Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui D. A., tretieji asmenys antstolis M. P., notarė I. J. dėl teisės gauti paveldėjimo liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus (DOK-15762) laikė, kad ieškovas jam nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Ieškovas atskiruoju skundu (2025-02-11 DOK-17797) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1 Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko.

7.2 Iš teismui pateikto Testamentų registro išrašo matyti, kad be D. A. (įpėdinio pagal įstatymą) daugiau niekas nesikreipė dėl A. J. B. palikimo priėmimo. Akivaizdu, jog net jei ir yra kitų asmenų, turėjusių teisę priimti A. J. B. palikimą, jie teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo iki šiol nesikreipė, t. y. neišreiškė valios priimti A. J. B. palikimą - į paveldėjimo santykius neįstojo. Teisės aktai neįpareigoja paveldėtojo (šiuo atveju – tuo pačiu ir ieškovo), norinčio priimti palikimą, prieš tai identifikuoti visus galimus paveldėtojus ir juos informuoti apie jų teises, tuo labiau – versti juos atlikti veiksmus, siekiant priimti palikimą.

7.3 Kasacinio teismo suformuota praktika nurodo, kad, esant situacijai, kai asmuo turi neįvykdytų turtinių prievolių ir įgyja teisę į palikimą, jo pareiga priimti palikimą bei sąžiningai elgtis kreditoriaus atžvilgiu yra svarbesnė, nei jo santykis su palikėju, turtu bei kitais paveldėtojais (Panevėžio apygardos teismo 2023-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-97-755/2023).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Apelianto teigimu, iš teismui pateikto Testamentų registro išrašo matyti, kad be D. A. (įpėdinio pagal įstatymą) daugiau niekas nesikreipė dėl A. J. B. palikimo priėmimo, neišreiškė valios priimti palikimą ir paveldėjimo teisinių santykius neįstojo. Teisės aktai neįpareigoja paveldėtojo (šiuo atveju – tuo pačiu ir ieškovo), norinčio priimti palikimą, prieš tai identifikuoti visus galimus paveldėtojus ir juos informuoti apie jų teises, tuo labiau – versti juos atlikti veiksmus, siekiant priimti palikimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodomais apelianto argumentais.

11. Ieškovui trimis Kauno apylinkės teismo sprendimais už akių priteistos atitinkamos pinigų sumos iš D. A. (CBP-1763 priedai). Minėti sprendimai pateikti vykdyti antstoliui M. P. (CBP-1763 priedas). Antstoliui vykdant išieškojimą paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) mirė D. A. motina A. J. B. Kauno m. 11 notarų biuras pateikė duomenis, kad po A. J. B. mirties dėl paveldėjimo 2018 m. kovo 7 d. kreipėsi vienintelis paveldėtojas D. A., tačiau jis nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo; paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, paveldėjimo byla neužbaigta.

12. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog palikimui priimti reikalingi veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju – per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) A. J. B. mirties momento (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

13. Trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo baigėsi 2018 m. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš teismui pateikto Testamentų registro 2025 m. sausio 22 d. išrašo (CBP-1763 priedas), be D. A. (įpėdinio pagal įstatymą) daugiau niekas nesikreipė dėl A. J. B. palikimo priėmimo.

14. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2007- 11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; Panevėžio apygardos teismo 2023-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-97-755/2023). Nagrinėjamu atveju Testamentų registro 2025 m. sausio 22 d. išrašas patvirtina, kad dėl palikimo priėmimo 2018 m. kovo 7 d. kreipėsi tik paveldėtojas D. A., kitų pretendentų į palikimą neatsirado.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į palikimo atsiradimo momentą (2018-(duomenys neskelbtini)) ir terminą, iki kada įpėdiniai galėjo pateikti pareiškimus dėl palikimo priėmimo (2018-(duomenys neskelbtini)) bei Testamentų registro 2025 m. sausio 22 d. suformuotus duomenis, kad dėl palikimo priėmimo 2018 m. kovo 7 d. kreipėsi tik paveldėtojas D. A., pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti pažymą apie palikėjos šeimos sudėtį ir, esant kitų įpėdinių, tikslinti ieškinį, juos, kaip galimus palikimo priėmėjus, nurodant trečiaisiais asmenimis, yra perteklinis ir ribojantis ieškovui įgyvendinti savo teises.

16. Atsakovas neįregistruoja nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, todėl ieškojimas negali būti nukreiptas į šį turtą. Antstolis M. P. nustatęs, kad skolininkas neturi pajamų, nedirba, registruoto turto neturi, šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje bei atsižvelgiant į tai, kad skolininkui paveldėjimo būdu priklauso nekilnojamas turtas, į kurį skolininkas savo nuosavybės teisės neregistruoja ir neišviešina, kad skolininkas piktnaudžiauja savo teise ir apsunkina skolų išieškojimą, 2025 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-25-123-2004 pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl skolininko įpareigojimo užbaigti paveldėjimo procedūrą, įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui ir kitiems skolininko kreditoriams nėra galimybės išieškojimą pagal vykdomuosius raštus nukreipti į atsakovo paveldėtą turtą, nes atsakovas, priėmęs palikimą, nesikreipdamas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str.), kurio pagrindu galėtų įregistruoti nuosavybės teises į mirusio turtą, užkerta kelią realiai įvykdyti išieškojimą, taip pažeisdamas ieškovo, kaip išieškotojo ir kreditoriaus, interesus.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Šie trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pareiškimo priėmimo klausimo nagrinėjimas yra priskiriamas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.