Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. e2A-293-544/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
e2A-293-544/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
Atsakovas
J. R., V. R.
Ieškovas
R. S.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-293-544/2019

teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00332-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. R. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2585-266/2018 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams J. R. ir V. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atsakovės J. R. priešieškinį ieškovei R. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. S. prašė priteisti iš atsakovų J. R. ir V. R. solidariai 774,01 Eur turtinės žalos atlyginimui vienkartinę išmoką ir turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį iki tęstinio gydymo pabaigos, taip pat 5000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. liepos 12 d. jai melžiant karvę motinos S. V. namų kieme, atsakovė, jos sesuo J. R., koliodama necenzūriniais žodžiais, neva jos karvė sumindė ir surijo daržoves, koja spyrė jai į nugarą. Jai atsistojus, sugriebus suoliuką ir bandžius sutramdyti seserį, pastaroji pradėjo isteriškai šaukti. Tada prie jų pribėgo sesers vyras atsakovas V. R. ir, keikdamas necenzūriniais žodžiais, kumščiu smogė jai į veidą, tampė už palaidinės. Išbėgęs iš namo neįgalus atsakovų sūnus A. R. spyrė į koją, griebė už kaklo. Po to atsakovai ją pargriovė ant žemės ir vėl mušė. Dėl patirto smurto ji patyrė sužalojimus, dėl ko kreipėsi į šeimos gydytoją ir policiją, parašė pareiškimą bei kreipėsi į ekspertus. Specialisto išvadoje konstatuoti jos patirti sužalojimai. Įvykį matė R. M.. Ją sumuštą matė R. L.. Policijos komisariate dėl jos pareiškimo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Kadangi atsakovų sūnus yra neįgalus, todėl jo atsakovu netraukė. Jos santykiai su atsakovais yra blogi, tai ne pirmas kartas, kai buvo gąsdinama susidorojimu.

3. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 541,49 Eur už vaistus ir 232,52 Eur kelionės išlaidos į gydymo įstaigas. Be to, kadangi sveikatos atstatymui kiekvieną mėnesį išleidžia 30 Eur, buvo sužalota ir liko nedarbinga, nesveika, prarado pragyvenimo šaltinį, todėl prašė priteisti iš atsakovų kas mėnesį 200 Eur žalos atlyginimui iki pagerės jos sveikata. Taip pat dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur, nes buvo pažeminta šeimos narių, aplinkinių, pakito santykiai su vyru, jaučia didelį nesaugumo jausmą.

4. Atsakovė J. R. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės R. S. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Nurodė, kad 2015 m. liepos 12 d. ji su vyru ir sūnumi buvo pas motiną S. V. (duomenys neskelbtini) kaime. Jau iš vakaro su seserimi konfliktavo. Rytą nuėjo į daržą ir pamatė, jog nulaužtos lelijos, ištrypti svogūnai, apie tai pasakė seseriai, kuri kieme melžė karvę. Sesuo supyko, pradėjo įžeidinėti ir metė į ją suoliuką, ant kurio sėdėjo. Suoliukas pateikė į ranką. Pagriebusi suoliuką, sesuo dar kartą jį metė, kuris praskriejo pro galvą. Tuomet atbėgo vyras ir sūnus. Jie nemušė ieškovės, o tik susistumdė. Visa tai matė motina, kuri buvo name. Ieškovė seniai serga įvairiomis ligomis, todėl niekuo nepagrįsti jos teiginiai, jog dėl sumušimo prarado sveikatą. Pašalinių žmonių nebuvo ir įvykių niekas nematė. Liudytoja R. M. yra ieškovės draugė, todėl liudija jai visais atvejais. Kadangi dėl patirto sužalojimo ji jautėsi blogai, buvo pažeminta, todėl ieškovė turi atlyginti neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Priteisė R. S. naudai solidariai iš J. R. ir V. R. 774,01 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 1574,01 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 554,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

7. Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. liepos 14 d. su pareiškimu kreipėsi į Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policiją ir nurodė, kad ją 2015 m. liepos 12 d., 8 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) kaime, melžiant karvę, sumušė sesuo J. R., kuri spyrė koja nugarą, ir jos vyras V. R., kuris kumščiu smogė į veidą, bei jų neįgalus sūnus A. R.. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sužalojimo bei grasinimo. 2015 m. liepos 30 d. policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą dėl R. S. pareiškimo, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė dėl smūgių sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ieškovė priimtą nutarimą apskundė prokuratūrai, tačiau 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu prokuroras paliko priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galioti. Ieškovė 2015 m. liepos 14 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių, specialisto išvadoje Nr. G838/15(05) konstatuota, kad R. S. apžiūros metu nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nugaroje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Ieškovė į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, o 2018 m. balandžio 4 d. teismui pateikė ieškinį atsakovams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2015 m. liepos 29 d. kreipėsi į policijos komisariatą, jog ją 2015 m. liepos 12 d. sužalojo R. S.. Vyriausiasis tyrėjas nutarime nurodė, jog galimai R. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pasiūlė dėl smūgių sudavimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Atsakovė 2015 m. liepos 16 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių, kur buvo apžiūrėta. Specialisto išvadoje Nr. G852/15(05) nurodyta, jog J. R. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste ir dėl to jai sveikata sutrikdyta nežymiai.

9. Pasisakydamas dėl ieškovės ieškinio teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus, teismui nėra jokio pagrindo netikėti tyrimo metu pareigūno nustatytomis aplinkybėmis, šeimos gydytojo konstatuotomis aplinkybėmis bei specialisto išvada. Pažymėjo, jog visų ieškovės liudytojų parodymai sutampa, todėl nėra pagrindo jais netikėti.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė buvo sužalota, jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, teismas sprendė, jog atsakovai privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, t. y. 541,49 Eur už vaistus ir 232,52 Eur už keliones į gydymo įstaigas. Tačiau teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovų mėnesinę išmoką po 200 Eur, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ji turi taip ilgai gydytis, kai ir iki to įvykio turėjo įvairių sveikatos problemų, be to, neįrodė, kokios jos mėnesinės pajamos tuo laiku buvo.

11. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės sveikatos būklę po sužalojimų, pateiktus medicininius dokumentus, padarytos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas atsakovės priešieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė ją sužalojo. Pažymėjo, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina jos teiginių, taip pat nei vieno iš jos nurodytų liudytojų parodymais negalima remtis priimant sprendimą šioje byloje, nes nei vienas įvykio nematė ir nepatvirtino aplinkybių dėl atsakovės sumušimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovai J. R. ir V. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl iš atsakovų ieškovei priteistos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

14. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė tiek procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tiek materialinės teisės normas, reguliuojančias žalos atlyginimą. O būtent: šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priimdamas nutarimą, rėmėsi tik pačios ieškovės parodymais, taip pat šeimos gydytojas bei specialistas konstatavo tam tikrus sužalojimus, atsižvelgęs išimtinai į ieškovės paaiškinimus. Byloje teismas nepasisakė, kodėl atmeta ir nevertina atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų, neatkreipė dėmesio į akivaizdžius liudytojos R. M. duodamų parodymų neatitikimus ieškovės parodymams. Tuo pačiu teismas tiki visų ieškovės pasikviestų liudytojų parodymais, tačiau nevertina nei vieno iš atsakovų pakviestų liudytojų paaiškinimų.

15. Teigia, jog asmuo, pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Tačiau ieškovė neįrodė visų būtinųjų aplinkybių, todėl jos ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir priteista neturtinė bei turtinė žala.

16. Apeliantų teigimu, teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio ir vertindamas jo pagrįstumą, vienu atveju liudytojų, kurie painiodamiesi patvirtino ieškovei palankias aplinkybes, parodymus vertino kaip patikimus, tačiau kitu atveju – kaip nepatikimus. Atitinkamai policijos pareigūnų paruoštą procesinį dokumentą pripažino įrodymu, tačiau kitu atveju tokią pat galią turinčio įrodymo nevertino. Tai, kad atsakovė ne iš karto kreipėsi į teisėsaugą, neturi būti vertinama kaip gynybinė pozicija, kadangi atsakovė labai aiškiai teisme paaiškino, jog laukė kurį laiką, kol ieškovė atsiprašys.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodo, kad teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir remdamasis byloje esančių įrodymų visuma padarė išvadą, jog ieškovės nurodyti faktai ir aplinkybės egzistavo, o atsakovės priešieškinyje nurodyti faktai ir aplinkybės neegzistavo, tuo tarpu apeliantai skunde tik pateikia savo samprotavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keičiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantų argumentams dėl neištirtų ir netinkamai vertintų įrodymų, netinkamai taikytų materialinės teisės normų, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. sprendime pakankamai detaliai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovės bei atsakovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

