- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- 1-1012-900/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15168-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- V. N.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
V. N. 2025 m. gegužės 1 d. apie 11²⁵ val. kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo krovininį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARTB- 0074 (patikros sertifikato Nr. 2200281) jam nustatyta 2,08 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad Lietuvoje gyvena 7 metus. Alkoholį vartoja retai ir saikingai. Paskutiniu metu dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Dieną prieš įvykį iki nakties gėrė alų. Įvykio dieną paskambino viršininkas iš Kuršėnų ir pasakė atvažiuoti pakeisti ratus. Viršininkui nesakė, kad yra išgėręs. Jautėsi gerai, todėl sėdo už (krovininio) automobilio vairo. Mano, kad vairavo taisyklingai. Pakeliui į Kuršėnus vyko reidas. Policijos pareigūnai nustatė, kad jis yra neblaivus, ir sulaikė. Nuo 2025 m. gegužės 13 d. nedirba. Apgailestavo, kad vairavo transporto priemonių junginį neblaivus. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti kuo mažesnę „baudą“ (turėtų būti konfiskuojamo krovininio automobilio su puspriekabe vertę).
Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą (šiuo atveju pranešimą apie bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka), kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 2 d. įtariamuoju apklaustas V. N. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad privatus fizinis asmuo 2025 m. gegužės 1 d. 12¹¹ val. pranešė, jog sustabdytos sunkiasvorės transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. N. pirmu pūtimu nustatyta 2,08 promilių, antru – 2,18 promilių.
Žemesnės instancijos teismas
Alkotesterio rodmenų foto lentelėje užfiksuotas kaltinamajam nustatytas neblaivumas pirmojo tikrinimo metu.
Neblaivumo nustatymo 2025 m. gegužės 1 d. akte teigiama, kad V. N. 2025 m. gegužės 1 d. 11²⁸ val. nustatyta 2,08 promilių, 11⁴⁷ val. – 2,18 promilių. Jis sutiko su tikrinimo rezultatais.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistė I. B. 2025 m. gegužės 1 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl neblaivaus vairuotojo Roik:0125000241752“.
Apžiūros 2025 m. gegužės 1 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Įvertinęs prieš tai išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl esminių faktinių aplinkybių dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kiti su tuo susiję klausimai
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali, ji gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suprato, kad vairuoja neblaivus, bei norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).
Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini), augina mažametę dukrą. Nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo paieška nutraukta pasibaigus Covid19 priemonių finansavimui. Nuo 2025 m. sausio 30 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. liepos 5 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius 5 metus 23 kartus baustas administracine tvarka. Dominuoja greičio viršijimai ir smulkios vagystės iš parduotuvių. Baudas sumokėjo. Dalis nuobaudų tebegalioja. Neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).
Kaltinamasis ir jo sutuoktinė, pretendentė į laiduotojas M. N. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą ir perduoti jį M. N. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Teisiamajame teismo posėdyje apklausta pretendentė į laiduotojas M. N. nurodė, kad ji Lietuvoje gyvena 3 metus, su kaltinamuoju augina (duomenys neskelbtini). Ji nesimoko ir nedirba. Sutuoktinis alkoholį vartoja tik per šventes. Įvykio išvakarėse nebuvo šventės – buvo pretendentės į laiduotojas motinos (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis išgėrė 1 litrą alaus. Pretendentė į laiduotojas apie įvykį sužinojo iš sutuoktinio. Šis paaiškino, kad paskambino viršininkas ir paprašė atvaryti automobilį, nes reikėjo pakeisti padangas. Sutuoktiniui įvykio diena turėjo būti laisvadienis, bet jis sutiko pakeisti padangas. Bevažiuojantį per reidą sustabdė policijos pareigūnai. Pretendentė į laiduotojas mano, kad sugebės daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir kaltininkas: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent: kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė jog, ją padaręs, gailisi. Žala nepadaryta. Neteistas.
Pretendentė į laiduotojas M. N. yra kaltinamojo sutuoktinė. Per pastaruosius 5 metus administracine tvarka 2025 m. gegužės 30 d. bausta už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Neteista.
