Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-07-01 · Administracinė byla Nr. I1-4539-394/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
I1-4539-394/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00690-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
I. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4539-394/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00690-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-7 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos ir 30 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra laikomas Šiaulių TI (prašo vertinti laikotarpį nuo 2020 m. kovo 31 d. iki skundo surašymo dienos - 2020 m. balandžio 15 d.), kameroje Nr. 35, kurioje nėra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tualeto patalpa įrengta netinkamai, nesivadovaujant galiojančiais teisės aktais, t. y. ne nuo grindų iki lubų ir ne mūrine sienele. Nesant prižiūrėtojo iškvietimo sistemos kyla realus pavojus jo sveikatai, nes jai sutrikus neturėtų galimybės išsikviesti pagalbos. Belsdamas į duris ir negalėdamas prisikviesti pareigūnų patiria emocinę kančią, pyktį, už kilusią situaciją beldimo metu (beldė 40 minučių, niekas neatėjo, išdužo stikliukas, per duryse esantį plyšį pripylė vandens) yra nubaustas metine nuobauda, todėl jaučia baimę, kad vėl nebūtų nubaustas. Tualeto patalpa atskirta tik pertvara, todėl gyvena lyg tualeto patalpoje, kentėdamas fekalijų kvapus. Pertvaros medžiaga – OSB plokštė nuo drėgmės pūva, jaučiama drėgmė po apsiprausimo. Turtinę žalą patiria išleisdamas pinigus kanceliarinėms prekėms, darydamas kopijas, vokams, pašto ženklams.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (52, 60-61 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (12 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (52 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (34-38 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-03-31 iki 2020-04-15 įstaigoje buvo laikomas kameroje Nr. 35 vienas, jam tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kameroje Nr. 35 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas užuolaida, o sanitarinis mazgas nėra matomas nei per atitvaro viršų, nei per apačią, sienelės aukštis didesnis nei 1,50 m. Pareiškėjas visą laiką kamerose buvo laikomas vienas, o pro kamerų stebėjimo langelį sanitarinis mazgas pareigūnams nėra matomas, todėl niekas negalėjo pažeisti pareiškėjo privatumo, jam naudojantis sanitariniu mazgu. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Atsakovė pažymi, jog vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Atsakovė pabrėžia tai, kad elektros laidai montuojami paslėptu būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Atsakovė pažymi, kad Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl jų saugumas yra užtikrinamas. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie nuobaudą išdaužus stebėjimo langelį bei pripylus vandens nagrinėjamos byloje Nr. I1-4018-394/2020, todėl atsakovė apie tai plačiau nepasisako.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas I. M. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-03-31 iki 2020-04-15 Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 35 jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint išsikviesti budintį pareigūną, netinkamai įrengta tualeto patalpa, patyrė išlaidų bylinėdamasis dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš byloje esančios 2020-05-21 pažymos Nr. 69-1955 (41 b. l.) matyti, kad pareiškėjas I. M. laikotarpiu nuo 2020-03-31 iki 2020-04-15, viso 16 dienų, Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 35. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu kameroje buvo laikomas vienas.

Tardymo izoliatorių gyvenamųjų kamerų bei kitų patalpų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), kurių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Šių taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Aliarminio iškvietimo įrengimo dušų patalpose taisyklės nereglamentuoja.

Iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys, susijęs su kalinių saugumo užtikrinimu. Atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose reikalinga atlikti tokius darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, tik nurodė, kad elektros laidai montuojami paslėptu būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, taigi tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Kita vertus, vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kurio kameroje tuo metu nebuvo. Pareiškėjo argumentai, kad nesant signalizacijos mygtuko, jis jaučia baimę, jog sutrikus sveikatai neturėtų galimybės išsikviesti pagalbos, kad vėl gali būti nubaustas už beldimą į duris, negalėdamas prisikviesti pareigūnų patiria emocinę kančią ir pyktį, vertintini kaip pernelyg abstraktūs ir neįrodantys, kad dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo Šiaulių TI kameroje jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala. Iš byloje esančios Šiaulių TI resocializacijos skyriaus išduotos 2020-05-18 pažymos Nr. 61-1147 (42 b. l.) matosi, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su prašymais ir skundais dėl skunde nagrinėjamų aplinkybių nesikreipė. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl paskirtos nuobaudos už stebėjimo langelio išdaužimą įvertintos administracinėje byloje Nr. I1-4018-394/2020, kurioje 2020 m. birželio 22 d. priimtas teismo sprendimas. Pareiškėjui nepateikus konkrečių argumentų dėl patirtos žalos nesant signalizacijos mygtuko, laikytina, kad jo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje tualeto patalpa atskirta tik pertvara, todėl gyvena lyg tualete, kentėdamas fekalijų kvapus, pertvaros medžiaga – OSB plokštė nuo drėgmės pūva, jaučiama drėgmė po apsiprausimo.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (43-44 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 35 pagaminta iš OSB plokštės, sienelės aukštis – 1,93 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimas į sanitarinio mazgo zoną šioje kameroje atskirtas nuo likusios kameros erdvės. Atsakovė į bylą pateikė 2020-06-11 pažymą Nr. 62-190 „Dėl gyvenamosios kameros Nr. 35“ (69 b. l.), kurioje nurodyta, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 35 sanitarinio mazgo remontas, įrengiant unitazą ir sanitarinio mazgo atitvėrimą, atliktas 2019 m. gegužės 4 - 5 dienomis, sanitarinio mazgo atitvėrimo aukštis – 1,82 m. Iš byloje esančių kameros Nr. 35 fotonuotraukų, darytų 2020-06-10, kopijų (70 b. l.) matosi, kad įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atitvertas durimis, sanitariniame mazge įrengtas klozetas ir kriauklė. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kameros vėdinamos per langus, be to, iš visų kamerų, toje pusėje, kur įrengtas sanitarinis mazgas, į koridorių išvestos angos, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, pareiškėjas šios atsakovės nurodomos aplinkybės neginčija.

Taigi darytina išvada, jog sanitarinis mazgas kameroje Nr. 35 įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, iš kokios medžiagos turi būti įrengta sanitarinio mazgo atitvara, teisės aktai nenumato, sienelės aukštis yra didesnis kaip 1,5 m. Pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose išnagrinėtose bylose (2020-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-687-756/2020 ir kt.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu kameroje Nr. 35 buvo laikomas vienas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 35 įrengtas netinkamai, kameroje galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti kokią nors žalą.

Pareiškėjas prašo priteisti ir 30 Eur turtinės žalos, nurodo, kad turtinę žalą patiria išleisdamas pinigus kanceliarinėms prekėms, darydamas kopijas, vokams, pašto ženklams.

Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turtinę žalą įvardija labai abstrakčiai, nepateikia jokių turtinę žalą (turėtas išlaidas) įrodančių dokumentų, todėl jo reikalavimas priteisti turtinę žalą atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustačius pareiškėjui padarytos žalos, nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė