Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atstovės advokatės Š. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. vasario 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 16 d. 15.05 val. vairuodamas transporto priemonę ,,YAMAHA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustabdė jos, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, dokumentų, patvirtinančių transporto priemonės draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei techninės apžiūros atlikimą, tokių būdu nubaustas pagal ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 420 str. 2 d. ir jam paskirta 900 eurų bauda bei administracinio poveikė priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 40 mėnesių.

Skunde nurodo, kad nors nutarime konstatuota, kad bylą nagrinėjant nuobaudą paskyrusioje institucijoje K. K. pripažino savo kaltę, dėl jos nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta kaip lengvinanti aplinkybė, tačiau pripažino savo kaltę dėl visų kitų ANK pažeidimų, išskyrus pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal ANK 426 str. 5 d. ir 420 str. 2 d. Su minėtomis paskirtomis nuobaudomis ir administracinėmis poveikio priemonėmis nesutinka, nes ANK 426 str. 6 d. numato, kad Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinių miškų apsaugos pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemone išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslente su užrašu „Stop policija“ arba ,,Stop“.

Pareiškėjas nurodo, kad policijos teisėti ir aiškiai išreikšti stabdymo būdai yra duodant signalą lazdele arba, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti; įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos automobilio švieslente su užrašu „Stop policija“ arba ,,Stop“, todėl mano, kad tik esant tinkamai įvykdytam, t. y., teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti ir jo nevykdant, gali kilti asmeniui atsakomybė pagal ANK 426 str. 5 ir 6 d. Nors nutarime yra nurodyta, kad stabdant pareiškėją buvo įjungti policijos žymėto tarnybinio automobilio specialieji šviesos ir garso signalai, tačiau nutarime nėra nurodyta ar buvo įjungta švieslentė su užrašu „Stop policija“ arba „Stop“. Taip pat nutarime yra nurodyta, kad pareigūnai savo gestais parodė K. K. sustoti, tačiau, kaip matyti iš ANK 426 str. 2 d., pareigūnai stabdymo metu signalą sustoti gali duoti tik lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu. Tuo tarpu, kokius gestus pareigūnai rodė šioje situacijoje nėra aišku. Taip pat nurodo, kad nutarime yra nurodyta, kad pareigūnai per garsiakalbį davė nurodymus pareiškėjui sustoti, tačiau šios aplinkybėmis nėra niekaip įrodytos. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas važiavo keturračiu, todėl yra didelė tikimybė, kad per keturračio didelį garsą pareigūnų nurodymų negirdėjo ir nesuprato, kad jis yra stabdomas.

Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra formuojama nuosekli pozicija, kad siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal ANK 426 str. 5 d., turi būti įvertinamos sekančios aplinkybės: 1) ar policijos pareigūnai stabdydami transporto priemonę laikėsi reikalaujamos transporto priemonės stabdymo tvarkos; 2) ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepamatyti, jog yra stabdomas, ir dėl to nesuvokė savo pareigos stabdyti vairuojamą transporto priemonę, todėl pareiškėjas mano, kad nesant aiškiai išreikštam policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toks reikalavimas neatitinka ANK 426 straipsnio 6 dalies sudėties.

Be to, pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodė, kad jis nesuprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, manė, kad turi policijos pareigūnus praleisti, todėl traukėsi į šoną. Vien faktas, kad jis atsisuko į pareigūnus ir juos matė nereiškia, kad jis bėgo nuo pareigūnų, nes važiuojant keturračiu jo vairuotojas pastoviai turi sekti kas yra už jo ir tai įprasta keturračiu vairuotojo praktika, nes būtent keturratis yra ta priemonė, kuri jo vairuotoją įpareigoją būti daug labiau atidžiam nei vairuojant automobilį. Net jei ir laikyti ir tikėti pareigūno parodymais, kad jis vairuodamas keturratį, atsisuko į pareigūnus ir juos matė, tai remiantis vien subjektyvia pareigūno nuomone visiškai nėra pagrindo konstatuoti, kad jis suprato, kad yra stabdomas būtent jis. Šis veiksmas nėra niekaip susijęs tiesiogiai su policijos pareigūnų pareiga tinkamai stabdyti transporto priemonę laikantis ANK 426 str. 5 ir 6 d. nuostatų, jei būtų paliktas galioti nutarimas, būtų pažeistas teisės principas iš ne teisės teisė neatsiranda (Ex injuria jus non oritur), kadangi policijos pareigūnams tinkamai nevykdant įstatyminės pareigos stabdyti, būtų įgyta teisė nepagrįstai jį bausti.

Taip pat, jeigu jis neva būtų bėgęs nuo pareigūnų, tai jis tikrai nebūtų nuvažiavęs namo ir ten stovėjęs savo kieme šalia keturračio. Pareigūnai atvykę į jo kiemą rado jį kieme šalia keturračio. Pareigūnai jį pamatę ėmė rėkti, liepė kelti rankas prie sienos, bandė griauti, uždėjo jam antrankius. Akivaizdu, kad jo veiksmai nebuvo bėgimas nuo pareigūnų, o buvo streso sukelta situacija, dėl ko jis padarė keletą KET pažeidimų. Priešingai, jis nurodė, kad jis per šalmą negirdėjo policijos pareigūnų duodamų signalų ir manė, kad jis turi skubiai pasitraukti ir duoti kelią pareigūnams. Apimtas susijaudinimo ir manąs, kad turi skubiai pasitraukti jis padarė keletą KET pažeidimų, kurie šie nutarime kvalifikuotini, kaip chuliganiškas vairavimas iš chuliganiškų paskatų pagal ANK 420 str. 2 d., su kurias jis nesutinka, todėl prašo perkvalifikuoti jo veiksmus iš ANK 420 str. 2 d. į ANK 420 str. 1 d., nes, kaip jau buvo nurodyta prieš tai, jis neturėjo jokių chuliganiškų paskatų.

Pareiškėjas nesutinka, kad jis padarė KET pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, nes jis nurodė, kad bandė pasitraukti iš kelio pareigūnams, nes manė, kad pareigūnai skuba į iškvietimą, todėl apimtas jaudulio nepastebėjo, kaip kirto dvigubą ištisinę liniją, neįjungė posūkio signalo, važiavo per uždažyto ploto salelę, pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą. Normalu, kad pamačius skubančius policijos pareigūnus ar greitosios pagalbos automobilį vairuotojai skubiai traukiasi į šoną ar sustoja ten, kur galimai sustoti ar važiuoti negalima, kadangi nenustačius aukščiau nurodytų aplinkybių negalima konstatuoti objektyviųjų nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo jo veikoje, todėl neabejotinai kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios nusižengimo pusės sudėties buvimo.

Pažymėjo, kad tyrėjo surašytas nutarimas turi esminių trūkumų, todėl šiuo atveju liko neatskleista jam pareikšto kaltinimo esmė, nes nėra tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, nėra aišku ar visgi yra lengvinančių aplinkybių ar nėra. Nutarime nusižengimo padarymo vieta yra užfiksuota jo tėvų namų adresas, (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio mėn. 16 d. 15.05 val., kai tuo tarpu nutarimą surašęs tyrėjas nutarime nurodė, kad neva jis bėgo nuo pareigūnų, pažeidė KET taisykles ir elgėsi chuliganiškai. Tyrėjo nutarime surašytos faktinės aplinkybės prieštarauja nutarime nurodytiems faktams ir elementariai logikai, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nutarimas turi esminių jo trūkumų. Visgi svarbu įvertinti tai, kad tyrėjas, surašydamas nutarimą, turi išsamiai ištirti ir įvertinti bylos aplinkybes, turi imtis veiksmų, kad būtų tinkamai kvalifikuota veika ir paskirta teisinga nuobauda, taigi tyrėjas ir šioje situacijoje turėjo išsamiai ištirti ir įvertinti, kur ir kada buvo padarytas koks pažeidimas ir tik tada kvalifikuoti jo padarytus veiksmus. Tyrėjui aplaidžiai atlikus savo darbą nėra pagrindo konstatuoti jo kaltės ir tyčinių veiksmų.

Taip pat nutarime yra nurodytos lengvinančios aplinkybės, kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti. Tuo tarpu vėliau tyrėjas nutarime teigia, kad asmens padėtį lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 str. nenustatyta. Toks dviprasmiškas nutarimo turinys neleidžia tinkamai identifikuoti jo padaryto pažeidimo, kadangi esant lengvinančioms aplinkybėms keičiasi ir pati administracinio nusižengimo klasifikacija, todėl nutarimas yra surašytas su esminiais trūkumais ir negalima remtis juo kvalifikuojant padarytus veiksmus.

