- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1354-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18325-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti antstolio R. V. žinioje esančias vykdomąsias bylas Nr. 0179/18/01301, Nr. 0179/18/01300, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01296, kuriose vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos turto – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 5142,95 kv. m, bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5424 ha, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio R. V. 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą paskelbti pirmąsias varžytines Nr. 186240 neįvykusiomis, panaikinti patvarkymą paskelbti pirmąsias pakartotines varžytines Nr. 191096, panaikinti 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą Nr. S-20-179-19467 paskelbti pirmąsias pakartotines varžytines Nr. 191096 neįvykusiomis, uždrausti antstoliui R. V. perduoti išieškotojai akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, kitiems prie išieškojimo prisijungusiems išieškotojams neparduotą iš pirmųjų pakartotinių varžytinių pareiškėjos turtą – prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vertinimu, antstolis R. V. neteisėtai paskelbė pirmąsias varžytines Nr. 186240 neįvykusiomis. Prašomose sustabdyti vykdomosiose bylose antstolis 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. S-20-179-4585 paskelbė pareiškėjos turto pirmąsias varžytines, kurios vyko nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės: tenkino pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio R. V. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. S-20-179-4585, kuriuo antstolis paskelbė pirmąsias turto varžytines. Pareiškėjos nuomone, visi antstolio atlikti procesiniai veiksmai, kuriais buvo taikytos panaikinto antstolio patvarkymo dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis pasekmės, yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Tam, jog nebūtų įgyvendinti antstolio neteisėti patvarkymai, vykdomosios bylos turi būti sustabdytos. Pareiškėja nurodė, jog po minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo antstolis tęsė neteisėtus vykdymo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimų ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar kad bus pažeisti pareiškėjos interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
5. Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog skundžiamas antstolio R. V. patvarkymas paskelbti pirmąsias pakartotines varžytines neįvykusiomis ir pasiūlyti perimti iš varžytinių neparduotą turtą Nr. S-20-179-19467, priimtas 2020 m. birželio 12 d., t. y. iki pareiškėjos nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo – 2020 m. birželio 18 d. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po minėtos teismo nutarties priėmimo antstolis tęsia vykdymo veiksmus, susijusius su teismo panaikinto antstolio R. V. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymo Nr. S-20-179-4585 dėl pareiškėjo turto pirmųjų varžytinių paskelbimo pasekmėmis. Teismas taip pat pažymėjo, jog patenkinus pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdžius visus antstolio veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01301, Nr. 0179/18/01300, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01296, būtų užkirstas kelias antstoliui atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, įskaitant ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020 numatytą įpareigojimą antstoliui skirti turto ekspertizę bei tokiu būdu pradėti pareiškėjos turto realizavimo procesą iš naujo. Teismas sprendė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų reiškiamo reikalavimo pobūdžio ir masto.
6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra nei vieno CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų: pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo ir nėra antstolio veiksmų, galinčių apsunkinti ar padaryti neįmanomu pareiškėjos reikalavimų įvykdymą, grėsmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio R. V. vykdomąsias bylas Nr. 0179/18/01301, Nr. 0179/18/01300, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01296. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Neteisus pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo antstolis tęsia vykdymo veiksmus ir dėl to nėra jokių grėsmių teismo sprendimo įvykdymui. Būtent skunde pareiškėja nurodo, kad antstolis neatlieka privalomų veiksmų ir nešalina savo neteisėtų veiksmų. Pareiškėja skundu prašo teismo įpareigoti antstolį atlikti veiksmus ir panaikinti neteisėtus patvarkymus bei pašalinti neteisėtų patvarkymų pasekmes. Antstolio neteisėta veika pasireiškia neveikimu. Dėl antstolio neatliekamo savo neteisėtų patvarkymų panaikinimo, neteisėtų veiksmų pašalinimo yra didelė rizika, kad pareiškėjos turtas– prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5 142,95 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5424 ha, adresu (duomenys neskelbtini), bus neteisėtai, už per mažą kainą perimtas išieškotojų. Antstolis 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu S-20-179-19467 paskelbė pirmąsias pakartotines varžytines Nr. 191096 neįvykusiomis, pasiūlė išieškotojams perimti pareiškėjai priklausantį turtą. Šis patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Antstolis šį patvarkymą privalėjo panaikinti iš karto po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties. Praėjus beveik mėnesiui antstolis patvarkymo nenaikina, vadinasi šis patvarkymas galioja ir išieškotojai gali pasinaudoti antstolio siūlymu perimti pareiškėjos turtą. Šiam antstolio patvarkymui galiojant, išieškotojai gali bet kada perimti pareiškėjos turtą už kainą, kuri Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi yra pripažinta nustatyta neteisingai. Vadinasi antstoliui nenaikinant patvarkymų, šiai dienai egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, net ir teismo tenkintas, gali neturėti jokios prasmės, nes turtą pareiškėjos išieškotojai gali perimti bet kada.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad tenkinus pareiškėjos prašymą ir taikius laikinąsias apsaugos priemones bus užvilkinta antstolio vykdomoji byla ir antstolis negalės vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, paskirti naujos ekspertizės, iš naujo realizuoti turto. Antstolis R. V. bet kada gali tenkinti pareiškėjos skundą ir įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį, panaikinti neteisėtus patvarkymus.
7.3. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir siekiant, kad būtų įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, įpareigojanti antstolį R. V. paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tik po to skelbti iš naujo turto pirmąsias varžytines.
Atsiliepimas
8. Antstolis R. V. atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. Vilniaus apygardos teismui nutartimi Nr. 2S-925-661/2020 panaikinus 2020 m. vasario 14 d. antstolio patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-20-179-4585, teismas konstatavo, kad turto vertė gali būti didesnė, tačiau šia teismo nutartimi vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01298 ekspertizės išvada (ekspertizės aktas Nr. 3090 EKZ_2019 AUL SIAU) dėl turto vertės nėra nuginčyta. Nėra pagrindo teigti, kad vėlesni antstolio veiksmai ir priimti patvarkymai automatiškai turėtų būti panaikinti. Patvarkymų priėmimo metu nebuvo duomenų, kad byloje nustatyta turto vertė nustatyta netinkamai ar yra per maža. Vilniaus apygardos teismo nurodymas paskirti pakartotinę turto ekspertizę nereiškia, kad automatiškai nuginčijama UAB „OBER-HAUS“ eksperto nustatyta vertė.
8.2. Kadangi nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 11 d. vykusiose varžytynėse Nr. 191096 nedalyvavo nei vienas dalyvis, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymas paskelbti pirmąsias pakartotines varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlyti perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą Nr. S-20-179-19467 priimtas laikantis imperatyviai įstatyme numatytos tvarkos, jo naikinti nėra pagrindo. Patvarkymas buvo priimtas dar iki Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. 2S-925-661/2020, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti skolininkės skundą ir nuspręsta skundą patenkinti (patvarkymas priimtas 2020 m. birželio 12 d., teismo nutartis priimta 2020 m. birželio 18 d.), kuomet faktiškai jokių kliūčių patvarkymą priimti nebuvo. Šiuo patvarkymu išieškotojai „Swedbank“, AB ir kitiems prie išieškojimo prisijungusiems išieškotojams buvo pasiūlyta perimti neparduotą turtą iki 2020 m. birželio 26 d. Išieškotoja „Swedbank“, AB 2020 m. birželio 15 d. raštu Nr. SR-20-10664 atsisakė perimti turtą, kiti išieškotojai iki patvarkyme numatyto termino sutikimo perimti neparduotą turtą neišreiškė, todėl realiai patvarkymas jokių pasekmių skolininkei nesukėlė ir skolininkės reikalavimas dėl draudimo perimti turtą nėra aktualus ir plačiau nenagrinėtinas.
8.3. Antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismui nutartį Nr. 2S-925-661/2020, 2020 m. liepos 15 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. S-20-179-23116 paskyrė ekspertizę areštuoto turto (pastato – prekybos centro, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5142,95 kv. m, baigtumas 100 %, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5424 ha, esančio (duomenys neskelbtini)) rinkos vertei nustatyti. Po patvarkymo išsiuntimo vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01298 gauti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundai, kuriais prašoma panaikinti antstolio patvarkymą Nr. S-20-179-23116. Iš jų turinio sprendžiama, kad skolininkė sąlygų geranoriškai patekti į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėti turtą, nesudarys, kadangi nėra suinteresuota naujo nešališko turto vertinimo atlikimu. Skolininkei palanku vadovautis jos iniciatyva, jai palankaus vertintojo atliktu turto vertinimu, kuris iš esmes kelia abejonių. Tad iš nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad ne antstolis, o pati skolininkė deda visas pastangas siekiant užvilkinti išieškojimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo antstolis R. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.
Dėl pareiškėjos atskirojo skundo.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomųjų bylų sustabdymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio R. V. 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą paskelbti pirmąsias varžytynes Nr. 186240 neįvykusiomis; panaikinti antstolio R. V. patvarkymą paskelbti pirmąsias pakartotines varžytines Nr. 191096; panaikinti antstolio R. V. 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą Nr. S-20-179-19467 paskelbti pirmąsias pakartotines varžytines Nr. 191096 neįvykusiomis; uždrausti antstoliui R. V. perduoti išieškotojai AB „Swedbank“, kitiems prie išieškojimo prisijungusiems išieškotojams neparduotą iš pirmųjų pakartotinių varžytynių pareiškėjos turtą – prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5 142,95 kv. m., bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5424 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio R. V. žinioje esančias vykdomąsias bylas Nr. 0179/18/01301, Nr. 0179/18/01300, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01296, kuriose vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos turto – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 5142,95 kv. m, bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5424 ha, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja poreikį sustabdyti išieškojimą vykdymo procese grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi yra pripažinęs, kad antstolio nustatyta turto rinkos vertė, o tuo pačiu ir varžytinių kaina – 1 360 000 Eur, yra per mažos ir dėl to pačios varžytinės antstolio buvo skelbiamos ir vykdytos neteisėtai, tačiau antstolis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, įpareigojančios jį paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tik po to skelbti iš naujo turto pirmąsias varžytines, nevykdo; pareiškėjos manymu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo iki galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo priėmimo, antstolis gali užbaigti neteisėtas varžytynes, turtą perduoti išieškotojams, parduoti turtą iš antrųjų varžytinių, perduoti turtą varžytynių aktu naujajam pirkėjui.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo antstolis tęsia vykdymo veiksmus, susijusius su teismo panaikinto antstolio R. V. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymo Nr. S-20-179-4585 dėl pareiškėjos turto pirmųjų varžytinių paskelbimo pasekmėmis. Teismas sprendė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ar kad bus pažeisti pareiškėjos interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti neturi pagrindo.
17. Pažymėtina, jog pareiškėja, siekdama prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo procesiniuose dokumentuose remiasi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020, kuria teismas panaikino antstolio R. V. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. S-20-179-4585 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo; teismas sprendė, jog turtą parduoti iš varžytinių bus galima tik po pakartotinės ekspertizės nustačius realią turto vertę. Pažymėtina, jog skundžiamas antstolio R. V. patvarkymas paskelbti pirmąsias pakartotines varžytines neįvykusiomis ir pasiūlyti perimti iš varžytinių neparduotą turtą Nr. S-20-179-19467 priimtas 2020 m. birželio 12 d., t. y. iki pareiškėjos nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo – 2020 m. birželio 18 d. Duomenų, kad antstolis, nepaisydamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties, toliau atlieka vykdymo veiksmus, prieštaraujančius minėtai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai bei pažeidžiančius pareiškėjos teises bei interesus, į bylą nėra pateikta. Priešingai, iš antstolio kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų duomenų matyti, jog antstolis 2020 m. liepos 15 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. S-20-179-23116, kuriuo nutarta skirti ekspertizę areštuoto turto (pastato – prekybos centro, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5142,95 kv. m, baigtumas 100 %, esančio (duomenys neskelbtini)5; žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5424 ha, esančio (duomenys neskelbtini)) rinkos vertei nustatyti. Taigi, šiai dienai yra paskirta pakartotinė ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, t. y. antstolis ėmėsi veiksmų, nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartyje. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog, kol nebus išspręstas klausimas dėl ginčo turto vertės nustatymo, antstolis šio turto perduoti išieškotojams neketina. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, išieškotojai gali bet kada perimti pareiškėjos turtą už kainą, kuri Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi yra pripažinta nustatyta neteisingai, atmetami kaip nepagrįsti. Jokių kitų teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja nenurodė.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėja neįrodė CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, todėl pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas pagrįstai.
19. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
20. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.