Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 6 d. padarytos veikos); 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 5 d. V. B. atžvilgiu padaryta veika), 182 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 5 d. V. B. atžvilgiu padaryta veika), 215 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 5 d. E. M. atžvilgiu padaryta veika), 182 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 5 d. E. M. atžvilgiu padaryta veika); 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 22 d. padarytos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį subendrintos jas apimant, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir A. S. paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį subendrintos jas apimant, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir A. S. paskirta subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (V. B. atžvilgiu padarytos veikos), subendrintos jas apimant, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1dalį (E. M. atžvilgiu padarytos veikos), subendrintos jas apimant, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas apimant, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 6 d., 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. balandžio 22 d. padarytos nusikalstamos veikos) išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byla dėl A. S. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, perduota Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusių A. G. ir V. B. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš A. S. priteista:

nukentėjusiam A. G. 2960 eurų turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiai V. B. 1013,60 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusių A. M. ir E. Š. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš A. S. priteista:

nukentėjusiajai E. M. 905,60 eurus turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiai L. Š. 500 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. (toliau – ir A. S.) pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. kovo 6 d. padarytos veikos) nuteistas už tai, kad:

1.1. 2019 m. kovo 6 d., apie 12 val., iš neužrakinto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie K. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė A. G. priklausančią 50 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 60 eurų pinigų, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pensininko pažymėjimas, neįgalumo pažymėjimas, S. banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „S.“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abonentas į „Žalgirio“ komandos rungtynes, tokiu būdu jis pagrobė A. G. priklausantį 110 eurų bendros vertės turtą ir neteisėtai įgijo ir laikė S. banko kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), „S.“ banko kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis;

1.2. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą A. G. vardu išduotą AB S. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 6 d., 14:43:18 val. bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 1000 eurų;

1.3. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą A. G. vardu išduotą AB S. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 6 d., 14:43:48 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 1000 eurų;

1.4. Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą A. G. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 6 d., 14:41:05 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 600 eurų;

1.5. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. kovo 6 d., 14:42:16 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) surinko AB „S.“ banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 200 eurų;

1.6. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. kovo 6 d., 14:45:29 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė AB „S.“ banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 50 eurų.

2. Taip pat, A. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 5 d. V. B. atžvilgiu padaryta veika), 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 5 d. V. B. atžvilgiu padaryta veika) nuteistas už tai, kad:

2.1. 2019 m. balandžio 5 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 12 val., iš neužrakinto automobilio Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie K. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė V. B. priklausančią 50 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 50 eurų pinigų, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), „S.“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), E. M. vardu išduota AB „S.“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), banko kortelių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys ir E. M. vardu išduotas pensininko pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė;

2.2. Po to, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą V. B. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:50:13 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip V. B. ir iš sąskaitos nuėmė 600 eurų;

2.3. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą V. B. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:50:55 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip V. B. ir iš sąskaitos nuėmė 250 eurų;

2.4. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą V. B. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:53:02 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip V. B. ir iš sąskaitos nuėmė 20 eurų.

3. Be to, A. S. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 5 d. E. M. atžvilgiu padaryta veika), 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 5 d. E. M. atžvilgiu padaryta veika) nuteistas už tai, kad:

3.1. Turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą E. M. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:48:29 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip E. M., ir iš sąskaitos nuėmė 600 eurų;

3.2. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą E. M. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:49:01 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip E. M. ir iš jos sąskaitos nuėmė 250 eurų;

3.3. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą E. M. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:54:07 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip E. M. ir iš jos sąskaitos nuėmė 20 eurų.

4. Taip pat, A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (2019 m. balandžio 22 d. padarytos veikos) už tai, kad:

4.1. 2019 m. balandžio 22 d., apie 14 val., iš neužrakinto automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie K. kapinių, (duomenys neskelbtini) pagrobė L. Š. priklausančią 30 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 90 eurų, S. banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys;

4.2. Taip pat, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą L. Š. vardu išduotą AB S. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 22 d., 14:29:31, bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip L. Š. ir iš sąskaitos nuėmė 380 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

11. Darant šią išvadą pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006).

12. Tokiu būdu, įvertinusi tiek apeliacinės instancijos teisme gautus ir ištirtus įrodymus, tiek ir kitus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytus įrodymus, teisėjų kolegija nustato, kad: „A. S., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą A. G. vardu išduotą AB S. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 6 d., 14:43:18 val. bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 1000 eurų; Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą A. G. vardu išduotą AB s. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 6 d., 14:43:48 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 1000 eurų; Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą A. G. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 6 d., 14:41:05 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 600 eurų; Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. kovo 6 d., 14:42:16 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), surinko AB „S.“ banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 200 eurų; Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. kovo 6 d., 14:45:29 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė AB „S.“ banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip A. G. ir iš sąskaitos nuėmė 50 eurų. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. S., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą V. B. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:50:13 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip V. B. ir iš sąskaitos nuėmė 600 eurų; Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą V. B. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:50:55 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip V. B. ir iš sąskaitos nuėmė 250 eurų; Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą V. B. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:53:02 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip V. B. ir iš sąskaitos nuėmė 20 eurų. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, A. S., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą E. M. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:48:29 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip E. M., ir iš sąskaitos nuėmė 600 eurų; Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą E. M. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:49:01 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip E. M. ir iš jos sąskaitos nuėmė 250 eurų; Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą E. M. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14:54:07 val., bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip E. M. ir iš jos sąskaitos nuėmė 20 eurų. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Taip pat, A. S., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, turėdamas neteisėtai įgytą L. Š. vardu išduotą AB S. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 22 d., 14:29:31, bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), įvedė kortelės PIN kodą, tokiu būdu informacinei banko sistemai prisistatė kaip L. Š. ir iš sąskaitos nuėmė 380 eurų. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje“.

13. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje

14. Nuteistasis A. S. neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas dėl vagysčių iš neužrakintų nukentėjusiųjų automobilių, neteisėto svetimos mokėjimo priemonės įgijimo, neteisėtų operacijų inicijavimo ir apgaule įgyto svetimo turto, tvirtindamas, kad kaltinime nurodytu laiku jis nebuvo K. kapinėse, o kitoje vietoje. Nurodė, kad 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. buvo Vilniuje, vežė dukrą į mokyklą, tuo tarpu 2019 m. balandžio 22 d. su artimaisiais šventė tėviškėje. Neigia, kad baudžiamojoje byloje esančiose foto nuotraukose ir vaizdo įraše yra užfiksuotas jis pats. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai A. S. pripažino kaltu dėl skundžiamų nusikalstamų veikų padarymo, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas prielaidomis dėl jo kaltės.

15. Teisėjų kolegija, atmesdamas šiuos nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik tada darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo A. S. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistojo A. S. kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų, apgaule įgyjant svetimą turtą. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad iš nukentėjusiųjų, atvykusių į K. kapines, neužrakintų automobilių buvo pagrobtas jiems priklausantis turtas, tame tarpe ir mokėjimo instrumentai – bankinės kortelės, kuriomis vėliau S. banko bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo inicijuotos mokėjimo operacijos, taip apgaulės būdu pasisavinant svetimą turtą. Iš AB „S.“ pateiktos informacijos matyti, kad naudojantis A. G. priklausančia mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), naudojantis tapatybės patvirtinimo duomenimis ir identifikuojant save kaip A. G., 2019 m. kovo 6 d., 14 val. 40 min. 33 sek. buvo atlikta balanso peržiūros operacija, 2019 m. kovo 6 d., 14 val. 40 min. 51 sek. inicijuota 1000 Eur grynųjų pinigų išėmimo operacija, kuri buvo atmesta viršijus limitą. Atitinkamai 2019 m. kovo 6 d. 14 val. 41 min. 05 sek., 14 val. 42 min. 16 sek. ir 14 val. 45 min. 29 sek. buvo inicijuotos 600 Eur, 200 Eur ir 50 Eur grynųjų pinigų išėmimo operacijos, kurios buvo patvirtintos (1 t., b. l. 63-65). Tuo tarpu, naudojantis AB „S. b.“ išduota mokėjimo kortele, priklausančia A. G., 2019 m. kovo 6 d. 14 val. 43 min. 18 sek. ir 14 val. 43 min. 48 sek. atliktos bendros 2000 Eur vertės grynųjų pinigų išėmimo operacijos (1 t., b. l. 69). Minėtas finansinės operacijas iniciavęs asmuo, banko informacinei sistemai prisistatęs kaip A. G. ir panaudojęs A. G. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, buvo užfiksuotas bankomate įrengta vaizdo fiksavimo įranga (1 t., b. l. 73-83). Foto nuotraukose matyti vyriškis, vilkintis „Nike“ firmos striukę su gobtuvu, dėvintis akinius nuo saulės.

18. Be to, pasinaudojant V. B. priklausančia AB „S.“ išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., 14 val. 50 min. 13 sek., 14 val. 50 min. 55 sek., 14 val. 53 min. 02 sek., buvo inicijuotos grynųjų pinigų išėmimo operacijos atitinkamai 600 Eur, 250 Eur ir 20 Eur sumai (2 t., b. l. 25-26). Atitinkamai, naudojantis V. B. motinai E. M. AB „S.“ išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d. 14 val. 48 min. 29 sek., 14 val. 49 min. 01 sek. ir 14 val. 54 min. 07 sek. buvo atliktos grynųjų pinigų išėmimo operacijos 600 Eur, 250 ir 20 Eur sumai. (2 t., b. l. 45-47). Minėtas operacijas iniciavęs asmuo yra užfiksuotas bankomato vaizdo fiksavimo įranga (2 t., b. l. 36-39, 51-56), jis dėvi striukę su gobtuvu, beisbolo kepuraitę, veidrodinius akinius nuo saulės.

19. Galiausiai, pasinaudojant L. Š. priklausančia AB „S. b.“ išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 22 d. 14 val. 29 min. 31 sek. buvo inicijuota grynų pinigų išėmimo operacija 380 Eur sumai. Šią operaciją atlikęs asmuo užfiksuota bankomato vaizdo fiksavimo įranga (2 t., b. l. 139-140). Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad asmuo vilki sportinio stiliau bliuzoną su gobtuvu, beisbolo kepuraitę ir akinius nuo saulės.

20. Pažymėtina, kad nustatytos finansinės operacijos, panaudojant neteisėtai laikomą mokėjimo instrumentą ir tapatybės patvirtinimo duomenis, iš esmės buvo atliktos tokiomis pačiomis aplinkybėmis – iš nukentėjusiųjų automobilių pagrobus jiems priklausančią piniginę, buvo pasisavinamos svetimos mokėjimo kortelės ir tapatybės identifikavimo kodai, kuriais pasinaudojant ir identifikuojant save kaip kortelės turėtoją buvo atliekamos finansinės operacijos išgryninant pinigus, taip įgyjant nukentėjusiesiems priklausančius pinigus. Pažymėtina, kad neteisėtai finansines operacijas inicijuojantis asmuo iš pradžių patikrindavo mokėjimo kortelės pinigų likutį, vėliau, inicijuodavo 1000 Eur vertės grynųjų pinigų išėmimo operaciją. Atskirais atvejais, nepavykus inicijuoti šios finansinės operacijos dėl nustatyto pinigų išėmimo limito, išimamų grynų pinigų suma būdavo palaipsniui mažinama. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu A. S. nurodė, kad šiuo metu gyvena Vilniuje. Tuo tarpu iš bankų pateiktos informacijos matyti, kad A. G. ir V. B. priklausančios kortelės po to, kai finansinės operacijos buvo inicijuojamos K. esančiame bankomate, tą pačią dieną buvo naudojamos ir siekiant prisijungti prie banko informacinės sistemos, naudojantis (duomenys neskelbtini) esančiu bankomatu.