Taip pat tyrėjas ne tik netinkamai surašė nutarimą, tačiau jo teiginiai nutarime yra itin nekorektiški, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tyrėjas, surašęs nutarimą, galimai buvo šališkas. Nutarime tyrėjas vartoja itin įžeidžiančias frazes, tokias kaip „tik stiprią protinę negalią turintis žmogus galėtų nesuprasti, jog yra stabdomas“. Pareiškėjo įsitikinimu, tyrėjo elgesys yra neetiškas, todėl jo surašytas nutarimas yra vertintinas kritiškai. Taip pat pažymėjo, kad jo nurodytos aplinkybės, kad automobilis ir teisės jį vairuoti jam yra reikalingos darbui ir, kad jis vienintelis šiuo metu išlaiko šeimą yra teisingos ir pagrįstos. Kaip teisingai buvo konstatuota nutarime, kad pareiškėjas dirba jo (duomenys neskelbtini) ir nors tyrėjas bandė suklaidinti teismą, neva pareiškėjo darbovietė yra šalia jo gyvenamosios vietos, todėl teisės jam nėra svarbios ir reikalingos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini), kaip teigia tyrėjas, bet visoje Lietuvoje, važinėjant pas užsakovus. Tai reiškia, kad pareiškėjo darbas nėra saistomas ofiso registracijos vietos, nes pati darbo specifika lemia nesėslų darbo pobūdį. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjui yra itin svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemones. Jis šiuo metu vienintelis išlaiko šeimą ir nors formaliai jo vaiko mama dirba, tačiau šiuo metu yra motinystės atostogose ir augina dukrą, kuriai yra vieneri metai, todėl jo vaiko mamos pajamos yra tik 30 procentų nuo jos vidutinio darbo užmokesčių ir šios pajamos siekia vos 368,48 Eur, kas šiuo metu yra mažiau nei pusė minimalaus darbo užmokesčio, todėl pareiškėjo pajamos yra itin svarbios šeimai ir pragyvenimui.

Taip pat nutarime teigia, kad pareiškėjas per penkerius metus yra baustas 16 kartų, iš jų 11 kartų už įvairius KET pažeidimus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didžioji dalis KET pažeidimų yra nustatyti ne dėl KET taisyklių nesilaikymo, o dėl parkavimo mokesčio nesumokėjimo ir/ar pavėluoto sumokėjimo. Vertinant, kad parkavimo kainos ir zonos nuolat kinta, parkavimo mokesčio nesumokėjimas laikytinas žmogiška klaida ir negali būti vertinama, kaip bloginanti aplinkybė. Nors tyrėjas nutarime visais būdais stengiasi charakterizuoti pareiškėją neigiamai, tačiau pažymėjo, kad jo asmenybė turėtų būti kvalifikuotina teigiamai, nes priešingai nei teigia tyrėjas, jis yra atsakingas ir pareigingas pilietis.

Taip pat nurodo, kad tyrėjas, priėmęs nutarimą, jam paskyrė didesnę nei įstatyme numatyta minimali nuobauda, tačiau toks tyrėjo elgesys vertintinas kritiškai, nes: 1) tyrėjas nemotyvavo, kodėl yra paskiriama didesnė nei minimali įstatyme numatyta nuobauda; 2) tyrėjas nepašalino nutarime esančių neatitikimų dėl lengvinančių aplinkybių ir skirdamas galutinę administracinę nuobaudą vadovavosi ANK 38 str. , kai šio straipsnio 2 d. numato, kad, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesniu iš padarytu administraciniu nusižengimu, todėl vertinant, kad tyrėjas, skirdamas galutinę administracinę nuobaudą, kaip pats nurodo, vadovavosi ANK 38 str., tai galutinė nuobauda turėjo būti bendrinama apėmimo, o ne sudėjimo būdu ar kitaip padidintą paskirtą nuobaudą. Nutarime yra dviprasmiškai nurodytos lengvinančios aplinkybės, todėl tyrėjas privalėjo jas įvertinti ir skirti nuobaudą atsižvelgiant į tai bei motyvuoti, kodėl yra paskiriama didesnė nei minimali nuobauda, tačiau to nepadarė.

Nutarime nėra nustatytos aplinkybės, kaip pareiškėjas buvo stabdomas, ar pareigūnų stabdymas buvo atliktas laikantis reikalavimų, nėra nustatyta, ar jis galėjo suprasti, kad yra stabdomas, be to nutarimas yra surašytas su esminiais jo trūkumais. Tai reiškia, kad vadovaujantis suformuota LAT praktika, pareiškėjo kaltė nėra įrodyta.

Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina administracinio nusižengimo sudėties visuma. Administracinio nusižengimo sudėtis, tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas vairavo teisės aktais tvarka neįregistruotą keturratį, kuris neturi privalomojo civilinio draudimo, tačiau nepadarė ANK 426 str. 5 d. ir ANK 420 str. 2 d. nurodyto pažeidimo. Byloje nustatytų aplinkybių visetas neva nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo kaltę padarius ANK 426 str. 5 d. ir 420 str. 2 d. įtvirtintą pažeidimą, o tuo labiau būtiną šio teisės nusižengimo subjektyviosios pusės požymį, veikimą tyčia.

