Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. P., atstovaujančios V. P. ir R. P., skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados 2016-04-15 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados tyrėja 2016-04-15 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį, kuriame nurodė, kad tikslinant įvykio aplinkybes, 2016-04-11 buvo apklaustas ŽŪB „A. Ž.“ valdybos pirmininkas V. B., kuris paaiškino, kad 2016-03-23 ryte darbininkai atvyko į žemės sklypą - (duomenys neskelbtini), tikslu išvalyti šulinius. Šuliniai, nors ir yra P. žemėje, tačiau jie priklauso ŽŪB ir yra skirti pastatų aptarnavimui. Patikslino, kad tai nebuvo kasinėjimo darbai, o valymo darbai. Priėmimo perdavimo akte nurodoma, kad buvo perduota vandentiekio trasa, tai būtent ir yra įrenginys, kuriame atliko šulinių valymo darbus. Įvykio vietoje V. B. su P. sutarė, jog po valymo darbų, sekančią dieną viską sutvarkys. Sekančią dieną tai ir buvo padaryta. V. B. nurodė, kad minėtus šulinius išvalyti privalo, nes negali toliau vykdyti bendrovės veiklos. Taip pat nurodė, kad įvykio vietoje buvo ŽŪB „A. Ž.“ darbininkas su traktoriumi, kuris turėjo atlikti šulinių valymo darbus, tačiau L. P. atsistojo priešais važiuojantį traktorių ir neleido toliau vykdyti darbų. Kaip nurodė V. B., darbai buvo nutraukti bei bandyta šnekėtis, tartis dėl tolimesnių darbų atlikimo, tačiau net nesileido į kalbas. Patikino, kad traktoriaus vairuotojas tikrai nevažiavo ant žmonių, o tuo labiau nieko nesužalojo. Ir net negalvojo to daryti bei pats V. B. tokio nurodymo nedavė. Tą dieną buvo numatyta valyti ne vieną, o visus toje žemėje esančius šulinius, susijusius su inžineriniu aptarnavimu. Nurodė, kad konfliktas su P. jau vyksta nuo 2012 metų. Taip pat nurodė, kad visas incidentas užfiksuotas vaizdo įraše. Peržiūrint pareiškėjos L. P. pateiktą vaizdo įrašą nustatė, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta žodinis konfliktas tarp L. P. šeimos narių ir ŽŪB „A. Ž.“ valdybos pirmininko V. B., įraše matyti, kad atvažiuoja traktorius, v/n (duomenys neskelbtini), kuris turėtų atlikti šulinių valymo darbus. Toliau traktoriui važiuoti neleidžia L. P., kuri atsistoja traktoriaus gale. Kai traktoriaus vairuotojas pamato gale stovinčius žmones, šis sustoja ir toliau nebejuda. Traktorius ant žmonių nevažiavo ir nieko nesužalojo. Atliekant prašymo tyrimą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorija priklauso V. P., o pastatai priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)”. Pagal apskrities viršininko sprendimą nustatyta servituto teise kitiems asmenims leisti naudotis 4.10 ha žemės plotu po ūkiniais pastatais. Teisės naudotojai: (duomenys neskelbtini). Teritorijoje įvažiavimo ribos nenustatytos ir plane nėra pažymėtos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis).

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 250 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Iš L. P. skundo matyti, jog ji prašė ŽŪB „A. Ž.“, atstovaujamą valdybos pirmininko V. B. ir antstolį R. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str. už tai, kad ŽŪB „A. Ž.“ be žemės sklypo savininkų sutikimo ir jiems aiškiai prieštaraujant, savavališkai kasinėjo šulinius, o antstolis R. K. fiksavo faktines aplinkybes žemės sklypo teritorijoje, privatiems asmenims prieštaraujant.

ATPK 188 straipsnis numato atsakomybę už savavaldžiavimą, t. y. už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šios veikos kvalifikavimui būtina nustatyti veikos neteisėtumą, t. y., kad asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina ne įstatymo nustatyta tvarka, o savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai.

Pažymėtina, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Iš byloje esančio susitarimo matyti, kad asmenys, kuriems grąžinama žemė sutiko, kad (duomenys neskelbtini). žemėje po nuosavybės teisėmis valdomais pastatais 4,10 ha naudotųsi ŽŪB „A. Ž.“ servituto teise (13 b. l.). Be to, iš 1992-06-01 pagrindinių priemonių priėmimo – perdavimo akto matyti, kad ŽŪB „A. Ž.“ priklauso vandentiekio linija (11-12 b. l.), ką ir nurodė ŽŪB „A. Ž.“ valdybos pirmininkas V. B., kad šuliniai yra P. žemėje, tačiau jie priklauso ŽŪB ir yra skirti pastatų aptarnavimui, todėl ir buvo atliekami valymo darbai (14-15 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis veikė ne savo paties iniciatyva, bet kaip ir nurodė pareiškėja, jį buvo išsikvietę ŽŪB „A. Ž.“ faktinių aplinkybių konstatavimui, todėl jis veikė savo funkcijų apimtyje ir jo veiksmuose savavaldžiavimo požymių nėra. Byloje neginčijamas faktas, kad ŽŪB „A. Ž.“ darbuotojai buvo P. žemėje, tačiau nėra aišku, ar pastarieji galėjo daryti šulinių valymo darbus ar ne, pagal turimą servitutą. Iš pateiktos medžiagos nenustatyta, nei ŽŪB „A. Ž.“ nei antstolio R. K. veiksmuose jokių savavaldžiavimo požymių, kadangi neaiškūs juos siejantys civiliniai santykiai, todėl nėra pagrindo ir pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos jų atžvilgiu pagal ATPK 188 str.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012).

Teismo nuomone, tik nustačius ŽŪB „A. Ž.“ servituto teise naudojamos P. žemės apimties ribas, t.y. civilinio proceso tvarka, būtų galima nustatyti, ar V. P. ir R. P. teisės buvo pažeistos. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, kad buvo padaryta tik turtinė tiek moralinė žala, nes tokio savo teiginio nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių konstatuojama, kad tarp pareiškėjos ir ŽŪB „A. Ž.“ yra susiklostę išimtinai civiliniai santykiai ir šiuo konkrečiu atveju pareiškėja, manydama, kad pažeistos jos atstovaujamųjų teisės, turi teisę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Šiuo metu tarp šalių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių administraciniu savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galimai pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados 2016-04-15 nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais. Be to, nepritartina praktikai, kuomet įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str., teisėjas

nutaria:

L. P., atstovaujančios V. P. ir R. P., skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kuršėnų policijos nuovados 2016-04-15 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.