21. Bylos nagrinėjamo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, kad A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-506/2020 buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirtos bausmės. Minėtos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo gautos vaizdų ir portretų specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad finansines operacijas atliekantis asmuo ir pateiktose lyginamosiose nuotraukose (t. y. A. S. nuotraukos) tikėtinai yra vienas ir tas pats asmuo. Minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-506/2020 surinktą informaciją buvo nutarta panaudoti šioje baudžiamojoje byloje, prijungiant ikiteisminio tyrimo metu gautus A. S. portreto lyginamuosius pavyzdžius (4 t., b. l. 39-42).

22. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro buvo gauta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog tiriamojoje vaizdo medžiagoje (2019 m. kovo 6 d., 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. balandžio 22 d. nuotraukos ir 2019 m. kovo 6 d. vaizdo įrašas) ir lyginamosiose nuotraukose (gautos Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-506/2020) tikėtinai yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo (4 t., b. l. 53-60). Kaip jau buvo aptarta, nuteistasis A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę neigė, nurodė, kad foto nuotraukose ir vaizdo įraše yra užfiksuotas ne jis, o kitas asmuo. Nors nuteistasis nurodė, kad kaltinime nurodytu metu, t. y. 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. buvo Vilniuje, o 2019 m. balandžio 22 d. buvo išvykęs su artimaisiais, tačiau tokios savo versijos nuteistasis A. S. jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. Pažymėtina ir tai, kad, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis parodymus duoti atsisakė, jokių aplinkybių apie tai, kad kaltinimo metu nebuvo įvykio vietoje, nenurodė (3 t., b. l. 64, 72). Tik susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis A. S. iškėlė versiją, kad kaltinime nurodytu laiku Kaune nebuvo, o pateiktoje vaizdo medžiagoje yra užfiksuotas ne jis. Tokia nuteistojo A. S. versija vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo, tokią jo versiją visiškai paneigia ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. vasario 11 d. specialisto išvada.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju objektų tyrimą atliko specialistas, turintys 19 metų darbo specialistu stažą. Iš tiesų, specialisto išvadoje nurodyta, kad vaizdo įrašams trūksta detalumo ir ryškumo, naudotas didelis vaizdo suspaudimas, maža skiriamoji geba, tyrimą dominantis asmuo užfiksuotas su tamsiais akiniais, kepure ir kapišonu ant galvos, o kai kuriose nuotraukose apatinė veido dalis dalinai uždengta. Visgi, tyrimui buvo atrinkti kadrai, kuriuose geriausiai matosi užfiksuotas asmuo ir jo išorės bruožai, atliktos šviesumo ir kontrasto korekcijos, vaizdas padidintas, paryškintas ir iškadruotas, panaudoti filtrai. Atliekant tiriamojoje ir lyginamojoje vaizdo medžiagoje užfiksuoto asmens išorės ir veido elementų kokybinių požymių sugretinimą nustatyta, kad sutampa net 9 matomų elementų požymiai – nosies dydis ir forma; nosies sparnelių dydis ir forma; kairės ausies kaušelio dydis ir forma; lūpų forma; burnos plyšio dydis ir forma; ūsų augimo linija; pateiktoje tiriamojoje vaizdo medžiagoje asmuo su tokiais pačiais akiniais ir tokiomis pačiomis striukėmis; pateiktoje tiriamoje ir lyginamojoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmuo yra su tokia pačia kepure su snapeliu. Tokiu būdu, nustatytų sutampančių išorės elementų požymių, kuriuos galima matyti ir vertinti tarpusavyje, visuma, taip pat, esantys sutapimai pateiktoje tiriamojoje vaizdo medžiagoje užfiksuoto asmens veido požymiuose, leidžia teigti, kad tiriamojoje vaizdo medžiagoje ir lyginamosiose nuotraukose tikėtinai yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo, t. y. A. S.. Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog pateikta specialisto išvada yra tikėtina, todėl ja negalima remtis kaip patikimu A. S. kaltės įrodymu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog specialistas išvadoje nedavė kategoriškos išvados, jog pateiktoje medžiagoje užfiksuotas A. S., savaime nereiškia, kad tokia išvada kelia pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, objektyvumo ir panašiai. Akcentuotina, kad objektų tyrimas buvo atliktas juos lyginant ne vizualiai, bet išsamiai įvertinus kiekvieną galvos ir veido elemento požymį atskirai ir tam tikri galvos ir veido elementų požymiai sutapo, t. y. atskirai analizuojant nosį, lūpas, ausis, ūsų augimo liniją, jos buvo identiškos. Tai parodo, jog buvo galima objektyviai įvertinti tiriamojo ir lyginamojo asmenų požymių charakteristikas, jų sutapimas jokių abejonių specialistui nekėlė.

24. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tiriamojoje medžiagoje užfiksuotas asmuo ir A. S. ne tik panašūs vizualiai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, visiškai sutampa jų veidų ir galvos elementų požymiai, kurie objektyviai ištirti ir užfiksuoti specialisto išvadoje, bet ir įvykio metu dėvėtų aprangos detalių požymiai, t. y. lyginamosiose pavyzdžiuose užfiksuotas A. S. dėvi tą pačią beisbolo kepuraitę kaip ir tiriamojoje vaizdo medžiagoje.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo gynėjo argumentu dėl minėtos specialisto išvados nepatikimumo dėl joje padarytų tikėtinų išvadų. Pagal teismų praktiką, išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Tuo tarpu ekspertizės akto (specialisto išvados) duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019).

26. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įrodymų visuma yra pakankama A. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti, jo veika kvalifikuota teisingai. Nors pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad ji yra tikėtinai teigiama, tačiau aptariama specialisto išvada dėl užfiksuoto asmens nėra prielaida, ji pagrįsta objektyviais tyrimo duomenimis. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

27. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje

28. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos) už tai, kad jis iš nukentėjusiajam A. G. priklausančios piniginės pagrobė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš nukentėjusiosios V. B. piniginės pagrobė jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat, E. M. asmens tapatybės kortelę.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. balandžio 22 d. iš neužrakintų automobilių buvo pavogtos nukentėjusiesiems priklausančios piniginės su jose buvusiais asmens tapatybės dokumentais bei banko kreditinėmis kortelėmis su jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamomis finansinei operacijai inicijuoti. A. S. savo kaltę neigė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. G. nurodė, kad galimai jo piniginę galėjo pavogti apie 40-50 metų amžiaus apie 180 cm. ūgio stamboko kūno sudėjimo vyriškis, kuris dėvėjo megztą kepurę, buvo apvalaus veido, šviesaus gymio (1 t., b. l. 35-36). Vėlesnės apklausos metu nukentėjusysis parodymus apie tai, kas galėjo pavogti jo piniginę, pakeitė, nurodė, kad tik atvažiavus į K. kapines matė vyrą, apie 30-35 metų amžiaus, 180 cm. ūgio, tamsių plaukų, bei merginą (1 t., b. l. 37-38). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. G. nuteistojo A. S., kaip asmens, kuris 2019 m. kovo 6 d. buvo K. kapinėse, neatpažino (1 t., b. l. 49-51). Nukentėjusiojo V. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad jos piniginę galėjo pagrobti du vaikinai, kurie ją užkalbino kapinėse. Vienas vaikinas buvo apie 178 cm. ūgio, jo veidas buvo ovalus, šviesių trumpų plaukų, tamsių akių, stambaus veido, apkūnaus kūno sudėjimo, vilkėjo striukę ar sportinį kostiumą su gobtuvu. Kitas vaikinas irgi panašaus ūgio, vilkėjo striukę ar sportinį kostiumą su gobtuvu, jo veidas ovalus, šviesių trumpų plaukų (1 t., b. l. 140-141; 163-164). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. B. atpažino ne A. S., o kitą asmenį, kuris buvo priėjęs prie jos kapinėse (1 t., b. l. 167-169). Pateiktus A. S. nuotrauką, jo neatpažino (1 t., b. l. 184-186). Nukentėjusioji L. Š. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. S. kaip asmens, kuris galėjo pagrobti jos piniginę ir pasinaudoti banko kortele, taip pat neatpažino (2 t., b. l. 115-117). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji A. G., V. B. ir L. Š., liudytojas K. Š. taip pat nurodė, kad A. S. jiems nepažįstamas, jis kapinėse nebuvo.

30. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame nėra detalizuota, kokie duomenys ir kaip jie patvirtina nuteistojo A. S. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje minimi duomenys patvirtina tik faktą, jog iš nukentėjusiųjų buvo pagrobtas jiems priklausantis turtas – piniginės, kuriose buvo asmens tapatybės duomenys ir mokėjimo kortelės, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie susietų A. S. su šios nusikalstamos veikos įvykdymu. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai patvirtina, kad A. S. K. kapinėse su nukentėjusiaisiais nebendravo, parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusieji A. S. neatpažino, taip pat, pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji ir liudytojas nurodė, kad A. S. kapinėse nematė. Priešingai, nukentėjusioji V. B. nurodė kitą asmenį, kuris galimai galėjo pagrobti jos piniginę. Tokiu būdu, byloje nėra duomenų, kad A. S. būtų buvęs įvykio vietoje, pagrobęs nukentėjusiesiems priklausančias pinigines. Nesant jokių įrodymų, kad A. S. pagrobė nukentėjusiesiems priklausančias pinigines su jose buvusiais asmens tapatybės dokumentais A. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies taip pat šalintinos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad A. S. vagysčių iš neužrakintų automobilių metu iš nukentėjusiajam A. G. priklausančios piniginės pagrobė jo vardu išduotą AB „S.“ banko kreditinė kortelę su PIN kodu ir S. banko kortelę su PIN kodu; iš nukentėjusios V. B. rankinėje buvusios piniginės pagrobė jos vardu išduotą AB „S.“ banko kreditinę kortelę ir E. M. vardu išduotą AB „S.“ banko kortelę su PIN kodais; taip pat, iš nukentėjusiajai L. Š. priklausančio neužrakinto automobilio pagrobė piniginę, kurioje buvo L. Š. S. banko kortelė ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys.

31. Nors apylinkės teismas sprendė, kad A. S., išteisinus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, byla turi būti perduota administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, teisenos pradėjimui, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent A. S. iš nukentėjusiesiems priklausančių neužrakintų automobilių pagrobė svetimą turtą, todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad A. S. veikoje nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio - veikos, nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi proceso pradėjimas ar jo tęsimas nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių suvaržymas, greito ir ekonomiško proceso principo pažeidimas. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai suformulavo išteisinimo pagrindą, nurodydamas, kad A. S. išteisintinas, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju A. S. turėjo būti išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

33. Kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama, A. S. išteisinant dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje, taip pat pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pašalinant nuosprendžio dalį dėl neteisėto nukentėjusiesiems priklausančių banko kortelių įgijimo. Teisėjų kolegija iš naujo persvarsčiusi klausimą dėl nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo bei bausmių subendrinimo, konstatuoja, kad net ir išteisinus nuteistąjį dėl dalies kaltinimų bei sumažinus veiksmų apimtį, jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta. Teisinio pagrindo keisti nuteistajam paskirtas bausmes, švelninat jų rūšį ar mažinant jų trukmę, nėra, todėl bausmės paliekamos nepakeistos.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. už padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas paskyrė tinkamo dydžio bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios neviršija nustatyto bausmės vidurkio. Todėl A. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, todėl yra teisingos ir paliktinos nepakeistos. Bendrinant A. S. paskirtas bausmes atsižvelgiama į tai, kad A. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos) išteisinamas. Bausmės paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Paskirtos apėmimo būdu subendrintos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, prieš griežčiausios bausmės pridedant minimalią dalį (3 mėnesius) švelnesnių bausmių. Vadovaujantis BK straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, paliekant apylinkės teismo nustatytą pridėtinos bausmės dalį.

36. Byloje nukentėjęs A. G. pareiškė 3815,50 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 55). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. G. ieškinį tenkino iš dalies ir jam iš A. S. priteisė 2960 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad A. S., pasinaudodamas nukentėjusiojo elektroninėmis kortelėmis, apgaule įgijo 2850 Eur, taip pat, pagrobė jam priklausančią piniginę, 50 Eur vertė, kurioje buvo 60 Eur grynųjų pinigų.

37. Taip pat, nukentėjusioji V. B. pareiškė 1033,60 Eur civilinį ieškinį žalai atlyginti (1 t., b. l. 190). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios V. B. ieškinį tenkino iš dalies ir jai iš A. S. priteisė 1013,60 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad A. S., pasinaudodamas nukentėjusiosios mokėjimo kortele, apgaule įgijo 870 Eur, tai pat, paėmė iš jos piniginę, joje buvusius pinigus bei kitus daiktus, kurių vertė 143,60 Eur.

38. Nukentėjusioji E. M. taip pat pareiškė 905,60 Eur civilį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 10). Teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad A. S., pasinaudodamas nukentėjusiosios elektronine mokėjimo kortele, apgaule įgijo 870 Eur, už finansines operacijas nuskaičiuota 20 Eur, taip pat, naujos kortelės pagaminimas kainavo 8,60 Eur ir jos išdavimas – 10 Eur.

39. Nukentėjusioji L. Š. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 121). Nukentėjusiosios civilinis ieškinys buvo tenkintas pilnai. Teismas nurodė, kad A. S., pasinaudodamas nukentėjusiosios elektronine mokėjimo kortele, apgaule įgijo 380 Eur, taip pat, pagrobė L. Š. priklausančią piniginę, 30 Eur vertės, ir 90 Eur grynaisiais.

40. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).

41. Nagrinėjamu atveju tiek apylinkės teismas, tiek apygardos teismo teisėjų kolegija sprendė, jog A. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, turi būti išteisintas. Apeliacinės instancijos teisme pakeistas išteisinimo pagrindas, nurodant, kad neįrodyta, jog A. S. dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, nuteistųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dalyje dėl turto iš neužrakintų automobilių pagrobimo mažintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2019 m. kovo 6 d. padaryta veika) ir A. S. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 5 d. padaryta veika) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2019 m. kovo 6 d. padaryta veika) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 5 d. padaryta veika) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. S. paskirtų bausmių subendrinimo, galutinės bausmės paskyrimo ir šiuos klausimus išspręsti iš naujo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bylos medžiagos perdavimo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį pradėjimui.

Sumažinti nukentėjusiajam A. G. iš nuteistojo A. S. priteistą turtinės žalos dydį nuo 2960 (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimties) eurų iki 2850 (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų.

Sumažinti nukentėjusiajai V. B. iš nuteistojo A. S. priteistą turtinės žalos dydį nuo 1013,60 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų 60 centų) iki 870 (aštuonių šimtų septyniasdešimties) eurų.

Sumažinti nukentėjusiajai L. Š. iš nuteistojo A. S. priteistą turtinės žalos dydį nuo 500 (penkių šimtų eurų) iki 380 (trijų šimtų aštuoniasdešimties) eurų.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Daiktus: 5 vienetus kompaktinių diskų palikti baudžiamojoje byloje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.