Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

6. Trečiasis asmuo V. J. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Atsiliepimo nepateikė.

7. Institucijos atstovas pateikė išvadą, kad informacijos apie netinkamą ieškovės bei atsakovo vaikų priežiūrą skyrius nėra gavęs. Atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, ieškovė augina vieną nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo pasiūlymus, gali būti koreguojama Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-15 sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Ieškovė, nuolat gyvenanti su vaiku bei jį auginanti, kiekvieną dieną tenkinant kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino, koks išlaikymo dydis yra reikalingas, todėl jis neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties, todėl mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

10. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Ieškovė nurodo, jog vaiko poreikiai nuo 2018 m. išaugo, dėl ko jų per mėnesį reikia iki 822 Eur, kad atsakovas nevykdo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, dėl ko kenčia jų sūnus, todėl prašo nustatyti, kad tėvas privalo bendrauti su vaiku. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog ieškovė nurodė užaukštintus sūnaus poreikius, tokios sumos per mėnesį sūnui nereikia, o jis neturintis galimybės mokėti didesnį išlaikymą vaikui, nes sukūrė naują šeimą, išlaiko sutuoktinę ir dukrą, jo pajamos nėra didelės, moka kredito įmokas bankui. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, jog ieškovė trukdo jam bendrauti su sūnumi, todėl keisti nustatytos bendravimo tvarkos nereikia, nes ji yra tinkama, turi būti nekeičiama, o vykdoma, pripažino, kad dėl bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo jis į antstolį nesikreipė, neprašė teismo išduoti vykdomojo rašto.

11. Civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, jog teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Išlaikymo dydis taip pat turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant CK 3.201 straipsnio ir 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, spręstina, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

12. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo butas jai atiteko asmeninės nuosavybės teise. Jos vardu registruota transporto priemonė Honda JAZZ. Iš būsto paskolos sutarties matyti, kad ieškovė iki 2033-02-05 privalo mokėti paskolą, mokėjimo suma – 87,96 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, jog jai padeda kiti asmenys. Mokėjimo kvitai patvirtina, kad 2021-12-03 K. A. pervedė ieškovei 300 Eur, 2021-12-05 S. G. pervedė ieškovei 100 Eur. Iš Sodros išrašo matyti, kad 2018 m. ieškovės suma, nuo kurios skaičiuojamos draudimo įmokos per mėnesį sudarė apie 1000 Eur, 2021 m. – apie 1450 Eur. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos sumažės nuo 2022 m. vasario mėn., nes dabar ji gavo didesnį atlyginimą už pavadavimą, o vasario mėn. jau grįžta darbuotoja. Rašytinių įrodymų dėl to nepateikė. Atsakovas po santuokos nutraukimo su ieškove nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini). Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš 2019-04-29 kredito sutarties matyti, kad A. J. gavo 105 400 Eur kreditą nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, pagal kurią iki 2049-05-20 atsakovas privalo kas mėnesį mokėti 416,08 Eur įmokas. Pagal 2021-01-14 susitarimą su banku atsakovui atidėtas kredito įmokos mokėjimo terminas 12 mėn., mokant palūkanas, o kredito įmokos pradedamos grąžinti nuo 2022-01-20. Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 m. matyti, kad atsakovo deklaruota visų pajamų suma yra 14 466,44 Eur, už 2020 m. – 11 615,87 Eur. Iš Sodros išrašo matyti, kad 2018 m. atsakovo suma, nuo kurios skaičiuojamos draudimo įmokos per mėnesį sudarė apie 805 Eur, 2021 m. – 871,37 Eur. 2022-01-06 rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2022-02-01 asmens sveikatos priežiūros paslaugų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nebeteiks. Atsakovas nurodė, kad jam padeda jo motina, nes vienas visų įsipareigojimų atlikti negali. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad D. J. 2020-2021 m. pervedė A. J. 9001,20 Eur mokesčiams, medicinos prietaisų pirkimui ir kt. Medicininis pažymėjimas patvirtina, kad atsakovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas darbingumo lygis, nėra pateikta. Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad A. J. sudarė antrą santuoką, jis (duomenys neskelbtini) susituokė su V. J. Gimimo įrašas patvirtina, kad A. J. ir V. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters P. J. Tai atvirtina, kad atsakovas turi du išlaikomus vaikus. VSDFV 2021-08-17 sprendimu nuspręsta, kad dabartinė atsakovo sutuoktinė V. J. neturi teisės gauti motinystės išmokos. Sodros išrašas patvirtina, kad V. J. 2021 m. pajamų negauna. Atsakovo teigimu, jis išlaiko ir dabartinę sutuoktinę, kuri nedirba, nes augina dukrą ir negauna išmokų iš valstybės. Ieškovė nurodo, jog atsakovo pajamos yra didesnės, nei pateikta, tačiau tai nepagrindžia įrodymais (CPK 178 str.).

13. Pateikti įrodymai patvirtina, jog iš esmės ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis po 2018 m. iš esmės nepagerėjo. Nuo 2018 m. ieškovė nuosavybės teise valdo butą, už kurį moka įmokas bankui. Atsakovas po santuokos nutraukimo, gavęs banko paskolą, taip pat įsigijo nekilnojamąjį turtą, moka įmokas bankui. Atsakovas nurodo, jog jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis moka įmokas bankui už paskolą ir privalo išlaikyti dar vieną vaiką ir sutuoktinę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito ar kitą sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti ir įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties. Tačiau teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad turtas buvo įsigytas iki antrosios atsakovo santuokos. Po (duomenys neskelbtini) sudarytos naujos santuokos atsakovas dar turi išlaikyti sutuoktinę V. J., kuri negauna jokių pajamų, ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą P., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas, todėl šiuo aspektu laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos ieškoti geriau apmokamo darbo, tinkamai rūpintis sūnumi (vaikais), nenusišalinti, o spręsti, ko konkrečiai sūnui V. reikia tam, kad jis turėtų tinkamas mokymo priemones ir pan. (CPK 178, 185 str.).

14. Ieškovė teigia, kad nuo 2018 m. žymiai išaugo sūnaus V. poreikiai, dėl ko prašo padidinti išlaikymą sūnui iki 300 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog vaiko poreikiai per mėnesį yra 941 Eur. Vėliau 2021-11-18 prašyme nurodo, jog vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 822 Eur, nes nebeteikiamos mokamos psichologo pagalbos, bet jis neturi ir sūnui reikalingas kompiuteris, kėdė, slidės, riedučiai, riedlentė. Ieškovė ieškinį grindė savo paaiškinimu, rašytiniais įrodymais. 2021-01-08 panaudos sutartis patvirtina, kad I. J. (duomenys neskelbtini) nuotolinio mokymosi karantino metu buvo suteikusi naudotis planšetinį kompiuterį Huawei MediaPad. Ieškovė ieškinį grindžia UAB „Brazių odontologijos klinika“ raštu, kuriame nurodyta, kad klinika yra sudariusi V. J. preliminarų gydymo planą funkciniu aparatu. Iš 2017-05-06 oftalmologinio tyrimo matyti, jog V. J. reikalingi akiniai, iš 2021-05-27 medicinos dokumentų išrašo, kad V. J. reikalingi akiniai nuolatiniam nešiojimui. 2015-05-27 medicinos dokumentų išrašas įrodo, kad V. J. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2017-08-25 išrašas iš medicininių dokumentų, jog V. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad V. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini), nustatyta 2021-09-10. (duomenys neskelbtini) 2021-05-31 rašte nurodyta, kad V. J. 2020-2021 m. teikiama logopedo pagalba, 2021-12-06 rašte, jog logopedo pagalba teikiama nemokamai. Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ 2021-09-28 rašte nurodyta, jog V. J. lanko plaukimo centrą „Delfinas“, mėnesinis mokestis – 17,50 Eur. Psichologės S. B. raštas patvirtina, kad V. J. nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. birželio mėn. buvo suteiktos 7 konsultacijos (kaina už 1 konsultaciją 35 Eur). Psichologės V. L. 2021-10-13 rašte teigiama, jog nuo 2021 m. liepos mėn. pakartotinai teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos V. J. dėl emocinių sunkumų. D. P. 2021-09-17 raštas patvirtina, kad ji V. J. padėdavo ruošti namų darbus 1-2 k. per savaitę nuo 2020-10-13 iki 2021-04-15. 2022-01-13 neformaliojo švietimo paslaugų teikimo sutartis įrodo, kad V. J. pradėjo lankyti Šiaulių ledo ritulio mokyklą VšĮ „Šiaulių Šaulys“, mėnesinis mokestis už pirmus 3 mėn. po 50 Eur, vėliau – 85 Eur.

15. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui nuo 2018 m. įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų kainų augimą. Tačiau kainos padidėjo visiems, todėl ne tik ieškovė patiria didesnes išlaidas, bet ir atsakovas, jos iš esmės nuo 2018 m. nepakito tiek, kas būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį. Be to, Civilinio kodekso 3.208 straipsnis numato, kad išlaikymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamas kasmet atsižvelgiant į infliaciją. Dėl to priteista išlaikymo suma iš atsakovo yra indeksuota ir jis moka sūnui po 210 Eur per mėnesį. Nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas vertina į bylą šalių pateiktus įrodymus, ar yra iš esmės padidėję vaiko poreikiai, ar vaikas turėjo ir/ar atsirado naujų ar specialiųjų poreikių. Iš pateiktų šalių įrodymų matyti, jog tuo metu, kai 2018 m. buvo priteistas išlaikymas sūnui, jau buvo specialieji poreikiai dėl akinukų ir ortopedinei avalynei. Po 2018 m. V. pradėjus lankyti mokyklą, reikalinga logopedo pagalba, patiriamos išlaidos dėl odontologo paslaugų. Nors vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado išlaidos ugdymo priemonėms, uniformai, tačiau vaikas nebelanko darželio, nereikia mokėti mokesčio, lėšos gali būti skiriamos ugdymo priemonėms, uniformai įsigyti. Teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio po 200 Eur kas mėnesį vaikui išlaikyti yra priimtas 2018-06-15. Sūnus V. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo priėmimo dieną po kelių dienų V. sukako (duomenys neskelbtini) metai. Tai teismui leidžia spręsti, jog šalys, susitardamos dėl išlaikymo sūnui po 200 Eur kas mėnesį, buvo įvertinusios tą aplinkybę, kad sūnus pradės lankyti mokyklą, kad reikės pratybų, uniformos ir pan., ir susitarė dėl konkretaus išlaikymo dydžio kaip pakankamo naujoms išlaidoms (CPK 185 str.).

16. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį, jog nurodomos sumos vaikui kas mėnesį yra padidintos (822-941 Eur), nėra realiai patiriamos ar būtinos. Taip teismas sprendžia išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs pateiktus įrodymus ir nurodo, jog padidintos yra laisvalaikiui nurodytos išlaidos, kurios yra išdalintos į keletą pozicijų: šventės – 25 Eur, gimtadienio šventės, draugų sveikinimai – 20 Eur, atostogoms – 30 Eur, pramogos, ekskursijos – 30 Eur, nes paprastai kas mėnesį tokio dydžio išlaidos nepatiriamos, todėl pagrįsta suma per mėnesį laikytina 30 Eur suma. Paminėtina, jog prie poreikių į dvi pozicijas yra perkeltos išlaidos higienos priemonėms (20 Eur ir 5 Eur), kurios pagrįstomis laikytinos 15 Eur išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, jog išlaidos būstui ir paskolai buvo ir 2018 m., kai buvo nustatytas išlaikymas sūnui po 200 Eur ir tiek neišaugo, kad būtų pagrindas konstatuoti iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius. Komunalinių mokesčių sumos yra kintančios. Atsakovas su atsiliepimu yra pateikęs pažymą iš AB ,,Šiaulių energija“, iš kurios matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, iš viso už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-08-31 už butą buvo priskaičiuota 471,58 Eur suma, kurią padalinus iš 12 mėnesių, susidaro apie 39 Eur. Pažyma už vandenį iš UAB ,,Šiaulių vandenys“ patvirtina, jog per mėnesį už tą patį laikotarpį ieškovė turėjo mokėti apie 11 Eur. Į išlaidas maistui, kurios nurodytos 200 Eur per mėnesį, turėtų būti įskaičiuojamos ir 30 Eur išlaidos kišenpinigiams, todėl iš viso suma sudarytų 200 Eur per mėnesį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog mokytoja D. P. paslaugų V. nebeteikia, todėl nėra patiriamos 48 Eur išlaidos, V. nebelanko orientacinio sporto užsiėmimų (7 Eur), o plaukimo būrelio ,,Delfinas“ išlaidos yra ne 30 Eur, kuriuos nurodo ieškovė, bet 17,50 Eur. Kadangi vaikas auga, todėl yra atsiradęs poreikis ir vasaros stovykloms ar stovyklai, popamokinei veiklai. Teismas sutinka, kad V. bus (yra) reikalingas kompiuteris, todėl abiejų tėvų pareiga yra aprūpinti sūnų mokymui reikalingais daiktais, inventoriumi. Atsakovas teikia išlaikymą sūnui po 210 Eur, todėl laikytina, kad tokią pareigą šiuo metu jis atlieka. Iš bylos duomenų nustatyta, jog sūnus bendrauja ir būna su tėvu, todėl tuo metu jis ir būna išlaikomas atsakovo. Ieškovės pateiktos vaiko poreikių išlaidos yra nurodytos didelės, neatitinkančios šalių turtinės padėties. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog kiekvienas atidus ir rūpestingas žmogus turi planuoti išlaidas ir gyventi pagal gaunamas pajamas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė siekia geresnio aprūpinimo savo sūnui, tačiau didesnės vertės daiktai, kurie įgyti (gali būti įgyti) vienos ieškovės sprendimu, turėtų būti pasirenkami ir nutariama juos įsigyti įvertinus abiejų tėvų finansines galimybes, todėl dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra laikomos nepagrįstai (išskyrus kompiuterį, kuris reikalingas mokymuisi) didelėmis ginčo šalių turtinės padėties aspektu (CPK 178, 185 str.).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (ar formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo atveju 533 Eur), tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar iš esmės yra pasikeitę vaiko poreikiai ir būtų pagrindas padidinti išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tėvų turtinę padėtį.

18. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog nepilnamečio vaiko pagrįsta mėnesio poreikių suma laikytina apie 480-500 Eur suma, kuri atitinka šalių sūnaus poreikius, užtikrina galimybę naudotis logopedo, odontologo paslaugomis, popamokine veikla (būreliai, treniruotės) ir atitinka tėvų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Išmokų vaikui įstatymą visiems vaikams iki 18 metų, tarp jų ir V. J., valstybė kas mėnesį moka po 70 Eur (nuo 2022 m. sausio mėn. 73,50 Eur) vaiko pinigus. Pagal minėtą įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-164-687/2020). Atsižvelgiant į tai, vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma atitinkamai mažintina iki 427 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. ši valstybės skiriama suma buvo mažesnė – 30 Eur, todėl tiek išlaikymo indeksavimas, tiek valstybės skiriamų vaiko pinigų sumos padidinimas nuo 30 iki 73,50 Eur taip pat užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir padidėjusias išlaidas dėl ekonominės situacijos šalyje. Šalių sutarta mokėti išlaikymo suma buvo nustatyta 2018 m., nuo to laiko praėjo nedaug metų, nors vaiko poreikiai ir kinta, bet teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ieškovė to neįrodė, todėl, įvertinus realius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą, ieškinys dėl išlaikymo padidinimo atmestinas (CPK 178, 185 str.).

19. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaiko šeima yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (buvę sutuoktiniai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d.). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

20. Ieškovė prašo keisti teismo sprendimu patvirtintą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nurodo, jog atsakovas jos nevykdo, todėl prašo nustatyti, jog atsakovas privalo bendrauti su vaiku. Ieškovė nurodo, jog tokiu reikalavimu prašo nustatyti, kad tėvas daugiau bendrautų su sūnumi. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog bendravimo tvarka yra gera ir turi būti vykdoma, o tai daryti jam trukdo ieškovė. Šalys teismo posėdyje pripažino, kad dėl bendravimo tvarkos nevykdymo/ar netinkamo vykdymo į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir į antstolį su vykdomuoju raštu nesikreipė. Atsakovas paaiškino, kad yra skambinęs Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl trukdymo bendrauti su vaiku.

21. Sprendimu patvirtintos sutarties 5 punkte yra nustatyta tokia bendravimo su vaiku tvarka:

5.1. Nepilnamečio V. J. tėvas A. J. nekliudomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi V. J. ir dalyvauja jo auklėjime, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

5.2. Pareiškėjai sutaria, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos nustatoma tokia nepilnamečio vaiko tėvo A. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. J. tvarka:

5.2.2. Nepilnamečio vaiko tėvas A. J. bendrauja su sūnumi V. kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir tą savaitgalio sekmadienį, kai nepilnametis sūnus V. praleidžia su motina I. J.. Tomis savaitės dienomis (pirmadieniais, trečiadieniais, sekmadienį) tėvas sūnų pasiima iš ugdymo, mokymo įstaigos ir sekantį rytą (antradienį, ketvirtadienį, pirmadienį) nuveda sūnų į vaiko darželį ar mokyklą. Vaiko atostogų metu tėvas grąžina sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 17:00 val.

5.2.3. Pareiškėjai pripažįsta, kad nepilnametis jų sūnus V. palaiko artimus ryšius su seneliais tiek iš tėvo, tiek iš mamos pusės, todėl pareiškėjai susitaria, kad sutartu laiku tėvui/motinai dėl svarbių priežasčių negalint paimti sūnaus iš mokyklos/ jo gyvenamosios vietos, pareiškėjų prašymu sūnų V. tuo pačiu šalių sutartu laiku ir tvarka turi teisę paimti nepilnamečio V. seneliai iš motinos, ar iš tėvo pusės, priklausomai nuo šia sutartimi patvirtinto tėvų susitarimo.

5.2.4. Nepilnamečio vaiko tėvai susitaria, kad dėl kokių nors svarbių priežasčių vaiko motinai /ar tėvui negalint prižiūrėti sūnaus V. tėvų gyvenamojoje vietoje, pareiškėjai sutinka, kad sūnus V. būtų prižiūrimas senelių namuose tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės.

5.2.5. Nepilnamečio vaiko tėvas A. J., atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, bendrauja su sūnumi V. be apribojimų ryšio priemonėmis (skype, telefonu ar kt.). V. laiką leidžiant su tėvu, vaiko motina I. J., atsižvelgiant į vaiko dienos režimą turi teisę be apribojimų bendrauti su sūnumi bet kuria ryšio priemone.

5.2.6. Nepilnamečio vaiko tėvas A. J. su sūnumi V. praleidžia kartu kiekvienų metų Tėvo dieną, nepriklausomai kuriam iš tėvų pagal šią Sutartį priklauso bendrauti su sūnumi tą sekmadienį. Tėvas vaiką tą dieną pasiima iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina sūnų į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą 20:00 val.

5.2.7. Kiekvienų metų Motinos dieną sūnus V. praleidžia su mama, nepriklausomai kuriam iš tėvų pagal šią Sutartį priklauso bendrauti su sūnumi tą sekmadienį.

5.2.9. Nepilnamečio vaiko tėvas A. J. su sūnumi V. bendrauja tėvo gimtadienio dieną - kiekvienų metų spalio 9 dieną. Tėvas vaiką tą dieną (duomenys neskelbtini) pasiima iš jo gyvenamosios vietos 17:00 val. ir sekančią dieną - (duomenys neskelbtini), jei tai darbo diena - sūnų nuveža į mokyklą, o jei ne darbo diena - grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 10:00 val. Jei (duomenys neskelbtini) būtų savaitgalio diena - pareiškėjai laikosi šios Sutarties 5.2.1 punkte aptartos tvarkos.

5.2.10. Nepilnamečio vaiko tėvas A. J. su sūnumi V. kartu švenčia poriniais metais, pradedant 2018 metais: Šv. Velykų pirmą dieną, Kūčias (12-24), ir Naujųjų metų sutikimą (12-31), o neporiniais metais - Šv. Velykų antrą dieną, Šv. Kalėdas (12-25, 26) ir Naujuosius Metus (01-01). Kalėdų pirmą dieną, Velykų antrą dieną vaikas grąžinamas 10 val.

5.2.11. Nepilnamečiui V. bendraujant su tėvu pareiškėjas A. J. privalo pasirūpinti, kad sūnus V. būtų pamaitintas ir pailsėjęs, tinkamai paruoštų pamokas ir atliktų kitas mokykloje užduotas užduotis, į mokyklą nueitų tvarkingas ir tinkamai apsirengęs.

5.2.12. Nepilnamečio vaiko tėvas A. J. su sūnumi V. kartu praleidžia visas savo atostogas (vienu kartu arba dalimis). Apie atostogų trukmę, laiką ir vietą vaiko tėvas A. J. informuoja vaiko motiną I. J. prieš mėnesį SMS žinute (žodžiu /telefonu). Tėvas, planuodamas atostogas, privalo atsižvelgti į vaiko užimtumą ugdymo ar mokymosi įstaigoje.

5.2.13. Apie konkretų išvykimo ir grįžimo iš atostogų laiką A. J. praneša I. J. telefonu, iki kelionės likus 10 d. d. I. J., žinodama apie vaiko išvykimą su tėvu atostogauti, pasirūpina jo kelionės dokumentais, jei tokie reikalingi, sezoną atitinkančia apranga, avalyne.

5.2.14. Nepilnamečio V. J. tėvai A. J. ir I. J. susitaria, kad pasikeitus aplinkybėms, tėvų ar vaiko užimtumui, sūnaus poreikiams, šalių susitarta tvarka gali būti keičiama tiek abiejų tėvų bendru sutarimu, tiek teismo sprendimu.

5.2.15. Nepilnamečiui V. J. susirgus ar atsitikus kitam su jo sveikata susijusiam įvykiui, vaiko motina/tėvas privalo nedelsiant SMS žinute pranešti vienas kitam.

Ieškovė nurodo, jog prašo naujos bendravimo tvarkos, nepaliekant teismo sprendimo 5 punkte nurodytų sąlygų.