Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant pareiškėjui T. R., jo atstovei advokatei K. P., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovei D. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, VĮ „Turto bankas“, dėl asmeninio testamento patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelio F. R. sesuo A. M.. Mirties dieną palikėja nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus: 0.0827 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais adr. (duomenys neskelbtini), ir 37.3600 ha ploto žemės sklypą, adr. (duomenys neskelbtini). Palikėja neturi jokių įstatyminių įpėdinių. Pareiškėją ir palikėją siejo glaudus dvasinis ir emocinis ryšys. Kadangi palikėja neturėjo savo vaikaičių, ji pareiškėją laikė savo anūku, šiltai su juo bendravo. Pareiškėjas lankė palikėją, rūpinosi ja. Palikėja pareiškėjo sutuoktuvių proga padovanojo jam sutuoktuvių žiedus. Taigi, pareiškėją ir palikėją siejo faktiniai vaikaičio ir senelės santykiai. Palikėja ne kartą yra minėjusi, kad po savo mirties turtą ketina palikti pareiškėjui. Pareiškėjas manė, kad ji yra sudariusi testamentą notarine forma. Tačiau testamentų registre nėra duomenų, kad palikėja būtų sudariusi oficialųjį testamentą. Po Palikėjos mirties, pareiškėjas tarp palikėjos dokumentų rado ranka rašytą tekstą, adresuotą notarų biurui, kuriame yra aiškiai išreikšta palikėjos valia po mirties palikti savo turtą pareiškėjui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad apie ranka rašytą testamentą nežinojo, jį surado palikėjos seife po jos mirties. Palikėjos dukra mirė, tada jis ėmė tvarkytis dokumentus dėl palikėjos globos, buvo pradėta byla teisme, tačiau palikėja mirė.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovė nurodė, kad testamentas iš esmės atitinka keliamus reikalavimus, tik atkreiptinas dėmesys į rašyseną.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5). A. M. buvo surašiusi testamentą (b. l. 6). Pateiktais duomenimis A. M. artimų giminaičių, turinčių teisę paveldėti, neturi (b. l. 7-12). Pareiškėjas yra A. M. giminaitis (b. l. 13). A. M. paliko nekilnojamąjį turtą (b. l. 14-17). A. M. 2008-09-09 buvo sudariusi oficialųjį testamentą, palikimo priėmimo faktų registre nėra (b. l. 32), iš testamento kopijos matyti, kad A. M. turtą buvo palikusi dukrai V. J.. Dukra V. J., vadovaujantis bylos Nr. e2YT-1674-251/2018 dokumentais, išsituokė 2002-12-24.

Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.27 str.). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 str. 1 d.). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas (CK 5.31 str. 4 d.).

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013) (Šiaulių apygardos teismo 2018-02-26 nutartis byloje Nr. e2S-178-372/2018).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto A. M. vardu surašyto prašymo matyti, kad dokumentas surašytas ranka, jame nurodyta A. M. vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas, dokumento surašymo data. Nurodytas Šiaulių miestas, taip pat A. M. adresas, todėl galima laikyti, jog dokumento surašymo vieta yra nurodyta. Iš dokumento turinio yra visiškai aiški testatorės valia - t. y. po testatorės mirties visą turtą palikti pareiškėjui. Dokumentas yra pasirašytas A. M. vardu. Prašymas yra adresuojamas notarui, todėl atsižvelgiant į jo turinį, jame įtrauktus būtinuosius elementus, šį dokumentą galima vadinti asmeniniu testamentu. Bylos nagrinėjimo metu buvo atkreiptas dėmesys į A. M. rašysenos nesutapimą pateiktame tvirtinti asmeniniame testamente bei testamente, patvirtintame notaro. Teismo vertinimu, nors vizualių skirtumų yra, negalima teigti, jog rašysena yra visiškai skirtinga. Rašymo stilius yra ganėtinai panašus. Kita vertus, galėjo kardinaliai skirtis įrašų atlikimo aplinkybės, rašymo priemonės, pagrindas, ant kurio buvo rašoma, rašančiojo padėtis (sėdint ar stovint). Tikėtina, kad notarinio testamento pasirašymo atveju tai buvo atliekama skubotai, galimai stovint, kadangi tokioje įstaigoje paprastai yra taupomas darbo laikas, atvyksta daug klientų. Rašysenos nesutapimą gali lemti ir žmogaus, ypač garbaus amžiaus, savijauta vienu ar kitu metu. Tiesiogiai suinteresuota notarinio testamento galiojimu buvo palikėjos dukra, tačiau ji mirė anksčiau nei palikėja. Palikėjos dukra surinktais duomenimis palikuonių neturėjo, buvo išsiskyrusi. Byloje kitų asmenų, galinčių paveldėti, nenustatyta. Taigi, nėra tokios faktinės situacijos, dėl kurios būtų galima daryti prielaidą, kad kažkas būtų siekęs palikėjos asmeninio testamento surašymo ne pagal jos valią, ne jos ranka ar net ne jos pasirašyto. Pažymėtina, kad pagal pareiškėjo pateiktą informaciją pusę gyvenamojo namo turėjo teisę atitinkamu laiku, po pareiškėjo senelio (A. M. brolio) mirties, paveldėti pareiškėjo tėvai, tačiau to laiku nepadarė, o pareiškėjas buvo dar vaikas. Taigi, esant tam tikroms aplinkybėms dalis palikėjos turto šiuo metu būtų ir taip paveldėta pareiškėjo. Kaip nurodė NŽT atstovė, ši palikėjos brolio turto paveldėjimo aplinkybė jiems yra žinoma. Atsižvelgiant į tai, nekelia abejonių A. M. išreikšta valia palikti turtą pareiškėjui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į asmeninio testamento surašymo būdą, t. y. įvardintas kaip prašymas, o ne testamentas, tris kartus skirtingu būdu nurodyta data, po testamento teksto atskirai įvardintas Šiaulių miestas. Jei testamentas būtų rašomas (klastojamas) kito asmens, savanaudiškais tikslais, būtų neprotinga įtraukti į tekstą tiek daug netikslumų, dėl kurių po to teisme galėtų būti keliami klausimai ir abejonės. Atkreiptinas dėmesys ir į popieriaus lapą, kuris iš pažiūros yra pakankamai senas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas siekė tapti A. M. globėju, tuo tikslu neveiksnumo nustatymo byloje Nr. e2YT-1674-251/2018 2018-01-18 pateikė prašymą teismui. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo svetimas žmogus A. M., norėjo jai padėti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad A. M. 2012-01-15 surašytas prašymas atitinka asmeninio testamento sampratą, todėl laikytinas asmeniniu testamentu bei patvirtintinas teismo, kadangi tam yra nustatytos visos būtinos sąlygos.

Pažymėtina, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 str., teismas

nutaria:

patvirtinti palikėjos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), 2012-01-15 dienos asmeninį testamentą, kuriuo ji po savo mirties visą turtą paliko T. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.