Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. gynėjo advokato Arvydo Penelio ir nukentėjusios L. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 2 metams bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 9 punktu, atidėtas vieneriems metams, įpareigojant T. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose bei nesilankyti vietose kuriuose būna nukentėjusioji t.y. jos darbo vietoje (dabartinė darbo vieta – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), P.), gyvenamojoje vietoje (dabartinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), P.), šalia gyvenamosios vietos, neieškoti ryšių ir nebendrauti su nukentėjusiąja L. Š..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1. T. D. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. 10 d. iki lapkričio 20 d., Panevėžyje, sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją L. Š. ir ją terorizavo, o būtent : 1) 2017 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 21.15 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje esančioje elektros skydinėje nukirpdamas du laidus ir taip atjungęs elektrą nukentėjusiosios L. Š. bute Nr. (duomenys neskelbtini), baugino L. Š., sukeldamas jai nesaugumo jausmą namuose; 2) 2017 m. lapkričio 12 d., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, apie 20 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp (duomenys neskelbtini) ir Nr. 6 pastatų, automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavęs prie šuniuką vedžiojančios L. Š., grasino ją nužudyti pasakydamas žodžius: ,,suknežinsiu tavo galvą taip, kad tavęs iš dantų nuotraukos neatpažins”; 3) 2017 m. lapkričio 13 d., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 15.23 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakydamas žodžius: „susirask, susirink iš namų kur narkotikai yra nes žinok aš tau pažadu šiandien kratą padarys namuose“, taip baugino L. Š., sukeldamas jai nesaugumo jausmą namuose; 4) 2017 m. lapkričio 16 d., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 11.07 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakydamas žodžius: ,,patirsi viešą pažeminimą, patirsi persekiojimą nemano (necenzūrinis žodis), aš tau tą pažadu“, „sunaikinsiu aš tave, pamatysi“, „aš tik pareguliuosiu eismą telefonu“, „narkomanų rajonas, dustininkų (necenzūrinis žodis) ko gali atsitikti. Tamsus paros metas dabar (necenzūrinis žodis) visko atsitinka“, „ padėsiu sureguliuot, aš tau viską padėsiu“, „tu skrisi iš to darbo“ grasino nužudyti L. Š.; 5) 2017 m. lapkričio 16 d., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 11.13 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakydamas žodžius: ,,aš savo likusį gyvenimą paskirsiu tau ir tavo tobulai šeimai“, ,,tu man dar nebaigtas etapas….aš su tavim pažaisiu, kad tu gyvenime daugiau nieko nebenorėsi“, „ žinok rimtai (necenzūrinis žodis) į dantis, tada nuvarysi parašysi pareiškimą, nepamiršk išsiimti apdukcijos“, „ dabar tu man esi nulis, tu man esi tik (necenzūrinis žodis) taikinys kurį reikia sunaikint ir sulygint“, „tu nori ramybės, svajok. Gali bėgt į užsienį, kur nori, nepasislėpsi niekur“ grasino nužudyti L. Š.; 6) 2017 m. lapkričio 17 d., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 14.02 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakydamas žodžius: „aš tau narkotikų pakišiu, aš tau pakaišiosiu kur tu norėsi“, taip baugino L. Š., sukeldamas jai nesaugumo jausmą namuose ir darbe; 7) 2017 m. lapkričio 18 d., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 12.43 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakydamas žodžius : ,,nepergyvenk aš tavęs suka nepaliesiu kaip tu sakai fiziškai.… aš tavęs nepaliesiu piršteliu, tu pati gyveni geram rajone“, „maža kas gyvenime gali nutikti, narkomanų pilna“, „kai grąžinsi suka tai kas mano, ką (necenzūriniai žodžiai), tada aš tau duosiu ramybę“, „neprisaugos tavęs visą gyvenimą girdi, neprisaugos“ „koncofkė aš pažadu labai paprasta“, „tu vaikščiosi sakau pamatysi kai (necenzūrinis žodis) kelnes“, grasino sužaloti L. Š.; 8) 2017 m. lapkričio 20 d., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 19.41 val., paskambinęs L. Š. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakydamas žodžius: „aš tau pasakiau tu už juos atsiimsi, klausyk (necenzūrinis žodis) išsivalyk tas (necenzūrinis žodis) ausis. Už kiekvieną tą (necenzūrinis žodis) pareiškimą tu tik pati sau darai (necenzūrinis žodis), darai (necenzūriniai žodžiai)“, „ aš tave pelnytai nudaušiu teisme tiesiogine to žodžio prasme“, „tavo nervai neatlaikys aš tau tą žinok pažadu. Tu patikėk manim“, „aš turiu nupirkęs 60 vienetų du padėklai kuriuos aš tau ant galvos užversiu kai tik kada nors sutiksiu“, „po devynių išeisi užvošiu aš tau ant galvos prie tavo darbo. Padabosiu ir užvošiu ant galvos“, „tu nor, kad jie tau sudužtų ar tau apipilt kibiru ant galvos“, „60 vienetų taip du kibiriukai bus išsimaudysi. aš tau pažadu. Jeigu ne aš spėsiu tai kitą dieną tai tikrai aš tave apipilsiu“, „tu griūsi ant žemės“, „supranti, kad aš tave charoče ant žemės (necenzūrinis žodis) paguldysiu“, grasino sužaloti L. Š..

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. D. gynėjas advokatas A. P. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti T. D. išteisinamąjį nuosprendį.

2.1 Apeliaciniame skunde cituojamas skundžiamas nuosprendis, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir nurodoma, kad T. D. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, o teismo išvados, kad jo ginamojo kaltė įrodyta, paremtos prielaidomis. Iš nuosprendyje išdėstytų įrodymų galima tik numanyti, kad T. D. padarė jam inkriminuotą veiką. Pvz. liudytojos I. O. D. parodymai patvirtina, kad ji T. D. buvo davusi raktelius nuo elektros skydinės, tačiau tokie įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis sugadino nukentėjusios buto elektros laidus. Be to, tokie veiksmai neatskleistų BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos subjektyvinės pusės, nes nėra nustatyta, kad kažkam atjungus elektrą nukentėjusios bute, būtų siekiama ją bauginti, tuo labiau, kad to siekė T. D..

2.2 Teismo išvados, kad T. D. grasino nukentėjusiajai su ja susidoroti 2017-11-12 ir tuo ją baugino, taip pat nepagrįstos. Vien nukentėjusios parodymai rodo, kad apeliantas neturėjo tikslo ją įbauginti, o priekaištavo dėl to, kad buvo apkaltintas laidų elektros skydinėje nukirpimu, t.y. tarp jų kilo asmeninio pobūdžio ginčas. Gal toks priekaištavimas nukentėjusiajai nebuvo malonus, tačiau šis epizodas akivaizdžiai prasilenkia su BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytais požymiais. Be to, nukentėjusios parodymai šioje vietoje buvo nenuoseklūs. Teisminio nagrinėjimo metu ji teigė, kad T. D. grasino jai „suknežinti galvą, kad niekas iš dantų nepažintų“, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jai buvo grasinta „nutėkšti ant asfalto, užbetonuoti gyvą“. Remtis tokiais prieštaringais nukentėjusios parodymais, kurių visiškai nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra pagrindo.

2.3 Dėl nukentėjusios pateiktų garso įrašų, kuriuose užfiksuoti nuteistojo žodžiai, kuriais tariamai buvo grasinta, apeliantas pažymi, kad teismas iš visų nuteistojo ir nukentėjusios ilgų pokalbių turinio selektyviai atrinko tam tikrus nemalonius nukentėjusiai apelianto žodžius ar frazes nevertindamas jų bendrame pokalbių kontekste. Teismas perrašė juos į nuosprendį neįvertinęs tų žodžių ir veiksmų pavojingumo ir realumo, neatsižvelgdamas į šalių tuometinius tarpusavio santykius ir išorines įvykio aplinkybes. Klausant pokalbių turinio akivaizdu, kad nukentėjusioji bendraudama su nuteistuoju visiškai nesibaimino, juokėsi iš nuteistojo, pokalbių neignoravo ir pan. Pastebi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiai dar gyvenant su T. D., jos atžvilgiu nebuvo smurtauta ar grasinta tą padaryti, todėl aktualiu atveju T. D. išsakyti žodžiai nereiškė realaus grasinimo ką nors padaryti nukentėjusios sveikatai ar gyvybei, jie neatitinka sisteminio bauginimo, kaip nusikalstamos veikos požymių, nes išsakyti žodžiai buvo emocijų ir pykčio išraiška dėl nukentėjusios policijai parašytų pareiškimų kaltinant T. D. laidų nukirpimu, kiaušinių mėtymu, skysčių į durų spyną pylimu ir kt., kurie, be kita ko, nebuvo įrodyti. Apelianto nuomone, aptarti telefoniniai pokalbiai turi būti traktuotini kaip atsitiktiniai veiksmai, esant įtampai dėl įvykusio išsiskyrimo, turto dalybų ir kt. tokiu būdu byloje nepakanka įrodymų, kad T. D. naudodamas psichinę prievartą sistemingai siekė bauginti nukentėjusią.

2.4 Apelianto manymu, atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis iš esmės grindžiamas iš nukentėjusios paimtų garso įrašų atskirų žodžių ir frazių turiniu, nevertinant jų bendrame pokalbio kontekste, būtina skirti lingvistinę ekspertizę, kurios metu būtų atsakyta į prie skundo pridedamus klausimus apie žodžių reikšmę bendruose pokalbių kontekstuose.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. Š. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalį dėl T. D. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Prašo panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, arba atidėti bausmės vykdymą maksimaliam 3 metų terminui.

3.1 Mano, kad minimalus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas nepadės pasiekti bausmės tikslų, teisingumo principų bei neužtikrins jos kaip nukentėjusios teisių ir interesų apsaugos. Teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, į tai, kad praeityje jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau T. D. savo netinkamo elgesio nepakeitė ir vėl nusikalto, kas rodo, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymu užkirsti kelią tolesnių veikų darymui, neįmanoma.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusios atstovas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliantas advokatas A. P. ginčija nuteistojo T. D. kaltę, tvirtindamas, kad jo ginamasis nuteistas nepagrįstai, remiantis prielaidomis, T. D. nukentėjusiajai L. Š. išsakyti žodžiai neatitinka sisteminio bauginimo, kaip nusikalstamos veikos požymių, nes jie išsakyti vadovaujantis emocijomis ir pykčiu dėl nukentėjusios policijai parašytų pareiškimų kaltinant T. D. nebūtų nusikaltimų padarymu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrindė išvadas dėl T. D. kaltės, įrodymų pakankamumo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal kaltinime inkriminuotas veikas.

8. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

8.1 Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (pvz. LAT nutartis Nr. 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką.

8.2 Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (pvz. LAT nutartys Nr. 2K-542/2011, 2K-341/2010, 2K-94/2013 ir kt.).

8.3 Tuo tarpu sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (pvz. LAT nutartys Nr. 2K-542/2011, 2K-198/2013).

9. Nagrinėjamoje byloje T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją L. Š. ir ją terorizavo grasindamas sužaloti.

10. Nors apeliantas teigia, kad T. D. kaltė įrodyta remiantis tik prielaidomis, tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusios L. Š., liudytojų D. Š., S. Š., V. V., G. V., H. P. parodymai, pagarsinti I. O. D. parodymai, garso įrašų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytine bylos medžiaga, visiškai įrodo T. D. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste ir jie visiškai patvirtina T. D. inkriminuotą sistemingą, nuo 2017 m. lapkričio mėn. 10 d. iki lapkričio 20 d. vykdytą psichinės prievartos naudojimą ir L. Š. terorizavimą.

11.1 Tokius nukentėjusios parodymus apie jos atžvilgiu T. D. atliekamus neteisėtus veiksmus visiškai patvirtina jos tėvų parodymai, kad dukra po išsiskyrimo su draugu nuolat kentė jo grasinimus sužaloti ir nužudyti, pažeminimą, bauginimus, dėl ko dukra buvo įbaiminta tiek, kad jiems teko ją lydėti į darbą ir po jo namo; bendradarbės V. V. parodymai, kad T. D., skambindamas į darbą, įsakmiai reikalaudavo pakviesti Laurą, kuri vėliau pasakodavo apie jos atžvilgiu išsakomus grasinimus, kad T. D. bute nukirpdamas laidus atjungė elektrą, kurią sutvarkė jos (liudytojos) vyras; taip pat nukentėjusios darbdavio H. P. parodymai, kad T. D. skambino ir jam, pranešdamas, kad L. Š. darbe vagia ir prekiauja narkotikais.

