- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- 2YT-20618-1099/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15296-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ (skolininkė) skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, Estateguru tagatisagent OÜ (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Seltex“ pateikė skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2023 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių Nr. S-23-12-16667.
2. Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro 2023 m. sausio 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto iš pareiškėjos išieškotojai Estateguru tagatisagent OÜ. Paaiškina, kad 2023 m. vasario 15 d. antstolė areštavo pareiškėjai priklausantį, hipotekos kreditorei (išieškotojai) įkeistą turtą – 4 žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas, ginčo žemės sklypai). Nurodo, kad šio turto vertei nustatyti antstolė 2023 m. balandžio 18 d. skyrė ekspertizę; ekspertizės metu nustatyta bendra 1 160 000 Eur turto vertė.
3. Pareiškėja teigia, kad ji nesutiko su nustatyta jai priklausančio turto verte, todėl 2023 m. gegužės 19 d. ji pateikė antstolei motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės ir paprašė paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Pasak pareiškėjos, antstolė tenkino šį prašymą ir 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymu pavedė teismo ekspertui V. S. atlikti pakartotinę pareiškėjai priklausančio turto ekspertizę. Nurodo, kad pakartotinės ekspertizės metu ginčo turtas, vertinant atskirai, buvo įvertintas bendra 1 350 000 Eur suma. Anot pareiškėjos, su šia nustatyta turto verte ji irgi nesutiko ir 2023 m. liepos 25 d. pateikė antstolei prašymą skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau antstolė šio prašymo netenkino.
4. Aiškina, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja gavo antstolės patvarkymą, kuriuo nuspręsta ginčo turtą parduoti iš pirmųjų varžytynių; šį patvarkymą ir patvarkymą, kuriuo antstolė netenkino pareiškėjos prašymo dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, pareiškėja apskundė teismui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi, nes pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties. Taip pat nurodo, kad pirmosios antstolės paskelbtos ginčo turto varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl antstolė 2023 m. rugsėjo 29 d. priėmė patvarkymą dėl ginčo turto pardavimo iš antrųjų varžytynių, kurį pareiškėja ginčija pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų.
5. Pareiškėja savo nesutikimą su pakartotinės ekspertizės metu nustatyta ginčo turto kaina grindžia tuo, kad teismo ekspertas pareiškėjai priklausančius ginčo žemės sklypus vertino kaip atskirus objektus, o antstolės paskelbtose varžytynėse šie žemės sklypai parduodami ne kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, o kaip vienas kompleksas, nors ekspertizės akte ginčo turto, kaip vieno turtinio objekto, kaina nebuvo nustatyta. Šios aplinkybės, pareiškėjos manymu, nulėmė, kad antstolės paskelbtose varžytynėse pareiškėjai priklausantis turtas yra parduodamas žymiai mažesne pradine kaina, nei tikroji šio turto vertė.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja teigia, kad antstolė nevertino, jog pareiškėjos pateiktoje 2020 m. lapkričio 26 d. išvadoje nustatyta, kad ginčo turto vertė yra 2 040 000 Eur, o pats ginčo turtas vertintas kaip vienas turtinis kompleksas. Anot pareiškėjos, visiems žinoma aplinkybė, kad per pastaruosius metus komercinės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypų kaina kilo. Pareiškėjos nuomone, teismo eksperto naudotos standartinės turto verčių zonos neatspindi išskirtinės ginčo turto, kaip vieno komplekso, vietos įtakos šio turto vertei, be to, ekspertas nevertino individualių ginčo turto charakteristikų.
7. Antstolė 2023 m. spalio 18 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8. Antstolė nurodo, kad pareiškėja jau trečią kartą teikia skundą dėl antstolės veiksmų, kuris iš esmės yra grindžiamas analogiškais motyvais; pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ankstesnių, t. y. 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. rugpjūčio 11 d., skundų. Antstolės nuomone, toks procesinis pareiškėjos elgesys kelia pagrįstų abejonių ar pareiškėja nepiktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Taip pat pažymi, kad skundžiamu patvarkymu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo turto vertės nustatymo.
9. Antstolė akcentuoja, kad vykdomojoje byloje buvo skirtos net dvi ekspertizės turto vertei nustatyti; pabrėžia, jog pirmame atliktame vertinime ginčo turtas buvo vertintas kaip vienas turtinis objektas. Nurodo, kad atliekant ginčo turto vertinimą, buvo atsižvelgta į šį turtą identifikuojančias savybes – jo buvimo vietą, pasiekiamumą, infrastruktūrą, komunikacijas, teisinį režimą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymi, kad abiejuose ekspertizės aktuose nustatyta ginčo turto vertė skiriasi nežymiai (pirmos ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra 1 116 000 Eur, antros – 1 350 000 Eur). Pasak antstolės, įvertinusi tai, kad didesnė turto rinkos vertė maksimaliai apsaugo tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, antstolė nusprendė įkainoti ginčo turtą antrosios ekspertizės metu nustatyta didesne kaina.
10. Antstolė taip pat pažymi, kad pareiškėja praleido proceso įstatyme nustatytą terminą prieštaravimams dėl nustatytos turto vertės pateikti. Nurodo, kad patvarkymas dėl turto arešto pakeitimo, kuriuo buvo pakeista ginčo turto vertė, buvo įteiktas pareiškėjai 2023 m. liepos 4 d., o prieštaravimus dėl pakartotinės ekspertizės metu nustatytos ginčo turto vertės pareiškėja pateikė 2023 m. liepos 25 d. kartu su prašymu atnaujinti terminą šiems prieštaravimams pateikti; tokiu būdu pareiškėja gerokai praleido CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 dienų terminą prieštaravimams pateikti.
11. Anot antstolės, tikroji turto rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant jo pradinę pardavimo varžytynėse kainą, bet ir varžytynių metu, kai varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto, nustato tikrąją jo rinkos kainą. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ginčo turto varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl akivaizdu, kad nustatyta ginčo turto rinkos vertė nėra per maža, nes priešingu atveju šis turtas būtų realizuotas iš pirmųjų varžytynių.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. lapkričio 9 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. spalio 19 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo Estateguru tagatisagent OÜ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
14. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos skundo argumentai yra iš esmės analogiški pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. skundų dėl antstolės veiksmų argumentams. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino pareiškėjos prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones šių skundų įvykdymui užtikrinti, o 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. skundus 2023 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17316-1125/2023 atmetė kaip nepagrįstus (atsiliepimo pateikimo metu ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi).
15. Akcentuoja, kad skundžiamu patvarkymu nebuvo nustatyta ginčo turto vertė, o pareiškėja šio patvarkymo neteisėtumą sieja su galimai per maža nustatyta ginčo turto verte. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja teikiamais skundais siekia vilkinti vykdymo procesą. Suinteresuotas asmuo atkartoja antstolės 2023 m. spalio 18 d. patvarkyme išdėstytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju turto vertei nustatyti buvo skirtos net dvi ekspertizės, kad jų metu nustatytos vertės skyrėsi nežymiai; akcentuoja, kad pakartotinė ekspertizė atlikta pareiškėjos prašymu. Taip pat pažymi, kad pareiškėja neskundė antstolės 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymo, kuriuo buvo pavesta atlikti pirmąją ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, įvertinant kiekvieną ginčo žemės sklypą atskiromis vertėmis.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos cituojamas UAB „Newsec valuations“ 2020 m. lapkričio 26 d. turto vertinimas buvo atliktas pareiškėjos užsakymu prieš beveik tris metus, įkeičiant šį turtą suinteresuoto asmens naudai, todėl šio vertinimo pagrindu negali būti sprendžiama dėl esamos ginčo turto vertės. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad jo prašymu antstolė ginčo turtą varžytynėse nutarė parduoti kaip bendrą visų keturių sklypų kompleksą, taigi, turtas buvo parduodamas tokiu būdu, kuris, anot pareiškėjos, atskleidžia tikrąją turto rinkos vertę, kas sąlygoja išvadą, jog nustatyta ginčo turto vertė nėra per maža.
17. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad vykdymo procese neįvyko nei pirmosios, nei antrosios ginčo turto varžytynės, nes neatsirado norinčių jose dalyvauti, todėl negalima daryti išvados, jog vykdymo procese nustatyta ginčo turto kaina yra per maža, nes priešingu atveju ginčo turtas būtų parduotas varžytynėse. Taip pat nurodo, kad pareiškėja turėjo galimybę siūlyti ginčo turto pirkėją, tačiau to nepadarė. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos skundas yra grindžiamas vien deklaratyviais samprotavimais, nepateikiant įrodymų, kad ginčo turto vertė yra didesnė nei antstolės nustatyta, taip pat nėra jokių duomenų, jog antstolė būtų netinkamai organizavusi antrąsias ginčo turto varžytynes, todėl tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
18. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
19. Iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0012/23/00242 pagal Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto išduotą 2023 m. sausio 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 561 dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto iš skolininkės UAB „Seltex“ išieškotojos Estateguru tagatisagent OÜ naudai; išieškoma suma – 973 510,88 Eur skola ir 29 652,60 Eur palūkanos. Vykdomojoje byloje yra išieškoma iš pareiškėjai (skolininkei) priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
20. Antstolė 2023 m. balandžio 18 d. patvarkymu paskyrė ginčo turto ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „Newsec valuations“, kuri 2023 m. gegužės 10 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodė, kad ginčo turto rinkos vertė yra 1 160 000 Eur, iš kurių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 380 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 212 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 208 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 360 000 Eur. Pareiškėjai pateikus prieštaravimus dėl nustatytos ginčo turto vertės, antstolė 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-23-12-8904 paskyrė pakartotinę ginčo turto ekspertizę ir pavedė ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui V. S..
21. Turto vertintojas V. S. surašė 2023 m. birželio 29 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VS-2023/06-3, kuriame nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 443 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 246 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 242 000 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 419 000 Eur. Remdamasi antrosios turto vertinimo ekspertizės metu nustatyta bendra ginčo turto verte (1 350 000 Eur), antstolė 2023 m. liepos 4 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto pakeitimo Nr. S-23-12-11246, be kita ko, nustatydama ginčo turto bendrą 1 350 000 Eur vertę.
22. Pareiškėja 2023 m. liepos 25 d. pateikė antstolei prašymą dėl termino atnaujinimo motyvuotiems prieštaravimams pateikti ir prašymą paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurio antstolė netenkino 2023 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-23-12-12381. Pareiškėja pateikė skundą dėl šio antstolės patvarkymo ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. antstolės patvarkymo, kuriuo nutarta parduoti ginčo turtą iš pirmųjų varžytynių kaip vieną turtinį kompleksą, pradinę parduodamo turto kainą nustatyti 1 080 000 Eur. Pareiškėjos skundo antstolė netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-17316-1125/2023, pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas. Civilinėje byloje Nr. 2YT-17316-1125/2023 priimta teismo nutartis šios nutarties priėmimo metu nėra įsiteisėjusi, nes pareiškėja dėl jos pateikė atskirąjį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo.
23. Antstolės paskelbtos pirmosios ginčo turto varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl 2023 m. rugsėjo 8 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl neįvykusių pirmųjų varžytynių Nr. S-23-12-15127, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlė išieškotojai perimti ginčo turtą už varžytynėse parduodamą pradinę kainą. Išieškotoja neišreiškė pageidavimo perimti varžytynėse neparduotą turtą, todėl 2023 m. rugsėjo 29 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių Nr. S-23-12-16667, kuriuo skyrė ginčo turto antrąsias varžytynes, nustatė, kad jų pradžia 2023 m. rugsėjo 29 d. 13:29:14 val., o planuojama pabaiga – 2023 m. spalio 30 d. 13:29:59 val., pradinė turto pardavimo šiose varžytynėse kaina – 810 000 Eur. Pareiškėja skundžia šį antstolės patvarkymą.
24. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
25. Varžytynių skelbimo, vykdymo, turto perdavimo iš varžytynių tvarka, atvejai, kai varžytynės pripažįstamo neįvykusiomis ir jų pripažinimo neįvykusiomis teisinės pasekmės reglamentuotos CPK XLIX skyriuje. CPK 694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija 2 000 Eur, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 30 000 Eur, realizuojamas parduodant iš varžytynių. CPK 694 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu.
26. Pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Vadovaujantis CPK 721 straipsnio 1 dalimi, jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, ginčydama antstolės priimtą patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, nenurodo motyvų, pagrindžiančių, kodėl šis patvarkymas yra neteisėtas (pvz., kad antstolė nesilaikė CPK 722 straipsnyje nurodytos varžytynių paskelbimo tvarkos), o antstolės veiksmų neteisėtumą sieja išskirtinai su antstolės nustatyta ginčo turto verte. Taigi, pareiškėjos nurodyti argumentai dėl antstolės veiksmų galimo neteisėtumo nėra susiję su pareiškėjos skundžiamu patvarkymu, nes skundžiamame patvarkyme antstolė nenustatinėjo ginčo turto rinkos vertės, o tik pritaikė CPK 722 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad antrose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 60 procentų nuo nustatytos ginčo turto kainos.
28. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-17316-1125/2023, pareiškėjos skundas dėl antstolės nustatytos ginčo turto vertės buvo atmestas kaip nepagrįstas. Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad „<...> Skolininkė nustatytos vertės nepagrįstumą iš esmės įrodinėja 2020 m. lapkričio 26 d. atlikto UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo metu nustatyta verte, kuri šiai dienai nėra aktuali, taip pat nekilnojamojo turto vertintojo D. B., kuris vertino turtą 2020 m., pateikta iš esmės bendro pobūdžio informacija apie individualių charakteristikų vertinimo būtinumą. Nors pareiškėja tvirtina, kad kompleksiškai įvertinus nekilnojamąjį turtą, turto vertė būtų didesnė, tačiau jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, įrodymų, patvirtinančių galimą didesnę turto kainą, nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad visas turtas galėjo būti įvertintas didesne kaina. Be to, įkeistas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas kaip keturi atskiri žemės sklypai, t. y. padalintas į atskirus objektus, objektai pagrįstai buvo įvertinti kiekvienas atskirai, o gavus išieškotojos prašymą parduoti visą turtą kaip kompleksą, varžytynės jau buvo paskelbtos dėl viso nekilnojamojo turto bendrai. Juolab, sutiktina su antstolės teiginiais, kad parduodant žemės sklypus po vieną priverstinis turto realizavimas, tikėtina, galėtų pernelyg užsitęsti, kas neatitiktų vykdymo proceso ekonomiškumo principo. Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, teismo eksperto V. S. atliktas turto vertinimo ekspertizės aktas yra išsamus, su pridėtomis pilnomis visų objektų foto nuotraukomis. Vertinimas buvo atliktas remiantis lyginamuoju metodu parenkant pakankamai panašius lyginamuosius objektus. Nušalinimai ekspertui nebuvo pareikšti <...>“.
29. Teismas neturi pagrindo kitaip vertinti antstolės veiksmų teisėtumą nustatant ginčo turto vertę (nors nurodyta nutartis šiuo metu ir nėra įsiteisėjusi). Sutiktina su antstolės ir suinteresuoto asmens atsiliepimuose dėstomais argumentais, kad pareiškėja savo nesutikimą su nustatyta turto verte grindžia pasvarstymais ir bendro pobūdžio teiginiais, bei nenurodo, kokių konkrečių ginčo turtą apibūdinančių savybių nevertino/netinkamai vertino turto vertę nustatinėjęs ekspertas.
30. Taip pat pažymėtina, kad antstolis nustato tik pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą, o varžytynes laimi asmuo, pasiūlęs didžiausią turto kainą, taigi, tikrąją turto kainą nulemia jo paklausa. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.
31. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan.
32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ginčo turto varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad dėl tos pačios priežasties neįvyko ir antrosios ginčo turto varžytynes. Teismui patikrinus suinteresuoto asmens nurodytą teiginį, nustatyta, kad iš tikrųjų antrosios ginčo turto varžytynės taip pat neįvyko dėl to, kad jose niekas nedalyvavo (https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=278891&number=250670). Minėta aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina, kad antstolės vykdymo procese nustatyta ginčo turto kaina nėra per maža, nes esant per mažai ginčo turto kainai, rinkos dalyvių susidomėjimas ginčo turtu būtų didesnis.
33. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
34. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Daiva Milevičienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ skundo dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.