- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2S-1435-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“
- Ieškovas
- P. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13414-466/2010 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ dėl reikalavimo grąžinti skolą pripažinimo neteisėtu ir išieškojimo sustabdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. K. 2010-05-18 pateikė ieškinį, prašydamas:
1) Pripažinti, kad UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ neturi 53179,56 Lt reikalavimo teisės į P. K., o P. K. pareiga pagal 2008-08-21 paskolos sutartį tarp UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ ir P. K. yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu;
2) Pripažinti, kad 2008-10-28 sutartinės hipotekos lakštu įregistruota hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) yra pasibaigusi ir priteisti iš UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ P. K. naudai 1596 Lt bylinėjimosi išlaidas.
3) Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ naudai įkeisto žemės sklypo procedūras (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus byla Nr. 1510/2009), kol nebus išspręsta ši civilinė byla ir galutiniu teismo sprendimu nebus konstatuota dėl UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ piniginio reikalavimo P. K. pagal 2008-08-21 paskolos sutartį buvimo ar nebuvimo.
Ieškovas nurodė, kad 2008-08-21 P. K. ir UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas paskolino ieškovui 110000 Lt iki 2009-10-31, suteikdamas teisę ieškovui grąžinti paskolą su 8 proc. dydžio metinėmis palūkanomis iki termino pabaigos. Užtikrindamas paskolos sutarties vykdymą, ieškovas 2008-10-28 sutartinės hipotekos lakštu įkeitė atsakovo naudai ieškovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-10-28 ieškovas ir atsakovas pasirašė preliminariąją ieškovui priklausančio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sudaryti su ieškovu pagrindinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir įsigyti žemės sklypą iš ieškovo už 559000 Lt. 2009-07-31 atsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, preliminarioji sutartis baigėsi, tačiau vadovaujantis preliminariosios sutarties 4.3 p. bei LR CPK 6.165 str. tai neatleido atsakovo nuo atsakomybės – sutartinių netesybų mokėjimo. Pagal preliminariosios sutarties 4.3 p. atsakovui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 50000 Lt dydžio baudą. 2009-08-05 ieškovas nurodė, kad jis taiko įskaitymą ir įskaito savo reikalavimą atsakovui (50000 Lt) su atsakovo reikalavimu (110000 Lt su 8 proc. dydžio metinėmis palūkanomis), o likusią dalį (60000 Lt) su palūkanomis grąžina. 2009-08-05 ieškovas grąžino atsakovui po įskaitymo likusią nepadengtą dalį skolos (60000 Lt) ir 7060 Lt palūkanų pagal paskolos sutartį, tokiu būdu tinkamai ir visiškai įvykdydamas savo pareigas pagal paskolos sutartį. Atsakovas niekada neginčijo nei ieškovo įskaitymo, nei tos aplinkybės, kad yra gavęs ir priėmęs iš ieškovo likusios prievolės pagal paskolos sutartį dalies įvykdymą. Įskaitymas nereikalauja priešingos šalies sutikimo tam, kad jis būtų galiojantis (LR CK 6.123 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010, 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-2010, 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kadangi ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, jis reikalavo atsakovo išduoti jam notaro patvirtintą pranešimą, kad ieškovas grąžino paskolą, todėl sutartinė žemės sklypo hipoteka turi būti panaikinta, bei grąžinti ieškovui sutartinės hipotekos lakštą. Teismui pripažinus, jog ieškovas nėra skolingas atsakovui ir nesustabdžius priverstinio skolos išieškojimo iš žemės sklypo, ieškovas nebeturėtų galimybės atgauti žemės sklypą iš sąžiningo trečiojo asmens (LR CK 4.96 str. ).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-05-17 nutartimi nutarė sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ naudai įkeisto žemės sklypo procedūras (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus byla Nr. 1510/2009; hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, t.y. pripažinti reikalavimą grąžinti 53186,37 Lt skolą neteisėtu ir sustabdyti išieškojimą, tikslinga sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus byloje Nr. 1510/2009 (LR CPK 144 str. - 152 str., 510 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-17 nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
1) Teismas nekreipė dėmesio į tai, jog ieškovo pateiktas reikalavimas iš esmės yra kildinamas iš 2008-10-28 ieškovo ir atsakovo sudarytos preliminariosios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, o ne iš paskolos sutarties. Šioje civilinėje byloje reiškiamas ieškovo reikalavimas yra tik dalinai susijęs su bylos dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, dalyku, todėl taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimo procesą kitoje civilinėje byloje ar šiame etape spręsti, ar atsakovas pažeidė preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovas yra skolingas ieškovui, nėra teisinio pagrindo. Ieškovo reikalavimas, kurį jis siekia įskaityti, nėra apibrėžtas, galiojantis ar vykdytinas, šalių nesieja abipusės teisės ir pareigos, t.y. ieškovas nėra atsakovo kreditoriumi.
2) Teisingumo principas yra universalus principas, reiškiantis tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus tikslus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko interesus bei į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1008/2008). Nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovui, pareiškus abejotinus reikalavimus neapibrėžtam laiko tarpui sustabdyti priverstinio išieškojimo procedūras ir visiškai apribojo atsakovo galimybes įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti savo teises.
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nenurodyti motyvai, kurie sudarytų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir leistų daryti logišką išvadą, kodėl buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 145 str. 4 d., 291 str. 1 d. 5 p.). Motyvų nebuvimas pripažįstamas vienu iš absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-621/2008).
4) Teismas nutartyje nenurodo visiškai jokių motyvų ir aplinkybių, dėl kurių taikytas išimtinis laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimo būdas – nepranešus atsakovui. Nepranešus atsakovui, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą (LR CPK 148 str. 1 d., 291 str. 1 d. 5 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252/2009, 2009-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-163/20090).
Atsiliepimas
Ieškovas P. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-17 nutartis visiškai atitinka CPK normas. Nurodė, kad 2009-11-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį byloje Nr. 1510/2009, kuria patenkino atsakovo pareiškimą dėl priverstinio 53186,37 Lt skolos išieškojimo iš ieškovo ir areštavo ieškovui priklausantį atsakovo naudai įkeistą žemės sklypą. Ieškovas šią nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010-05-03 nutartimi ieškovo skundą tenkinti atsisakė, išaiškindamas ieškovui teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, ginčijant atsakovo reikalavimo teisę. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui ir prašo pripažinti, kad atsakovas neturi 53186,37 Lt reikalavimo teisės į ieškovą, t.y. ieškovas pagal paskolos sutartį nieko neskolingas atsakovui. Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005).
Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatyme įtvirtinta, jog gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas - tais atvejais, kai yra pareikštas ieškinys dėl pripažinimo, kad turtinė prievolė yra pasibaigusi (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma, kai skolininkas ginčija kreditoriaus veiksmus dėl skolos dydžio ir prievolės pasibaigimo.
Apelianto argumentai, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįsti tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra nagrinėjamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina galimą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimų pobūdis dėl pripažinimo, kad UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ neturi 53179,56 Lt reikalavimo teisės į P. K., kurio pareiga pagal 2008-08-21 paskolos sutartį yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, kad 2008-10-28 sutartinės hipotekos lakštu įregistruota hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) yra pasibaigusi, sudaro teisinį pagrindą sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą, nes yra betarpiškai susijusi su priverstiniu skolos išieškojimu iš hipoteka UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ naudai įkeisto žemės sklypo vykdymo procesu (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus byla Nr. 1510/2009; hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Tai, kad ginčo teisena nagrinėjamoje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovo naudai.
Tai, kad skolininkas P. K. ginčija hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl reikalavimo grąžinti skolą pripažinimo neteisėtu, sudarė pagrindą padaryti išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ naudai įkeisto žemės sklypo procedūras (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ipotekos skyriaus byla Nr. 1510/2009; hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) yra ekonomiška ir proporcinga siekiamiems tikslams, t.y. atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su galimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir siekiamam tikslui – teisingumo vykdymui šalyje, neapsunkinant galimo teismo sprendimo įvykdymo.
Aplinkybė, kad sustabdžius priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ naudai įkeisto žemės sklypo procedūras, yra suvaržytos atsakovo teisės, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, kadangi tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, atsakovas turėtų teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas draudžia naikinti iš esmės teisėtas ir pagrįstas nutartis dėl formalių pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nes šiuo atveju dėl atliekamo išieškojimo vykdymo procese, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutarčiai Nr. 2S-517-56/2010 palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-16 nutartį Nr.1510/2009 nepakeistą, buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą. Tai neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant įgyvendinti savo procesines teises, tuo patikrinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas tinkamai. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovas turi atlyginti valstybei 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 58) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 3 str. 1 d., 5 str., 7 str., 92 str., 96 str., 144 str. - 148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n utarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Inovacinių šiltnamių ūkis“ 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.