11.2 Tai, kad, nukirpdamas namo koridoriuje esančioje elektros skydinėje laidus, elektrą nukentėjusios bute atjungė būtent nuteistasis, patvirtina ne tik nukentėjusios parodymai apie patį elektros atjungimo faktą ir G. V., sutvarkiusio gedimą, parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos I. O. D. parodymai, kurie buvo pagarsinti nagrinėjant bylą apylinkės teisme, kad būtent tą dieną, kai nukentėjusioji grįžusi po darbo rado atjungtą elektrą, dienos metus T. D. buvo pasiskolinęs elektros skydinės raktus, žadėdamas kažką ten tvarkyti ir, skydinę atrakinęs, raktą jai iš karto gražino, pasakęs, kad spyną užspaus. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad po šių nuteistojo veiksmų elektros skydinės spyna nebuvo sugadinta - nukentėjusioji jos atrakinimui ir elektros laidų tvarkymui raktą vėl skolinosi iš kaimynės, todėl akivaizdu, kad kiti asmenys skydinės atidarę nebuvo ir laidų nukirpti negalėjo, todėl apelianto teiginiai, kad nuteistojo kaltė dėl laidų sugadinimo įrodyta remiantis prielaidomis, nepagrįsti.

11.3 Apelianto ginamojo kaltę visiškai patvirtina ir byloje esančių garso įrašų – pokalbių tarp nuteistojo ir nukentėjusios, kurių autentiškumo nei nuteistasis, nei apeliantas neginčija, turinys, iš kurio matyti, kad vienu atveju nuteistojo psichinė prievarta nukentėjusios atžvilgiu reiškėsi tiesioginiais grasinimais atimti gyvybę ar sutrikdyti sveikatą (grasinimas suknežinti galvą, pasamdyti tam narkomanus, sunaikinti, paguldyti ant žemės, kartu nurodant, kad rastų ją ir persekiotų net užsienyje), kitu atveju – dviprasmiškais įspėjimais apie neva gręsiantį pavojų (kad aplink pilna narkomanų, neramus rajonas, kad skirs likusį gyvenimą jos tobulai šeimai, kad pakiš narkotikų, persekios, kol išvarys iš proto), trečiu atveju – bauginančios atmosferos kūrimu (persekiojimas, įžeidinėjimai, tyčiojamasis, elektros bute atjungimas, melagingi pranešimai darbdaviui neva nukentėjusioji vagia iš darbovietės ir platina narkotikus, piktdžiūgavimas, kad ją ir mamą atleis iš darbo ir t. t.).

11.4 Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais T. D. siekė sąmoningai sudaryti su juo išsiskyrusiai nukentėjusiajai baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Toks elgesys negali būti traktuotinas kaip supykusio žmogaus emocijų išraiška ir atitinkamų žodžių išsakymas reiškiant nepasitenkinimą, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nes tokie veiksmai pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Veikos pavojingumą šiuo atveju rodo ir tai, kad į nagrinėjamą situaciją buvo įtraukta ir daugiau asmenų – nukentėjusios darbdavys H. P., kuriam nuteistasis teigė, kad L. Š. darbe platina narkotikus ir vagia pinigus, jos mama, kuriai T. D. skambindamas taip pat grasino, kad ji bus atleista iš darbo, bei nukentėjusios kolegė V. V., kuriai atsiliepus į T. D. skambučius pakeltu tonu buvo reikalaujama pakviesti L. Š.. Tokiu būdu veiksmai, kuriais T. D. baugino L. Š., nustatyti įvertinus tiek nukentėjusios L. Š. parodymus, tiek paminėtus liudytojų parodymus, kuriuos teismas pripažino nuosekliais, neprieštaringais ir argumentuotais. Besitęsiantys bauginimo veiksmai buvo ne pavieniai, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai. Nuteistasis, sistemingai baugindamas L. Š., akivaizdžiai veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai baimę ir būtent tokios nukentėjusiosios ilgalaikės būsenos siekė. Dėl to atmestini skundo teiginiai, kad išsakytais žodžiais T. D. nesiekė bauginti nukentėjusios, o tik norėjo išreikšti savo nepasitenkinimą dėl jos veiksmų.

12. Atmestini skundo teiginiai ir kad T. D. kaltė grindžiama tik iš nukentėjusios paimtų garso įrašų atskirų žodžių ir frazių turiniu, nevertinant jų bendrame pokalbio kontekste, nes iš jų turinio akivaizdu, kad T. D. bendraudamas su nukentėjusiąja ją baugino ir terorizavo nepertraukiamai visų užfiksuotų pokalbių metu. Akivaizdu ir tai, kad nukentėjusioji L. Š., bendraudama su T. D., stengėsi jo nesuerzinti ir neiššaukti dar didesnės agresijos, todėl skundo argumentai, kad ji bendraudama juokėsi ir visiškai nebijojo, visiškai nepagrįsti, todėl atmetami.

13. Tokiu būdu, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą, nuosprendyje išdėstyti motyvai visiškai atitinka faktines aplinkybes, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto ir daro išvadą, kad T. D. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaltu pripažintas visiškai pagrįstai.

14. Pripažinęs T. D. kaltu, apylinkės teismas paskyrė nuteistajam vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir šios bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidėjo 1 metams, skirdamas įpareigojimus.

14.1 Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo panaikinti T. D. taikomą bausmės vykdymo atidėjimą, arba nustatyti maksimalų 3 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą argumentuodama, kad teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas nepadės pasiekti bausmės tikslų, teisingumo principo įgyvendinimo ir neužtikrins jos kaip nukentėjusios teisių ir interesų apsaugos.

14.2 BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jei nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14.3 Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad T. D. yra jauno amžiaus, dirba, ankstesnėje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi kreditinių ir sutartinių įsipareigojimų, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskirtos bausmės vykdymą atidedant, tuo pačiu išsaugant jo teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant galimybę taisytis.

14.4 Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje nurodytus argumentus, tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuteistajam nustatytas įstatymo nustatytas minimalus, 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas, neatitinka bausmės vykdymo atidėjimo instituto esmės.

14.5 Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuosprendžio įgyvendinimo procesą sudaro nuteistajam skirtų įpareigojimų per teismo nustatytą laiką vykdymas ir to kontrolė ir jo elgesio priežiūra per bausmės vykdymo atidėjimo terminą, todėl būtina įvertinti, ar ši kontrolė bus efektyvi ir ar per nustatytą terminą bus pasiekti bausmės tikslai.

14.6 T. D. nuosprendžiu atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirtos pareigos nesilankyti vietose, kuriose būna nukentėjusioji bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, kolegijos nuomone, bus pasiekta bausmės paskirtis apriboti T. D. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau pirmos instancijos teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, kad būtų pasiekti šis ir kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, atsižvelgiant į tai, kad šis T. D. padarytas apysunkis nusikaltimas yra tyčinis, viso proceso metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir savo elgesio nevertino kritiškai, taip pat į T. D. asmenybę – nors jis laikomas neteistu (teistumai išnykę), tačiau praeityje taip pat buvo teistas ir už tyčinių nusikaltimų padarymą, yra baustas administracine tvarka, yra aiškiai per trumpas.

14.7 Kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju T. D. taikytinas maksimalus BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas – trejiems metams, t. y. toks, kokio skundu prašo nukentėjusioji. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios L. Š. atstovas advokatas R. Vaitekūnas pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios patirtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas ir pateikė 2019-01-21 sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad L. Š. advokatui sumokėjo 500 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

15.1 Atsižvelgiant į tai, kad advokatas R. Vaitekūnas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nedalyvavo, jis, ruošdamasis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, turėjo susipažinti su visa bylos medžiaga, kurią sudaro 3 tomai, padėjo nukentėjusiajai surašyti apeliacinį skundą, kuris iš esmės yra pagrįstas ir tenkinamas, apeliacinės instancijos teisme, kur įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, dalyvavo baigiamosiose kalbose, nukentėjusios sumokėta atstovui suma už jai suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje yra pagrįsta, protinga, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas tenkinamas visa apimtimi (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir T. D. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą padidinti iki 3 metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo T. D. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš T. D. nukentėjusiajai L. Š. 500 eurų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.