- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-319-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10652-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- M. M.
- Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-557/2018
Teisėja L. Šakarnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10652-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
2018 m. lapkričio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-09-10 nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, ir M. M. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-03-08 nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-03-09 nutartimi, ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos, t. y. nuo 2018-08-08.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. M. nuteistas už tai, kad 2018-03-03, apie 18.30 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties – negavęs prašomų cigarečių, tyčia kumščiu vieną kartą trenkė A. N. į nosį, po suduoto smūgio nugriuvusiam ant žemės A. N. vieną kartą spyrė į kairiąją veido pusę ir vieną kartą į kairįjį šoną, taip nukentėjusiajam A. N. sukėlė fizinį skausmą ar padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, kuri, apelianto nuomone, yra per griežta. M. M. nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad serga alkoholizmu, ir pažadėjo gydytis. Be to, pažymi, kad nors nukentėjusysis N. N. nurodė, kad jis jo neatsiprašė, tačiau M. M. nurodo, kad jis norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, tačiau kai jam paskambino, šis pasakė: „Aš tave pasodinsiu“ ir padėjo ragelį, tad daugiau jis jam nebeskambino. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis M. M. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis serga alkoholizmu ir pažadėjo gydytis, taip pat dėjo pastangas atsiprašyti nukentėjusiojo. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Žemesnės instancijos teismas
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą M. M. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijos vidurkiui – 1 metus laisvės atėmimo, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad M. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas praeityje net 7 kartus teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, metų laikotarpiu baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirba. Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti M. M. paskyrus griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.
Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų M. M. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.
Pažymėtina, kad nuteistojo M. M. padaryta veika yra tyčinė, viešoje vietoje pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį dėl menkavertės dingsties – negavęs prašomų cigarečių, jis pasikėsino į vieną labiausiai įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Inkriminuotą nusikaltimą M. M. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka. Kadangi M. M. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, jis yra recidyvistas, o tai sunkina jo atsakomybę. Tačiau apylinkės teismas šios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė recidyvistas – nepripažino M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o apygardos teismas, esant tik nuteistojo apeliaciniam skundui, negali bloginti jo teisinės padėties. Todėl sprendimas dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo nepriimamas, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kartu su kitomis bausmės individualizavimui svarbiomis aplinkybėmis. Anksčiau M. M. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, bei pastaruoju metu teismo jam rodytas pasitikėjimas (paskutiniu Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-03-08 nuosprendžiu M. M. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnį, buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ar mokytis, gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu dalyvauti Klaipėdos probacijos skyriaus vykdomose elgesio pataisos programose) nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti, M. M., neatlikęs minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys rodo, kad apelianto M. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad M. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią.
M. M. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad jis serga alkoholizmu ir žada gydytis, nes šioje byloje jis nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaisydamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio. Nėra abejonės, jog šie M. M. Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-03-08 nuosprendžiu, be kita ko, paskirti įpareigojimai yra sąlygoti jo nusikalstamo elgesio ir jais siekiama būtent apriboti jo galimybę nusikalsti. Tačiau, kaip matyti, dėl šio savo žalingo įpročio jokių išvadų jis nepadarė, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepaisydamas teismo draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jis vėl padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už kurį nuteistas šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad Tauragės apylinkės teismas 2018-03-09 nutartimi panaikino M. M. bausmės vykdymo atidėjimą ir nutarė vykdyti pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-03-08 nuosprendį paskirtą ir neatliktą 7 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmę, konstatavęs, kad M. M. sąmoningai, visiškai suvokdamas savo veiksmų esmę, nesilaiko probacijos sąlygų, be pateisinamų priežasčių piktybiškai nevykdo teismo skirtų įpareigojimų, toliau vartoja alkoholinius gėrimus, nesigydo nuo alkoholizmo, daro administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (ši nutartis įsiteisėjo 2018-04-12 (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nuteistojo pasikartojantis elgesys – alkoholio vartojimas, neabejotinai turintis įtakos jo nusikalstamam elgesiui (M. M. šioje byloje buvo teisiamas jau aštuntą kartą, be to, jis daug kartų yra baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 138–144), rodo, kad jis jokių išvadų dėl šio savo žalingo įpročio, priešingai nei deklaruojama jo skunde, nepadarė, ir kartu leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
M. M. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jis paskambino nukentėjusiajam, norėdamas pastarojo atsiprašyti, tačiau šis pasakęs, kad jį pasodins, padėjo ragelį. Tačiau šis apelianto teiginys laikytinas tik jo siekiu deklaruoti savo gerus ketinimus dėl švelnesnės bausmės paskyrimo, kuriuos paneigia nukentėjusiojo A. N. 2018-03-12 apklausos duomenys, jog M. M. po nusikaltimo padarymo ne tik kad jo neatsiprašė, bet paskambinęs telefonu dar ir grasino, nurodydamas: „tau bus galas“, ir kt. (t. 1, b. l. 28–29).
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. M. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog jam nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo M. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.