Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. G., jo atstovei advokatei Aušrai Murauskaitei, Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovams T. V., R. M. ir K. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G., atstovaujamo advokatės Sandros Ponelienės, skundą dėl ne teismo tvarka priimto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR­_N-7421-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR­_N-7421-2024 I. G. buvo nubaustas 820 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad 2023 m. gruodžio 20 d. 11.00 val. nustatyta, jog pastatas- garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas ne pagal Nekilnojamo turto registre nurodytą paskirtį (garažų veiklai), nes šio pastato nuomininkas UAB „X“ nuomoja šį pastatą autoserviso paslaugoms teikti, kai pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7.4 punktą pastato autoserviso veiklai paskirtis turi būti paslaugų. Tuo pastato savininkas I. G., naudodamas pastatą autoserviso paslaugoms teikti, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (b.l. 33-36).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. G. per advokatę Sandrą Ponelienę apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą I. G. atžvilgiu nutraukti, arba teismui nusprendus nutarimo nenaikinti, pakeisti skundžiamą nutarimą, I. G. neskiriant baudos, tačiau nustatant protingą terminą, ne trumpesnį nei 24 mėnesiai, per kurį I. G. galėtų pakeisti pastato paskirtį taip, kaip to reikalauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Skunde nurodė, kad pirma, statinio savininkas I. G. nebuvo informuotas (negavo jokio pranešimo) apie jam priklausančio statinio naudojimo patikrinimą, jam nebuvo nurodytas atliekamo patikrinimo pagrindas, nebuvo pateiktas susipažinti faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, patikrinimo metu pastatas nebuvo apžiūrėtas iš vidaus. Iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, ar faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas yra statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kurio turiniui yra nustatyti reikalavimai reglamente. Skunde teigiama, kad minėtas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas turėjo būti priimtas pagal Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnyje numatytas procedūras. Šiame akte turėtų būti nurodytas ir atlikto patikrinimo pagrindas, nustatytos faktinės aplinkybės, fotofiksacija. Neįteikus minėto dokumento pastato savininkui, jam nebuvo išaiškinta šio administracinio norminio akto apskundimo tvarka ir terminai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai pastato naudojimo faktą nustatė net neužėję į pastato vidų ir išvadą, kad pastate veikia autoservisas, padarė tik iš šalutinių aplinkybių: iškabos, greta pastato stovėjusių automobilių bei to, kad žmogus užėjo ar išėjo iš pastato. Šios šalutinės protokole užfiksuotos aplinkybės negalėjo sudaryti pagrindo konstatuoti administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 359 straipsnio 1 dalyje, jų pakanka tik įvairioms prielaidoms padaryti, tačiau tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, jog I. G. veiksmuose yra kaltės elementas. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu nutarimu padaryta išvada apie pastate vykdomą autoserviso veiklą yra padaryta neištyrus nusižengimo aplinkybių, todėl vadovaujantis tokia išvada negalėjo būti konstatuotas administracinis nusižengimas. Priimant nutarimą I. G. veiksmuose nebuvo nustatyti privalomieji objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Antra, skunde teigiama, kad I. G. nėra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį traukti. Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies punktas numato pareigą naudoti statinį pagal jo paskirtį statinių naudotojams. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 56 punktą statinio naudotojas yra pastato savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoją statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju pastato naudotojas yra ne jis kaip savininkas, kuris šiame pastate jokios veiklos nevykdo, o nuomos sutarties pagrindu pastatą naudojanti UAB „X“. Ši aplinkybė tikrinimo metu Institucijai buvo žinoma, tačiau ji jos nevertino(b.l. 2-3).

Trečia, skundžiamame nutarime Institucija visiškai nenurodė ir nedetalizavo, kuo pasireiškė patalpų naudojimas ne pagal paskirtį, nedetalizavo, kokiu būdu patalpų naudotojo vykdoma veikla pažeidžia patalpų privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose bei kokius normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus pažeidžia pareiškėjas. Pareiškėjo nuomone, nutarime nurodytas į STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.4 punktas negali būti administracinės atsakomybės taikymo pagrindas, nes jis nereglamentuoja imperatyvaus draudimo naudoti garažų paskirties pastatą autoserviso veiklai. Statybos techninis reglamentas yra privalomasis statybos techninis dokumentas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), reglamentuojantis statybų bei projektavimo procesą, o ne statinių naudojimą. Tuo tarpu nusižengimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. Nr. įsakymu D1-405 patvirtinto „Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo“ 6 punktas nustatė, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Jį pakeitęs „Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos, reikalavimų šiuos darbus atliekantiems asmenims ir šiems darbams keliamų aplinkos apsaugos reikalavimų aprašas“ nebenustato jokio reikalavimo dėl pastato patalpų paskirties. Nauju teisiniu reguliavimu aiškiai yra įvardijamos veiklos, kurios paslaugos gali būti teikiamos asmenų ir jas teikiant nėra reikalinga atsižvelgti į pastatų tikslinę paskirtį, kuriose vykdoma tokia veikla. Jis patvirtina, kad automobilių remonto darbais užsiimantiems asmenims yra lengvinamos sąlygos šia veikla užsiimti ir panaikinamas anksčiau galiojęs imperatyvus reikalavimas autoserviso veiklą vykdyti paslaugų paskirties pastatuose. Net ir tuo atveju, jeigu garažas būtų naudojamas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o automobilių remonto paslaugoms teikti, tai nepažeistų jo Nekilnojamojo turto registre numatytos naudojimo paskirties, nes ji užtikrina savininkui galimybę ne tik laikyti (saugoti) garaže automobilius, bet ir juos remontuoti.

Galiausiai skunde teigiama, jog I. G. paskirta 820 Eur bauda akivaizdžiai yra per griežta, neteisinga ir neproporcinga. Institucija priimtame nutarime nepateikė jokių motyvų ir argumentų, dėl kokių priežasčių I. G. buvo taikoma būtent tokio dydžio bauda. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė ir nevertino administracinio nusižengimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos, asmenybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, nevertino ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų pagrindų. Institucija nevertino, jog administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą, pastato savininkas yra garbaus amžiaus, nėra teisiškai išprusęs, nėra nustatyta jo kaltės. VMS administracija, spręsdama dėl atsakomybės taikymo, net nesvarstė galimybės taikyti alternatyvių administracinio poveikio priemonių, kurios švelnintų situaciją, nors I. G. nutarimo surašymo metu prašė administracijos pareigūno nustatyti protingą laiko tarpą, per kurį būtų galima teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti savivaldybės administracijos keliamą reikalavimą ir pakeisti pastato paskirtį (b.l. 3-13).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį atlieka statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste. Įgyvendindamas šią funkciją viešojo administravimo subjektas turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui, taip pat savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas įgyvendinant šias funkcijas, jis yra pagrįstas ir atitinka ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatytus turinio reikalavimus, be kita ko, protokole aiškiai nurodytos visos faktinės aplinkybės bei atskleista administracinio nusižengimo esmė. Administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 (iki to 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 30-685) patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, toks patikrinimas ir buvo atliktas 2023 m. gruodžio 20 d., (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad nebuvo laikomasi Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatytų reikalavimų naudoti statinį pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas I. G. suteikdamas namo patalpą (nuomos sutartimi) kitam asmeniui komercinei, automobilių remonto veiklai vykdyti pažeidė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 1 dalies reikalavimą naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Pažymėtina tai, kad tokia veikla I. G. padarė administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 359 straipsnio 1 dalyje. Administracija nemato nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo, t. y. panaikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą ar ją pakeisti.

Atsiliepime nurodoma, kad skundo argumentas, kad Institucija neinformavo pareiškėjo apie atliekamą statinio patikrinimą, yra nepagrįstas, nes pranešimas dėl pastatų (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. A51-181445/23(3.3.2.26- ENE). Pranešime buvo aiškiai nurodoma, kada bus atliekamas patikrinimas ir kokiu pagrindu. Akcentuojama, jog savininkas nedalyvavo negyvenamosios paskirties pastato - garažo ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) apžiūroje, taip pat nesudarė galimybės Administracijos Būsto administravimo poskyrio specialistui patekti į pastato vidų patalpų apžiūrai, nors pastato savininkui pranešimas apie patikrinimą buvo išsiųstas raštu. Akcentuojama, jog savininkas gavo informaciją apie patikrinimą (tai patvirtina susirašinėjimas el. paštu su savininko atstovu), darytina išvada, kad pareiškėjas nenorėjo ir nedėjo pastangų, kad patikrinimo metu būtų apžiūrėtos pastato patalpos. Administracija pranešimus apie galimai pažeistus teisės aktus gauna iš Vilniaus miesto gyventojų, o šie pranešimai yra vieši, todėl visiškai nesuprantamas pareiškėjo argumentas, kad patikrinimus viršydama savo įgaliojimus inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja, jo kaimynė. Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo tyrimai buvo atliekami vadovaujantis tuo, jog Administracijoje gautas pranešimas dėl galimai ne pagal paskirtį naudojamų patalpų, atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog patalpos iš tiesų yra naudojamos ne pagal paskirtį. Akivaizdu, kad pareiškėjas sau priklausančią nuosavybę naudoja ne pagal paskirtį taip pažeisdamas kitų asmenų teises ar teisėtus interesus bei teisės aktų nuostatas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija administracinio nusižengimo bylose jokio asmeninio suinteresuotumo neturi. Administracija nėra ir prievartos (baudimo) taikymo institucija, todėl pirmiausia Administracija visuomet siekia įspėti asmenis laikytis teisės aktų reikalavimų, o tik tuomet, kai šios priemonės yra neefektyvios, sprendžiamas klausimas dėl pažeidimus darančių asmenų patraukimo atsakomybėn.

Patikrinimo metu pastato nuomininko atstovas UAB „X“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktorius M. S. nesutiko įleisti į pastato vidų pastato patalpų apžiūrai. Pastato išorės vizualios apžiūros metu nustatyta, kad pastatas naudojamas - į pastatą ir iš jo vaikšto žmonės, prie pastato parkuojami automobiliai, ant pastato iškabos apie teikiamas automobilių serviso paslaugas, ant pastato įėjimo durų nurodomas darbo laikas. Patikrinimo metu UAB „X“ direktorius M. S. patvirtino, kad jo įmonė nuomoja dalį pastato autoserviso (automobilių remonto) paslaugoms teikti. Patikrinimo metu surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje Nr. A32-7546/23(2.1.15E-ENE). Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie pastatą, nustatyta, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis - garažų. Garažas turi naudojimo paskirtį - transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti, pagal kurią naudoti šį statinį sutikimo ar leidimo nereikia, nes tokias teises suteikia nuosavybės teisė (STR 1.01.03:2017 4.3 punktas). Pagal STR1.01.03:2017 4.7 punkto nuostatas pastatą naudojant autoserviso veiklai, pastato paskirtis turi būti paslaugų paskirties. Garažas gali būti naudojamas transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti nekomerciniais tikslais, tai yra, neteikiant automobilių remonto paslaugų. Savininkų teisė laikyti ir remontuoti nuosavą transporto priemonę garaže nėra niekaip apribota.

Atsakydamas į skundo argumentą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto tinkamumo Institucija atsiliepime nurodė, kad Iš NTR centrinio duomenų bazės išrašo, registro Nr. 10/160045 (2023-11-16), matyti, kad pastatas nuosavybės teise nuo 2022 m. birželio 4 d. priklauso I. G.. Pagal 2019 m. kovo 21 d. sudarytą nuomos sutartį minėtas pastatas buvo perduotas automobilių remontu užsiimančiai UAB „X“. Administracija laikosi pozicijos, jog pareiškėjui buvo gerai žinoma, kokia būtent veikla įmonė užsiima ir kokia būtent veikla buvo vykdoma jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Akcentuojama, jog tik pastato savininkas gali pakeisti pastato paskirtį NTR. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog savininkui perdavus objektą sutartimi (šiuo atveju nuomos sutartimi), savininko pareigos ir atsakomybė dėl statinio naudojimo pagal paskirtį išlieka. Pareiškėjas sudarydamas nuomos sutartį su įmone UAB „X“, kuri vykdo automobilių remontų veiklą (autoservisas), aptariamą pastatą naudojo ne pagal paskirtį (b.l. 113-115).

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad minėtas pastatas (duomenys neskelbtini), jam priklauso nuo 2002 m. Šis pastatas yra garažas-autoservisas. Šitose patalpose jis pats jokios veiklos nevykdo, nuomoja patalpas, gauna lėšas už nuomą ir neturi nieko bendro su nutarime aprašytu nusižengimu. Iš pradžių jam paskyrė 70 eurų administracinę baudą. Jis savivaldybėje prašė šią baudą panaikinti, prašė duoti laiko sutvarkyti tai, ko jie prašo – pakeisti paskirtį. Kitą dieną jam išrašė baudą 830 eurų. Negali tiksliai pasakyti, kada buvo sudaryta pirmoji patalpos nuomos sutartis su UAB „X“. Išnuomodamas patalpas UAB „X“ jis žinojo, kad ši bendrovė supirkinėja mašinas, jas suremontuoja ir parduoda. Ten aikštelėje stovi visada 10-15 mašinų, kurios dar laukia detalių, o paskui jie jas parduoda. I. G. IĮ „K“, vėliau UAB „K“ užsiėmė jam priklausančių patalpų administravimu, ji jokių remonto darbų tose patalpose neatliko. Patalpos nėra rekonstruotos. Jos tokios, kokios ir buvo nuo senų laikų. Jis tik stogą paremontavo, plyteles paklijavo iš savo lėšų, nes buvo bloga būklė, išorė tokia ir liko. Nieko jie nekeitė. Niša kaip buvo vartams, taip ir liko. 2021 m. jis kreipėsi į UAB „Avinda“, kad pakeistų statinio paskirtį ir kreipėsi į Statybų inspekciją, ar reikia pakeisti statinio paskirtį serviso veiklai. Gavo atsakymą, kad statinio paskirties keisti nereikia, garažai yra tinkami naudoti automobilių remonto veiklai. Savivaldybė su tuo sutiko. Šiuo metu negali pateikti nei savo raštų, nei Statybų inspekcijos atsakymo. Jo supratimu dėl serviso veiklos skundus rašo kaimynė. Servisą patikrino priešgaisrinės apsaugos departamentas, aplinkos apsaugos departamentas, VMI dėl mokesčių, Sodra, buvo 8 patikrinimai ir visi pretenzijų neturėjo (b.l. 69, 152-153).

