Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ ir atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl priešpriešinių teisių ir pareigų

28. Byloje nustatyta, kad, vykdant kelio Nr. 3938 darbus, iškilo nenumatyta kliūtis – darbų vietoje buvo rasta sena asfalto danga ir akmenų grindinys. Šiuos objektus reikėjo pašalinti, todėl darbų atlikimo terminas, pritarus statybos techniniam prižiūrėtojui, buvo pratęstas 19 darbo dienų. Šiuo atveju šalys skirtingai traktuoja nenumatytų kliūčių įtaką sutarties vykdymui. Ieškovės teigimu, dėl nenumatytų kliūčių terminas buvo pratęstas visiems darbams pagal sutartį, tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad nenumatytų darbų atsiradimas galėjo lemti tik darbų vėlavimą kelio Nr. 3938 ruože. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime laikėsi pozicijos, jog atskirų kelio atkarpų statybos darbai galėjo ir turėjo vykti nepriklausomai vienas nuo kito, darbų viename kelio ruože pratęsimas nestabdė statybos darbų kituose kelių ruožuose. Pakankamų išteklių (darbuotojų, technikos, medžiagų, lėšų) neturėjimas nepateisina darbų vėlavimo tuose kelių ruožuose, kuriuose statybos darbams vykti nebuvo kliūčių. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

29. Šalių sutartis sudaryta visiems trims kelių ruožams ir joje nustatytas vienas bendras terminas visų trijų kelio ruožų statybos darbams atlikti. Šiuo atveju svarbu tai, kad, tam, jog sutartis būtų įvykdyta tinkamai, atsirado būtinybė atlikti papildomus, t. y. sutartimi neapibrėžtus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė – kad ieškovė, vykdydama sutartį, turėjo papildomų darbų viename iš kelio ruožų, reiškia, jog tai turėjo įtaką ir bendram darbų įvykdymo terminui, kadangi, kaip teigia ieškovė, ji buvo paskyrusi bendrą projekto komandą, sudariusi bendrą darbų grafiką. Taigi atsiradę papildomi darbai viename iš kelio ruožų paveikė ir sutarties įvykdymo terminą. Aplinkybė, kad buvo pratęstas tik kelio Nr. 3938 darbų atlikimo terminas, nenurodyta nė viename iš atsakovės, statybos techninio prižiūrėtojo ar projekto vykdymo priežiūros vadovo raštų. Priešingai, 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu techninis prižiūrėtojas pritarė ne kelio Nr. 3938, o sutarties bendro termino pratęsimui 19 darbo dienų bei nurodė sutarties 10 punkte nustatytą bendrą darbų atlikimo terminą pratęsti 19 darbo dienų. Šiame rašte techninis prižiūrėtojas papildomai nurodė, kad rangovas (ieškovė), vykdydamas papildomai susidariusius darbų kiekius, užtruko papildomą laiką, kuris nebuvo įvertintas rangos sutarties vykdymo laike. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju 19 darbo dienų buvo partęstas ne vien kelio Nr. 3938, o visų trijų kelių darbų atlikimo terminas ir visi sutarties 1.1 – 1.3 punktuose nurodyti darbai turėjo būti baigti iki 2020 m. spalio 8 d., o sutarties 1.4 punkte nurodytos su darbais susijusios paslaugos suteiktos iki 2020 m. gruodžio 8 d.

30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 21 d. įvyko galutinė objekto apžiūra, kurioje dalyvavo atsakovės atstovas ir techninis prižiūrėtojas, buvo sudaryti galutiniai objekto apžiūros aktai. Šiuose aktuose konstatuoti darbų trūkumai: nusėdę kelkraščiai, netinkamai paskleista skalda, frezuoto a/b briaunos, nėra išpildomosios dokumentacijos, nėra kadastrinės bylos, šiukšlinėse trūksta metalinių įdėklų, vietomis sugadintas horizontalus ženklinimas. 2020 m. spalio 28 d. ieškovė techniniam prižiūrėtojui pateikė prašymą dėl galutinės objekto apžiūros organizavimo, papildomai nurodė, kad visi neesminiai defektai ištaisyti 2020 m. spalio 22 d.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kelių Nr. 3921, Nr. 3905 ir Nr. 3938 statybos darbų perdavimas vėlavo 14 dienų, o ieškovė nepateikė statybos darbų perdavimo vėlavimą paneigiančių įrodymų. Nors iš byloje esančių įrodymų ir galima būtų spręsti, kad ieškovė statybos darbus atsakovei buvo parengusi perduoti anksčiau (2020 m. spalio 2 d.), tačiau neįrodė, jog tokiu atveju atsakovė būtų visus darbus priėmusi ir nebūtų fiksuojami darbų trūkumai, kadangi priimant darbus 2020 m. spalio 21 d. buvo fiksuoti atliktų darbų trūkumai. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad statybos darbai (sutarties 1.2 punktas) buvo perduoti atsakovei nevėluojant 14 dienų. Dėl to, remiantis sutarties 58 punktu, atsakovė įgijo teisę skaičiuoti 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos.

32. Kartu su statybos darbais ieškovė pagal sutarties 1.3 punkto nuostatas privalėjo pateikti išpildomąją dokumentaciją, parengti ar atnaujinti Nekilnojamojo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakeitimams – žemės sklypo (-ų), kadastro matavimų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją pdf ir dwg formatu, pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastro bylos atitiktį parengtam projektui. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pagal sudarytą sutartį ir atliekamą viešąjį pirkimą – kelių kapitalinis remontas – negalėjo numanyti, jog keliai bus neįregistruoti ir dėl to teks rengti visiškai naujas kadastro matavimų bylas. Tačiau tokia apeliantės (ieškovės) pozicija vertintina kaip gynybinė.

Dėl apskaičiuoto delspinigių dydžio pagrįstumo

37. Tam, kad būtų pagrindas remtis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamąja contra proferentem taisykle, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, būtina nustatyti, ar sutarties sąlyga apskritai yra neaiški ir nevienareikšmiška.

38. Atliekat sutarties bei pirkimo dokumentų, kurie yra sudėtinė sutarties dalis, analizę matyti, kad pirkimo sąlygose nurodytas pirkimo objektas – darbai – žvyrkelių, esančių Šalčininkų rajone, kapitalinis remontas. Tuo tarpu sutarties I skyrius vadinasi „Sutarties objektas“ ir jame yra nurodyti ne kelių ruožai, o paruošiamieji rangos darbai (sutarties 1.1 punktas), statybos darbai (sutarties 1.2 punktas), išpildomosios dokumentacijos ir kadastro bylų parengimas (sutarties 1.3 punktas) ir deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimas (sutarties 1.4 punktas). Analizuojant sutarties 5 punktą, apibrėžiantį sutarties sumą, matyti, kad sutarties sumą sudaro atskirų valstybinės reikšmės kelių kapitalinis remontas ir objektu šiuo atveju laikomas konkretaus kelio ruožo kapitalinis remontas.

39. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutartyje nėra įtvirtinta sąvokos objektas turinys, be to, sąvoka objektas yra naudojama nevienareikšmiškai, įvairiuose kontekstuose ir skirtingais tikslais, todėl šalys jai nesuteikė tapataus turinio.

40. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išplaukia aiški perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Kasacinis teismas šiuo aspektu yra konstatavęs, jog sisteminiu viešojo pirkimo sąlygų aiškinimu negali būti pateisintas konkurso nuostatų neaiškumas ir vidinis prieštaravimas; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingus dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

41. Pagal tai, konstatuotina, kad šioje nutartyje teisėjų kolegijos padaryta teisinė išvada dėl ginčo sutarties sąlygos neaiškumo, bendrieji civilinės teisės principai ir jų taikymas ginčo situacijai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, jog ginčo sutarties sąlygos turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šį kriterijų, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka netesybų (delspinigių) skaičiavimas ne nuo atskirų kelio ruožų kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiškinimas labiausiai atitinka sutarties, kuri didžiąja dalimi buvo įvykdyta tinkamai, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį.

42. Vertinant atsakovės argumentus, kad esant tokiai situacijai, kuomet delspinigiai skaičiuojami tik nuo neužbaigtų darbų vertės, rangovai nebus suinteresuoti kuo skubiau atlikti visus pagal sutartį prisiimtus darbus, pažymėtina, jog atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, kyla pareiga tinkamai suformuluoti pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų įsivertinti savo galimybes tinkamai įvykdyti sutartį ir žinotų jiems taikomos atsakomybės mastą. Šiuo atveju tokios pareigos atsakovė tinkamai neįvykdė, todėl turi prisiimti neigiamas pasekmes. Ir priešingai, situacija, kuomet ieškovei, atlikus didžiąją dalį darbų pagal sutartį, juos perdavus atsakovei bei pradėjus eksploatuoti darbų rezultatą, ieškovei vis dar būtų skaičiuojami delspinigiai praktiškai nuo visos sutarties sumos, neatitiktų delspinigių skaičiavimo paskirties bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

43. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad už kelių Nr. 3905, Nr. 3921 ir Nr. 3938 statybos darbų vėlavimą ieškovė turėjo sumokėti netesybas, kurių skaičiavimo bazė yra visa darbų ir paslaugų atitinkamuose kelių ruožuose kainų suma be PVM, kadangi negalima konstatuoti, jog nebaigusi statybos darbų ir neperdavusi išpildomųjų dokumentų, ieškovė įvykdė iš sutarties kylančias prievoles. Kaip pirmiau nustatyta, šie statybos darbai vėlavo 14 dienų, todėl delspinigiai, kuriuos privalo sumokėti ieškovė sudaro 11 973,64 Eur (2 850 868,13 Eur x 14 dienų) x 0,03 proc.). Tuo tarpu delspinigių bazė už vėlavimą sutvarkyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagrįstai laikyta tik atitinkamų kelio ruožų Nekilnojamojo turto registro dokumentų sutvarkymo kaina. Nustatyta, kad nuo statybos darbų užbaigimo ieškovė papildomai vėlavo perduoti sutvarkytus nurodytų kelių ruožų Nekilnojamojo turto registro dokumentus (dėl kelio Nr. 3905 – 178 dienas, dėl kelio Nr. 3921 – 27 dienas, dėl kelio Nr. 3898 – 152 dienas). Taikant tokią delspinigių apskaičiavimo bazę, ieškovės mokėtini delspinigiai sudaro 348,68 Eur (kelio Nr. 3905 dokumentų perdavimo vėlavimas – 178 x 3 046,15 = 542 214,70, 0,03 proc. šios sumos yra 162,66 Eur; kelio Nr. 3921 dokumentų perdavimo vėlavimas – 27 x 1 523,08 = 41 123,16, 0,03 proc. šios sumos yra 12,34 Eur ir kelio Nr. 3898 dokumentų perdavimo vėlavimas – 152 x 3 808,69 = 578 920,88, 0,03 proc. šios sumos yra 173,68 Eur). Taigi pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovė turėjo teisę apskaičiuoti ieškovei 12 322,32 Eur delspinigius.

44. Vadinasi, 81 748,10 Eur delspinigių atsakovė ieškovei apskaičiavo nepagrįstai, todėl atsakovė neturėjo priešpriešinės reikalavimo teisės ir negalėjo nurodytos sumos išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinų sumų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės įvykdytas 81 748,10 Eur įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, 81 748,10 Eur priteisiama ieškovei iš atsakovės.

Dėl ieškinio senaties termino įskaitymui atlikti

45. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, atlikdama delspinigių įskaitymą, atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino.

46. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

47. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016).

48. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybių, lemiančių ieškinio senaties termino skaičiavimą, vertinimas gali būti reikšmingas sprendžiant teisme ginčą dėl delspinigių įskaitymo teisėtumo. Šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į delspinigius apimtį. Kol teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su senaties termino skaičiavimu, reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

49. Ieškovė, ginčydama atsakovės atlikto įskaitymo pagrįstumą, kaip vieną iš jo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, ieškinyje suformulavo reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo atsakovės apskaičiuotoms ir įskaitytoms netesyboms. Vadovaujantis aptartoje kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant dėl įskaitymo teisėtumo, todėl iš naujo pagal šioje nutartyje nustatytas aplinkybes perskaičiuojant, kokią delspinigių sumą galėjo įskaityti atsakovė, kartu turi būti įvertinta, ar delspinigiai įskaityti nepraleidus ieškinio senaties termino.

50. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

52. Ieškovė privalėjo užbaigti statybos darbus iki 2020 m. spalio 8 d., o sutarties 1.4 punkte nurodytas su darbais susijusias paslaugas – iki 2020 m. gruodžio 8 d. 2020 m. lapkričio 18 d. raštu atsakovė pirmą kartą informavo ieškovę apie skaičiuotinus delspinigius. 2021 m. sausio 21 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog priskaičiuota delspinigių suma išskaičiuota iš atsakovei mokėtinų sumų, todėl laikytina, kad atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino įskaityti delspinigius iš ieškovei mokėtinų sumų. Kiti pranešimai apie delspinigių įskaitymą taip pat pateikti nepraleidus sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimams dėl delspinigių.

53. Nors ieškovė ginčija, kad įskaitymas buvo atliktas pranešimo apie priskaičiuotus delspinigius parengimo ir išsiuntimo ieškovei dieną ir teigia, jog atsakovė delspinigius įskaitė tik 2021 m. gegužės 27 d., tačiau teisėjų kolegija tokiai ieškovės pozicijai nepritaria.

54. Nustatyta, kad įskaitymai buvo atlikti tuo momentu, kai atsakovė raštu pranešė ieškovei apie apskaičiuotus delspinigius ir jų sumos įskaitymą į mokėtiną darbų kainą – 2020 m. lapkričio 18 d., 2021 m. sausio 21 d., 2021 d. kovo 22 d., 2021 m. gegužės 12 d. raštais. Įskaitymas yra tik nuo įskaitymą atliekančio kreditoriaus valios priklausantis aktas ir nėra siejamas su pinigų likučio, likusio po įskaitymo, sumokėjimo momentu. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos, viena iš kurių yra tai, kad prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius. Kadangi įstatymas nenumato papildomų, nei ankščiau aptartosios, įskaitymo sąlygų, toks aiškinimas, kaip siūlo ieškovė, nepagrįstai ribotų įskaitymo sandorio sudarymo sąlygas.

55. Be to, aplinkybę, kad įskaitymai buvo atliekami po raštų išsiuntimo ieškovei, patvirtina atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai (ataskaitos), iš kurių matyti, jog atsakovei išsiuntus raštus ieškovei apskaitoje būdavo apskaičiuojami ir įskaitomi delspinigiai.

56. Dėl ieškovės priešpriešinio reikalavimo galiojimo įskaitymų atlikimo metu pažymėtina, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė įskaitymo metu neturėjo priešpriešinio reikalavimo, kuris galėjo būti įskaitytas.

57. Ieškovės reikalavimo sumokėti darbų kainą galiojimo negalima sieti vien su PVM sąskaitų faktūrų išrašymo momentu, nes atsakovė turėjo prievolę apmokėti ieškovei darbų kainą (3 449 550,44 Eur su PVM) pagal sutartį (sutarties 5 punktas). Nors ieškovė teisingai nurodo, kad PVM sąskaitos faktūros (išrašytos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2021 m. kovo 30 d.) buvo pilnai apmokėtos, iš šių mokėjimų sulaikant tik 10 proc. (sutarties 46.1 ir 46.2 punktai), tačiau įvertinus aplinkybę, jog dauguma sutarties, kurios kaina 3 449 550,44 Eur su PVM, darbų, nors ir su trūkumais, buvo baigti iki 2020 m. spalio 8 d., nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neturėjo pakankamo dydžio piniginio reikalavimo, kuris galėtų būti įskaitytas 2020 m. lapkričio 18 d., 2021 m. sausio 21 d., 2021 d. kovo 22 d., 2021 m. gegužės 12 d. įskaitymais. Ieškovė apeliaciniame procese taip pat nepaneigė, kad ji buvo atlikusi atsakovei darbų už kainą, kuri galėjo būti įskaityta į delspinigius.

58. Atsižvelgiant į tai, byloje įrodyta, kad delspinigių įskaitymo metu ieškovė ir atsakovė turėjo vienarūšių priešpriešinių galiojančių reikalavimų, be to, delspinigiai įskaityti nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl atsakovės įvykdytas 12 322,32 Eur delspinigių įskaitymas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl palūkanų

59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 4 648,05 Eur palūkanas ir 8,35 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2022 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas konstatavo, kad atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei visą užmokestį 2021 m. gegužės 16 d., todėl nuo šios datos skaičiavo ieškovei priteistinas palūkanas.

60. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad palūkanas už atsakovės vėlavimą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus teismas privalėjo skaičiuoti per 30 kalendorinių dienų, t .y. nuo 2020 m. lapkričio 23 d. kaip to ir reikalavo ieškovė. Teisėjų kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.

61. Pagal sutarties 47 punkto nuostatas, galutinis rangovo atliktų statybos darbų įvertinimas ir atsiskaitymas atliekamas per 30 kalendorinių dienų nuo rangovo atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui akto pasirašymo, remiantis kontrolinių bandymų rezultatais. Sutarties 48 punkte nurodyta, kad sutartyje nustatyta tvarka, laiku ir tinkamai neįvykdžius ir nepridavus užsakovui darbų (ar atitinkamos jų dalies) bei to nepatvirtinus atliktų darbų aktu <...> apmokėjimo terminai nukeliami vėlavimo laikotarpiui. Taigi galutinis atsiskaitymas pagal sutartį siejamas išimtinai su atliktų statybos darbų akto pasirašymu. Byloje nustatyta, kad atitinkamų kelio ruožų perdavimo statytojui aktai pasirašyti 2021 m. balandžio 16 d., taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė turėjo pareigą su ieškove atsiskaityti iki 2021 m. gegužės 16 d.

62. Nustačius, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė, ieškovei priteisiamos 8,35 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (81 748,10 Eur), skaičiuojamos nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 18 d.), kurios sudaro 5 722,59 Eur (81 748,10 Eur x 8,35 proc./ 365 x 306 d.), taip pat 8,35 procentų dydžio palūkanos nuo 2022 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė atsakovės teisę ieškovės atžvilgiu skaičiuoti ir įskaityti dalį delspinigių, tačiau netinkamai nustatė šių delspinigių dydį, todėl skundžiamas sprendimas keičiamas ir šioje nutartyje nurodytais motyvais atsakovės 81 748,10 Eur delspinigių įskaitymas į ieškovei mokėtiną užmokestį pripažįstamas neteisėtu, ieškovei iš atsakovės priteisiama skolos suma didinama iki 81 748,10 Eur, atitinkamai pakeičiant ir priteisiamų palūkanų dydį.

64. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu keičiama pirmosios instancijos teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis, keičiama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

65. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

66. Šiuo atveju ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškovės pareikštas reikalavimas – 104 206,44 Eur, teismo patenkintas reikalavimas – 87 470,69 Eur, taigi ieškinys patenkintas 84 procentais. Ši proporcija bus taikoma, paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

67. Ieškovė už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 2 342 Eur. Nenurodė, kad turėjo kitų su šios bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiami 84 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 1 967,28 Eur.

68. Atsakovė turėjo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 6 087,51 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ribų. Atsakovei iš ieškovės priteisiama 16 procentų atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 974 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 993,28 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

69. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 757 Eur žyminį mokestį (už visą ieškinio reikalavimo sumą – 104 206,44 Eur), tačiau apeliaciniu skundu yra skundžiama teismo sprendimo dalis tik dėl 31 132,80 Eur delspinigių ir palūkanų. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Atsižvelgiant į tai, už ieškovės apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 692 Eur, taigi ieškovė yra sumokėjusi daugiau žyminio mokesčio. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinama, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vadinasi, ieškovei grąžinamas 1 065 Eur žyminis mokestis.

70. Šiuo atveju atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas – 31 132,80 Eur, patenkinta skundo dalis – 16 735,75 Eur, taigi apeliacinis skundas patenkintas 54 procentais, vadinasi, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 373,68 Eur žyminis mokestis.

71. Atsakovė pateikė įrodymus dėl patirtų 4 756,75 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 265,12 Eur už apeliacinio skundo ir 2 491,63 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliacinio skundo rengimo išlaidos atsakovei neatlyginamos, tuo tarpu atsakovei iš ieškovės priteisiama 46 procentai advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, t. y. 1 146,15 Eur. Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 772,47 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ (juridinio asmens kodas 133556411) ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638), patenkinti iš dalies:

pripažinti atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos delspinigių – 81 748,10 Eur (aštuoniasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 10 ct) įskaitymą į ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ mokėtiną užmokestį neteisėtu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ iš atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užmokestį – 81 748,10 Eur (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ iš atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos palūkanas – 5 722,59 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus 59 ct).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ iš atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 8,35 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą užmokesčio sumą (81 748,10 Eur) nuo 2022 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ iš atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bylinėjimosi išlaidas – 993,28 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 28 ct).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ 1 065 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu, žyminio mokesčio užduoties kodas ZL57451.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas – 772,47 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 47 ct).