Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. U. 769,82 Eur už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. tikrinant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) elektros įvadą nustatyta, jog dėl neapmokėtų skolų į namą nutrauktas elektros energijos tiekimas buvo savavališkai atnaujintas, namo elektros įrenginius prijungus tiesiogiai nuo oro linijos, taip neteisėtai be apskaitos naudojant elektros energiją. Atlikusi suvartotos elektros energijos perskaičiavimą ieškovė nustatyta, kad per vienerius metus be apskaitos sunaudota 6355 kWh, tuo ieškovei padaryta 769,82 Eur turtinė žala. Anot ieškovės, atsakovas kaip žemės sklypo savininkas yra ir sklype esančio statinio savininkas, todėl atsako už neteisėtą elektros energijos naudojimą.

2. Atsakovas R. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nupirko iš V. V.. Apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo vykdomą neteisėtą elektros energijos naudojimą atsakovui tapo žinoma tik gavus iš Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių, su kuriuo jis nesutiko ir ginčijo aplinkybes, kad yra pastatų, esančių jo žemės sklype, savininkas. Nurodė, kad nesinaudojo jokia elektros energija ir iš jo negali būti priteisiamos atitinkamos sumos. Be to, iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas yra J. V.. Pažymėjo, kad šiame gyvenamajame name niekada negyveno ir negyvena, jokios ūkinės veiklos nevykdo, namas nuosavybės teise jam nepriklauso, namas yra neįregistruotas, elektros energijos nenaudojo ir negalėjo naudoti, todėl už jame vykdomą neteisėtą elektros naudojimą nėra kaltas, be to, buvo įsitikinęs, kad elektros energijos tiekimas šiame gyvenamajame name yra nutrauktas. Atsakovas ne kartą informavo AB „Energijos skirstymo operatorių“ apie šiame name vykdomą neteisėtą elektros energijos naudojimą savavališkai prijungus kabelį nuo oro linijos atramos laidų, tačiau niekas jokių veiksmų, siekiant užkirsti nusikalstamą veiką, nesiėmė, dėl ko nuostoliai tik padidėjo. Sužinojęs aplinkybes apie priteistą skolą už sunaudotą elektros energiją kreipėsi į tame name gyvenančią V. V., kuri patvirtino, kad yra kalta dėl neteisėtos elektros energijos naudojimo, ir pažadėjo kompensuoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ padarytus nuostolius.

7. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nekilnojamojo turto registre nurodytas namo naudotojas J. V. mirė daugiau kaip prieš 30 metų, o šiuo metu namas kaip turtinis objektas apskritai net neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi istoriniais registro duomenimis.

7.2. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik žemės sklypas, kuris priklauso atsakovui R. U.. Jokių duomenų, kad sklype esantis namas priklauso kitam asmeniui, nėra įregistruota, todėl teismas privalėjo vadovautis aktualiais registro duomenimis.

7.3. Vadovaujantis CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, atsakovas kaip žemės sklypo savininkas yra ir sklype esančių statinių savininkas. Todėl teismas padarė nepagrįstą ir įstatymams priešingą išvadą, kad atsakovo sklype esantis namas nepriklauso atsakovui.

7.4. Ieškinio reikalavimas yra kildinamas ne iš naudojimosi turtu fakto, o iš nuosavybės santykių. Savininko pareigos išlieka net tada, kai jis nesinaudoja savo turtu, todėl teismo argumentas, kad atsakovas negyveno name, yra nepagrįstas.

7.5. Dėl elektros energijos tiekimo į objektą nėra rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Civilinio kodekso ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis bei teismų praktika, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikomas objekto savininkas. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar savininkas naudojasi jam priklausančiu objektu, jis privalo vykdyti teisės aktuose numatytas elektros energijos vartotojo pareigas.

7.6. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad leido naudotis namu ten gyvenantiems asmenims. Taigi atsakovas disponavo namu, nes galėjo spręsti dėl kitų asmenų teisės naudotis šiuo turtu. Kadangi atsakovas leido tretiesiems asmenims, kurie nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, gyventi šiame name, jis laikomas atsakingu prieš ieškovę už atsiskaitymą už elektros energiją ir kitų vartotojo pareigų tinkamą vykdymą.

7.7. Skundžiamas teismo sprendimas gali turėti įtakos V. V. teisėms ir pareigoms, tačiau ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Situacija, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnį, yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7.8. Atsakovas kreipėsi į ieškovę tik po to, kai 2017 m. vasario 9 d. buvo užfiksuotas neteisėtas elektros energijos naudojimas ir atsakovui buvo išsiųstas reikalavimas atlyginti žalą. Taigi atsakovo kreipimaisi nesusiję su byloje nagrinėjamu žalos padarymo laikotarpiu ir neturi jokios įtakos žalos padidėjimui, nes atsakovas į ieškovę pirmą kartą kreipėsi po žalos apskaičiavimo.