Pareiškėjo atstovė advokatė Aušra Murauskaitė teismo posėdyje prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais (b.l. 148).

Institucijos atstovė R. M. prašė atmesti skundą atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais (b.l. 148).

Institucijos atstovas T. V. teismo posėdyje paaiškino, kad faktinių duomenų patikrinimo aktą jis nuvyko surašyti į vietą 2023 m. gruodžio 20 d. Akte parašyta data 2023 m. lapkričio 20 d., galimai yra techninė klaida. Aktas savivaldybės sistemoje registruotas 2024 m. gruodžio 21 d. Pažeidimas yra daromas dalyje pastato. Pastato paskirties keitimas nėra susijęs su jo kompetencija. Statinio savininkas yra atsakingas už tinkamą statinio priežiūrą ir naudojimą pagal jo paskirtį, tai yra jo pareiga užtikrinti, kad būtų pastatas naudojamas pagal paskirtį. Dėl šios priežasties kaip subjektas buvo pasirinktas savininkas, o ne serviso vadovas. Pranešime apie patikrinimą I. G. buvo rašyta, kad jis kaip statinio savininkas yra įpareigojamas patikrinimo metu jam sudaryti sąlygas apžiūrėti patalpas. Patikrinimo metu savininkas nedalyvavo, įmonės, kuri vykdo veiklą, vadovas, prisistatė jam, jis irgi prisistatė ir paprašė leidimo apžiūrėti patalpas. Įmonės vadovas atsisakė atidaryti patalpas, motyvuodamas tuo, kad jam reikalingas savininko leidimas. UAB „X“ veiklą vykdo tik tam tikroje dalyje pastato, tos aplinkybės buvo įvertintos ir iš įmonės vadovo žodžių, jis naudoja patalpas serviso paslaugoms. Tai kad vykdoma komercinė veikla, buvo užfiksuota, į kitą dalį patalpų jis nepateko, nes jam neprisistatė, kas ten vykdo veiklą. Kadangi savininko nebuvo, jis informacijos apie kitos dalies pastato naudojimą neturėjo, akte ji nebuvo fiksuota. Šiuo atveju konkrečiai nematė, kokį pastato plotą naudoja UAB ,,X“, tai galėjo matyti pagal nekilnojamojo turto registro išrašą. Apie planuojamą statinio patikrinimą nebuvo pranešta statinio naudotojui. Nebuvo vykta į šias patalpas anksčiau nei patikrinimo metu, nebuvo įeita kaip serviso klientui. Patikrinimas buvo atliktas dėl to, kad buvo raštu gautas gyventojų pranešimas/skundas apie galimai naudojamas patalpas ne pagal paskirtį, dėl to gyventojai susiduria su gyvenimo diskomfortu, kas liečia triukšmą ir taršą. Su patikrinimo išvada buvo supažindintas pastato savininkas, jis turėjo teisę apskųsti išvadą, o pastato naudotojas nebuvo supažindintas. Faktinių duomenų patikrinimo aktas nebuvo įteiktas savininkui, bet visas akto išrašas buvo pateiktas raštu, kuriame buvo kviečiamas savininkas protokolo surašymui. Rašto pavadinimas -kvietimas administracinio protokolo surašymui. Faktinių duomenų patikrinimo aktas nebuvo pridėtas, bet rašte nurodomos visos aplinkybės, kurios buvo akte, visas turinys nurodomas. Nuotraukos nebuvo įkeltos. Asmenų skundas nėra pateiktas byloje, siekiant apsaugoti asmens duomenis. Jie reaguoja į galimą pažeidimą, nes privalo reaguoti dėl galimų pažeidimų, nors realiai pažeidimo gali ir nebūti. Planuose šio pastato patikrinimas nebuvo įtrauktas. Jeigu nebūtų gautas pranešimas, jie tikriausiai nebūtų vykdę šio pastato patikrinimo. Jie tikrina, o nustatę pažeidimus, teikia reikalavimą juos šalinti ir baudžia. Jie neprašo susitvarkyti pažeidimo, praktika tokia, kad baudžia. Jie informuoja, kad statinio naudotojas, savininkas privalo laikytis Statybos įstatymo 47 straipsnio nuostatų, kurios privalomos statinio savininkams ir naudotojams, informuoja, kad jeigu jis nesitvarkys, tai po kiek laiko vėl bus baudžiamas (b.l. 148-149).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, atlikęs Administracinių nusižengimų kodekse uždraustą pavojingą veiką (veikimą ar neveikimą), atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Tinkamas administracinio nusižengimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas nusižengimo padarymu. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinėn atsakomybėn nebūtų patrauktas asmuo, kuris neatliko teisei priešingo veiksmo, nors jis ir nebuvo sąžiningas ir atsakingas proceso dalyvis, dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo suklaidinta nutarimą priėmusi institucija.

ANK 359 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 16 d.) įtvirtinta atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Pirmiausiai pareiškėjas ginčija, kad jis yra tinkamas subjektas traukti atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, kadangi ne jis yra faktinis patalpų pastate- garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), naudotojas. Minėtos patalpos yra nuomos sutarties pagrindu išnuomotos UAB „X“, kuri ir yra minėtų patalpų naudotoja. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punktą statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Taigi statinio naudotojo sąvoka apima ne tik faktinį patalpų naudotoją bendrinės kalbos prasme, tačiau ir jo savininką. Teismo posėdyje apklaustas I. G. nurodė, kad pastate (duomenys neskelbtini), autoservisas veikia jau nuo 2002 metų. Pagal jo pateiktas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 297,44 kv. m. negyvenamųjų patalpų ploto šiame pastate buvo išnuomotos UAB „X“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi, vėliau 2022 m. birželio 1 d. sutartimi (b.l. 77-79, 80-83). Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad išnuomojant patalpas jam buvo žinoma, jog minėta bendrovė pastate vykdys automobilių remonto veiklą. Kaip atsiliepime pabrėžė Institucijos atstovas, UAB „X“ nebūdamas minėtų patalpų savininkas neturi jokios objektyvios galimybės savarankiškai pakeisti statinio paskirtį, tai gali daryti tik savininkas arba daroma su jo leidimu. Įvertinus šias aplinkybes, kad I. G. yra pastato Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, subjektas galintis pakeisti pastato paskirtį, kad ji atitiktų jame jau 20 metų vykdomą veiklą, jis patenka į Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte apibrėžtą statinio naudotojo sąvoką, teismas sutinka su Institucijos nuostata, kad I. G. yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį kilti, nors pats asmeniškai statinyje automobilių remonto paslaugos neteikia. Tokia yra ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartis Nr. AN2-27-873/2023).

Antra, pareiškėjas skunde nurodo, kad jo administracinė atsakomybė negali būti kildinama iš 2023 m. lapkričio 20 d. (teismo pastaba: datoje rašymo apsirikimo klaida, turi būti gruodžio) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, kadangi šis aktas priimtas nesivadovaujant STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatytomis statinio priežiūros patikrinimo vietoje atlikimo procedūromis, patikrinimas atliktas neinformavus pareiškėjo, o surašyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto forma ir turinys neatitinka reglamente apibrėžto statinių techninės priežiūros patikrinimo akto surašymo reikalavimų, aktas nebuvo pateiktas susipažinti pareiškėjui.

Minėto Statybos techninio reglamento (STR 1.07.03:2017 ) 1.3 punkte numatyta, kad Statybos techninis reglamentas nustato viešojo administravimo subjektų, išvardytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [9.1] 49 straipsnio 1 dalyje, atliekamos statinių naudojimo priežiūros tvarką, atliekant naudojimo priežiūrą rengiamų statinių naudojimo priežiūros dokumentų formas ir informacijos apie atliktą Naudojimo priežiūrą teikimo tvarką. Statybos techninio reglamento VIII skyrius numato naudojimo priežiūros tvarką. Minėto skyriaus 108.4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.) numatyta, kad priežiūros vykdytojas, tikrindamas Naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo apžiūrėjus statinį ar jo dalį, nustatyti: 1) ar statinys naudojamas pagal paskirtį; 2) ar nevykdomi statinyje statybos darbai be statybą leidžiančių dokumentų, jei juos turėti privaloma. Nustačius, kad statinyje vykdomi statybos darbai be statybą leidžiančių dokumentų, pranešti Inspekcijai; 3) ar statinį naudojant laikomasi statinio projekte numatytų reikalavimų; 4) padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą atsižvelgiant į 108.2.1 – 2018.4.3 papunkčiuose nustatytus kriterijus (Statybos techninio reglamento 108.4.1 – 108.4.4 papunkčiai), 5) surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas); jo 1 egzempliorių įteikti (nusiųsti) Naudotojui arba techniniam prižiūrėtojui, kitą saugoti Subjekte <...>.

Kita vertus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 buvo patvirtintos Statinių naudojimo priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose buvo apibrėžti statinių naudojimo priežiūros vykdytojų atliekami dviejų tipų patikrinimai: tai statinio techninės priežiūros vykdymo patikrinimas, t.y, toks, koks jis apibrėžtas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkoje. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkoje“ (Taisyklių 10 punktas), ir statinio faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kai neatliekamas statinio techninės priežiūros vykdymo patikrinimas (Taisyklių 8 punktas).

Pagal Statinių naudojimo priežiūros taisyklių 8.2 punkto nuostatas priežiūros vykdytojas atlieka statinio faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kai neatliekamas statinio techninės priežiūros vykdymo patikrinimas tuo atveju, kai gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinio (jo patalpų) <...> naudojimo ne pagal paskirtį. Pagal Taisyklių 8.6 punktą priežiūros vykdytojas, atlikęs statinio faktinių duomenų patikrinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po patikrinimo surašo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (2 priedas), kuriame nurodo patikrinimo metu vietoje nustatytus faktinius duomenis, žodinius paaiškinimus ir atlieka fotofiksaciją.

2023 m. lapkričio 16 d. I. G. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus pranešimas Nr. A51-181445/23(3.3.2.26- ENE), kad poskyrio specialistai atliks 2023 m. gruodžio 20 d. 10.00 val. jam nuosavybės teise priklausančių pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirties patikrinimą, apžiūros metu patikrins, ar pastatų patalpos naudojamos pagal paskirtį, nurodytą NTR (b.l. 42-43). Taigi pirma, pareiškėjas buvo informuotas kaip statinio savininkas/ naudotojas apie atliekamą patikrinimą tiek Reglamento 107 punkte nustatyta tvarka, tiek Taisyklių 7.5 nustatyta tvarka. Iš minėto pranešimo turinio matyti, kad tikrinimo apimtis apibrėžta tik dėl statinio naudojimo paskirties, statinio techninės priežiūros vykdymas nebuvo atliekamas, todėl buvo surašytas ne Reglamento 8 priede ir Taisyklių 10.6 punkte apibrėžtas statinių techninės priežiūros patikrinimo aktas, o Taisyklių 8.6 punkte nustatytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. `

Skunde nurodoma, kad statinio naudojimo priežiūros patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, faktiškai nebuvo apžiūrėtos statinio vidaus patalpos, todėl nepagrįstai akte padaryta išvada, kad statinyje yra teikiamos autoserviso paslaugos. 2023 m. gruodžio 20 d. (kaip nurodė Institucijos atstovas T. V. akto datoje dėl rašymo apsirikimo nurodytas lapkričio mėnuo) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad pastato išorės vizualios apžiūros metu nustatyta, kad pastatas naudojamas – į pastatą ir iš jo vaikšto žmonės, prie pastato parkuojami automobiliai, ant pastato iškabos apie teikiamas automobilių serviso paslaugas, ant pastato įėjimo durų nurodytas darbo laikas. Patikrinimo metu UAB „X“ direktorius M. S. patvirtino, kad jo įmonė nuomoja dalį pastato autoserviso paslaugoms teikti. Dėl to padarytos išvados, kad pastate teikiamos autoserviso paslaugos, pastato naudotojai pastatą naudoja ne pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą (jam nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį – garažų) (b.l. 45). Teismas nesutinka su pareiškėjo skunde išsakyta pozicija, kad šių duomenų nepakanka išvadai, kad statinyje yra vykdoma autoserviso veikla, kadangi nebuvo apžiūrėtos vidaus patalpos. Visų pirma iš fotofiksacijos matyti, kad ant pastato yra iškaba „(duomenys neskelbtini) autoservisas“, ant durų nurodytas darbo laikas, UAB „X“ vadovas pats patvirtino, kad minėtoje patalpoje vykdoma autoserviso veikla, viešai prieinamose informacinėje sistemose, pvz. svetainėse ww.info.lt, www.auto.lt, www.rekvizitai.vz.lt nurodoma, kad bendrovės veiklos sritis – autoservisas, lengvųjų automobilių remontas, veikla vykdoma „(duomenys neskelbtini) autoservise“, (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad 2023 m. įmonės pajamos buvo 75 562 €. Akivaizdu, kad autoservisas patikrinimo metu buvo veikiantis. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino žinantis aplinkybę, kad jam priklausančias garažų patalpas išsinuomavęs UAB „X“ jose teikia autoserviso paslaugas, t.y. bendrovė supirkinėja mašinas, jas suremontuoja ir parduoda. Juridinių asmenų registre UAB „X“ veiklos tikslai ir rūšys registruota – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas (b.l. 71-73). Pažymėtina, kad Priežiūros vykdytojui teikus pranešimą I. G. apie planuojamą statinio naudojimo pagal paskirtį patikrinimą, jo buvo prašyta sudaryti galimybę vizualiai apžiūrėti pastatą ir jo patalpas, tačiau jis nei pats dalyvavo patikrinime, nei informavo jam priklausančio statinio nuomininką UAB „X“ apie atliksimą patikrinimą ir pareigą įleisti savivaldybės Energetikos skyriaus atstovus į tikrinamą pastatą, ko pasekoje tikrintojai nebuvo įleisti į vidaus patalpas. Teismo vertinimu, M. S. neneigiant aplinkybės apie vykdomą autoserviso veiklą, pastato išorinei informacijai ir viešai skelbiamiems duomenims šią aplinkybę patvirtinant, teismas neturi pagrindo abejoti, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte teikta išvada, jog pastate teikiamos autoserviso paslaugos, yra nepagrįsta ar neteisinga.

Galiausiai pareiškėjas neigia, kad jis yra pažeidęs Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą naudoti statinį pagal paskirtį, kadangi pagal teisinį reglamentavimą garažų paskirties patalpose leidžiama vykdyti automobilių remonto veiklą.

Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. Nr. D1-713 įsakymu Nr. D1-713 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (1.1 punktas). Pagal šį reglamentą pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: 1) gyvenamuosius pastatus; 2) negyvenamuosius pastatus (5.1 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7.4 punktas nustato, kad paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo ? išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai. To paties statybos techninio reglamento 7.7 punktas nustato, kad garažų paskirties pastatai – pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai). Reglamente STR 1.01.03:2017 vartojama sąvoka garažas apibrėžta kaip patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti (4.3. punktas).

Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad UAB „X“ pastate vykdant autoserviso veiklą, statinio naudojimo paskirtis nėra pažeista, kadangi aukščiau minėtos STR 1.01.03:2017 7.7 ir 4.3 punktų nuostatos leidžia ir garažų paskirties pastatuose vykdyti automobilių remonto veiklą.

Reikalavimai transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvių įrengimui valdantiems (naudojantiems) dirbtuves ir vykdantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, transporto priemonių plovimo, pakartotinės apdailos veiklą numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtintame „Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše“ (toliau – ir Aprašas), galiojusiame iki 2024 m. gegužės 1 d., t.y. ir nusižengimo padarymo metu. Kaip reglamentuota Aprašo 6 punkte, veiklos vykdytojas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą turi organizuoti taip, kad būtų užtikrintas šiame Apraše nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis ir imtasi prevencinių priemonių, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Taip pat šiame punkte nustatyta, jog transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse).

Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad pastato-garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra garažų. (b.l. 48). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo „Pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis“ 2.7 punktą, garažų paskirties statiniai - pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad garažas turi naudojimo paskirtį – transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti, pagal kurią naudoti šį statinį sutikimo ar leidimo nereikia, nes tokias teises suteikia nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.3 punktas). Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, tuo tarpu garaže ar teritorijoje prie jo vykdyti kitokią veiklą (teikti paslaugas, vykdyti verslą ir kt.) gali būti taikomi leidimai ar specialiais įstatymais nustatyti ribojimai. Taigi teismų praktikoje yra atribota automobilių remonto veikla, vykdoma garaže jo savininko, nuo komercinės veiklos, kuomet automobiliai remontuojami teikiant jų remonto paslaugą, vykdant automobilių remonto verslą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartis Nr. AN2-27-873/2023).

Galiausiai autoserviso veikla yra daug platesnė ūkinės veiklos sritis, kadangi ji apima ne tik transporto priemonių remonto veiklą, tačiau ir transporto priemonių techninės priežiūros veiklą. Pagal nusižengimo padarymo metu galiojusio Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui Aprašo 8 punktą, transporto priemonių remontas yra apibrėžiamas kaip technologinių priemonių ir operacijų visuma, kuriomis siekiama sutaisyti sugedusią transporto priemonę, kad ji būtų techniškai tvarkinga ir atitiktų techninius reikalavimus. Remontas taip pat apima sugedusių transporto priemonių sudėtinių dalių keitimą, taisymą ir pakartotinę apdailą, o transporto priemonių techninė priežiūra – technologinės priemonės ir operacijos, kuriomis siekiama palaikyti nustatytus techninius reikalavimus atitinkančią transporto priemonės techninę būklę. Techninės priežiūros darbai – bet kuri iš šių veiklų: gedimų diagnostika, reguliavimo darbai, tepalų ir kitų skysčių keitimas, plovimas, padangų ir ratų keitimas, balansavimas, pripūtimas ir kt. Sistemiškai vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo „Pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis“ normomis, minėta teismų praktika, garažų paskirties pastatuose gali būti vykdomas tik transporto priemonių remonto veikla, bet ne techninės priežiūros veikla, o paslaugų paskirties pastatuose autoservisuose tiek transporto priemonių remonto veikla, tiek transporto priemonių priežiūros veikla. Kaip minėta anksčiau, UAB „X“ veikla registruota ekonominių veiklos rūšių kodu 45.2 – variklinių transporto priemonių priežiūra ir remontas.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje akcentavo, kad šiuo atveju nėra I. G. kaltės, kadangi jis nežinojo, jog pastato (duomenys neskelbtini) paskirtis garažų yra netinkama autoserviso veiklai vykdyti, nes savivaldybė niekada jam apie tai nebuvo pranešusi. Šią aplinkybę paneigia paties I. G. 2024 m. vasario 14 d. raštas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. buvo atliktas analogiškas patikrinimas, po kurio jis domėjosi ir kreipėsi į Statybų inspekciją dėl statinio paskirties keitimo. Vadinasi klausimas dėl pastato paskirties ir vykdomos veiklos jame atitikimo keliamas jau nuo 2021 m. Pareiškėjas minėtame rašte nurodė, kad gavo atsakymą, jog paskirties keisti nereikia, tačiau minėto rašto teismui pateikti negalėjo.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad I. G. pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR­_N-7421-2024 buvo pripažintas padaręs ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio.

Skunde prašoma tuo atveju, jei teismas laikys, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, I. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

ANK 359 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 16 d.) numatė sankciją –baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo, jog I. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir paskyrė jam sankcijoje nustatytą vidurkį atitinkančią baudą – 820 Eur.

Teismas sutinka, kad nustatant nuobaudos dydį nebuvo atsižvelgta į nusižengimo padarymo aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad I. G. anksčiau būtų buvęs baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Nusižengimas padarytas neatsargiai, jo padarymą lemia painus teisinis reglamentavimas, pagal kurį teisinio išsilavinimo neturintis asmuo gali klaidingai suprasti teisės normas, neįsigilinęs į tikslias sąvokas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas laiko tikslingu mažinti I. G. skiriamą nuobaudą iki minimalios už ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą nustatytos baudos. Išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas nenustatė.

Teismas nenagrinėja skundo reikalavimo nustatyti protingą terminą, ne trumpesnį nei 24 mėnesiai, per kurį pareiškėjas galėtų pakeisti pastato paskirtį, kadangi tokios poveikio priemonės skyrimo nenumato Administracinio nusižengimo kodekso nuostatos, ir apylinkės teismas neturi teisės ir galimybės nustatyti administracinio nusižengimo byloje pažeidėjui įpareigojimus atlikti ANK nenumatytus veiksmus ar duoti privalomus nurodymus.

Dėl procesinių išlaidų

Pareiškėjo atstovė advokatė Aušra Murauskaitė 2024 m. liepos 2 d. pateikė prašymą priteisti I. G. naudai 910 Eur proceso išlaidų, patirtų teisinę pagalbą teikusio advokato paslaugoms apmokėti, pateikė 2024 m. liepos 2 d. sąskaitą už paslaugas Nr. 22-2024, 2024 m. gegužės 7 d. sąskaitą už paslaugas Nr. 15-2024, pagrindžiančias jų dydį ir 2024 m. liepos 2 d. bei 2024 m. gegužės 28 d. SEB banko mokėjimo nurodymus, pagrindžiantį jų sumokėjimą. Pagal šiuos dokumentus 260 Eur įvertintos teisinės paslaugos – pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, o 650 Eur – skundo projekto parengimas (b.l. 63-67).

ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kadangi I. G. skundo prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną netenkintas, nutarimu pripažinta, kad I. G. padarė administracinį nusižengimą, nėra teisinio pagrindo priteisti jo naudai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR­_N-7421-2024, paskiriant I. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 140 (vieno šimto keturiasdešimties) eurų baudą.

Pareiškėjo prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.