Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. L. K., A. K., Š. K., D. K., D. B., Kauno 10-ojo notarų biuro notarei O. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą tėvystei nuginčyti; pripažinti, kad D. I., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra D. M. (I.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; pripažinti, kad D. M. (I.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra P. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), o D. M. (I.) yra P. K. vaikas. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad kartu su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjos šeima artimai bendravo su šalia gyvenusiais kaimynais V. ir P. K., su jais per pusę statė namą, K. buvo pareiškėjos krikšto tėvai. Pareiškėjos motina E. I. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas D. I. – (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjos mamos draugė G. pasakė, kad D. I. nebuvo tikrasis jos tėvas, tačiau vyresnioji pareiškėjos sesuo viską paneigė. Vėliau, pareiškėjai išvykstant į užsienį, 1999 m. jos motinos draugės S. S. ir B. S. pareiškėjai pasakė, kad pareiškėjos tėvas yra L. Ž., tą patvirtino ir V. K.. Teigė, kad su Ž. vaikais G. ir V. pareiškėja susipažino (duomenys neskelbtini) šiems atvykus jos aplankyti; sužinojusi, kad skiriasi pareiškėjos ir tariamų brolių G. ir V. kraujo grupės, taip pat esant akivaizdiems fiziniams skirtumams, pareiškėjai kilo įtarimų dėl giminystės. 2014 m. rudenį (duomenys neskelbtini) pareiškėja susitiko su Š. K. ir pasidalijo savo abejonėmis, jis prasitarė, kad jo kraujo grupė yra trečia (kaip pareiškėjos), taip pat pareiškėja sužinojo, kad P. K. iš pirmos santuokos turi sūnų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2014 m. gruodį aplankė V. K., klausė jos, kas tikrasis jos tėvas, tačiau krikštamotė vengė atsakinėti, nebuvo atvira. Pareiškėja nurodė, kad 2015-03-27 jos ir A. K. biologinių mėginių atliktas tyrimas parodė, kad 3,31 karto labiau tikėtina, kad pareiškėja ir A. K. yra pusiau brolis ir sesuo (gali skirtis vienas iš tėvų); pareiškėja nurodė, kad šio tyrimo rezultatai sudarė įstatymų nustatytą pagrindą kreiptis į teismą tikrajai tėvystei nustatyti. Atsakymą pareiškėja gavo 2015-04-16, nuo šios dienos skaičiuotinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teigė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašė jį atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-25 sprendimu pareiškimą dėl D. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), tėvystės nuginčijimo atmetė, prašymą dėl P. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), tėvystės nustatymo paliko nenagrinėtą; priteisė iš pareiškėjos D. M. valstybei 37,60 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sprendimui įsiteisėjus nusprendė grąžinti pareiškėjai D. M. 333,06 EUR sumokėto užstato, pinigus grąžinant į banko sąskaitą, iš kurios jie buvo mokėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, net neįrodinėjo savo pirmojo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, kad jos motinos sutuoktinis D. I., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), negali būti jos, D. M. (I.), tėvas. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad jos tėvai gyveno santuokoje iki pat mirties, susilaukė kelių dukterų, D. I. mirė būdamas šešiasdešimties metų, nesulaukęs jokių ieškinių dėl jo tėvystės pareiškėjai ar kitoms dukterims nuginčijimo. Įvertinus pareiškėjos išsakytus teiginius, kad tik po tėvo mirties jos mamos draugė G. pasakė, kad D. I. nebuvo tikrasis jos tėvas, tačiau vyresnioji pareiškėjos sesuo viską paneigė, kad 1999 m. pareiškėjos motinos draugės S. S. ir B. S. pareiškėjai pasakė, jog pareiškėjos tėvas yra L. Ž., tačiau pati pareiškėja tuo nepatikėjo, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens D. K. teisme duotus paaiškinimus, jog ėjo kalbos, kad D. M. tėvas yra aktorius, darytina išvada, kad jokių patikimų įrodymų, faktinių aplinkybių, patvirtinančių D. M. teiginius, jog jos motinos sutuoktinis D. I. negalėjo būti jos, D. M., tėvas, pareiškėja teismui nepateikė, D. I. tėvystės nenuginčijo, todėl pareiškimas dėl D. I. tėvystės nuginčijimo negali būti tenkinimas. Pirmą kartą apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, pareiškėja sužinojo dar būdama nepilnametė, L. Ž., kaip galimo jos tėvo, duomenys buvo nurodyti 1999 metais, tačiau per įstatymo nustatytą terminą, t. y. per vienerius metus nuo sužinojimo apie ginčijamus duomenis, pareiškėja į teismą nesikreipė. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog vienerių metų senaties terminas tėvystei nuginčyti yra praleistas, o pagrindo jį atnaujinti, įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nėra. Pareiškėjai D. M. nenuginčijus, kad jos motinos sutuoktinis D. I. negalėjo būti jos tėvas, kito mirusio asmens – P. K. tėvystė negali būti nustatinėjama. Todėl ši prašymo dalis palikta nenagrinėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tėvystei nuginčyti yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, šį terminą skaičiuodamas nuo 1999 m. Senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015-04-20, tai yra nuo 2015-04-20 DNR tyrimo rezultatų, todėl senaties terminas nėra praleistas. Teismas nemotyvavo, kodėl 2015-04-20 DNR tyrimo išvada, kurioje teigiama, kad pareiškėja ir A. K. yra pusiau brolis ir sesuo, nėra patikima. Be to, teismas netenkino prašymo skirti teismo ekspertizės genetinį tyrimą su seserimi P. L. K., o paskirta ekspertizė su broliu D. K. buvo netikslinga. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės pareiškimas dėl tėvystės nuginčijimo, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė pripažinti, kad D. I. nėra D. M. (I.) biologinis tėvas; pripažinti, kad D. M. (I.) tėvas yra P. K., o D. M. (I.) yra P. K. vaikas, atnaujinti senaties terminą tėvystei nuginčyti.Pirmosios instancijos teismas pareiškimo dėl tėvystės nuginčijimo netenkino, taikęs ieškinio senatį.Iš byloje esačių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos D. M. (buvusios I.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvais gimimo liudijime įrašyti – tėvas D. I., gim. (duomenys neskelbtini), motina E. I., gim. (duomenys neskelbtini). E. I. mirė (duomenys neskelbtini), D. I. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo įraše pareiškėjos tėvo vardas – D.. Iš 2015-06-15 Gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis matyti, kad P. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje, sutuoktinė V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). P. K. turėjo vaikus: P. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Š. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini).Pareiškėja remdamasi UAB „Unge“ konsultacine specialisto išvada Nr. 0034/15, jog 3,31 karto labiau tikėtina, kad D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra pusiau sesuo ir brolis (gali skirtis vienas iš tėvų), teigė, kad biologinis jos tėvas yra P. K..Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti yra paleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, šį terminą skaičiuodamas nuo 1999 m. Apeliantės vertinimu, senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015-04-20, tai yra nuo DNR tyrimo rezultatų, todėl senaties terminas nėra praleistas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, šiuo metu galiojančiame Civilinio kodekso įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Ginčo nėra, jog pareiškėja apie duomenis savo gimimo įraše, kuriame tėvu nurodomas D. I., žinojo daug metų, tai yra nuo vaikystės. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada pareiškėjai paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti minėtais duomenimis apie pareiškėjos tėvą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vienerių metų senaties terminas tėvystei nuginčyti praleistas, kadangi jis prasidėjo nuo 1999 m., kai pareiškėjai buvo pasakyta, jog jos biologinis tėvas yra L. Ž.. Apeliantė teigė, kad senaties terminas tėvystei nuginčyti nėra praleistas, kadangi jis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015-04-20 teismo medicinos specialisto išvados, kurioje nurodyta, jog 3,31 karto labiau tikėtina, kad pareiškėja su suinteresuotu asmeniu A. K. yra pusiau sesuo ir brolis (gali skirtis vienas iš tėvų). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei apeliantės paaiškinimų nustatyta, jog apeliantė pirmą kartą apie tai, kad D. I. nėra apeliantės biologinis tėvas, sužinojo būdama nepilnametė, praėjus savaitei po jos tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)). Šią informaciją apeliantei pasakė jos mamos E. I. draugė G., tačiau apeliantės vyresnė sesuo minėtą informaciją paneigė, o apeliantė sesers žodžiais patikėjo. Vėliau, 1999 m., apeliantė iš apeliantės mamos draugių S. S. ir B. S. sužinojo, jog apeliantės tėvas yra L. Ž., šį faktą taip pat patvirtino krikštamotė V. K.. Apeliantė parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškojo L. Ž. artimųjų, 2001 metais susirado galimus savo brolius G. ir V. Ž., kurie ją pripažino kaip seserį. Su šiais asmenimis apeliantė teigia šiltai ir artimai bendraujanti apie penkiolika metų. Taigi, šios pačios apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 1999 m. apeliantei tapo aiškios aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad jos gimimo liudijime įrašyti duomenys apie jos tėvą yra neatitinkantys tikrovės, o pačios apeliantės veiksmai, jog ji pati susirado L. Ž. vaikus, su jais palaiko ryšius daugiau nei penkiolika metų, pagrindžia, jog ji nuo 1999 m. buvo tikra, kad duomenys apie tėvą jos gimimo liudijime yra neteisingi. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienerių metų senaties terminas prasidėjo 1999 m., pareiškimas teismui pateiktas 2015 m., todėl senaties terminas tėvystei nuginčyti praleistas. Senaties termino pradžia laikyti 2015-04-20 teismo medicinos specialisto išvados gavimą nėra pagrindo, kadangi anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja daugiau nei 15 metų turėjo abejonių dėl gimimo įraše nurodytų duomenų apie tėvą neatitikties tikrovei, tačiau nesiėmė jokių priemonių ginti savo teises. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pareiškėja praleido vienerių metų senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, nes minėtas terminas prasidėjo 1999 m., taikė šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso normas, tačiau šiam santykiui turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (1969 m.) nuostatos. Šio kodekso 59 straipsnis taip pat numatė vienerių metų senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti, todėl sprendimo teisėtumui tai neturi įtakos. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Apeliantės argumentas, jog ji nuo 1999 metų neturėjo jokių įrodymų, kas yra jos biologinis tėvas, todėl tik 2015-04-20 gavusi teismo medicinos specialisto išvadas turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, negali būti laikomas svarbia priežastimi senaties terminui atnaujinti. Tokia išvada darytina dėl to, kad apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog penkiolika metų bendravo su L. Ž. vaikais, jie ją pripažino kaip seserį, palaikė artimus, draugiškus, šiltus santykius, todėl darytina išvada, kad apeliantė nuo 1999 m. savo tėvu laikė L. Ž., todėl turėjo teisę atlikti tyrimus giminystės ryšiui su L. Ž. palikuoniais nustatyti bei nuginčyti tėvystę, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja gimė jos motinai E. I. esant santuokoje su gimimo įraše nurodytu pareiškėjos tėvu D. I.. Pareiškime dėl tėvystės nuginčijimo bei parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėja nurodo, jog su minėtu asmeniu šiltai bendravo, suprato vienas kitą, mylėjo kaip tikrą tėvą. Minėtas asmuo mirė (duomenys neskelbtini) metais, taigi pareiškėja visą savo gyvenimą tiek iki tėvo mirties, tiek po jo mirties iki pat 1999 m., tai yra 42 metus, minėtą asmenį laikė savo tėvu, buvo susiformavę vaiko ir tėvo santykiai. P. K. buvo pareiškėjos krikšto tėvas ir kurį laiką pareiškėjos tėvai bei K. šeima gyveno viename name (duomenys neskelbtini), tačiau po kurio laiko K. išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), pareiškėja nuo 1999 m. gyvena užsienyje, įrodymų, jog pareiškėją bei P. K. visą laiką siejo ypatingas ryšys, jie artimai bendravo, nėra pateikta. Be to, pažymėtina tai, kad tiek pareiškėjos gimimo įraše nurodytas tėvu D. I., tiek P. K. yra mirę, todėl šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, biologinė tėvystė praranda aktualumą. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atnaujinti praleistą senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti nėra pagrindo, todėl pagrįstai šis pareiškėjos reikalavimas atmestas.Apeliantė taip pat buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti, kad D. M. (I.) tėvas yra P. K., o D. M. (I.) yra P. K. vaikas. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai nenuginčijus, kad jos motinos sutuoktinis D. I. negalėjo būti jos tėvas, P. K. tėvystė negali būti nustatinėjama. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013), jog ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, esant konstatuotai išvadai, kad pareiškėja praleido vienerių metų senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo taip pat atmestinas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.Kadangi konstatuota, jog buvo pagrindas pareiškėjos pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo atmesti dėl senaties termino, apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjos pateikta 2015-04-20 teismo medicinos specialisto išvada nėra patikima, ir paskyrė teismo ekspertizę D. K. ir pareiškėjos giminystės ryšiui nustatyti, nors tokio prašymo nė viena iš šalių nebuvo pateikusi. Ekspertizę teismas skiria, jei yra tam pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialiosios mokslo, medicinos ir pan. žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja savo pareiškimą grindė UAB „Unge“ konsultacine specialisto išvada Nr. 0034/15, jog 3,31 karto labiau tikėtina, kad D. M., gim. (duomenys neskeltbini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra pusiau sesuo ir brolis (gali skirtis vienas iš tėvų). Pažymėtina, kad šioje specialisto išvadoje tikimybė, jog pareiškėja ir A. K. yra brolis ir sesuo, yra tik 76 procentai. Be to, tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros, todėl pagrįstai teismas pasiūlė skirti teismo ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti, apeliantė sutiko apmokėti ekspertizės išlaidas, D. K. sutiko nuvykti į ekspertizės įstaigą, prieštaravimų teismo siūlymui skirti teismo ekspertizę nebuvo pareikšta, nors tokia teise pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti. Atsakydama į apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo skirti teismo ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti tarp apeliantės ir P. L. K., kuris buvo pateiktas 2016-08-22 teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalys savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai, todėl esant byloje įrodymams, jog apeliantė neatvyko į pirmiau paskirtą teismo ekspertizę, nors teismas keitė teismo ekspertizės datą atsižvelgdamas į apeliantės sveikatos būklę, teismas pagrįstai netenkino pakartotinio prašymo dėl ekspertizės skyrimo.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą (CK 3.149–3.152 straipsniai), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), tačiau netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nustatymą, ir nepagrįstai reikalavimą dėl P. K. tėvystės nustatymo paliko nenagrinėtą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo iš viso 205 EUR 2016-10-10 ir 2016-12-07 mokėjimo nurodymais. Apeliantės apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 82 EUR žyminiu mokesčiu, todėl atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei grąžintina 123 EUR sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą.

Pareiškėjos D. M. prašymą nustatyti, jog pareiškėjos D. M. tėvas yra P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), o D. M. (I.) yra P. K. vaikas, atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai D. M. 123 EUR žyminį mokestį, sumokėtą 2016-12-17 mokėjimo nurodymu.