinėta 2017 m. lapkričio 9 d. priimant sprendimą už akių, todėl ieškovas nebeturi procesinės teisės atsisakyti ieškinio šioje civilinėje byloje. Atsakovas 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, kadangi ieškovas žodžiu pažadėjo atsakovui, kad kreipsis į teismą dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė aplinkybes, jog motorolerio PIAGGIO LIBERTY savininkas yra D. S., todėl jis turėtų atlyginti ieškovui transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. spalio 27 d. D. S. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 353,10 Eur motorolerio saugojimo išlaidų, ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino sprendimą už akių ir paskyrė civilinę bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ieškovas teismui nepateikė, o atsakovo atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Pirmos instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą ir įvertinęs pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, jog skolą ieškovas išieško iš netinkamo asmens, atsižvelgdamas į ieškovo procesinius dokumentus byloje bei į tai, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ieškovo kreipimasis į teismą, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad ieškovas nuo teismo proceso pradžios reiškė atsakovui iš esmės nepagrįstus reikalavimus, kuriuos teismas, jeigu ieškinys nebūtų paliktas nenagrinėtu, turėjo pagrindą atmesti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, jog ieškovas yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, kuriam yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, yra pagrindas teigti, jog prieš kreipiantis į teismą dėl skolos už paslaugas priteisimo ieškovas privalėjo detaliai patikrinti visas skolos susidarymo aplinkybes, o to nepadaręs, prisiėmė visą riziką galimų pasekmių atžvilgiu. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog ieškinys atsakovo atžvilgiu buvo pareikštas dėl to, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė informaciją ieškovui, jog transporto priemonės vairuotojas jos priverstinio nuvežimo metu buvo būtent atsakovas, o transporto priemonės savininkas nurodytas nebuvo, ir kad identifikuoti transporto priemones – motorolerius, yra gan sudėtinga, nuo atsakomybės už nepagrįstus reikalavimus neatleidžia. Be to, kaip patvirtina atsakovo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridedami rašytiniai įrodymai, 2017-10-27 motorolerio savininkas D. S. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 5 353,10 Eur motorolerio saugojimo išlaidų, t. y. padengti visą įsiskolinimą, todėl manytina, jog ieškovas tik sužinojęs apie aplinkybes, jog ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, privalėjo imtis visų aktyvių veiksmų ir atsisakyti pareikšto ieškinio atsakovo E. S. atžvilgiu, tačiau tai padarė jau po 2017-11-09 sprendimo už akių priėmimo, kuomet ieškinio atsisakymas tampa nebegalimas. Nepaisant to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ir po to ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, tokių kaip taikos sutarties sudarymas su atsakovu ir pan., kurie būtų pašalinę atsakovui būtinybę teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tikslu išvengti nepagrįsto vykdymo proceso pradėjimo. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ieškovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu ir todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų, kadangi nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, už ką atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismui manant, kad atsakovui bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos, tuomet jos turi būti mažinamos. Nustatyta, kad atsakovas pirmos instancijos teismo prašė priteisti iš ieškovo patirtas 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 38,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 350,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Į bylą kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad advokatui sumokėjo 350,00 Eur. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).Nors atsakovas teismui nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, teismo vertinimu, atsakovo prašymas yra pagrįstas pinigų priėmimo kvitu, todėl teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys (pareiškimas dėl sprendimo už akių, atstovavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitas) patvirtina, kad atsakovas gindamas savo interesus byloje naudojosi advokato paslaugomis ir patyrė 350,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (8 punktas), todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, išlaidos buvo pagrįstai pirmos instancijos teismo priteistos. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti ieškovo UAB „Tomadas“ atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį.