Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-27351-909/2020 pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vitalis Milevičius, išieškotojai akcinė bendrovė „Autoūkis“, A. M., T. J., akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog antstolis neteisingai nustatė pradinę varžytynėse parduodamo turto vertę, o ne kainą. Tik teisingai nustačius varžytynėse parduodamo turto vertę nebus pažeistos skolininko teisės vykdymo procese. Tai, kad nebuvo pageidaujančių varžytynėse įsigyti parduodamo turto už kainą, paskaičiuotą nesilaikant nustatytų reikalavimų, nereiškia, kad turto vertė bei pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta teisingai.

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina nustatoma pačiose varžytinėse jos dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti varžytynių parduodamą daiktą. Nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą.

8.2. Pirmose varžytynėse, kurios vyko nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. skolininkui priklausančiu turtu niekas nesidomėjo, nebuvo nei vieno potencialaus pirkėjo. Tik antrose varžytynėse, kurios vyko nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. (pradinė turto pardavimo kaina 30 390,00 Eur) turtas buvo nupirktas už 30 400,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, antstolio atliktas pareiškėjui priklausančio turto įkainojimas (50 650,00 Eur) buvo tinkamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog antstolis neteisingai nustatė pradinę varžytynėse parduodamo pareiškėjui priklausančio turto vertę, teigdamas, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išraše nurodoma didesnė turto vidutinė rinkos vertė. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

11. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

12. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos.

13. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Vitalis Milevičius vykdo Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuosius raštus dėl piniginių sumų priteisimo iš skolininko S. G. išieškotojų A. M., T. J., AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir AB „Autoūkis“ naudai. 2020 m. gegužės 7 d. antstolio patvarkymu 50 650,00 Eur sumai buvo įkainotas skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas ir hidrotechninis statinys – tvenkinys, esantys (duomenys neskelbtini). Antstolis, nustatydamas turto rinkos vertę, vadovavosi 2017 m. lapkričio 14 d. UAB „Apus turtas“ ekspertizės aktu Nr. 17/930 NT EKSP, rinkos vertė 62 800,00 Eur bei 2018 m. sausio 3 d. teismo eksperto A. S. pateiktu ekspertizės aktu Nr. ASTEA-18-001, rinkos vertė 38 500,00 Eur.

15. Remiantis 2020 m. liepos 24 d. VĮ Registrų centro išrašu, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 4 717 Eur, o hidrotechninio statinio – tvenkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 94 200 Eur. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuota ne konkretaus turto vertė, o vidutinė panašių pagal ūkinę paskirtį objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias savybes. 2020 m. liepos 8 d. antstolis patvarkymu Nr. S-20-13-6704 paskelbė skolininkui priklausančio turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina 40 520,00 Eur. Šios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir padarytomis išvadomis tuo aspektu, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės ir tokį skirtumą lemia įvairios aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. Teismas pažymi, kad VĮ Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti neatlikus individualaus vertinimo. Šiuo atveju pareiškėjo turto atžvilgiu buvo atliktos net dvi ekspertizės, kuriose nurodoma, kad turto vertė nustatyta atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę, atliktas vertinimas remiasi aktualiais duomenimis ir informacija. Pažymėtina ir tai, kad varžytynių metu nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Vertindamas vykdomosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vykdomojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir apeliantas jų nepateikė, kad minėtų ekspertizių duomenys yra paneigti bei tai, kad anksčiau atlikti šie turto vertinimai nurodo netikslų pareiškėjui priklausančio turto vertę.

17. Pažymėtina, jog įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

18. Atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytus argumentus ir byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo S. G. 2020 m. liepos 15 d. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus 2020 m. liepos 8 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-20-13-6704 laikė nepagrįstu. Pareiškėjui priklausančio turto vertė buvo nustatyta vadovaujantis ekspertizių aktuose nurodyta turto verte. Pažymėtina ir tai, kad varžytynių metu nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų ekspertizių duomenys nėra paneigti bei įvertinus tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo savo teise kreiptis dėl turto įvertinimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir naujai atliktą vertinimą pateikti antstoliui ar teismui, antstolis priimdamas patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, neprivalėjo skirti pakartotinės turto vertinimo ekspertizės, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo S. G. skundo dėl antstolio veiksmų, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.