- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- A-687-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01203-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas neremontuotose kamerose. Sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo kameros tik 90 cm sienele, jame durų nebuvo. Todėl buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, tik „skylė grindyse“. Sanitariniame mazge taip pat nebuvo įrengta ventiliacija, dėl to iš sanitarinio mazgo į kamerą sklisdavo blogas kvapas. Tualete vanduo bėgdavo labai prastai, dėl to nenuplaudavo arba prastai nuplaudavo fekalijas. Šiaulių TI pareigūnai buvo abejingi kalinamiems asmenims, nesiūlė pasinaudoti psichologine pagalba, juos engė. Pareiškėjui taip pat nebuvo suteiktas specialus maitinimas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė stresą, dvasinius sukrėtimus, nepatogumus, asmens garbės ir orumo pažeminimą, t. y. neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui teko nuo 3,74 iki 5,76 kv. m kameros ploto. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kameras užėję pareigūnai negali matyti sanitariniais mazgais besinaudojančių asmenų. Taigi užtikrinamas pakankamas asmenų, besinaudojančių sanitariniu mazgu, privatumas. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas pagrįstas tik jo samprotavimais, dėl to yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. buvo pažeista; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. (12 dienų). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis. Šiaulių TI nepateikė objektyvių duomenų dėl tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo bendros kameros erdvės, todėl vertino pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo jam naudojantis sanitariniu mazgu kaip pagrįstus, t. y. teismas konstatavo, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo kameros erdvės. Atsižvelgęs į tai, pripažino, kad per visą bylai aktualų laikotarpį pareiškėjui būnant Šiaulių TI buvo pažeista jo teisė į privatumą. Įvertinęs tai, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas taip pat pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose. Kitų pažeidimų nenustatė.
7. Teismas konstatavo, kad nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Vis dėlto pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Įvertinęs nustatytus pažeidimus ir jų trukmę, teismas konstatavo, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama ir teisinga (proporcinga) satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
III.
8. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
9. Nurodo, kad jis Šiaulių TI buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis; kamerose buvo didelė drėgmė; sanitarinis mazgas (tualetas) buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kamerų erdvės, dėl to iš jo sklisdavo blogas kvapas. Pareiškėjas pabrėžia, kad Šiaulių TI buvo pažeidinėjami Europos Tarybos Ministrų Komiteto Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos Kalėjimų taisyklės) 4, 18.1 ir 19.3 punktai. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jam operacija buvo atlikta 2015 m. kovo mėn. ir nuo tada jam turėjo būti skirtas specialus maitinimas.
Atsiliepimas
10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Vis dėlto atsakovo atstovas nesutinka su teismo išvada, kad Šiaulių TI kamerose asmenims naudojantis įrengtais sanitariniais mazgais nėra užtikrinamas asmens privatumas, kadangi pertvarų aukštis kamerose, kuriuose buvo kalinamas pareiškėjas, siekia nuo 1,96 m iki 2,29 m. Akivaizdu, kad esant tokio aukščio pertvaroms nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Pareiškėjas visiškai nepagrindė neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo sprendimas atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., tačiau bylos duomenys (b. l. 33) patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti jo prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti.
14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo ribas, t. y. tik atsižvelgiant į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus (aplinkybes).
15. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas, grįsdamas reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą, skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (aplinkybių), kad: 1) kamerose buvo didelė drėgmė; 2) buvo pažeisti Europos Kalėjimų taisyklių 4, 18.1 ir 19.3 punktai. Todėl šių argumentų (aplinkybių) nevertino ir negalėjo vertinti pirmosios instancijos teismas.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).
17. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, konstatuoja, kad neturi pagrindo vertinti minėtus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus naujus argumentus (aplinkybes), todėl dėl jų nepasisako.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą, jose kalėjusių asmenų skaičių ir sanitarinio mazgo užimamą plotą (b. l. 33, 35–36), konstatuoja, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kamerų ploto neatskaičius sanitarinio mazgo ploto (tai atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktą) ir ne mažiau kaip 3 kv. m ploto atskaičius sanitarinio mazgo plotą (tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pagal kurią kalinimas tokio ploto sąlygomis nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis.
19. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai nesirėmė bylos duomenimis apie kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, esančių sanitarinių mazgų pertvarų aukštį (b. l. 35–36). Remiantis minėtais duomenimis, kameroje Nr. 20, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2015 d. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., esančio sanitarinio mazgo aukštis yra 1,96 m, o kameroje Nr. 67, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d., esančio sanitarinio mazgo aukštis yra 2,29 m. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad sanitarinių mazgų praėjimai taip pat yra atitverti durimis arba užuolaida. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių svarių argumentų, kurie būtų pagrindas suabejoti minėtais atsakovo atstovo nurodytais duomenimis. Todėl aptarti duomenys vertintini šioje byloje. Pabrėžtina, kad pagal vėliausiąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo įrengimas (atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio (bent apie 2 m aukščio siekiančia) pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis) yra vertinamas kaip užtikrinantis pakankamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą konstatavo nepagrįstai.
20. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui neturtinė žala kilo ir dėl to, kad iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas kamerose, t. y., kad tokiu būdu buvo padaryti neteisėti veiksmai (neveikimas). Teismas, konstatavęs minėtą aplinkybę, nenurodė, kokio konkretaus teisės akto (normos) pažeidimas buvo padarytas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus (pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros), atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p.). Todėl Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl to, kad dėl nevisiškai atitvertų sanitarinių mazgų nuo kamerų bendros erdvės iš jų sklido blogas kvapas, buvo konstatuoti nepagrįstai.
21. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo argumentai dėl jam nesuteikto specialaus maitinimo Šiaulių TI yra abstraktūs, išsamiau nedetalizuoti (pvz., pareiškėjas nepaaiškino, ką būtent jo atveju reiškia „specialus maitinimas“, t. y. kokį maistą ir kieno paskyrimu jis turėjo gauti ir kokio negavo; kokį poveikį jam padarė tai, kad jam nebuvo suteiktas „specialus maitinimas“), dėl to nevertinami kaip pagrįsti.
22. Vadovaujantis tuo, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė (pareiga atlyginti žalą) atsiranda esant trims sąlygoms, kurių viena yra neteisėti veiksmai (neveikimas), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo), padarytų pareiškėjui, nebuvo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui ir tuo pagrindu nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d. buvo pažeista. Visgi atsižvelgus į tai, kad apeliacinį skundą padavė tik pareiškėjas, t. y. tik jis skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui, ir vadovaujantis tuo, kad pagal ABTĮ 144 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, spręstina, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.