Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-138-606/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-05-13Klaipėdos apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-02-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
AN2-138-606/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00142-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. A.
Institucija
Klaipėdos teritorinė muitinė
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-138-606/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00142-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. A. administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės direktorės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. sausio 5 d. nutarimu K. A. buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį 900 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. balandžio 10 d. 12.12 val., būdama deklaranto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui „(duomenys neskelbtini)“ MDAS priemonėmis pateikė importo muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini). Deklaruojamos prekės: 25 vnt. naudotų autotransporto priemonių dyzeliniai varikliai ir 10 vnt. naudotų autotransporto priemonių benzininiai varikliai. Atlikus deklaruotų prekių muitinį tikrinimą surasta: 11 vnt. naudotų autotransporto priemonių dyzelinių variklių ir 3 vnt. naudotų autotransporto priemonių benzininių variklių. Taip pat papildomai surasta nedeklaruotų naudotų autodalių: 11 vnt. sėdynių, 6 vnt. radiatorių, 7 vnt. variklių dangčių (kapotų), 2 vnt. lengvųjų automobilių kablių, lengvojo automobilio priekinė pakaba, 2 vnt. lengvųjų automobilių galinių pakabų, krovininio automobilio priekinė pakaba, 10 vnt. vairo kolonėlių, 2 vnt. duslintuvų, kardanas, 2 vnt. priekinių buferių pastiprintojų, 15 vnt. lengvųjų automobilių amortizatorių su spyruoklėmis, 3 vnt. radiatorių rėmų, 15 vnt. lengvųjų automobilių galinių lempų, 11 vnt. lengvųjų automobilių priekinių lempų, 21 vnt. lengvųjų automobilių padangų su diskais, 4 vnt. lengvųjų automobilių padangų be diskų, 41 vnt. lengvųjų automobilių durelių, 5 vnt. stabdžių suportų, 3 vnt. stabdžių diskų, 10 vnt. valytuvų mechanizmų, 9 vnt. saugos diržų, 12 vnt. variklio valdymo blokų, 4 vnt. stabdžių siurblių, 9 vnt. galinių durelių amortizatorių, 6 vnt. prietaisų skydelių, 3 vnt. automagnetolų, 7 vnt. galinio vaizdo veidrodėlių, 7 vnt. lengvųjų automobilių sparnų, 6 vnt. lengvųjų automobilių vairų, 9 vnt. oro pagalvių, 3 vnt. lengvųjų automobilių priekinių panelių, 6 vnt. oro filtrų dėžių, 2 vnt. lengvųjų automobilių priekinių posparnių, 9 vnt. lengvųjų automobilių buferių. Dėl nustatytų neatitikimų 2020 m. balandžio 15 d. deklaracija (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka neišleista.

1.1. 2020 m. balandžio 17 d. K. A. pateikė naują importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) faktiškai surastam muitinio tikrinimo metu naudotų 11 vnt. autotransporto priemonių dyzelinių variklių ir 3 vnt. naudotų autotransporto priemonių benzininių variklių kiekiui. Atlikus muitinį tikrinimą deklaracija buvo išleista.

1.2. 2020 m. balandžio 17 d. K. A. pateikė naują importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) dėl faktiškai surastų muitinio tikrinimo metu nedeklaruotų naudotų autodalių: naudotos autotransporto priemonių dalys – radiatorių rėmai – 3 vnt., naudotos autotransporto priemonių kėbulų dalys – kapotai, pastiprintojai, laikikliai, sparnai, panelės, posparniai – 71 vnt., naudotos autotransporto priemonių dalys – buferiai (bamperiai) – 9 vnt., naudoti autotransporto priemonių radiatoriai – 6 vnt., naudoti autotransporto priemonių žibintai – 26 vnt., naudoti autotransporto priemonių vairai ir vairo kolonėlės – 16 vnt., naudotos autotransporto priemonių pakabos – 4 vnt., naudotos autotransporto priemonių sėdynės – 11 vnt., naudotos autotransporto priemonių oro pagalvės – 9 vnt., naudoti autotransporto priemonių kabliai – 2 vnt., naudoti autotransporto priemonių duslintuvai – 2 vnt., naudotos autotransporto priemonių dalys – kardanas, valytuvų mechanizmai – 11 vnt., naudoti autotransporto priemonių aliuminiai ratlankiai ir padangos – 16 vnt., naudoti autotransporto priemonių metaliniai ratlankiai su padangomis – 5 vnt., naudotos autotransporto priemonių padangos – 4 vnt., naudoti autotransporto priemonių stabdžių cilindrai, stabdžių diskai, ABS siurbliai – 12 vnt., naudoti autotransporto priemonių amortizatoriai su spyruoklėmis – 15 vnt., naudoti autotransporto priemonių saugos diržai – 9 vnt., naudoti autotransporto priemonių variklių valdymo blokai – 12 vnt., naudoti autotransporto priemonių spidometrai – 6 vnt., naudotos autotransporto priemonių magnetolos – 3 vnt., naudoti autotransporto priemonių veidrodėliai – 7 vnt., naudotos autotransporto priemonių oro filtrų dėžės – 6 vnt. Atlikus muitinį tikrinimą deklaracija buvo išleista.

1.3. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovė K. A., būdama atsakinga už muitinės formalumų atlikimo tvarką, pažeidė nustatytą prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalies a punkte, 134 straipsnio 2 dalies ir 158 straipsnio 1 dalies nuostatuose ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.1 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimu, tenkinant K. A. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą, Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. sausio 5 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena K. A. pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė R. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. sausio 5 d. nutarimą arba priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje svarbu tai, kad jei muitinė ir Lietuvos ekonominės veiklos subjektai pradėtų vadovautis skundžiamame nutarime formuojama praktika, muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų samprata, tai būtų teisinio nihilizmo įsigalėjimo pavyzdys. Įgalioti atstovai – muitinės tarpininkai, deklaravę muitinei ir pateikę prekes muitiniam tikrinimui, dėl muitinio tikrinimo metu surastų skirtingų prekių kiekių nei deklaruota pasirinktai muitinės procedūrai, galėtų teigti, kad šios prekės jiems nepriklauso, yra bešeimininkės, ir, jei muitinė nepatikrintų, visas gabenamas krovinys būtų išleidžiamas į laisvą apyvartą, ne tik nesumokėjus nustatytų mokesčių, bet ir į rinką patektų visuomenei nesaugios ir pavojingos prekės, nes teisės aktai nenumato jokios deklaranto atsakomybės (nagrinėjamu atveju už prekių nepateikimą muitiniam tikrinimui ar deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką).

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad muitinė, apkaltinusi K. A., neteisingai deklaravusią didesnį prekių kiekį bei kitų prekių visai nedeklaravus, vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK), 15 straipsnio 2 dalis a punktu, kuriame numatyta, kad: „2. Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą“, Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 ?-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa, kurioje nurodyta, kad „deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šiuose Europos Sąjungos teisės aktuose subjektui šiame straipsnyje išvardintos jo pareigos išlieka (deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumas ir išsamumas).

3.3. Nurodoma, kad teismas vadovavosi teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-293-795/2020, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-14-312/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-458/2021 nurodyta, kad „SMK, nustatančio bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežtoms prekėms, 15 straipsnį, kuriame įtvirtintų normų pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą ANK straipsnį“. Vadovaudamasi būtent šiuo teisės aiškinimu, muitinė taikė administracinę atsakomybę K. A..

3.4. Pažymima, kad nacionalinis teisės aktas – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.1 punkte, kuriame nurodyta, kad „Deklaracijos pateikimas“ Deklarantas pateikia deklaracijos duomenis importo muitinės įstaigai <...> arba jau pateikus atitinkamas prekes importo muitinės įstaigai“, įpareigoja deklarantą pateikti faktinius duomenis apie deklaruojamas prekes. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju K. A. 2020 m. balandžio 10 d. importo deklaracijos (duomenys neskelbtini) 18 langelyje nurodė transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria gabentos prekės, tačiau deklaracijos 31 langelyje nurodytų prekių kiekiai, atlikus muitinį tikrinimą, neatitiko nurodytų: vietoje 25 vnt. naudotų autotransporto priemonių dyzelinių variklių ir 10 vnt. naudotų autotransporto priemonių benzininių variklių surasta: 11 vnt. naudotų autotransporto priemonių dyzelinių variklių ir 3 vnt. naudotų autotransporto priemonių benzininių variklių; papildomai surasta nedeklaruotų naudotų autodalių: sėdynės – 11 vnt., radiatoriai – 6 vnt., variklių dangčiai (kapotai) – 7 vnt., lengvųjų automobilių kabliai – 2 vnt., lengvojo automobilio priekinė pakaba – 1 vnt., lengvųjų automobilių galinės pakabos – 2 vnt., krovininio automobilio priekinė pakaba – 1 vnt., vairo kolonėlės – 10 vnt., duslintuvai – 2 vnt., kardanas – 1 vnt., priekinių buferių pastiprintojai – 2 vnt., lengvųjų automobilių amortizatoriai su spyruoklėmis – 15 vnt., radiatorių rėmai – 3 vnt., lengvųjų automobilių galinės lempos – 15 vnt., lengvųjų automobilių priekinės lempos – 11 vnt., lengvųjų automobilių padangos su diskais – 21 vnt., lengvųjų automobilių padangos be diskų – 4 vnt., lengvųjų automobilių durelės – 41 vnt., stabdžių suportai – 5 vnt., stabdžių diskai – 3 vnt., valytuvų mechanizmai – 10 vnt., saugos diržai – 9 vnt., variklio valdymo blokai – 12 vnt., stabdžių siurbliai – 4 vnt., galinių durelių amortizatoriai – 9 vnt., prietaisų skydeliai – 6 vnt., automagnetolos – 3 vnt., galinio vaizdo veidrodėliai – 7 vnt., lengvųjų automobilių sparnai – 7 vnt., lengvųjų auomobilių. Vairai – 6 vnt., oro pagalvės – 9 vnt., lengvųjų automobilio priekinės panelės – 3 vnt., oro filtrų dėžės – 6 vnt., lengvųjų automobilių priekiniai posparniai – 2 vnt., lengvųjų automobilių buferiai (bamperiai) – 9 vnt.

3.5. Apeliantės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovė K. A., pasitikėdama siuntėjo pateiktais dokumentais ir neįsitikinusi deklaruojamo krovinio disponavimo teise (nagrinėjamu atveju nesvarbu, kieno nuosavybė buvo prekės, jei jos gabentos vienoje transporto priemonėje, ir tik muitinei išaiškinus neatitikimus tarp faktinio ir deklaruoto prekių kiekio, imta ieškoti prekių savininko), kaip tai numato SMK 134 straipsnio 2 dalis (muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma, jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti) veikė savo rizika, kuri sukėlė ir atitinkamas pasekmes. SMK 158 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, nurodomos muitinės deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti, o Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1B- 329 „Dėl bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“ 27.35 punkte, kuriame aprašomas deklaracijos 31 langelio „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ pildymas, nurodyta, kad importuojamos prekės turi būti tokios, kaip aprašyta 31 langelyje.

3.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju svarbi ANK 9 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad „Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti“. K. A., teikdama muitinei informaciją apie prekes, kuri neatitiko fakto muitinės deklaracijoje, pasielgė nerūpestingai, t. y. deklaruodama prekes pasirinktai muitinės procedūrai nenumatė, kad pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti neigiamas pasekmes, nors pagal veiklos aplinkybes, būdama muitinės tarpininko atstove, turėjo ir galėjo jas numatyti, arba dėl nepagrįsto pasitikėjimo lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta neigiamų pasekmių.

3.7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu padarius teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius, objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, situaciją ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015 ir Nr. 2AT-50-303/2018).

Šalies argumentai

3.8. Apeliantės tvirtinimu, teismas K. A. veikoje nenustatė esminių administracinio nusižengimo požymių – objektyviosios ir subjektyviosios pusės, todėl administracinio nusižengimo teiseną, taikydamas ANK 591 straipsnio 1 punktą, nutraukė nepagrįstai. Teismas savo išvadas dėl K. A. kaltės nebuvimo padarė remdamasis pavienių įrodymų vertinimu, nevertindamas jų visumos, suteikdamas prioritetą K. A. paaiškinimams prieš kitus bylos įrodymus. Dėl to, apeliantės nuomone, teismas padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, netinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kad K. A. veiksmuose nėra ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviojo požymio – neatsargumo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamos K. A. atstovas advokatas E. Vinckus prašo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad K. A. 2020 m. balandžio 10 d. importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nurodė transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo gabentos prekės, prekių kiekius, tačiau deklaracijos 31 langelyje nurodytų prekių kiekiai, atlikus muitinį tikrinimą, neatitiko nurodytų. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. sausio 5 d. nutarime nenurodyta, kokiuose teisės aktuose numatyta, jog buvo privaloma į importo deklaraciją įtraukti ir kitas prekes, kurių buvo surasta daugiau, ir neįtrauktos į deklaraciją, t. y. kad neatskleisti objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad K. A., teikdama muitinei informaciją apie prekes, kuri neatitiko fakto muitinės deklaracijoje, pasielgė nerūpestingai, t. y. deklaruodama prekes pasirinktai muitinės procedūrai nenumatė, kad pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti neigiamas pasekmes, nors pagal veiklos aplinkybes, būdama muitinės tarpininko atstove, turėjo ir galėjo jas numatyti, arba dėl nepagrįsto pasitikėjimo lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta neigiamų pasekmių, todėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. sausio 5 d. nutarimu ji buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį teisėtai ir pagrįstai.

10. Kaip jau aptarta, Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. sausio 5 d. nutarimu K. A. buvo nubausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį. Minėta teisės norma numato administracinę atsakomybę už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnio 1 dalis yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

11. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

12. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.1 punkte numatyta, kad deklarantas pateikia importo deklaracijos duomenis importo muitinės įstaigai elektroniniu pranešimu IEI15LT, kuriam deklarantas turi būti suteikęs unikalų importo deklaracijos registravimo numerį (toliau – LRN (Local Reference Number). Importo deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo importo muitinės įstaigai) arba jau pateikus atitinkamas prekes importo muitinės įstaigai. Jeigu importo deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės turi būti pateiktos importo muitinės įstaigai ne vėliau kaip per Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnyje nurodytą laikotarpį (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1B-822 redakcija).

13. Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos K. A. paaiškinimų nustatyta, kad, jos teigimu, ji, netgi ir patikrinusi fiziškai transporto priemonę ir pastebėjusi kitas prekes, nebūtų turėjusi galimybės jų deklaruoti, nes prekės buvo niekam nepriklausančios, ji prekių pakrovime nedalyvavo, jai buvo pateikti dokumentai prekių, esančių transporto priemonėje SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravimui, gavo informaciją, kad kitų prekių, kurias ji būtų turėjusi deklaruoti, nėra.

14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, 2AT-50-303/2018 ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. A. 2020 m. balandžio 10 d. importo deklaracijos (duomenys neskelbtini) 18 langelyje nurodė transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo gabentos, pažymėtina, deklaracijoje tiek nurodytos, tiek ir nenurodytos prekės, o deklaracijos 31 langelyje nurodytų prekių kiekiai, atlikus muitinį tikrinimą, neatitiko nurodytų.

16. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalį, prieš pateikiant deklaraciją, prekės tikrinamos arba imami jų mėginiai tuomet, kai to reikia tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Šiuo atveju K. A. nekilo jokių abejonių nei dėl prekių tarifinio klasifikavimo, nei dėl muitinės vertės, nei dėl muitinio statuso, todėl ji neturėjo pagrindo kreiptis į muitinę ir prašyti leisti apžiūrėti prekes.

17. Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Pažymėtina, kad aptartoje Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalyje priešingai, nei aiškinama skundžiamame nutarime, aiškiai nurodoma, kad muitinei leidus, prekes galima patikrinti bet kuriuo metu, o visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Pažymėtina, kad šiuo atveju, atlikus muitinį tikrinimą, buvo ne tik papildomai surasta nedeklaruotų naudotų autodalių, tačiau ir vietoje deklaruotų 25 vnt. naudotų autotransporto priemonių dyzelinių variklių ir 10 vnt. naudotų autotransporto priemonių benzininių variklių buvo surasti visai kiti kiekiai, t. y. 11 vnt. naudotų autotransporto priemonių dyzelinių variklių ir 3 vnt. naudotų autotransporto priemonių benzininių variklių. Pažymėtina, kad šiuo atveju K. A., būdama deklaranto atstovė ir deklaruodama prekes, bet kokiu atveju importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nurodė neteisingus duomenis, ir tai aiškiai parodo, kad ji elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, jeigu būtų buvusi rūpestinga ir, prieš deklaruodama prekes, būtų jas fiziškai patikrinusi, o kartu būtų pamačiusi ir prekes, kurių deklaravimui, jos teigimu, dokumentų neturėjo ir jų deklaruoti neprivalėjo. Pažymėtina, kad šiuo atveju prekės nebuvo bešeimininkės, o, kaip paaiškėjo, ir priklausė būtent MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kitos, ir dėl jų K. A. pateikė naują importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), tačiau tik po to, kai šios prekės buvo surastos atlikus deklaruotų prekių muitinį tikrinimą, o ne pačiai K. A. patikrinus transporto priemone SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežamas visas prekes ir sutikslinus jų kiekius tam, kad pateiktų teisingus duomenis importo deklaracijoje (duomenys neskelbtini).

18. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad K. A., būdama muitinės tarpininko atstove, puikiai žinojo savo pareigą deklaracijoje nurodyti teisingus duomenis bei teisę patikrinti krovinį prieš deklaracijos pateikimą būtent tam, kad deklaracijoje nurodytų teisingus duomenis, tačiau savo teise patikrinti krovinį prieš deklaracijos pildymą nepasinaudojo, todėl neabejotinai prisiėmė ir riziką dėl to, jeigu prekės ir jų kiekiai faktiškai neatitiks nurodomų importo deklaracijoje, o nurodydama deklaracijoje neteisingus duomenis, neabejotinai prisiėmė ir atsakomybę pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatas. Ir nagrinėjamu atveju neabejotinai pažeidė nustatytą prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalies a punkte, 134 straipsnio 2 dalies ir 158 straipsnio 1 dalies nuostatuose ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.1 punkto nuostatas.

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad K. A. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnio 3 dalis), t. y. dėl nerūpestingumo. Kartu apygardos teismas visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad muitinės tarpininkai, deklaravę muitinei ir pateikę prekes muitiniam tikrinimui, dėl muitinio tikrinimo metu surastų skirtingų prekių kiekių nei deklaruota pasirinktai muitinės procedūrai, kiekvieną kartą galėtų teigti, kad šios prekės jiems nepriklauso, yra bešeimininkės, pakrautos kitos prekės nei nurodytos dokumentuose dėl krovėjų kaltės ir panašiai, ir taip būtų sudaroma prielaida deklaracijoje pateikti neteisingus duomenis ir išvengti atsakomybės, o, jei muitinė nepatikrintų, visas gabenamas krovinys būtų išleidžiamas į laisvą apyvartą, ne tik nesumokėjus nustatytų mokesčių, bet ir į rinką patektų visuomenei nesaugios ir pavojingos prekės, nes teisės aktai neva nenumato jokios deklaranto atsakomybės.

20. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad K. A. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, kurį ji ginčijo skunde apylinkės teismui, todėl jos veika Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. sausio 5 d. nutarimu kvalifikuota teisingai, ji pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį nubausta pagrįstai ir teisėtai.

21. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimas kaip nepagrįstas naikintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. sausio 5 d. nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. sausio 5 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė