Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – komisariatas) patikslintą ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu prašė regreso priteisti iš atsakovo: 934,80 Eur departamentui padarytai turtinei žalai atlyginti; 680,62 Eur komisariatui padarytai turtinei žalai atlyginti; 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2014-03-05, apie 11.45 val., Tauragės m., Bažnyčių g., atsakovas vairuodamas automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė už automobilio stovėjusį uniformuotą, tarnybines pareigas atliekantį komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausiąjį patrulį A. B. (toliau – pareigūnas). Taip nežymiai sužalojo pareigūno sveikatą. Atsakovas administracine tvarka pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 1 d., t. y. dėl pareigūno nežymaus sveikatos sutrikdymo. Departamentas skyrė 3 227,70 Lt (934,80 Eur) vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją pareigūnui. Pervedė šiuos pinigus į komisariato sąskaitą. Komisariatas išmokėjo pinigus pareigūnui. Nurodė ir tai, kad pareigūnas buvo nedarbingas nuo 2014-03-05 iki 2014-03-21. Komisariatas už laikino nedarbingumo laikotarpį pareigūnui išmokėjo 2 350,04 Lt (680,62 Eur) sumą.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo departamentui 934,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 934,80 Eur sumos nuo 2015-06-11 iki sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo komisariatui 680,62 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 934,80 Eur sumos nuo 2015-06-11 iki sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo valstybei 53,22 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovas įvykio metu važiavo atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir sužalojo pareigūną. Byloje nenustatyta, kad pareigūnas įvykio metu būtų elgęsis neatsargiai ar neteisėtai. Nagrinėjamu atveju atsakovas (vairuotojas) privalėjo elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atmetė kaip neįrodytą atsakovo nurodytą aplinkybę, jog pareigūnas tik suvaidino sužalojimą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu pareigūnui buvo padarytas dešinės kojos kelio sumušimas. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovas pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukėlė pareigūnui nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais atsakovas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d. Konstatavo ir tai, kad policijos pareigūno sveikata buvo sužalota jam atliekant tarnybines pareigas. Nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Konstatavo, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovams, kurie nukentėjusiam pareigūnui dėl patirto sveikatos sutrikdymo išmokėjo 934,80 Eur kompensacinę išmoką ir 680,62 Eur nedarbingumo pašalpą. Ši žala tiesiogiai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nebuvo pasirengimo bylos nagrinėjimui (LR CPK 227 ir 228 str). Klausimas dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo išspręstas nesilaikant LR CPK 228 str. 2 d. nustatytų terminų. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl liudytojų apklausos. Teismas neįvertino to, kad administracinėje byloje liudytojai buvo apklausti sprendžiant dėl atsakovui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumo. Administracinėje byloje liudytojams buvo formuojami klausimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje liudytojams buvo ruošiami klausimai dėl atsakovo ir policijos pareigūno elgesio atsargumo laipsnio. Nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareigūno sveikata buvo sužalota jam atliekant tarnybines pareigas. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kieme užstatytos kitos mašinos surašytas nebuvo. Nesant protokolo, pareigūnas nepagrįstai be atsakovo leidimo fotografavo atsakovo automobilį, liepė atsakovui automobilį patraukti. Atsakovas pareigūno nurodymą vykdė, pradėjo važiuoti atbuline eiga. Pareigūnas atsistojo už automobilio galo ir tai buvo jo sužalojimo priežastis. Nurodė, kad pats pareigūnas, veikdamas be jokio teisinio pagrindo, išprovokavo incidentą, dėl kurio pasekmių nepagrįstai apkaltino atsakovą. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti iš ieškovų dokumentus, patvirtinančius ar paneigiančius ieškinio sumos pagrįstumą. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, todėl buvo pagrindas abejoti prašomomis priteisti sumomis.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareigūno sveikatos sužalojimas atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas administracine tvarka yra pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 1 d., t. y. dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakovas sumokėjo jam paskirtą baudą už ATPK 127 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl pareigūno sužalojimo. Nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių prašomas priteisti sumas iš atsakovo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl šių duomenų išreikalavimo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys (jų atstovai) dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinys teisme gautas 2015-06-10. Ieškinys, kiti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2015-07-01. Atsakovo atsiliepimas teisme gautas 2015-07-20. 2015-08-07 nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi. Bylą paskyrė nagrinėti 2015-09-15 teismo posėdyje. LR CPK 232 str. 1 d. nustatyta, kad manydamas, jog byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, todėl pagrįstai skyrė bylą nagrinėti teismo (o ne parengiamajame) posėdyje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas.

LR CPK 182 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Atsakovas administracine tvarka yra pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 1 d., t. y. dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlęs pareigūno nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis faktas turi prejudicinę galią ir jo įrodinėti nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo nereikia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl liudytojų apklausos.

Ieškovai byloje pateikė duomenis, t. y. tarnybinius pranešimus dėl pareigūno sužalojimo, darbo grafiką, nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą dėl pareigūno sužalojimo, nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą, tarnybinio patikrinimo išvadą dėl pareigūno sužalojimo. Šie duomenys leidžia konstatuoti, kad pareigūno sveikata buvo sužalota jam atliekant tarnybines pareigas. Juolab kad ir Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-16 nutartyje administracinio teismo pažeidimo byloje Nr. ATP-820-417/2014 nurodė, jog, apeliacinės instancijos teismo manymu, yra pagrindas atsakovą patraukti administracinėn atsakomybėn pagal 187 straipsnį dėl teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad dėl to, jog nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kieme užstatytos kitos mašinos (pareigūnų iškvietimo pagrindas), nėra pagrindo konstatuoti, jog pareigūnas atliko tarnybines pareigas.

Ieškovai byloje pateikė duomenis, t. y. atsiskaitymo lapelius, departamento išvadą dėl sprendimo priėmimo, pažymą apie išmokėtos nedarbingumo sumos apskaičiavimą, pagrindžiančius prašomas priteisti sumas iš atsakovo. Atsakovas nepateikė konkrečių argumentų dėl prašomų priteisti sumų nepagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti iš ieškovų dokumentus, patvirtinančius ar paneigiančius ieškinio sumos pagrįstumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 48,46 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-09 sprendimą palikti nepakeistą.