- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- A-1749-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01322-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2018 m. gegužės 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 1 sekcijos bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjas paaiškino, kad gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau nei numatyta teisės aktuose minimali norma, sekcijoje buvo įrengta 20 miegamųjų vietų. Kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, nuo lauko sienų iškritę plytų gabalai, langų ir durų rėmai kiauri, sienos ir lubos pažeistos grybelio, laikydavosi didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, buvo prastas apšvietimas. Sanitariniame mazge neužtikrintas privatumas. Nuo 2017 m. apribota judėjimo laisvė, nes buvo rakinamas bei apribota apsipirkimo teisė pirkti iki 117 eurų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrį, 1 gyvenamąją patalpą. Minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) ir užtikrina tinkamą oro temperatūrą bendrabučio tipo kambariuose, santykinę oro drėgmę bei bendrą dirbtinę apšvietą. Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato teisės normos. Sanitariniai mazgai įrengti remiantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, 5 būrio sanitariniame mazge tualetai yra atskirti 2 metrų aukščio pertvaromis, pertvaros yra iš mūro nuo grindų iki lubų. Tualetų durelės yra 1,5 aukščio nuo žemės. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl remiantis Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsniu jam buvo suteikta teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, du kartus per savaitę paskambinti telefonu, kasdien pasivaikščioti tris valandas. Didžiausią pinigų suma, už kurią paprastajai grupei priskirti nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių išmokų dydžio. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu yra baustas už narkotikų vartojimą 1 kartą. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2012 metų iki 2015 m. birželio 26 d. taikė trijų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.
7. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2 punktais ir į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, jog pareiškėjas atliko bausmę bendrabučio tipo patalpose, 1 sekcijos 5 miegamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., todėl ginčui aktualus ir teismo vertinamas laikotarpis yra nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas paskirtas į 5 būrio, 1 miegamąją patalpą, kurios plotas yra 44,56 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,71 kv. m.
8. Pareiškėjas prie skundo pateikė 5 būrio 1 miegamosios patalpos miegamųjų vietų planą-lentelę, kurioje tušinuku įrašytos ir išbrauktos pavardės. Teismas pažymėjo, kad nėra aišku ką konkrečiai šiuo planu nori įrodyti pareiškėjas, kokiam ginčo laikotarpiui jį taiko. Teismo vertinimu, šis planas negali būti vertinamas kaip oficialus dokumentas, todėl teismas juo nesirėmė. Pareiškėjas gavęs atsakovo atsiliepimą bei prie jo pateiktus dokumentus jų neginčijo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais rėmėsi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti.
9. Skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš netinkamo vėdinimo, prasto apšvietimo, avarinės patalpų būklės, drėgmės, pelėsio.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktu Nr. PA-436, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA.1-309(22.1.14.3. 1.12), nurodė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2 bendrabučio patalpoms būtinas remontas, tačiau nenustatyta, jog pastatas būtų avarinės būklės arba netinkamas gyventi. Šiuos duomenis patvirtina ir pačio pareiškėjo pateiktas Aktas, kuriame nurodyta, kad, atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga, nustatyta, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas (kaip nurodė pareiškėjas skunde, kad patalpos avarinės būklės, nuo lauko sienų iškritę plytų gabalai, langų ir durų rėmai kiauri, sienos ir lubos pažeistos grybelio), kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas konkrečių atvejų, kuomet dėl prastos statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų, o teises ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas priėjo išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto.
11. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis nurodė, kad kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, pritaikyti natūraliam vėdinimui. Mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai išvėdinti patalpas per atidarytą langą, to neginčija ir pats pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad tinkamai vėdinant ir prižiūrint patalpas jose pelėsis neatsiranda. Pareiškėjas, kaip nurodė teismas, tik deklaratyviai konstatavo, jog patalpose buvo netinkamas apšvietimas, bet nenurodė ir nedetalizavo, kuriose konkrečiose kamerose ir kokiais konkrečiai laikotarpiais buvo netinkamas apšvietimas, kokio apšvietimo jam trūko (dirbtinio ar natūralaus apšvietimo), byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, kad būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus patalpoje, kurioje gyveno. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 58 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prastų klimatinių ir sanitarinių sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo tualetai atskirti pertvaromis, pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kaip nurodė teismas, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas akcentavo, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) paprastai konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi, teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, t. y. unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nustatė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).
13. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. apribota jo judėjimo laisvė, nes buvo rakinamas bei apribota apsipirkimo teisė iki 117 Eur. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, šios aplinkybės pareiškėjas neginčija. Teismas pažymėjo, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnis, kuriame nurodoma, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pagal BVK 70 straipsnio 7 dalį pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nurodoma, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Taigi, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas, kartu su kitais nuteistaisiais, gali būti rakinami gyvenamosiose patalpoje, ir tai neprieštarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi būti išpildytos Vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nurodytos sąlygos (galimybe pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iškviesti pataisos pareigūnus). Pareiškėjas skunde neginčijo aplinkybių, kad neturėjo galimybės pasinaudoti tualetu, prieti prie geriamo vandens ar išsikviesti pataisos pareigūnus, todėl pareiškėjo skundo argumentus, kad jis buvo rakinamas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
14. BVK 92 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 1 dalis nustato, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui nebuvo suteikta teisė apsipirkti. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji, priskirti paprastajai grupei, gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių išmokų dydžio (BVK 92 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad oficialiais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bazinė socialinė išmoka yra 38 Eur. Kadangi pareiškėjo nurodyta 117 Eur suma viršija BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą trijų bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, pareiškėjo skundo argumentus teismas šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo netenkino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str., 88 str. 1 p.).
III.
16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teimui, pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.
17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjo laisvė yra apribota ir negali pateikti visų reikiamų dokumentų, reikalingų pagrįsti išdėstytoms aplinkybėms. Pareiškėjas paaiškina, kad prideda rašytinius įrodymus, t. y. Marijampolės pataisos namų 2018 m. gruodžio 12 d. aktą Nr. 20/07-2152 dėl teisių apribojimo, Marijampolės PN 2019 m. kovo 19 d. aktą Nr. 20/07-286, iš kurio matosi, jog teismo posėdyje negalėjo dalyvauti, nes buvo baudos izoliatoriuje, negalėjo apsipirkti parduotuvėje, buvo nemokus, privalėjo apmokėti pašto išlaidas. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme buvo pakankamai rašytinių įrodmų, jog byla būtų teisingai išspręsta. Teismas privalėjo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą.
18. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 11.4 punktą didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti asmenų skaičius skaičius Alytaus PN neturi viršyti 700. Pareiškėjas paaiškina, kad Alytaus PN yra laikoma daugiau nei 700 asmenų. Nurodo, kad iš byloje esančios pažymos apie pareiškėjo perkėlimą bei Alytaus PN direktoriaus įsakymų matyti, kad pareiškėjas Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2-331 buvo perkeltas į 11 būrio 110 brigados 1.16 lovą, 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 2-126 perkeltas į 11 būrio 110 brigados 5.16 lvą, 5.16-5 sekcijos 16 lovą bei 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2-148 perkeltas į 11 būrio 110 brigados 1.16 lovą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teigia, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų negalima nustatyti, jog pareiškėjo ginčo laikotarpiu patalpose buvo 12 miegamųjų vietų.
19. Pirmosios instancijos teimui buvo pateikti rašytiniai įrodymai – 2008 m. vasario 28 d. aktas Valstybės nuosavybės teisės priklausančios statinio pripažinimo avariniu. Pareiškėjas teigia, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad bendrabučio Nr. 2 Alytaus PN visur reikalingas kapitalinis remontas. Po 2017 m., pasikeitus įstatymams, pareiškėjas dienos metu į lauką išleidžiamas tik 3 val., nustatytas apribojimas apsipirkti parduotuvėje, buvo galima išleisti tik 114 Eur į mėnesį. Taigi, pirmosios intsancijos teismas, kaip teigia pareiškėjas, nenagrinėjo, ar įvesti apribojimai nepablogino pareiškėjo padėties.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai taikė trejų metų ieškinio senaties terminą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Alytaus PN, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo vias aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėjo patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2018 m. gegužės 20 d., atlyginimo.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis, skundą atmetė, nenustatęs Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovo prašymu, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 metų iki 2015 m. birželio 26 d. pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teigė, jog Alytaus pataisos namų 1 sekcijoje bendrabučio tipo patalpose, kuriose buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau nei numatyta teisės aktuose minimali norma, nes sekcijoje buvo įrengta 20 miegamųjų vietų. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjo gyvenamosiose patalpose yra 12 miegamųjų vietų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju neaišku, ar pateikti duomenys atspindi situaciją būtent ginčui aktualiu laikotarpiu.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog byloje esančius atsakovo atstovo pateiktus prieštaringus duomenis apie įstaigos kamerose (kitose patalpose) esančių vietų skaičių ir jose laikytų asmenų skaičių būtina vertinti pareiškėjo naudai ir remtis jo nurodytais duomenimis apie jam tekusį kameros (kitos kalinimo įstaigos patalpos) plotą (žr., pvz., 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Kita vertus, net ir vertinant prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis (kai atsakovas pateikia vienokius duomenis apie kameros plotą ir joje laikytų asmenų skaičių, o pareiškėjas kitokius) pareiškėjo naudai, laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tuos prieštaravimus turėtų pašalinti, prašydamas atsakovo (įkalinimo įstaigos) pateikti su tuo susijusius paaiškinimus bei patikslintą informaciją, o tam būtina bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).Vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir vertindamas prieštaringus atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis yra įpareigotas prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos, o ne remtis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.
29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, neatsižvelgė į Alytaus PN pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą ir nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose kalėjo kartu su pareiškėju. Pirmosios instancijos teismas nepašalino tarp pareiškėjo ir Alytaus PN pateiktos informacijos esančių prieštaravimų, neįpareigojo atsakovo atstovą išdėstyti poziciją dėl pareiškėjo argumentų, jog pareiškėjo bendrabučio tipo patalpose buvo įrengta 20 miegamųjų lovų, teismas neisiaiškino, ar per ginčo laikotarpį miegamųjų vietų skaičius keitėsi ir jeigu keitėsi, kada tiksliai tai įvyko. Nagrinėjamu atveju pateikti atsakovo atstovo duomenys iš kompiuterinės sistemos „Įskaita“ pilnai neatskleidžia, ar ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, kuriuose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo tiek lovų, kiek nurodo atsakovo atstovas.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017) Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, jais remiantis nustatyti aplinkybes, susijusias su miegamųjų vietų skaičiumi ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.