Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.; 3.4.3.14.

2019 m. spalio 16 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Trinkeda“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi UAB „Trinkeda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. 2017 m. spalio 26 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo patikslintas. 2018 m. sausio 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Taip pat kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorė ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (2019 m. spalio 11 d. el. laiškas). Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų ir bankroto administratorės įgalioto asmens ataskaitos nustatyta, kad administratorei buvo perduotas įmonės turtas ir dalis dokumentų. Administratorius nustatė, kad įmonės bankrotą lėmė vis didėjantys įmonės įsiskolinimai bei didėjančios verslo sąnaudos, kurios įmonei buvo finansiškai per didelės. Administratorė patikrinusi perduotus įmonės dokumentus už 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, nenustatė jokių įmonės veiklos tikslams priešingų sandorių, todėl jie nebuvo ginčyti. Taip pat byloje nenustatyta jokių tyčinio bankroto požymių.

Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo, įmonė veiklos nevykdė. Bylos duomenimis įmonė turėjo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Kreditorių susirinkimuose nustatyta tvarka bendrovei priklausęs turtas buvo parduotas už 12 500 Eur. Taip pat iš transporto priemonės nuomos buvo gauta 400 Eur. Bankroto procedūros metu įmonė iš viso gavo 12 900 Eur, iš kurių buvo padengtos administravimo išlaidos. Byloje liko nepatenkinti 38 409,14 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratorės įgalioto asmens pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. MRPŽ-35 patvirtina, kad BUAB „Trinkeda“ su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose BUAB „Trinkeda“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Sprendžiant dėl įmonės pabaigos teismas privalo patikrinti ar yra tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas tokiam sprendimui priimti. Šiuo atveju matyti, jog formalusis pagrindas yra. Sprendžiant dėl materialiojo pagrindo buvimo spręstina, jog teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-512-330/2019, ir kt.). Konkrečiai tai reiškia, jog teismas turi įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog įmonė turėtų daugiau turto ar kad būtų sandorių, kuriuos nuginčijus to turto daugiau atsirastų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes spręstina, jog yra ir materialusis pagrindas pripažinti įmonę pasibaigusia.

Be to pažymėtina, jog vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2015 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-498-241/2015).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Trinkeda“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.