Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3757-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3757-2025 (toliau ir – Nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis Visagino, Taikos pr., 2025 m. rugpjūčio mėn. 14 d. 11 val. 45 min. vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos. Taip pat vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Nutarimu D. K. už padarytą nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda 310 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirta 60 Eur bauda. Paskirtas nuobaudas subendrinus paskirta galutinė administracinė nuobauda 310 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

7. Nagrinėjamu atveju D. K. nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje padarymą. Pareiškėjas savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame Nutarime nurodyta D. K. padarytos veikos pagal 417 straipsnio 3 dalyje kvalifikacija. Kadangi pareiškėjas neginčija padarytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo ir paskirtos už jį nuobaudos, teismas plačiau dėl šio pažeidimo nepasisakys.

8. Pareiškėjas nesutinka su jam skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kadangi jis nebuvo informuotas apie vairavimo teisės susigrąžinimo tvarką.

9. ANK nustato imperatyvų reikalavimą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (ANK 424 straipsnio 6 dalis). Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio termino, nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

12. Pasisakant dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nežinojo turėjęs atlikti kokius nors veiksmus siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones pažymėtina, kad specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Teismas pažymi, kad ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

13. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais (toliau – ir Aprašas). Aprašo 10 punkte numatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 14 punkte numatyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo, pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju). AB „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas, priėmęs sprendimą grąžinti teisę vairuoti, pasirašo prašyme. Jeigu sprendimą grąžinti teisę vairuoti priima AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, Vairuotojų registre įrašomi duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą ir pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas galioja (jeigu vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas yra nepasibaigęs ir vairuotojo pažymėjime įrašomi duomenys neturi būti keičiami). Duomenys apie teisės vairuoti grąžinimą, kai teisė vairuoti buvo atimta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais, iš Vairuotojų registro ir Traktorininko pažymėjimų informacinės sistemos automatiniu būdu perduodami Administracinių nusižengimų registrui. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, bet su juridiniu faktu – AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Jokių išimčių, kada teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nesant tokio sprendimo Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas nenumato. Pažymėtina, kad laikytis įstatymų yra kiekvieno žmogaus konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis), o įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas, kad jis nežinojo, jog pasibaigus 1 mėn. teisės vairuoti atėmimo laikotarpiui ( nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. balandžio 6 d.) privaloma kreiptis į AB „Regitra“, tai pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis gyvena užsienyje ir Lietuvoje nedažnai lankosi vertintinas kaip asmens nerūpestingumas, neatsakingas elgesys ir įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui bei kvalifikavimui neturi ir jo teisinės padėties nelengvina.

14. Vadovaujantis KET 5 punkte nurodytomis nuostatomis, eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Minėto įstatymo 6 punkte nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų 2024 m. balandžio 30 d., kurie patikrinę jį paleido, niekaip neįtakoja jo pareigos įvykdyti įstatyme numatytus reikalavimus susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą įstatymų nustatyta tvarka. Tai, jog pareiškėjas nežinojo, jog yra numatyta speciali šios teisės susigrąžinimo tvarka, kaip jau buvo minėta, įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi, nes toks asmens neveikimas ir nesidomėjimas negali būti vertinamas kaip administracinę atsakomybę šalinanti ar atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8- 976/2015). Kadangi administracinio nusižengimo metu teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra AB „Regitra“ darbuotojo sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija pagrįstai nubaudė jį pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

16. Pareiškėjas savo reikalavimą pakeisti nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje iš esmės argumentavo tik aukščiau minėtomis aplinkybėmis, jokių kitų išskirtinių aplinkybių galinčių būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nenurodė, todėl pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. Teismas pažymi, kad Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonę ir nustatydama jos terminą, vertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl konstatuotina, kad D. K. Institucijos Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. skundą nėra teisinio pagrindo. Kaip minėta, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek ir nusižengimą padariusį asmenį, tiek ir į kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę arba jos netaikyti, nenustatyta, todėl skundas atmetamas ir Nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. (D. K.) skundo netenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3757-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.