22. Pažymėtina, kad apeliantai skunde kelia klausimą dėl iš esmės kiekvieno pirmosios instancijos teismo ištirto rašytinio įrodymo bei kiekvieno liudytojo paaiškinimų, t. y. motyvuodami apeliacinį skundą netinkamu įrodymų vertinimu bei nepagrįstu bylos aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, apeliantai tuo pačiu kelia reikalavimą apeliacinės instancijos teismui pakartotinai įvertinti ir teisiškai kvalifikuoti visus byloje surinktus įrodymus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir vertinti faktinę situaciją, buvusią skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti savo procesinį sprendimą yra apibrėžiama kaip pareiga atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, turinčius esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti, o ne iš naujo vertinti visus byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, jog tai, kad atsakovai turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintų faktinių aplinkybių, iš esmės paremtą samprotavimais sau naudinga linkme, nereiškia, kad priimtas sprendimas neteisėtas ir/ar nepagrįstas.

23. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

24. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

25. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Šios civilinės bylos procesas buvo pradėtas pagal ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškovė rėmėsi tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų paaiškinimais, atitinkamai atsakovė, pareiškusi byloje priešieškinį dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, teikė savus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką sprendžiant klausimus dėl civilinės atsakomybės taikymo yra pasisakęs, kad tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Tokia prievolė atsakovui kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo aplinkybes, daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, o dėl atsakovų panaudoto smurto ieškovei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ko atsakovai nepaneigė.

27. Kritiškai vertintinos apeliantų keliamos abejonės dėl ieškovės pasikviestų liudytojų parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų ir atitinkamai iš jų visumos padarytų teismo išvadų. Dėl ieškovei padarytų sužalojimų pirmosios instancijos teismas sprendė ne vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, o visų byloje esančių įrodymų visumą, taigi, teisingai atliko įrodymų vertinimo procedūrą. Kaip matyti, ieškovė iš karto po įvykio kreipėsi į šeimos gydytoją ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių, nurodydama, jog ją sumušė sesuo su vyru ir jų sūnumi; gydytojas nustatė skausmingą sprando sritį, rankų srityje poodines kraujosruvas melsvos spalvos; šios aplinkybės nurodytos specialisto išvadoje, konstatuojant kraujosruvas dešinės akies vokuose, nugaroje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje; visi sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais ir galimai nurodytomis ieškovės aplinkybėmis ir laiku, nes tam neprieštarauja sužalojimų pobūdis. Sutiktina su tuo, jog šių ieškovės pateiktų oficialių rašytinių įrodymų atsakovai kitais įrodymais nepaneigė, todėl teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti tyrimo metu pareigūno nustatytoms aplinkybėms, šeimos gydytojo konstatuotoms aplinkybėms bei specialisto išvada. Apeliantai skunde pateikia savo samprotavimus apie ieškovės priešiškus santykius su atsakove ir kelia prielaidą, jog dėl to negalima pasitikėti oficialiais rašytiniais įrodymais, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės neegzistavo.

28. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovės pasikviesta liudytoja R. M. yra jos draugė, vėlgi nepaneigia teismo išvadų. Akcentuotina tai, jog tiek šios liudytojos, tiek kitų liudytojų, kurių parodymus apeliantai kritikuoja, parodymai vienas kitam neprieštarauja, sutampa su minėtais rašytiniais įrodymais. O būtent: liudytojos R. M. paaiškinimai patvirtina, jog ji tą dieną ėjo keliu pro S. V. namus ir matė, kaip kieme ieškovė melžė karvę, kaip jos sesuo spyrė jai į nugarą, kaip mušė sesers vyras ir sūnus. Vertinant ginčo faktinę situaciją, matyti, jog liudytoja R. M. parodė, jog 2018 m. liepos 8 d. jai paskambino S. V. ir domėjosi vykstančiu teismu; pokalbio metu S. V. pripažino, jog ieškovę sumušė sesuo, kad įvykio nematė, tačiau sakė, jog taip reikia jai liudyti; pokalbį telefonu su S. V. girdėjo L. B., nes R. M. buvo įjungusi telefono garsiakalbį; teisme apklausta L. B. šias aplinkybes patvirtino; kad S. V. 2018 m. liepos 8 d. skambino R. M., patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, liudytojos R. L. ir D. M. matė ieškovę kitą dieną sužalotą, o pati ieškovė joms nurodė tas pačias aplinkybes, jog ją sumušė atsakovai ir jų sūnus.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog būtent atsakovai, veikdami kartu, aktyviais veiksmais smurtavo prieš ieškovę ir ją sužalojo. Taigi, tuo pagrindu atsakovams kilo pareiga atlyginti ieškovei tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Kadangi apeliantai nekelia klausimo dėl žalos dydžio, kolegija išsamiau dėl to nepasisako. Tuo tarpu apeliantų pateikti ir pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovės veiksmai (neveikimas) būtų sukėlęs žalą atsakovei. Apeliantai deklaratyviai teigia, jog teismas tos pačios galios įrodymus vertino skirtingai, neva išimtinai atsižvelgdamas į tai, kas naudinga ieškovei, ir atmesdamas tuos, kurie patvirtina atsakovų teiginius.

30. Kaip minėta, CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą daro išvadą remdamasis tikėtinumo kriterijumi, t. y. kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiuo atveju sprendimą atmesti priešieškinį sudarė tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, teismo įsitikinimu, nepatvirtino, jog atsakovę būtent tą pačią dieną sužalojo ieškovė, tuo labiau, kad atsakovė iš karto po sužalojimo į policijos komisariatą nesikreipė ir pareiškimo nerašė, nėra ir duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų ji būtų kreipusi į gydytojus. Kaip pagrįstai pastebėjo teismas, specialisto išvadoje nurodyta, jog atsakovei nustatyta kraujosruva dešiniame dilbyje, yra gelsvos spalvos, kas rodo, kad sužalojimas galėjo atsirasti žymiai ankščiau, nei nurodo atsakovė.

31. Kolegija kritiškai vertina apeliantų skundo argumentus dėl jų pasikviestų liudytojų, neva kurių parodymų teismas nevertino. Priešingai, teismas pasisakė dėl kiekvieno iš jų paaiškinimų, tačiau akivaizdu, kad jais remtis nebuvo galimybės, nes nei vienas įvykio tiesiogiai nematė ir nepatvirtino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl jos sumušimo.

32. Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 straipsniai), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Priešingai apeliantų teiginiams, šioje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumą teisiškai įvertino. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, būtų pažeidęs įrodymų ir bylos aplinkybių įvertinimo taisykles.

33. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

34. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog turėjo 2 034,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir jas prašė priteisti iš atsakovų. Byloje ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. 27,26 procentais, todėl teismas ieškovei iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 554,57 Eur. Tačiau, kaip matyti, liko neišspręstas klausimas dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog 2018 m. birželio 18 d. teisme buvo gautas atsakovų prašymas dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (600 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio paruošimą bei 200 Eur už atstovavimą teisme). Kadangi šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė netinkamai, dėl ko pažeidė procesinės teisės normas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), ši teismo sprendimo dalis keičiama. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovų naudai iš ieškovės priteisiama 290,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 263,61 Eur (554,57-290,96).

36. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė R. S. advokatui sumokėjo 500 Eur. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nors šių išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka bylos sudėtingumo ir advokato darbo bei laiko sąnaudų, atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo argumentai parengti pagal duomenis, surinktus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pats atsiliepimas nėra didelės apimties, jo didžiąją dalį užima cituojami pirmosios instancijos teismo argumentai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Todėl, vadovaujantis ne tik CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bet ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), šis ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovų 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 125 Eur iš kiekvieno apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti ieškovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 131,80 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaLaimantas Misiūnas