Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam Ž. L., nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinus su 2014-07-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (6 veikos) paskirta bei subendrinta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, Ž. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. nuteista ir V. J., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. L. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, bei kartu su BK 13 str. 1 d. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu, laikotarpiu nuo 2012-12-01, 00.00 val. iki 2013-01-26, 00.30 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, pagrobė svetimą, 4060 Lt (1175,86 Eur) vertės, turtą, o būtent: įsibrovus pro išdaužtą namo, esančio (duomenys neskelbtini), terasos stiklo paketą į namo vidų, pagrobė: televizorių ,,Tauras“, 200 litų vertės, žaidybinį kompiuterį ,,Playstation“ su 10 vnt. CD su įvairiais žaidybiniais įrašais, 200 litų bendros vertės, 4 vnt. servizą, bendros 80 litų vertės, balto metalo gaminius, skirtus perdirbimui: plonas grandinėles – 2 vnt., apie 40 cm ilgio; balto metalo plonas apyrankes, 3 vnt., su užsegimais; balto metalo auskarus: 4 auskarų poras; 3 vnt. skirtingų auskarų po 1 vnt.; balto metalo žiedus – 7 vnt., bendros 200 litų vertės; vaizdo filmavimo kamerą, 250 litų vertės, kompiuterio monitorių, 1600 litų vertės, žaidimą „Monopolis“, 80 litų vertės, porcelianinį bordo spalvos su raudonos spalvos gėlių raštu arbatos servizo komplektą 4 asmenims, bendros 150 litų vertės, vaikišką armoniką, 300 litų vertės; metalinį instrumentą nuo būgnų komplekto – mažąjį būgnelį „Premier“ su dėklu, bendros 1000 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiesiems D. M. ir A. J. M. turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde Ž. L. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per didelė, prašo ją sumažinti nors 1/3, nes nenori pradėti pirmos dienos nuo kalėjimo, nori atlyginti žalą, baigti mokslus, dirbti, susirasti šeimą, pradėti naują gyvenimą. Nuteistasis skunde prašo suteikti jam šansą ir sušvelninti bausmę, pažymi, kad dėl nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, daugiau jokių nusikaltimų nedarys.

Teismo posėdyje nuteistasis Ž. L. ir jo gynėja advokatė R. Atkočaitienė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. L. savo kaltės padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą neneigia, su kvalifikacija ir pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės sutinka. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis ir skundžiamą nuosprendį, taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo padarytos išvados, kad įrodyta, jog Ž. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., yra neteisingos. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Ž. L. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad bausmė yra per didelė ir prašo bausmę sumažinti bent vienu trečdaliu.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi apeliacinį procesą reglamentuojančiomis BPK nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliantas skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė, įvertinus tai, kad jis dėl nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra per didelė ir prašo bausmę sumažinti bent vienu trečdaliu.

Galimybė vienu trečdaliu mažinti nuosprendžiu paskirtą bausmę yra numatyta BK 64¹ str. Pagal šį straipsnį bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu mažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paminėta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Ž. L., nors savo kaltę dėl nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, tačiau šiuo atveju nėra nustatyta būtinųjų sąlygų, nurodytų BK 64¹ str. 1 d., t. y. byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Esant tokiai situacijai, kai byloje nėra nustatyta formaliųjų pagrindų, nurodytų BK 64¹ str., tenkinti nuteistojo Ž. L. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas apygardos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Kolegija nesutinka ir su apelianto skunde dėstoma pozicija, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per didelė.

Bausmės skyrimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BK 54 str., kuriame nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-536/2014 ir kt.). Bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumai numatyti BK 91 str., pagal kurį teismas bausmę nepilnamečiui skiria vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais kartu atsižvelgdamas ir į šio straipsnio 2 d. nurodytas aplinkybes.

Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. L. bausmę, bendrąsias bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, atsižvelgė į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino Ž. L. padaryto nusikaltimo pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika priskiriama prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), nusikaltimo padarymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas įsibrovus į namą, veikiant bendrininkų grupėje), atsižvelgė į Ž. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis (asmenybė charakterizuojama neigiamai), taip pat į nuteistojo vaidmenį darant nusikaltimą (vaidmuo nebuvo antraeilis, Ž. L. nusikaltime dalyvavo aktyviai), įvertino ir byloje nustatytas atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl savo veiksmų gailisi) ir atsakomybę sunkinančią (nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje) aplinkybes. Paminėtus duomenis pirmosios instancijos teismas įvertinto tinkamai ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu žymiai mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės, skirtinos nepilnamečiui, vidurkis. Dar labiau mažinti paskirtąją bausmę, kaip to skunde prašo apeliantas, nėra pagrindo. Bausmė adekvati padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, yra teisinga ir būtina BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti.

Apelianto skundo teiginius, kad jis nori baigti mokslus, dirbti, pradėti naują gyvenimą, teismas laiko deklaratyviais, neatitinkančiais paties nuteistojo Ž. L. elgesio po nusikalstamos veikos padarymo. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo Ž. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta dar 2012 m., po šios nusikalstamos veikos Ž. L. ir toliau elgėsi nusikalstamai, padarė dar dvi naujas analogiškas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas. Ž. L. buvo nustatyta laikinoji rūpyba (duomenys neskelbtini) tačiau iš ten jis nuolatos bėgo ir joje beveik negyveno, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, neturintis mokymosi motyvacijos, nelankantis mokyklos, sistemingai valkataujantis ir vagiliaujantis, privalėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau jos nelankė, buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų. Visos šios aplinkybės liudija, kad Ž. L. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo nesistengė įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio, neapgalvoto ir neatsakingo elgesio rezultatas, kad jis iš tikrųjų ketina daugiau nenusikalsti, elgtis pagal visuomenėje nustatytas bendrąsias elgesio taisykles ir teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas paminėtas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai Ž. L. skyrė laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo aktyvų vaidmenį darant nusikaltimą, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. L. bausmę, pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias nuostatas ir paskyrė bausmę, kuri šiuo konkrečiu atveju būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusikaltimui.

Nuteistasis Ž. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad teismas, skirdamas bausmę, neįskaičiavo suėmime išbūto laiko, tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į Ž. L. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2014-07-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Taip pat, vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime-suėmime išbūtas laikas nuo 2014-10-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė tiek bausmių bendrinimo, tiek ir atliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį bei suėmime išbūto laiko įskaitymo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę klausimą.

Remiantis aptartais duomenimis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus visas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Procesinių pažeidimų vertinant byloje esančius įrodymus ir skiriant Ž. L. bausmę apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Todėl tenkinti nuteistojo Ž. L. skundą ir keisti nuosprendį skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą atmesti.