Nors nutarime nurodoma, kad pažeidimą ANK 426 str. 5 d. ir ANK 420 str. 2 d. pagrindžia vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pareigūno pranešimas, kiti įrodymai, tačiau jis nebuvo supažindintas su šiais įrodymais. Be to, visiškai neaišku, ką tai reiškia kiti dokumentai, todėl daro išvadą, kad įrodymai nebuvo tinkamai surinkti, o galbūt jų nepakanka, nes jeigu tyrėjas teigia, neva jis įvertino vaizdo įrašus ir kitą medžiagą, tai jis turėjo galimybę nustatyti administracinio nusižengimo padarymo vietą ir laiką, todėl mano, kad šiuo metu nėra galimybės spręsti ar surinktų įrodymų pakanka nustatyti jo veiksmus, kurie užtraukia jam nutarime numatytą atsakomybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).

Pareiškėjas nurodė, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga darbinėje veikloje, taip pat jis vienintelis, šiuo metu didžiąja dalimi išlaiko savo šeimą, todėl jam yra būtinas darbas, be to, jis turi vienerių metų dukrą, todėl tiek dabar, tiek ateityje yra reikalingas automobilis mažamečio vaiko poreikiams užtikrinti. Kaip jau buvo nurodyta šiame skunde, jo asmenybė vertintina teigiamai, todėl jis suprato savo klaidą ir daugiau šios klaidos nekartos, vairuos transporto priemones saugiai ir atsakingai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prašo panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria pareiškėjas nubaustas pagal ANK 426 str. 5 d., ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei panaikinti nutarimo dalį, kuria pareiškėjas nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d., ir perkvalifikuoti šią veiką į ANK 420 str. 1 d.

Atsiliepime į skundą Institucijos atstovas prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog su pateikto skundo argumentais Institucija nesutinka. Pareiškėjo pateikti argumentai, vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės bei nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nebuvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu, jo nepažinojo ir niekaip su juo nėra susijęs, o pateiktas palyginimas dėl situacijos (stabdymo) suvokimo kaip tik patvirtina, jog pareiškėjas Institucijos yra laikomas protingu, aplinką ir savo bei kitų asmenų veiksmus adekvačiai suvokiančiu ir vertinančiu asmeniu, todėl niekaip kitaip ir neturėtų būti suprantamas. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas yra adresas tos vietos, kur nusižengimą darantis asmuo, t. y., pareiškėjas, buvo galutinai sustabdytas darantis inkriminuotus nusižengimus. Nusižengimo darymo pradžios tiksli vieta ir kur jis buvo toliau tęsiamas, nuosekliai surašyta policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga prieš bylos nagrinėjimą pateikęs atitinkamą prašymą, tačiau toks prašymas byloje negautas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir jame išdėstytus motyvus.

Pareiškėjo atstovė advokatė Š. G. palaikė skunde išdėstytus motyvus.

Liudytojas Š. B. teismo posėdžio metu parodė, kad važinėjo (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini) važinėjant darė pažeidimus, todėl jį stabdė, tačiau jis nestojo, todėl buvo priversti pareiškėją stabdyti su švyturėliais ir signalu, lyg stabdė nuo sankryžos link (duomenys neskelbtini) aikštelės, tačiau pareiškėjas atsisuko, pažiūrėjo, apsisuko ir jiems nestojęs nuvažiavo. Pareiškėją vijosi lyg nuo (duomenys neskelbtini) apsisuko ir (duomenys neskelbtini) apsisukus važiavo link (duomenys neskelbtini), važiuojant pamatė tą patį keturratį ir sulaikė pareiškėją.

Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Institucijos atstovas atsiliepime į skundą yra pateikęs prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu pareiškėjui K. K. pagal 2024 m. vasario 1 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) kuriuo K. K. pagal ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 420 str. 2 d. buvo paskirta 900 eurų bauda bei administracinio poveikė priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – 40 mėnesių.

K. K. buvo nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 16 d. 15.05 val. vairuodamas transporto priemonę ,,YAMAHA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustabdė jos, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, dokumentų, patvirtinančių transporto priemonės draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei techninės apžiūros atlikimą. Nutarime konstatuota, kad šiais savo veiksmais K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo, Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo" 12, 14, 226 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 420 str. 2 d., todėl yra baustinas administracine nuobauda ir administracine poveikio priemone.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyta nusižengimo esmė „Vairuotojų nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.“ ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyti konkretūs transporto priemonės stabdymo būdai, kuriuos privalo naudoti pareigūnas stabdydamas transporto priemonę, t. y., „Uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas <...> per garsiakalbį liepiant sustoti. <...> Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos <...> pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos <...> skiriamaisiais ženklais <...> pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę <...> įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.“

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau sąmoningai ir tyčia pasirinko juos ignoruoti. Pareiškėjas nepaisė KET 16 punkto, kuriame nustatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, t. y., todėl pareiškėjas privalėjo nedelsdamas sustoti, o ne pradėti važiuoti pavojingu greičiu nepaisydamas savo ir aplinkinių saugumo bei darydamas kitus KET 12, 14, 226 punktų pažeidimus, tai yra vairuodamas transporto priemonę ,,YAMAHA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ne tik, kad nesustabdė jos, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų, bet sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, dokumentų, patvirtinančių transporto priemonės draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei techninės apžiūros atlikimą, tokie pareiškėjo veiksmai įrodo, jog pareiškėjas sąmoningai ir tyčia nepakluso visiems teisėtiems, aiškiai ir pagal reikalavimus išreikštiems uniformuotų pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę.

ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodyta, kad užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus KET pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. K., pažeisdamas (duomenys neskelbtini) 165, 82 punktus, taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.3 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 16 d. 15.05 val. vairuodamas transporto priemonę ,,YAMAHA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustabdė jos, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, tokiais savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nors pareiškėjas nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, teismas atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo metu buvusią situaciją, kuomet 15.05 val. Kauno miesto judrioje gatvėje yra didelis automobilių judėjimas, sprendžia, kad toks pareiškėjo K. K. elgesys teisingai traktuojamas kaip chuliganiškas ir tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą bei kitų vairuotojų atžvilgiu, savo interesus bei nesuvaldęs emocijų įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais neabejotinai sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją. Dėl to šiuo atveju Institucija pagrįstai padarė išvadą, kad toks vairavimo būdas, pažeidęs KET punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Be to, važiuojant dideliu greičiu nuo policijos pareigūnų, esant realiai tikimybei, kad bet kuris esantis eisme ir pareiškėjo greičiau apvažiuojama transporto priemonė gali atsitrenkti į kitus esančius automobilius, sudaro prielaidas kilti eismo įvykiui, o tai savaime kėlė pavojingą situaciją tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. veikimas pagrįstai kvalifikuotas kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nes atitinka šio administracinio nusižengimo požymius – transporto priemonė buvo vairuojama vienu metu padarant KET nustatytus pažeidimus, kurie ne tik formaliai, bet realiai kėlė grėsmę eismo saugumui, be to, pareiškėjo veiksmuose nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Atitinkamai, teismas atmeta skunde nurodytus motyvus, jog veiksmai neatitinka tokio pavojingumo.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“, t. y., vien lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, neįpareigoja sprendimą priimančios institucijos ar teismo skirti minimalią baudą, o tik suteikia teisę pažeidėjui gauti mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis nuobaudą.

Pareiškėjo pateikti prieštaringi parodymai dėl savo kaltės pripažinimo ir dėl tikrovės neatitinkančio aplinkybių aiškinimo, kai pareiškėjo parodymai buvo paneigti teismo posėdyje apklausto liudytojo Š. B., kuris pats ir vairavo tarnybinį automobilį ir jam teko pareiškėją vytis, kadangi stabdomas nestojo, nelaikytini kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, nuspręsta pripažinti pareiškėjo pirminį gailėjimąsi dėl savo poelgio asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalyje. Paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra nurodytos iš to paties straipsnio už sunkiausiąjį iš inkriminuotų nusižengimų vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi. Institucija atsižvelgusi į visas aplinkybes ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, asmens padėtį gerinančias bei bloginančias aplinkybes skyrė baudą mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, t. y., 900 eurų su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu taip pat trumpesniam nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis – 40 mėnesių laikotarpiui, todėl paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės susijusios su darbu ir rūpinimusi savo šeima, egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos sulaikyti nuo nusižengimo darymo. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su darbo ar kitais įsipareigojimais, kas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėja padarė pavojingus KET pažeidimus, galinčius sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl pareiškėjas turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, o jo teisė gali būti ginama tik tada, kai asmuo elgiasi apdairiai ir rūpestingai, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog Institucijos 2024 m. sausio 3 d. priimtu nutarimu pareiškėjui paskirta 900 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas 40 mėnesių yra neproporcinga ar paskirta nepagrįstai.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto administracinio nusižengimo turinį, pareiškėjo asmenybę, skundas netenkintinas ir Institucijos 2024 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 6 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo K. K. atstovės advokatės Š. G. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. vasario 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.