Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-03 · Civilinė byla Nr. e2-2585-266/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-03
Bylos Nr.
e2-2585-266/2018
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00332-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
J. R., V. R.
Advokatai
Dainius Mažylis, Vytautas Zenevskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2585-266/2018Proceso Nr. 2-14-3-00332-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;2.6.10.2.4.1;2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1;3.2.5.1 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 3 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,Dalyvaujant ieškovei R. S. , jos atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui,atsakovams J. R., V. R., jų atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams J. R. ir V. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovės J. R. priešieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo , ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. S. ieškiniu atsakovams J. R. ir V. R. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 774,01 eurą turtinės žalos atlyginimui vienkartinę išmoką ir turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis po 200 eurų per mėnesį iki tęstinio gydymo pabaigos, priteisti solidariai 5000 eurų neturtinės žalos , priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos , nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi ir paaiškino, jog 2015m. liepos 12d., jai melžiant karvę motinos S. V. namų kieme, atsakovė, jos sesuo J. R. , koliodama ją necenzūriniais žodžiais, neva jos karvė sumindė ir surijo daržoves, koja spyrė jai į nugarą. Jai atsistojo, sugriebus suoliuką ir bandžius sutramdyti seserį, ji pradėjo isteriškai šaukti . Tada prie jų pribėgo sesers vyras V. R. ir, ją keikdamas necenzūriniais žodžiais , kumščiu smogė jai į veidą, tampė už palaidinės. Išbėgęs iš namo neįgalus atsakovų sūnus A. R. jai spyrė į koją, griebė už kaklo. Po to atsakovai ją pargriovė ant žemės ir vėl ją mušė. Dėl patirto smurto jį patyrė sužalojimus . Dėl to ji kreipėsi į šeimos gydytoją ir į policiją, parašė pareiškimą policijai bei kreipėsi į ekspertus. Specialisto išvadoje konstatuota jos patirti sužalojimai. Įvykį matė R. M. . Ją sumuštą matė R. L.. Policijos komisariate dėl jos pareiškimo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Ieškovė teigė, jog buvo sumušta atsakovų. Jų sūnus A. yra neįgalus, todėl jo atsakovu netraukė. Jos santykiai su atsakovais yra blogi, tai ne pirmas kartas kai buvo gąsdinama susidorojimu . Po patirtų sumušimų jos sveikata pablogėjo, ji gydėsi ir šiuo metu dar gydosi, nebegali dirbti taip, kaip dirbo iki sužalojimų. Prašė priteisti turtinę žalą – 541,28 eurus už vaistus ir 232,52 eurų kelionės išlaidų į gydymo įstaigas, viso prašė priteisti 774,01 eurą turtinės žalos. Ieškovės nurodė, jog sveikatos atstatymui ji kiekvieną mėnesį išleidžia 30 eurų, dėl to, kad buvo sužalota liko nedarbinga, nesveika ir prarado pragyvenimo šaltinį, todėl prašė priteisti iš atsakovų kas mėnesį 200 eurų žalos atlyginimui iki pagerės jos sveikata. Kadangi buvo sužalota dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tai dėl to ji patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo pažeminta šeimos narių , aplinkinių, pakito santykiai su vyru, jaučia didelį nesaugumo jausmą, todėl prašė priteisti ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės J. R. priešieškinį prašė atmesti, nes jis pareikštas tik kaip gynybinė atsakovės pozicija. Ieškovė nurodė, jog ji nesmurtavo prieš seserį . Sesuo išsigalvoja, jog ji metė į ją suoliuką. Ji dėl blogos sveikatos negalėjo suoliuko mesti. Suoliukas yra išlikęs iki šiol ir jis sveria virš trijų kilogramų. Tokio svorio suoliuko ji negalėtų numesti. Atsakovė teigia, jog tai matė, jų motina S. V., tačiau tai netiesa, nes S. V. kieme nebuvo. Be to, S. V. parodymai, duoti pas notarą, netampa su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis . Tiek ieškovė, tiek ir atstovas teigė, jog atsakovė neįrodė jog ją sužalojo ieškovė, todėl prašė priešieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovai J. R. ir V. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir jame nurodė, jog ieškinio nepripažįsta , nes ieškovė nurodė visas melagingas aplinkybes . Teigė, jog ieškovė eilę metų terorizuoja motiną, juos , siekdama turtinės naudos. Ieškovei apsigyvenus pas motina, jos elgesys tapo nebepakeliamas , todėl teko ją iškeldinti. Ieškovė melagingai kreipėsi į policiją , kad ją jie sužalojo. Kadangi ieškovė tą dieną atsakovę J. R. sužalojo mesdama į ją suoliuką , tai ji byloje pateikė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovės jai 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovė J. R. prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o jo priešieškinį tenkinti. Paaiškino, jog nurodytu laiku ji su vyru su sūnumi A. buvo pas motiną S. V. (duomenys neskelbtini). Jau iš vakaro ji ir sesuo R. konfliktavo. Nurodytos dienos rytą ji nuėjo į daržą ir pamačiusi, jog nulaužtos lelijos, ištrypti svogūnai , apie tai pasakė seseriai R., kuri kieme melžė karvę. Sesuo supyko, pradėjo ją įžeidinėti ir metė į ją suoliuką, ant kurio sėdėjo. Suoliukas pateikė į ranką. Pagriebusi suoliuką, sesuo dar kartą į ją metė ir suoliukas praskriejo pro galvą. Tuomet atbėgo vyras ir sūnus A.. Jie nemušė ieškovės, o tik susistumdė ir ji klestelėjo ant žemės. Tada ji pasakė, jog kvies policiją. Visa tai matė jų motina, kuri buvo name ir pro langą viską matė. Nei ji , nei jos vyras ieškovės nemušė. Tai ieškovė išsigalvojo. Ji seniai serga įvairiomis ligomis, todėl niekuo nepagrįsti jos teiginiai, jog dėl sumušimo ji prarado sveikatą. Pašalinių žmonių nebuvo ir įvykių niekas nematė. Jos liudytoja R. M. yra ieškovės draugė ir ji liudija jai visuose reikaluose. Kadangi ieškovė mesdama suoliuką ją sužalojo, tai ji kreipėsi į policiją, tačiau policija priėmė sprendimą nepradėti tyrimo ir pasiūlė kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Dėl patirto sužalojimo ji jautėsi blogai, buvo pažeminta, todėl ir prašo priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas V. R. teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės J. R. priešieškinį patenkinti. Paaiškino, jog nurodytu laiku su žmona ir sūnumi buvo pas žmonos motiną S. V., tuo metu gyvenusią (duomenys neskelbtini). Nurodytos dienos ryte, jis skynė serbentus, o žmona J. R. buvo darže. Ieškovė kieme melžė karvę. Skindamas serbentus, jis išgirdo barnį tarp seserų , o paskui pamatė, kaip R. metė suoliuką į J. R. ir pataikė į ranką . Tada jis pribėgo prie jų ir iš ieškovės atėmė suoliuką. Kieme buvo ir jų neįgalus sūnus A., kuris lakstė po kiemą ir klykė, todėl teko jį gaudyti ir raminti. Atsakovas teigė, jog buvo labai susinervavęs, todėl galėjo ieškovę ir pavadinti necenzūriniais žodžiais, tačiau jos nemušė. Nemušė ieškovės nei žmona , nei sūnus. Ieškovė taip sakydama viską išsigalvoja ir galėjo pati susižaloti. Ieškovė labai supyko, kai sužinojo, jog jai reikės iš motinos namų išsikraustyti. Abi seseris nesutaria seniai, tai įvairūs turtiniai šeimos reikalai. Policija buvo atvykusi į vietą, tačiau jokių veiksmų neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, šalių, jų atstovų paaiškinimais , liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė R. S. 2015m. liepos 14d., su pareiškimu kreipėsi į Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policiją ir nurodė , kad ją 2015m. liepos 12d., 8 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), jai , melžiant karvę, sumušė sesuo J. R., kuri spyrė koja jai nugarą ir jos vyras V. R., kuris kumščiu smogė į veidą, bei jų neįgalus sūnus A. R.. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo bei grasinimo. 2015m. liepos 30d., policijos komisariato vyriausiais tyrėjas priėmė nutarimą dėl R. S. pareiškimo, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė R. S. dėl smūgių sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ieškovė priimtą nutarimą apskundė prokuratūrai, tačiau 2015-08-19 nutarimu prokuroras paliko priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galioti . Ieškovė 2015m. liepos 14d., kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių ir specialisto išvadoje Nr. G838/15(05) konstatuota, kad R. S. apžiūros metu nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nugaroje, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Ieškovė R. S. į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, o 2018m. balandžio 4 d. teismui pateikė ieškinį atsakovams J. R. ir V. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovais J. R. ir V. R. su pateikė byloje atsiliepimą, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka, o atsakovė J. R. pateikė priešieškinį, kad ieškovė ją sužalojo ir prašė priteisti 3000 eurų neturtinės žalos. Prie pareiškimo pridėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą iš kurio matyti, jog ir J. R. 2015-07-29 kreipėsi į policijos komisariatą, jog ją 2015-07-12 sužalojo R. S. ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Vyriausiais tyrėjas nutarime nurodė, jog galimai R. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pasiūlė J. R. dėl smūgių sudavimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Atsakovė J. R. 2015-07-16 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių, kur buvo apžiūrėta . 2015-07-16 specialisto išvadoje Nr. G852/15(05) nurodyta, jog apžiūrint J. R. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste ir dėl to jai sveikata sutrikdyta nežymiai. Bylos nagrinėjimo metu šalys nesitaikė, teikė į bylą įrodymus ieškiniui ir priešieškiniui pagrįsti, kvietė į apklausą liudytojus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas sprendimą, remiasi šiais motyvai:

Dėl ieškovės ieškinio. Kaip byloje nustatyta , ieškovė R. S. ieškinį grindžia CK 6.245-6.250 str., 6.263str., 6.281 str., 6.283str., 6.288str. nuostatomis. Tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžių metu ieškovė teigė, jog atsakovai neteisėtais veiksmai , kurie pasireiškė tuo, kad 2015m. liepos 12d., 8val, 45 minutės (duomenys neskelbtini), S. V. namo kieme, atsakovai sesuo J. R. ir jos vyras V. R. tyčia ją sužalojo, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Atsakovų kaltę įrodinėjo rašytiniais įrodymais, bei prašė apklausti liudytojus . Kaip nustatyta, ieškovė iš karto po įvykio pareiškimu kreipėsi į Anykščių rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškime nurodė tokios pat aplinkybes kaip ieškinyje , tik pareiškime nurodyta, jog prieš ją smurtavo ir atsakovų neįgalus sūnus A. R.. Policijos pareigūnas tirdamas ieškovės pareiškimą, apklausė pačią ieškovę, atsakovus. Tyrimo metu nustatęs, jog konfliktas tarp ieškovės ir atsakovų įvyko iš asmeninių paskatų ir, kad atsakovų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė ieškovei dėl sužalojimų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Ieškovė nesutiko su tokiu tyrėjo nutarimu, jį skundė prokurorui, tačiau prokuroras skundą atmetė, konstatavęs tas pačias aplinkybes kaip ir tyrėjas. Ieškovė dėl sužalojimų į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė. Tai, kad ieškovė nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka , nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių . Kad ieškovė buvo atsakovų sužalota patvirtina ir tai, kad ieškovė iš karto po įvykio kreipėsi į šeimos gydytoją ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių. Šeimos gydytojui nurodė, jog ją sumušė sesuo su vyru ir jų sūnumi. Gydytojas nustatė skausmingą sprando sritį, rankų srityje poodines kraujosruvas melsvos spalvos. Šios aplinkybės nurodytos specialisto išvadoje , kuomet buvo atliekamas ieškovės tyrimas dėl sužalojimų. Apžiūrint ieškovę, specialistas konstatavo kraujosruvas dešinės akies vokuose, nugaroje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje . Visi sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais ir galimai nurodytomis ieškovės aplinkybėmis ir laiku, nes tam neprieštarauja sužalojimų pobūdis. Nustatyti sužalojimai ieškovės nugaroje atitinka jos paaiškinimus, jog pirmą smūgį ji gavo iš atsakovės koja į nugarą. Sužalojimai veide patvirtina, jog kitas smūgis buvo atsakovo kumščiu į veidą. Kuomet ieškovė nukrito ant žemės , tai toliau buvo mušama atsakovų ir jų neįgalaus sūnaus, ką patvirtina kiti sužalojimai ant rankų, kojų. Atsakovai nesutikdami su ieškovės ieškiniu, teigė, jog ieškovė visa tai išsigalvojo ir pati galėjo susižaloti, tačiau tokiems argumentams įrodymų neteikė. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti tyrimo metu pareigūno nustatytoms aplinkybėms, šeimos gydytojo konstatuotoms aplinkybėms, bei specialisto išvada. Šie ieškovės pateikti įrodymai nėra paneigti. Taigi, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus. Ieškovė ieškinio pagrindimui prašė apklausti liudytojus R. M., R. L., D. M. . Teismo posėdžio metu apklaustos šios liudytojos patvirtino, jog ieškovę nurodytu laiku sumušė sesuo, jos vyras ir jų sūnus. Liudytoja R. M. parodė, jog ji tą dieną ėjo keliu pro S. V. namus ir matė, kaip kieme ieškovė melžė karvę. Matė, kaip jos sesuo J. spyrė jai į nugarą, kaip ieškovę mušė sesers vyras ir sūnus. Atsakovų pusė bandė įrodyti, jog liudytoja R. M. , eidama keliu , negalėjo matyti kas vyksta S. V. namų kieme ir teikė iš google.lt/maps duomenis, jog atstumas buvo 150 metrų ir liudytoja negalėjo įvykio matyti. Ieškovė atsikirsdama į bylą pateikė MB“Uosėja“ atliktą situacijos schemą. Iš pateiktų matavimų matyti, jog atstumas nuo kiemo, kur buvo sužalota ieškovė iki kelio, kuriuo ėjo liudytoja R. M. yra 58,55 m. Tai aiškiai matyti, jog liudytoja R. M. , eidama keliu, esant atstumui 58,55m., galėjo matyti kas vyksta S. V. kieme. Šis ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas , atliktas profesionalaus matininko yra patikimas, todėl teismas , juo remiasi priimdamas sprendimą. Į bylą buvo pateiktas rašytinis įrodymas, tai liudytojos R. M. parodymai, duoti pas notarą dėl vėlesnių aplinkybių, tai yra apie jos pokalbį telefonu su ieškovės motina S. V.. Liudytoja R. M. dėl sveikatos negalėjo atvykti į teismą, todėl jos parodymai buvo užrašyti pas notarą. Liudytoja R. M. parodė, jog šių metų liepos 8d., jai paskambino S. V. ir domėjosi vykstančiu teismu. Pokalbio metu S. V. pripažino, jog R. sumušė sesuo J., kad jie stengsis visaip, kad tik R. teisme nieko nelaimėtų. Pokalbio metu S. V. pripažino, jog įvykio nematė, tačiau sakė, jog taip reikia jai liudyti. Kalbėjo, jog viskas vyksta dėl turto. Ši R. M. pokalbį telefonu su S. V. girdėjo L. B., nes R. M. buvo įjungusi telefono garsiakalbį . Teisme apklausta L. B. šias aplinkybes patvirtino. Kad S. V. 2018-07-08 skambino R. M. patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Visos šios liudytojos R. M. nurodytos aplinkybės , sutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl teismui nėra jokio pagrindo abejoti liudytojos R. M. parodymais, duotais teisme ir notarui . Liudytojos R. L. ir D. M. matė ieškovę kitą dieną sužalota . Pati ieškovė joms nurodė tas pačias aplinkybes, jog ją sumušė atsakovai ir jų sūnus ir prie kokių aplinkybių tai padarė. Liudytojos matė sužalojimus ieškovės veide, ji šlubavo. Šių liudytojų parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, jog ieškovę sužalojo atsakovai. Teismas išklausė ir ieškovės liudytoją V. K., kuris patvirtino , jog po įvykio, atsakovė J. R. ir M. V. buvo atvykę pas jį ir už atlygį prašė jį liudyti, jog jis matė įvykį kaip ieškovė suoliuku mušė atsakovę. Šie liudytojo parodymai leidžia teismui manyti, jog atsakovė, supratusi dėl savo poelgio, bandė ieškoti liudytojų, kurie liudytų prieš ieškovę. Atsakovų atstovas teigė, jog nėra pagrindo tikėti liudytojos R. M. parodymais, nes ji yra ieškovės draugė ir visuomet liudija ieškovės naudai, o liudytojas V. K. už alkoholį gali liudyti bet ką . Tokie atsakovų atstovo argumentai niekuo nepragrįsti. Visų ieškovės liudytojų parodymai sutampa, jie nurodė tas pačias aplinkybes , todėl teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovai veikdami kartu, aktyviais veiksmais, smurtavo prieš ieškovę ir ją sužalojo , todėl yra kalti ir privalo solidariai atsakyti. Ieškovė teigė, jog kartu atsakovais prieš ją smurtavo ir atsakovų sūnus A. R., tačiau jis yra neįgalus, todėl ieškovė atsakovais pasirinko tik J. R. ir V. R..

Dėl ieškovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Kaip byloje nustatyta, tai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė buvo sužalota, jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovė teikė į bylą medicininius dokumentus , jog dėl patirtų sužalojimų ji kreipėsi į šeimos gydytoją, gydėsi, pablogėjo jos sveikata, važinėjo į įvairias gydymo įstaigas, turėjo pirkti vaistus. Turtinei žalai pagrįsti pateikė kvitus iš vaistinių ir kelionės bilietus. Išlaidos vaistams sudaro 541,49 eurai, o kelionės išlaidos – 232,52 eurai, viso gydymo ir kelionės išlaidos sudaro 774,01 eurą. Šią sumą ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai. Turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymai, šios sumos neginčijo ir atsakovai, todėl 774,01 eurų turtinės žalos priteistina ieškovei iš atsakovų solidariai. Be to, ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimui periodines išmokas, tai 30 eurų vaistams kas mėnesį ir 170 eurų pragyvenimui, nes dėl patirtų sužalojimų ji nebegali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, kaip buvo iki sužalojimo, viso po 200 eurų kas mėnesį iki tęstinio gydymo pabaigos. Šis ieškovės prašymas nepagrįstas ir netenkintinas. Ieškovė teismui neįrodė, jog dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ji taip ilgai turi gydytis. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ieškovė ir iki tol turėjo įvairių sveikatos problemų ir, kad jos sveikatos pablogėjimas nėra susijęs vien tik su 2015-07-12 įvykiu. Taip pat ieškovė neįrodė ir prašomų priteisti kas mėnesį 170 eurų negautų pajamų. Ieškovė teigė, jog iki sužalojimo dirbo ir turėjo pajamų , tačiau neįrodė, kokios jos mėnesinės pajamos tuo laiku buvo , todėl nėra jokio pagrindo priteisti iš atsakovų mėnesinę išmoką po 200 eurų, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Prašydama šią sumą priteisti, ieškovė nurodė, jog atsakovų buvo sužalota, kentė skausmus, turėjo gydytis, buvo pažeminta, tai ją slėgė psichiškai, jai buvo diagnozuota depresija. . Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita , teismo įvertinta pinigais. (LR CK 250 str. 1d.) Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta , byloje ieškovei dėl patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Dėl to ji patyrė skausmus, nepatogumus, gydėsi, patyrė pažeminimą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą . Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės sveikatos būklę po sužalojimų, pateiktus medicininius dokumentus , padarytos turtinės žalos dydį, ir atsižvelgiant į suformuota Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir priteistina ieškovei iš atsakovų solidariai 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl atsakovės J. R. priešieškinio. Ieškovei pateikus ieškinį atsakovams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo , atsakovė J. R. byloje pateikė priešieškinį ir prašo priteisti iš ieškovės 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti , nes 2015m. liepos 12d., konflikto metu ieškovė- sesuo R. S. metė į ją suoliuką ir sužalojo. Priešieškinį grindė rašytiniais įrodymais, tai nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą , medicininiais dokumentais, bei prašė apklausti liudytojus. Kaip matyti iš pateikto 2015-07-31 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tai Anykščių rajono policijos komisariatas 2015m. liepos 29d. gavo atsakovės J. R. pareiškimą, jog 2015-07-12 ją sužalojo sesuo R. S.. Tyrėjas apklausęs J. R., V. R. ir R. S. konstatavo, kad R. S. veiksmai galimai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius ir pasiūlė J. R. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Atsakovė priimto nutarimo neskundė, į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė. Iš pateikto rašytinio įrodymo, tai 2015-07-16 specialisto išvados matyti, jog atsakovė tyrimo metu nurodė, jog sesuo du kartus į ją metė suoliuką ir pataikė į dešinę ranką ir dešinę galvos sritį. Apžiūrint atsakovę, buvo nustatyta gelsvos spalvos poodinė kraujosruva dešiniame žaste . Kitokių sužalojimų nekonstatuota. Šie atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina , jog atsakovę tą pačią dieną sužalojo ieškovė. Atsakovė iš karto po sužalojimo į policijos komisariatą nesikreipė ir pareiškimo nerašė. Tik matant, jog ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, aktyviai gina savo teises, po dviejų savaičių pateikė pareiškimą policijai. Tai vertintina kaip atsakovės J. R. gynybinė pozicija. Nėra byloje ir duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų atsakovė būtų kreipusis į gydytojus. Specialisto išvadoje nurodyta, jog atsakovei nustatyta kraujosruva dešiniame dilbyje, yra gelsvos spalvos, tai rodo, jog sužalojimas galėjo atsirasti žymiai ankščiau nei nurodo atsakovė. Teismo atsakovų prašymu buvo apklausti liudytojai , tai ieškovės ir atsakovės brolis R. V. . Šis liudytojas įvykio nematė, teigė, jog apie seserų konfliktą sužinojo iš motinos S. V.. Byloje nustatyta, jog šis liudytojai nuo seno yra bloguose santykiuose su ieškove, jie nebendrauja. Liudytojas teigė, jog ieškovė blefuoja dėl pinigų, niekur nedirba, todėl tokiu būdu nori gauti pinigų pragyvenimui. Liudytojas M. V.- R. V. sūnus teigė, jog apie įvykį sužinojo iš tėvo R. V., įvykio nematė, su ieškove nebendrauja. Teisme liudijo ir ieškovės ir atsakovės pusseserė D. J.. Ji nurodė, jog su ieškove nebendrauja, įvykio nematė, tačiau mano, jog atsakovai negalėjo ieškovės primušti ir, kad ieškovė tik fantazuoja. Liudytoja S. V. irgi įvykio nematė, o tik iš kalbų sužinojo apie įvykį. Matė ieškovę, kuri važiavo į raistą uogauti. Teismas, įvertinęs visų liudytojų parodymus, konstatuoja, jog nei vieno iš šių parodymais negali remtis priimdamas sprendimą šioje byloje, nes nei vienas įvykio nematė ir nepatvirtino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl jos sumušimo. Visiškai pasitvirtino aplinkybės, jog tarp ieškovės ir liudytojų R. V. ir M. V. yra blogi santykiai, tai buvo aiškiai matyti teismo posėdžių metu, todėl šie liudytojai, duodami parodymus teisme, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi dėl atsakovės priešieškinio. Kiti liudytojai D. J. ir S. V. įvykio nematė, tik teigia savo samprotavimus apie ieškovę, jos sveikatą, todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės priimant sprendimą. Į bylą buvo pateikti ir liudytojos – ieškovės ir atsakovės motinos S. V. parodymai, duoti pas notarą . Juose liudytoja nurodė, jog tą dieną ji, būdama savo namo viduje, girdėjo kieme kilusį tarp seserų ginčą ir matė, kaip ieškovė metė suoliuką ir pateikė atsakovei į kuprą. Kaip matyti iš specialisto išvados, tai atsakovei sužalojimai padaryti tik dešiniame žaste. Šiais liudytojos parodymais teismas nesiremia priimdamas sprendimą , nes liudytoja yra ieškovės ir atsakovės motina. Jos santykiai su ieškove buvo blogi, tai nurodo pati liudytoja. Tai vertinant , teismas konstatuoja , jog ši liudytoja gali būti suinteresuota bylos baigtimi, todėl davė parodymus palankius atsakovei. Be to, byloje nustatyta, jog tą pati liudytoja S. V. 2018m. liepos 8 d. skambino R. M. ir jai prisipažino, jog taip liudyti jai reikia, kad ieškovė pralaimėtų teismą. Dėl šių aplinkybių teismas pasisakė aukščiau sprendime, konstatuodamas aplinkybes dėl ieškovės ieškinio, todėl tų pačių aplinkybių nekartoja. Priešieškiniui pagrįsti atsakovei teikė į bylą kompaktinį diską su įrašu, kuriame atsakovė 2018-10-31 (duomenys neskelbtini) pasakoja 2015m. liepos 12d. įvykio detales. Tai tik pačios atsakovės pasakojimas , kuris nėra paremtas jokiais kitais įrodymais. Taigi, visa tai įvertinus, teismas konstatuoja, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovė ją sužalojo, todėl atsakovės priešieškinys atmestinas. Atsikirsdama į atsakovės priešieškinį , ieškovė į bylą pateikė suoliuko nuotrauką ir jo svorį, nurodydama, jog tai tas suoliukas, ant kurio ieškovė sėdėjo tą dieną melždama karvę. Ieškovė teigė, jog dėl tokio suoliuko svorio, ji turėdama sveikatos sutrikimų, negalėjo mesti į atsakovę. Atsakovai, jų atstovas nurodė, jog tai ne tas suoliukas, nes jo jau nebėra. Kadangi teismas dėl kitų motyvų atsakovės priešieškinį atmetė, todėl šios ieškovės pateiktos aplinkybės dėl suoliuko nevertintinas ir nepriimtinos priimant sprendimą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus šalių, jų atstovų įrodymus, konstatuoja, jog objektyviau tikėtina, kad ieškovė buvo sužalota abiejų atsakovų. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) Ieškovė visas šias aplinkybes įrodė. Atsakovų panaudoto smurto rezultate ieškovei sveikata buvo sveikata sutrikdyta nežymiai , šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovai nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms , ieškinys tenkintas iš dalies, o prieieškinys atmestinas.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog turėjo 2034,40 bylinėjimosi išlaidų ir jas prašė priteisti iš atsakovų. Byloje ieškovės ieškinys patenkintas iš dalis, t.y. 27.26 procentais ( 1574,01 x100 % : 5774.01 = 27.26 %) , todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai- 554,57 eurai .( 2034,40 x 27.26%: 100% = 554,57 eurai. LR CPK 88, 93 str.)

Sutinkamai su CPK 96 straipsnio reikalavimais , iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą ir teismo turėtos pašto išlaido.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str, 270 str., 424 -430 str.,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

Priteisti R. S. solidariai iš J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) , 774, 01(septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 01 ct ) turtinės žalos ir 800 (aštuonis šimtus ) eurų neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 1574,01 eurų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 554,57 ( penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės J. R. priešieškinį atmesti.

Išieškoti iš J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) , į valstybės biudžetą 47,22 eurus žyminio mokesčio ir 17,93 eurus teismo turėtų pašto išlaidų. (Nurodytą sumą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB , arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė