Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys nesusilaukė bendrų vaikų santuokoje. Po santuokos sudarymo ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Ieškovui patekus į laisvės atėmimo vietą atsakovė žadėjo jo laukti, tačiau laikui bėgant jų bendravimas retėjo, atsakovė pradėjo vengti bendrauti su juo, nei karto neatvyko aplankyti ieškovo, jų santykiai nutrūko. Atsakovė neatsakė į ieškovo laiškus. Šalims nepavyko išsaugoti santuokinius ryšius, todėl santuoka nutrauktina. Atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės lojalumo, abipusės pagarbos pareigas, kadangi nesiekė bendrauti su ieškovu. Šalys kartu negyvena ir atsakovė nesirūpina ieškovu 9 metus. Šalys neturi bendrų kreditorių bei registruotino turto. Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės išlaikymo.

4. Ieškovas J. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes.

5. Ieškovo atstovė advokato padėjėja I. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašydama tenkinti juos ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ½ dalis valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Iš kartu su ieškiniu pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas J. P. ir atsakovė I. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). Šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų (el. b. l. 8).

8. VĮ „Regitra“ pažymų ir teismo išreikalautų Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis šalys neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (el. b. l. 9, 10, 82, 83). Ieškovo teigimu, jis neturi kreditorių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš ieškovo ir atsakovės nevykdomas galimų jų skolų išieškojimas priverstine tvarka (el. b. l. 45-73).

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-192-175/2015, atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtinus Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 13 d. priimtą nutarimą ieškovas J. P. paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai.

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

12. CPK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 33 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl jos elgesio santuokoje, su ieškiniu sutiko. Todėl darytina išvada, kad ji pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. kad jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atsakovė žadėjo jo laukti, išlaikyti santuokinius ryšius, bet ilgainiui vengė bendrauti, nelankė ieškovo įkalinimo įstaigoje, neatsakė į jo laiškus (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, lėmė ir tai, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, dėl to buvo įkalintas pataisos namuose.

15. Susiklosčius tokioms aplinkybėms šalių santuokiniai ryšiai nutrūko. Tai leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė santuokines pareigas, nes ieškovas tyčia padarė nusikalstamą veiką ir dėl to buvo nuteistas, o atsakovė, buvus tokioms aplinkybėms, sutiko tęsti santuokinius ryšius, bet nepalaikė ieškovo moraliai bei materialiai. Todėl ieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkinamas (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 3 dalis, šio sprendimo 13 punktas).

Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo

2. Byloje esančiais duomenimis, šalys santuokos metu neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei neturi piniginių prievolių tretiesiems asmenims. Todėl šiuo teismo sprendimu jų turtas ir skolos, nutraukus santuoką, neskirstomos.

3. Ieškovas neprašo iš atsakovės išlaikymo priteisimo. Atsakovė taip pat nepateikė teismui prašymo dėl išlaikymo jai priteisimo. Todėl teismas nepriteisia šalims vienai iš kitos išlaikymo.

4. Ieškovas ieškinyje prašė šalims palikti santuokines pavardes. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė palikti jai ikisantuokinę pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad šalių prašymai dėl jų pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo neprieštarauja proceso dalyvių interesams, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliekama jos iki santuokos buvusi pavardė „Z.“, atsakovui - jo pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

1. Ieškovui pagal 2022 m. liepos 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-02855 buvo teikiama valstybės apmokama (100 proc. ) antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 192 Eur (Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-11678). Valstybė turėjo 5,70 Eur išlaidas dėl gyventojų registro pažymų ir 8,40 Eur išlaidas dėl VĮ „Regitra“ pažymų (el. b. l. 14-17).

2. Byloje nustačius, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl jų abiejų kaltės, laikytina, jog turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos tarp šalių lygiomis dalimis. Įvertinus tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš jo valstybės naudai šių išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės I. P. valstybės naudai CPK 96 straipsnio 5 dalies pagrindu priteisiama ½ dalis žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, t. y. 53,50 Eur, bei ½ dalis ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, t. y. 103,05 Eur ((5,70+8,40+192)/2)

3. Valstybė šioje byloje turėjo 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama ir ½ dalis šių išlaidų atlyginimo, t. y. 9,96 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalimi, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 96 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti ieškovo J. P. ieškinį atsakovei I. P..

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui J. P. palikti pavardę „P.“, atsakovei I. P. – „Z.“.

Priteisti iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 103,05 Eur (vieno šimto trijų Eur 5 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630), įmokos paskirtyje nurodant – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Priteisti iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 63,43 Eur (šešiasdešimt trijų Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Mokėjimus valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje.