- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-03
- Bylos Nr.
- AN2-27-873/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01135-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. S.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
- Advokatai
- Laurynas Didžiulis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. S. įgalioto atstovo advokato Lauryno Didžiulio (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-10739-2022 paliktas nepakeistas ir P. S. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) P. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2022 m. birželio 9 d., 14.00 val., nustatyta, jog patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpyje nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. birželio mėn. 9 d. yra naudojamos automobilių remonto paslaugoms teikti, todėl naudojamos ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą naudojimo paskirtį. Pastato, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkas P. S., leisdamas J. P. minėtą pastatą naudoti komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatytus atvejus ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, P. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi P. S. skundo netenkino ir Institucijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu P. S. įgaliotas atstovas advokatas Laurynas Didžiulis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir tenkinti P. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-10739-2022 panaikinimo, administracinę teiseną nutraukti; kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant patikrinti, ar statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.01.03:2017) 7.7 ir 7.8 punktai ta apimtimi, kiek jie daikto paskirtį sieja su komerciniu naudojimo pobūdžiu, (jei teismas taip manytų) nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtinto fundamentalaus nuosavybės neliečiamumo principo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio nuostatų; iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos P. S. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pasak atstovo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, kad P. S. veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Pažymi, jog aplinkybės, kad yra sudaryta garažo panaudos sutartis ir ant garažo durų užkabintas darbo grafikas, pakanka tik įvairioms prielaidoms padaryti, tačiau tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, jog P. S. veiksmuose yra kaltės elementas.
3.2. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad J. P. garaže vykdo komercinę veiklą ir teikia transporto priemonių remonto paslaugas. Akcentuoja, jog vien tai, kad J. P. panaudos sutarties pagrindu naudojasi garažu, nereiškia, kad jis ten vykdo komercinę veiklą. Pažymi, kad versliškumas yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų. Nurodo, kad nė vieno patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad J. P. vykdytų komercinę veiklą. Tvirtina, kad teismo išvados yra grįstos tik prielaidomis.
3.3. Pabrėžia, jog garažas yra naudojamas pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo nutarti, kad P. S. pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad P. S. ir jo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype yra pagalbinio ūkio paskirties garažas, tai suteikia jiems galimybę tenkinti savo, kaip savininkų, įvairius ūkinius poreikius, pavyzdžiui, žemės sklypą naudoti ne tik ūkio darbams atlikti, bet ir jame turėti patalpą, kurioje galima laikyti bei prižiūrėti automobilius. Nurodo, kad aptariamu atveju garažas gali būti naudojamas transporto priemonėms laikyti ir (ar) atlikti jų remonto darbus bei užsiimti gamybine veikla tenkinant egzistuojančius poreikius.
3.4. Cituoja Reglamento STR 1.01.03:2017 7.7, 7.8, 7.17 punktų nuostatas. Teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu garažas būtų naudojamas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o automobilių remonto paslaugoms teikti, tai nepažeistų jo Nekilnojamojo turto registre numatytos naudojimo paskirties, nes ji užtikrina savininkui galimybę ne tik laikyti (saugoti) garaže automobilius, bet ir juos remontuoti. Tuo remdamasis formuluoja prašymą, jei teismas, nagrinėjantis skundą, manytų kitaip, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, patikrinti, ar statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.7 ir 7.8 punktai nepažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto fundamentalaus nuosavybės neliečiamumo principo bei CK 4.39 straipsnio nuostatų.
3.5. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Akcentuoja, kad nekilnojamo daikto paskirtis nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar daiktą naudoja pats savininkas, ar trečiasis asmuo. Atitinkamai, formuluoja prašymą, skundą nagrinėjančiam teismui įvertinus, kad statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.7. ir 7.8. punktai turėtų būti aiškinami taip, kad garaže automobilį laikyti ir (ar) jį remontuoti gali tik P. S., kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl minėto reglamento atitikties Konstitucijos 23 straipsniui bei CK 4.39 straipsniams.
3.6. Pažymi, kad siekiant nustatyti sutarties sudarymo tikslą, būtina įvertinti, ar daiktas naudojamas asmeniniams, ar verslo tikslams. Pasak atstovo, tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl pastato naudojimo paskirties, nėra svarbu, ar daiktas (pastatas) naudojamas verslo ar asmeniniams tikslais, nes tai pagal įstatymus nelemia jo paskirties. Nurodo, kad net jeigu garažas būtų naudojamas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o automobilių remonto paslaugoms teikti, tai nepažeistų jo Nekilnojamojo turto registre numatytos naudojimo paskirties, nes ji užtikrina savininkui galimybę ne tik laikyti (saugoti) garaže automobilius, bet ir juos remontuoti.
3.7. Pasak atstovo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apribojo P. S. teisę naudotis garažu pagal paskirtį. Teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą ir CK 4.39 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą nuosavybės teisės ribojimą taikyti bei aiškinti siaurinamai.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. S. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime tvirtinama, jog Institucijos nutarimas buvo surašytas vadovaujantis nuo 2021 m. vasario mėn. atliekamais patikrinimais, teismui buvo pateikti visi patikrinimų aktai su paaiškinimais, priedais ir fotonuotraukomis, todėl apylinkės teismas turėjo visus galimus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad P. S. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Remiamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 priedu ir Reglamento STR 1.01.03:2017 7.4, 7.7, 7.17 punktais, teigiama, kad garažas, adresu (duomenys neskelbtini), gali būti naudojamas transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti nekomerciniais tikslais, tai yra neteikiant automobilių remonto paslaugų. Pabrėžiama, jog savininkų teisė laikyti ir remontuoti nuosavą transporto priemonę garaže nėra niekaip apribota.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Skunde tvirtinama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas neįvertinus, kad jo veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, teismo išvados grįstos prielaidomis, garažas yra naudojamas pagal paskirtį. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, patikrinęs priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 359 straipsnyje numatyta atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Lietuvos Respublikos statybos 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240 įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 47 straipsnio (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-703 redakcija (nuo 2022 m. gegužės 1 d.)) 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte „statinio naudotojas“ apibrėžtas kaip statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.
7. P. S. Institucijos nutarimu, kurį skundžiama nutartimi paliko nepakeistą apylinkės teismas, nubaustas už tai, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpyje nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022 m. birželio mėn. 9 d. buvo naudojamos ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą naudojimo paskirtį, o automobilių remonto paslaugoms teikti.
8. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) J. P. vykdė automobilių remonto veiklą.
8.1. Garažo panaudos 2020 m. gegužės 28 d. sutarties duomenimis, L. S. neatlygintinai leido naudotis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančiu garažu automobilių remontu užsiimančiam J. P., J. P. pažadėjo garažą tvarkyti ir palaikyti jo stovį tvarkingą (b. l. 11).
8.2.. Kaip P. S. paaiškino apylinkės teisme, J. P. yra jo geras draugas, turi savo verslą. Žmona leido remontuoti, P. S. leidžia dirbti, pats yra atsakingas už garažą. J. P. ant durų pakabino grafiką, kad ten dirba, ar J. P. ima pinigus, P. S. nežino (b. l. 162).
8.3. 2021 m. birželio mėn. patikrinimo akto Nr. (18.1)-PA-3104 duomenimis, patikrinus J. P., dirbančio pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), veiklavietę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2021 m. birželio 3 d., apie 12.50 val., faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomi automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros ir remonto darbai kitiems asmenims (paruošimas dažymui), transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos buvo teikiamos klientui (b. l. 47).
8.4. Faktinių duomenų patikrinimo 2022 m. birželio 29 d. akto Nr. A32-/22(2.1.15E-BŪS) duomenimis, 2022 m. birželio 9 d., apie 14.00 val., buvo apžiūrėtas garažo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (Vilniuje). Apžiūros metu garaže buvo remontuojamas baltas mikroautobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio remontą vykdė J. P., kuris nurodė, jog ruošia automobilį dažymui, veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad garažo pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (Vilniuje), nuolatos teikia automobilių remonto paslaugas. Ant garažo durų nurodytas naudotojo darbo laikas, valandinis darbo įkainis, naudotojas pateikė su garažo pastato savininke pasirašytą panaudos sutartį, kuria L. S. leido naudotojui neatlygintinai naudotis garažu automobiliams remontuoti (b. l. 8, 9-11).
9. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registruotas žemės sklypas su statiniais, nuosavybės teise priklausantis L. S.. Adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be kita ko, yra įregistruotas pastatas–garažas–dirbtuvė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Nurodyta daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (b. l. 11-12). Aplinkybė, kad P. S. yra pastato–garažo–dirbtuvės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, apeliaciniame skunde neginčijama.
10. Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. Nr. D1-713 įsakymu Nr. D1-713 (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.) patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (1.1 punktas). Pagal šį reglamentą pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: 1) gyvenamuosius pastatus; 2) negyvenamuosius pastatus (5.1 punktas). Reglamento STR 1.01.03:2017 nuostatomis, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius (7 punktas). Kaip nustatyta 7.4 punkte, paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo ? išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai; pagal 7.7 punktą, garažų paskirties pastatai – pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai); 7.8 punkte numatyta, jog gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita); pagal 7.17 punktą, pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Reglamente STR 1.01.03:2017 vartojama sąvoka garažas apibrėžta kaip patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti (4.3. punktas).
11. Statinio pagrindinė naudojimo paskirtis ir pavadinimas nustatoma, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.6 punkte, nustatant statinių kadastro duomenis. Pastatų pagrindinės naudojimo paskirties klasifikacija pateikta Nuostatų 3 priede. Šio priedo 2.4 punkte „paslaugų“ paskirtis apibrėžta kaip pastatai paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo–išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, krematoriumai, laidojimo namai ir kita); 2.7 punkte „garažų“ paskirtis paaiškinta kaip pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai); „pagalbinio ūkio“ paskirtis apibrėžta kaip sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kieto kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui).
12. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, taip pat iš Institucijos atsiliepimo, vertinama, jog P. S. (kaip bendrasavininkas), suteikdamas panaudos sutartimi pagalbinio ūkio paskirties garažą automobilių remonto paslaugoms teikti, aptariamą garažą naudojo ne pagal paskirtį, šį garažą galėjo naudoti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti tik nekomerciniais tikslais, tai yra neteikiant automobilių remonto paslaugų. Su tokia pozicija sutiktina.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad garažas turi naudojimo paskirtį – transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti, pagal kurią naudoti šį statinį sutikimo ar leidimo nereikia, nes tokias teises suteikia nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.3 punktas). Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, tuo tarpu garaže ar teritorijoje prie jo vykdyti kitokią veiklą (teikti paslaugas, vykdyti verslą ir kt.) gali būti taikomi leidimai ar specialiais įstatymais nustatyti ribojimai. Apygardos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju savininkas P. S. turi teisę panaudos sutartimi suteikti jam priklausantį garažą, nes tokias teises suteikia nuosavybės teisė, tačiau savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti privalo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio „Nuosavybės teisės sąvoka“ 1 dalis).
14. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, P. S. nubaustas už tai, kad patalpas naudojo ne pagal paskirtį, leisdamas J. P. jas naudoti komercinei automobilių remonto veiklai vykdyti. Institucijos atsiliepime cituojamas Reglamento STR 1.01.03:2017 7.4 punktas, autoservisus priskiriantis prie paslaugų paskirties pastatų. Terminų žodyne autoservisas apibrėžtas dviem reikšmėmis: 1) automobilių įsigijimo ir eksploatavimo paslaugos; 2) įmonė, teikianti tas paslaugas, tos įmonės patalpos. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2022 m. birželio 29 d. akto duomenimis, J. P. garažo pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodė, kad ruošia automobilį dažymui, veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Taigi, autoserviso įmonė byloje nagrinėjamu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neveikė, P. S., panaudos sutarties duomenimis, leido sau bendrasavininko teisėmis priklausančiu garažu naudotis automobilių remontu užsiimančiam J. P., o, kaip galima spręsti iš ant garažo pakabintos lentelės, kurioje nurodyta J. P. vardas, pavardė, individualios veiklos pažymos numeris, darbo laikas, valandinis tarifas (b. l. 10, kita pusė), J. P. garaže vykdė individualią automobilių remonto veiklą už atlygį.
15. Reikalavimai transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvių įrengimui valdantiems (naudojantiems) dirbtuves ir vykdantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, transporto priemonių plovimo, pakartotinės apdailos veiklą numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše (toliau – ir Aprašas). Asmenims, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę apžiūrą ir remontą ir neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, reikalavimai yra numatyti Aprašo 5 punkte (neteršti aplinkos, transporto priemonių eksploatacijai netinkamus naudoti skysčius (išskyrus vandenį) tvarkyti kaip pavojingąsias atliekas, turėti dokumentą, patvirtinantį transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto atliekų perdavimą atliekas apdorojančiai įmonei). Kaip reglamentuota Aprašo 6 punkte, veiklos vykdytojas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą turi organizuoti taip, kad būtų užtikrintas šiame Apraše nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis ir imtasi prevencinių priemonių, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Taip pat šiame punkte nustatyta, jog transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Nagrinėjamos bylos duomenimis, J. P. pagal individualios veiklos pažymą vykdė transporto priemonių remontą pagalbinio ūkio pagrindinės naudojimo paskirties pastate–garaže–dirbtuvėje.
16. Pagal CK 6.629 straipsnio, apibrėžiančio panaudos sutarties sampratą, 1 dalį, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.633 straipsnio 1 dalies nuostatomis, panaudos davėjas privalo perduoti daiktą panaudos gavėjui tokios būklės, kuri atitinka sutarties nustatytas sąlygas ir daikto naudojimo paskirtį, o pagal CK 6.637 straipsnio 1 dalį, panaudos gavėjas privalo naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį.
17. Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo reglamentavimą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla negali būti vykdoma pagalbinio ūkio pagrindinės naudojimo paskirties patalpose. Atitinkamai, P. S. šių patalpų negalėjo leisti naudoti ne pagal paskirtį, tai atlikęs, būdamas patalpų savininkas, Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, nubaustas pagrįstai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, P. S. apylinkės teisme pripažino, jog žinojo, kokia veikla vykdoma jo garaže, todėl veikė tyčia. Aplinkybė, kad J. P. aptariamose patalpose vykdė automobilių remonto veiklą pagal individualios veiklos pažymą, nustatyta anksčiau aptartų faktinių patikrinimų metu, šios aplinkybės neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Kaip nustatyta, pateiktoje skundo nagrinėjimui administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra 2022 m. birželio 3 d. ir birželio 29 d. patikrinimų aktai, vis tik, įvertinus rašytinius įrodymus – 2020 m. rugpjūčio 28 d. panaudos sutartį (b. l. 11) ir skelbimą ant garažo durų, kuriame nurodytas veiklos laikas, valandinis tarifas, veiklos vykdytojo vardas ir pavardė bei individualios veiklos pažymos numeris (b. l. 10), Institucijos nutarimo išvada apie vykdytą automobilių remonto paslaugų veiklą yra pagrįsta. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas aptarė tik vieną iš patikrinimų, vykusių 2022 m. birželio 9 d., dėl Institucijos nutarime administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nurodyto nusižengimo laikotarpio plačiau nepasisakė. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad Institucijos atsiliepime apylinkės teismui (b. l. 101) nurodomų 2021 m. vasario mėn., 2021 m. balandžio 26 d., 14.30 val., 2021 m. gegužės 5 d., 11.30 val., 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d., 19.40 val., 2021 m. gegužės 3 d., 12.31 val., patikrinimų medžiagos administracinio nusižengimo byloje nėra. Atsižvelgus į išdėstytą, Institucijos nutarime nurodytas laikotarpis keistinas, jo pradžią nurodant 2022 m. birželio 3 d., tačiau pažymint, kad toks siaurinimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės nešalina ir nėra pagrindas naikinti skundžiamos nutarties.
18. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl reikalingumo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Aptariamu atveju, savininko teisė naudoti garažą (pagalbinio ūkio paskirties pastatą) transporto priemonėms laikyti ir (ar) atlikti jų remonto darbus nėra suvaržyta. P. S., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra nubaustas už tai, kad ne pats naudojo aptartą pastatą, ir, kaip pagrįstai cituojama skunde, turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Šiuo atveju, kaip buvo anksčiau analizuota, veiklai, kuriai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo leido naudoti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, yra nustatyti specialūs ribojimai, konkrečiai, susiję su aplinkos apsaugos reikalavimų laikymusi, tai yra, siekiant visuomenei reikšmingų tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas neįžvelgia galimų fundamentalaus nuosavybės neliečiamumo principo bei CK 4.39 straipsnio nuostatų pažeidimo, atitinkamai, pagrindo kreiptis išaiškinimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
19. Apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti apeliaciniame skundė išdėstyto prašymo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos P. S. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. įgalioto atstovo advokato Lauryno Didžiulio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.