Ar vairavimas esant neblaiviam yra atsitiktinis kaltinamojo elgesys, ar jis pasimokys iš savo klaidų, parodys laikas. Teismas parodo atsargų pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 40 straipsnį, atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoda M. N. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus (BK 40 str. 5 d.), o baudžiamąją bylą nutraukia.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių, tiek ir savo sveikatai, gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas parenkamas didesnis už minimalų, įvertinus vietovę (magistralinis kelias), laiką ir eismo intensyvumą (eismas magistraliniame kelyje net šventinę dieną intensyvus), kaltinamojo nuvažiuotą atstumą ir promilių kiekį (įpūtė 2,08 promilių).
Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).
Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/ 2018). <...> Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, Nr. 2K-49-489/2025).
Taikant BK 72 straipsnio 5 dalį nuostatas, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Teisėjų kolegijos nuomone, automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).??? Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023).
Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas krovininį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabė „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ duomenimis, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) registruota atitinkamai krovininio automobilio ir puspriekabės savininku. Nėra duomenų, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovai būtų leidę buvusiam darbuotojui V. N. vairuoti krovininį automobilį su puspriekabe neblaiviam. Vadinasi, nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Tokiu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai priteisiama krovininio automobilio ir puspriekabės vertę atitinkanti suma arba jos dalis (BK 72 str. 5 d.).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) analogiškų automobilių rinkos kaina Lietuvoje 2025 m. gegužę buvo 24 220 € su PVM, vidutinė puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), analogiškų automobilių rinkos kaina Lietuvoje 2025 m. balandį – 14 550 € su PVM.
AB „Regitra“ duomenimis, puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 21 780 €.
Kaip minėta, kaltinamasis krovininį automobilį ir puspriekabę vairavo darbo reikalais. Po įvykio sustabdyta kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones ir jis buvo atleistas iš vairuotojo pareigų. Jis pakeitė darbą ir pareigas.
Turint omenyje tai, kad kaltinamasis yra darbo migrantas; vienintelis maitintojas šeimoje; netrukus po įvykio atleistas iš vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. liepos 5 d. įsidarbino pagalbiniu darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ženkliai sumažėjo jo darbo užmokestis, visos krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės konfiskavimas būtų pernelyg sunki finansinė našta kaltinamajam. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, konfiskuojama dalis krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, t. y. 2 500 €.
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpiau negu vienerius metus.
Kaltinamojo vardu išduoti vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi voke Nr. 1 prie galinio viršelio, perduodami Ukrainos Respublikos kompetentingai institucijai.
Lietuvos probacijos tarnyba tikrina, ar atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys laidavimo metu nepadarė naujų administracinių nusižengimų, nusikalstamų veikų, pvz., nėra bausti administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint specialios teisės, kai ši teisė atimta (Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 3-4 d.).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis; jam įsiteisėjus panaikinamos (BPK 139 str. 3 d.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. gegužės 8 d. ir 2025 m. liepos 4 d. pažymomis prašo priteisti iš kaltinamojo 306,25 € išlaidų, apskaičiuotų kaupiamuoju būdu, už antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.
Teisme kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtas gynėjas advokatas M. Švažas. Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš kaltinamojo nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:
1) skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamera įvykio vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegta voke Nr. 2 prie galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla;
2) krovininis automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkei K. D., paliekami teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Perduoti V. N. sutuoktinės M. N. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. N., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per šį terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai M. N., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato, jeigu jis buvo įmokėtas, grąžinimo, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 2 d.
V. N. vardu išduotus vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus voke Nr. 1 prie galinio viršelio, perduoti Ukrainos Respublikos kompetentingai institucijai.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti V. N. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš V. N. į valstybės biudžetą) krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos dalį – 2 500 € (du tūkstančius penkis šimtus eurų).
V. N. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.
Nepriteisti iš V. N. 306,25 € išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:
1) skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamera įvykio vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke Nr. 2 prie galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.
2) krovininį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkei K. D., palikti teisėto savininko neribotai nuosavybei.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.