Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-02-26 · Civilinė byla Nr. e2S-178-372/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
e2S-178-372/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Suinteresuotas asmuo
E. Š., M. N., V. R., Telšių rajono 2-ojo notarų biuro
Pareiškėjas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-178-372/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01343-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų E. Š., M. N. ir V. R. atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2105-339/2017 pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys: Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. U., E. Š., V. R., E. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

P. V. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo, prašydama teismo patvirtinti (duomenys neskelbtini) mirusio D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusio adresu (duomenys neskelbtini), surašytą asmeninį testamentą, kuriuo testatorius visą jam priklausantį turtą paliko V. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja nurodė, kad su sugyventiniu D. J. artimai bendravo ir gyveno kartu apie 4 metus, vedė bendrą ūkį, padėjo ir rūpinosi vienas kitu. 2017 m. kovo 22 d., būdama darbe, iš sugyventinio telefonu gavo pranešimą, kuriuo jis paaiškino ją mylintis, atsiprašė už tai, ką ateityje jai teks patirti bei prašė pranešti policijai. Perskaičiusi pranešimą, ji nedelsiant apie jį pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir išskubėjo namo. Grįžusi rado D. J. su šautine žaizda galvoje, atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, buvo diagnozuota jo mirtis ir įtariama savižudybė. Pareiškėja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai įvykio vietos apžiūros metu rado priešmirtinį D. J. laišką, kuriuo visą savo turtą jis paliko jai. Pareiškėja pažymėjo, jog šis laiškas laikytinas asmeniniu testamentu bei savo turiniu ir forma atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnyje keliamus reikalavimus tokiam vienašaliam sandoriui: jis yra rašytinis, surašytas paties mirusiojo ir jo pasirašytas, laiške yra aiški mirusiojo valia – visą turtą po mirties palikti pareiškėjai, laiške yra nurodyta jo surašymo data.

Pareiškėja nurodė, kad įgyvendinant artimo gyvenimo draugo valią, pageidauja priimti jo palikimą pagal asmeniniame testamente išreikštą jo valią, tačiau šis CK 5.31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo perduotas notarui. Remiantis CK 5.31 straipsnio 4 dalimi, neperduotas saugoti asmeninis testamentas gali sukelti teisines pasekmes, jei šis per 1 metus yra patvirtinamas teismo, todėl pareiškėja šiuo pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą prašydama patvirtinti jos sugyventinio D. J. namuose surašytą asmeninį testamentą, kuriuo visą turtą mirusysis paliko jai.

Atsiliepdamos į pareiškėjos pareiškimą, suinteresuoti asmenys E. Š., M. N. ir V. R. nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad bendraudavo su D. J. mama ir jų seserimi I. J., atvykdavo į jos namus, bet pareiškėjos juose niekada nematė. Kai sesuo buvo gyva, kartu su sūnumi atvykdavo į svečius, bet pareiškėjos kartu su jais nebūdavo; apie ją sužinojo, tik kai sūnėnas D. J. susitvarkė paveldėjimo dokumentus ir įteisino namo nuosavybę savo vardu, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad su sūnėnu apie keturis metus artimai bendravo, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu yra nepagrįstos. Pažymėjo, kad iš teismui pateikto raštelio negalima nustatyti, kur jis buvo surašytas, taip pat kelia abejonių, kad šį raštelį rašė ir pasirašė sūnėnas D. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino; patvirtino D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, pasirašytą (duomenys neskelbtini), kuriuo jis visą jam priklausantį turtą palieka V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas nurodė, jog testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje numatytus reikalavimus (surašytas paties testatoriaus, jame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, jame išreikšta testatoriaus valia, testamentas pasirašytas), tik jame tiesiogiai nenurodyta jo surašymo vieta. Teismas sprendė, kad testamentą D. J. surašė savo namuose (esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad D. J. asmeniniu testamentu tvirtai išreiškė savo ketinimus ir valią ne tik dėl pasitraukimo iš gyvenimo, laidojimo būdo ir vietos, bet ir dėl palikimo paskirstymo – testamente nurodyta įpėdinė yra būtent pareiškėja, o ne kitas asmuo, galimai tokiu pačiu vardu ir pavarde, tai patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad atlikus rašysenos ekspertizę, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) raštelį rašė ir pasirašė D. J..

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį, apeliantė (suinteresuotas asmuo) E. Š. prašo teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmesti. Nurodė, kad D. J. asmeniniame testamente yra testatoriaus valios išraiškos trūkumų – yra neaišku, ką testatorius palieka savo testamentu, t. y. nenurodo konkretaus turto, daiktų, nėra aiškus testamento turinys, o tai laikytina testatoriaus valios išraiškos trūkumu. Pažymėjo, jog šios aplinkybės įrodo, kad testatoriaus asmeninis testamentas akivaizdžiai nebaigtas, todėl negalioja.

Skųsdamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį, apeliantės (suinteresuoti asmenys) M. N. ir V. R. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad mirusiojo raštelyje yra akivaizdžių trūkumų dėl teksto prasmės – yra neaišku, apie kokią V. R. kalbama; taip pat nėra nurodytas turtas, daiktai; minėtos aplinkybės rodo, kad asmeninis testamentas yra akivaizdžiai nebaigtas, todėl negali būti tinkamai įvykdytas be jo papildymo.

Atsiliepdama į E. Š. atskirąjį skundą, pareiškėja V. R. prašo: 1) atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) priteisti iš apeliantės (suinteresuoto asmens) E. Š. pareiškėjos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodė, kad testatorius aiškiai išreiškė savo valią dėl jam priklausančio viso turto palikimo gyvenimo draugei V. R.; pažymėjo, kad įstatymas nenumato imperatyvo asmeniniame testamente išvardinti testatoriui priklausančius ir paliekamus testamentu konkrečius daiktus; pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka byloje pateiktų įrodymų visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką aiškinant CK 5.30, 5.31 straipsnių normas.

Atsiliepdamos į E. Š. skundą, suinteresuoti asmenys M. N. ir V. R. nurodė, kad skunde pagrįstai teigiama, kad teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai pripažino pomirtinį raštelį asmeniniu testamentu; kad testamentas yra akivaizdžiai nebaigtas, todėl negali būti pripažintas tinkamu. Pažymėjo, kad visiškai palaiko suinteresuoto asmens E. Š. skundą, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjos pareiškimą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliančių (suinteresuotų asmenų) E. Š., M. N. ir V. R. atskirieji skundai atmestini.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos pareiškimas ir patvirtintas D. J. asmeninis testamentas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Remiantis civilinės bylos bei baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad D. J. mirė (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo užregistruotas pranešėjos V. R. pranešimas apie D. J. ketinimą nusižudyti. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo rastas miręs D. J. su šautine žaizda galvoje, šalia jo rastas šaunamasis ginklas, taip pat rastas atsisveikinimo raštelis, kurį prašoma patvirtinti kaip asmeninį testamentą.Testamentas – tai vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių (CK 5.30 straipsnis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).Nagrinėjamu atveju raštelyje, kurį prašoma patvirtinti kaip asmeninį testamentą, nurodyta: „M. J. D. P. noras aš samoniningan pasitraukiu iš šio gyv. noriu buti kremuotas palaidotas salia mamos tecio. Viska kas priklauso man palieku V. R. didziausei savo meilei draugei (duomenys neskelbtini) Parašas“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patikrino, ar šis raštelis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog raštelis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, tik jame tiesiogiai nėra nurodyta šio asmeninio testamento surašymo vieta. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nurodė aplinkybes, kurių pagrindu galima spręsti, jog testamentas buvo surašytas testatoriaus namuose (esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)), tai: testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. testatoriaus mirties dieną; jokių duomenų apie tai, kad testatorius tą dieną buvo kur nors išvykęs byloje nėra; raštelis buvo rastas testatoriaus gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė pateiktą raštelį, nustatė asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus, taip pat įvertino ir jo turinį. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad D. J. tvirtai išreiškė savo ketinimus ir valią ne tik dėl pasitraukimo iš gyvenimo, laidojimo būdo ir vietos, tačiau ir dėl palikimo paskirstymo, todėl atskirųjų skundų teiginiai, kad yra neaiškus asmeninio testamento turinys, yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įstatymo normoje, nustatančioje asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus, nėra imperatyviai nustatyta, kad asmeniniame testamente privalo būti išvardytas konkretus turtas, priklausantis testatoriui, kurį testatorius nutaria palikti paveldėtojui, todėl taip pat atmestini atskirųjų skundų argumentai dėl konkretaus turto ar daiktų nenurodymo D. J. rašytame raštelyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, D. J. raštelyje jo valia išreikšta tiksliai ir aiškiai, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (būtent pareiškėja telefoniniu pranešimu informavo Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apie susidariusią situaciją; ji vyko į testatoriaus gyvenamąją vietą; ji vėliau organizavo jo laidotuves; suinteresuotas asmuo E. R. patvirtino, jog pareiškėją pažinojo kaip D. J. artimą draugę; būtent pareiškėja pateikė dokumentus, priklausiusius mirusiajam, reikalingus rašysenos ekspertizei atlikti) leidžia daryti išvadą, kad testatorius viską, kas priklauso jam nuosavybės teise, paliko V. R.. Atskiruosiuose skunduose taip pat nurodoma, jog asmeninis testamentas yra akivaizdžiai nebaigtas, todėl negali būti tinkamai įvykdytas be jo papildymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad teismui pateiktas D. J. raštelis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus asmeniniam testamentui, atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, jog tyrimui pateiktą (duomenys neskelbtini) raštelį parašė ir pasirašė D. J., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šį asmeninį D. J. testamentą patvirtinti.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliančių (suinteresuotų asmenų) atskirieji skundai atmestini, spręstinas klausimas dėl pareiškėjos V. R. bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėja, atsiliepdama į E. Š. atskirąjį skundą, prašė iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas, liudijantis, kad pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis buvo apskųsta ir kitų suinteresuotų asmenų, t. y. M. N. bei V. R.; į tai, kad apeliančių (suinteresuotų asmenų) suinteresuotumas bylos baigtimi buvo identiškas ir visiškai priešingas pareiškėjos V. R. interesams; į tai, kad apeliančių (suinteresuotų asmenų) atskirieji skundai atmestini, sprendžia, jog pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis priteistinos iš apeliančių (suinteresuotų asmenų) E. Š., M. N. ir V. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis išlaidas advokato pagalbai apmokėti – po 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė