Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J., jo gynėjui advokatui Evaldui Jonui Šoriui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas M. K. 2014 m. birželio 11 d. D. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. kovo 5 d. 11.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė už automobilio stovėjusį pėsčiąjį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 119, 231.1, 231.2, 231.4 punktų reikalavimus.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. J. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. administracinę nuobaudą – 700 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.

D. J. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Jeigu būtų nustatytas pagrindas nubausti pagal ATPK 127 str. 1 d., skirti D. J. minimalią įstatymo numatytą nuobaudą, įvertinus didelį A. B. neatsargumą. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė klaidingą išvadą, priėmė neteisėtą nutarimą. Policijos pareigūnas A. B. elgėsi neatsargiai, stovėdamas už automobilio galo. Liudytojas B. L. patvirtino, jog po autoįvykio apeliantas niekur nesislapstė. Liudytoja S. P. teigė, jog iš įvykio vietos D. J. nepasišalino, o tik patraukė automobilį. Teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad negalima remtis liudytojų D. B. ir J. J. parodymais. Šie asmenys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, nurodė visas įvykio aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Apeliantas neigia savo kaltę dėl autoįvykio, nes nepajuto, kad kliudė A. B.. Net jei ir buvo kontaktas, tai jis turėjo būti nestiprus. Tai patvirtino liudytojai S. P., J. J., D. B.. Kad neturėjo tikslo pasišalinti iš galimo įvykio vietos, įrodo ta aplinkybė, kad patraukęs automobilį, ramiai jį užrakino ir nuėjo į parduotuvę. Buvę kieme policijos pareigūnai A. B. ir B. L. tam neprieštaravo. Neturėjo noro slėpti galimo nusižengimo pėdsakų, be to, neturėjo galimybių tai padaryti, nes kieme buvo liudytojai ir du policijos pareigūnai.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į D. J. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą. Byloje nustatyta, kad pareigūnui B. L. teko vytis D. J., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos ir buvo sulaikytas. Mano, kad nagrinėjant administracinę bylą, buvo išsiaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės ir skiriant administracinę nuobaudą įvertintas pažeidimo padarymo pobūdis, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, teisingai pritaikytos ATPK nuostatos.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutarimu D. J. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d. D. J. nesutinka, jog padarė šiuos pažeidimus.

Pagal ATPK 127 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. D. J. savo kaltės dėl A. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nepripažino. Teismo posėdžio metu parodė, kad kai policijos pareigūnas A. B. suklupo, jo automobilis nejudėjo. Apygardos teisme D. J. teigia, kad nepadarė autoįvykio, nepajuto, jog kliudė A. B.. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Liudytojai S. P., A. B., B. L. patvirtino, jog D. J. pradėjo važiuoti atbuline eiga ir kliudė stovintį pareigūną. A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis atsitrenkė į dešinę koją, jis parklupo ir sušuko. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. B. sumuštas dešinysis kelis. Vairuotojas privalo elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Važiuodamas atbulas turi įsitikinti, jog tai daryti saugu, už automobilio nėra pėsčiųjų. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog policijos pareigūnas A. B. elgėsi neatsargiai, stovėdamas už automobilio galo, yra atmestinas. Byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių D. J. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos Kelių eismo taisyklių normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių abejonių, jog D. J. važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė už automobilio stovėjusį pėsčiąjį, t. y. buvo sukeltas eismo įvykis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. J., suvokdamas sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. D. J. teigia, kad išgirdo pareigūno šauksmą, per veidrodėlį pamatė, kad A. B. parklupęs. Išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo. A. B. po įvykio vaikščiojo toliau, nieko nesakė, įsėdo į automobilį. Apygardos teisme D. J. neigia važiavęs atbuline eiga. Pareigūnas nebuvo sužalotas, mano, kad suvaidino. Apygardos teisme liudytojas A. B. patvirtino, jog D. J. kliudė jį, užrakino automobilį, nuėjo į pastato patalpas, pabuvo 3–5 min., išėjo. Kolega bandė jį sulaikyti, D. J. pradėjo bėgti. Apygardos teisme liudytojas B. L. parodė, kad D. J. įsėdo į automobilį, įjungęs atbulinę pavarą, pavažiavo atgal ir atsitrenkė į kolegą A. B., kuris parklupo. D. J., pastatęs automobilį, nubėgo į krautuvę, pabuvo 3–5 min. D. J. iš parduotuvės išėjo vieną kartą, gal ir du kartus. Kai jis ėjo link D. J., šis pradėjo bėgti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nuo A. B. sužalojimo iki D. J. sulaikymo praėjo 3–4 min. Apygardos teisme peržiūrėjus du vaizdo įrašus matyti, kad kliudęs A. B., D. J. ir J. J., policijos pareigūnai kelias minutes aiškinosi įvykio aplinkybes. D. J. iš eismo įvykio vietos nepasišalino. D. J. ginčijosi su pareigūnais dėl dokumentų pateikimo, vėliau patraukė automobilį ir nuėjo į parduotuvę. D. J. einant į parduotuvę, policijos pareigūnai nebandė jo sulaikyti. Po kiek laiko išėjęs iš parduotuvės D. J. vėl ginčijosi su pareigūnais. Visa tai truko ne kelias minutes. Įvertinus tai, kad jokio skuboto pasišalinimo iš eismo įvykio nebuvo, negalima daryti išvados, jog iš eismo įvykio pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju D. J. elgesyje nėra tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. prasme, todėl bylos teisena D. J. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Apeliaciniame skunde už ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą prašoma skirti minimalią įstatymo numatytą nuobaudą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Tauragės rajono apylinkės teismas nenustatė D. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skirdamas nuobaudą įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, D. J. asmenybę (anksčiau baustas administracine tvarka), byloje nustatytas aplinkybes, turinčias įtakos nuobaudos individualizavimui. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad administracinė nuobauda D. J. individualizuota tinkamai, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl paskirta bauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, yra pagrindas D. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal 187 straipsnį dėl teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo dalį, kuria D. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir šią bylos dalį nutraukti.

Panaikinti šio nutarimo dalį, kuria D. J., vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.