- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- 2YT-15683-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10500-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūra
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. S. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja T. S. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 2.VI-20 (toliau – skundžiamas nutarimas) ir nukreipti bylą tolesniam tyrimui arba išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėja aiškina, kad skundžiamu nutarimu iš esmės nepagrįstai buvo atsisakyta tikrinti pareiškėjos turto būklę. Anot pareiškėjos, skundžiamame nutarime nurodytas keistas teiginys, kad pareiškėja neatskleidė ryšį tarp pareiškėjos turto būklės ir jos neveiksnumo. Nurodo, kad globėjas yra asmuo, kuris valdo ir tvarko pareiškėjos turtą bei turi teisę sudaryti sandorius pareiškėjos vardu, yra įrašytas pareiškėjos sąskaitose. Pareiškėja teigia, kad turi dvi galimybes kreiptis į prokuratūrą dėl netinkamo pareigos atlikimo ir globėjos nušalinimo: – į prokuratūrą pagal sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjos paskyrimo priėmimo vietą; – į prokuratūrą pagal neveiksnaus asmens gyvenamąją vietą (t. y. Vokietijoje) dėl turto patikrinimo (tik, anot pareiškėjos, nei vienos iš nurodytų sąskaitų pareiškėja neatidarė).
3. 2020 m. balandžio 23 d. teisme gautas pareiškėjos elektroninis laiškas, kuriame pareiškėja papildomai nurodo, kad iš viso pareiškėja turėjo dvi Lietuvos taupomojo banko taupomąsias knygeles, tačiau jų nepalaikė, todėl jos turėjo būti išbrauktos. Be to, pažymi, kad investicinės sąskaitos DNB NORD banke kilmė pareiškėjai yra žinoma (Kuro aparatūros gamyklos akcijos); kitų sąskaitų pareiškėja nebuvo atidariusi.
Atsiliepimas
4. 2020 m. gegužės 4 d. teisme gautas pareiškėjos elektroninis laiškas, kuriame pareiškėja dėsto savo nesutikimo argumentus į suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
6. Nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2020 m. vasario 26 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas kreiptis į teismą dėl globėjos nušalinimo, sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu panaikinimo nuo priėmimo dienos ir dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriame pareiškėja nurodė, jog 2003 m. (galbūt) Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių dėl jos pripažinimo neveiksnia; jos globėja ir turto administratore paskirta N. N. G., gyvenanti Ukrainoje. Taip pat prašyme pareiškėja paaiškino, kad ji neturi asmeninio turto, jog jai būtų paskirta turto administratorė, nes visas jos turtas priklauso jos sutuoktiniui V. S., kuris yra (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas. Be to, pareiškėjos neveiksnumas esą tariamas, nes jame nedalyvavo vienintelė jos artima giminaitė – sesuo L. M. (K.), gyvenanti Ukrainoje.
7. Anot suinteresuoto asmens, prokuroras, gavęs minėtą prašymą, atliko tyrimą – patikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenis, iš kurių nustatė, jog pareiškėja į šį registrą nėra įtraukta. Be to, patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis bei nustatė, jog Lietuvos teismuose nėra ir nebuvo nagrinėjama jokių bylų dėl pareiškėjos neveiksnumo ir jo peržiūrėjimo. Pažymi, kad tuo pagrindu 2020 m. vasario 27 d. raštu pareiškėjos paprašyta pateikti prokuratūrai įrodymus, t. y. teismo sprendimą dėl jos pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo (bei globėjo paskyrimo), tačiau, anot suinteresuoto asmens, pareiškėja iki nustatyto termino jokių dokumentų nepateikė, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 2.VI-17 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes nebuvo nustatyta, jog pareiškėja yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje ir jai nustatyta globa bei paskirtas globėjas.
Šalies argumentai
8. Teigia, kad pareiškėjai pateikus skundą dėl nurodyto nutarimo, aukštesnysis prokuroras, šioje byloje skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 2.VI-20 paliko galioti 2020 m. kovo 16 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriame iš esmės nurodė, jog nenustačius, kad pareiškėja yra pripažinta neveiksnia, nebuvo galima nustatyti teisės akto pažeidimo, o kartu ir viešojo intereso pažeidimo; taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėja neatskleidė ir nėra aišku, kaip skunde nurodyta aplinkybė dėl jos turto būklės būtų galėjusi suteikti kokią nors informaciją apie jos pripažinimą neveiksnia.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja, iš esmės nesutikusi su paskutiniu nurodytu skundžiamame nutarime esančiu teiginiu, nevertina to, jog pilnamečiui asmeniui globa steigiama tik jį pripažinus neveiksniu tam tikroje srityje, o ne atvirkštine tvarka. Taigi, pažymi, kad prokurorai, neturėdami duomenų apie pareiškėjai nustatytą neveiksnumą, nesprendė globėjo nušalinimo ir žalos atlyginimo klausimų, kaip ir dėl pareiškėjos pripažinimo veiksnia. Nurodo, kad nenustačius, jog pareiškėja yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje, prokuroras negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių, siekiant nustatyti jos turto būklės, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra viešojo intereso gynimo sritis.
10. Aiškina, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju prokuroras atliko reikiamus tyrimo veiksmus, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 6 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2020 m. balandžio 10 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
12. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
13. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
14. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
16. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
17. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
18. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su ginčo Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. balandžio 3 d. nutarimais bei pateikta pareiškėjos skundo nagrinėjimo medžiaga, nustatyta, jog pradiniu pareiškėjos 2020 m. vasario 26 d. prašymu buvo prašoma kreiptis į teismą dėl globėjos nušalinimo, sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu panaikinimo nuo priėmimo dienos ir dėl padarytos žalos atlyginimo.
19. Iš išreikalautos medžiagos ir suinteresuoto asmens atsiliepimo nustatyta, kad prokuroras, gavęs pareiškėjos pradinį prašymą, patikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenis, iš kurių nustatė, jog pareiškėja į šį registrą nėra įtraukta; taip pat, anot prokurorų, patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis bei nustatė, jog Lietuvos teismuose nėra ir nebuvo nagrinėjama jokių bylų dėl pareiškėjos neveiksnumo ir jo peržiūrėjimo. Nustatyta, kad tuo pagrindu 2020 m. vasario 27 d. raštu pareiškėjos buvo paprašyta pateikti prokuratūrai įrodymus, t. y. teismo sprendimą dėl jos pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo (bei globėjo paskyrimo). Pareiškėjai iki nustatyto termino jokių dokumentų nepateikus, Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 2.VI-17 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius, jog pareiškėja yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje ir jai nustatyta globa bei paskirtas globėjas.
20. Aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo; konstatavo, jog nenustačius, kad pareiškėja yra pripažinta neveiksnia, nebuvo galima nustatyti teisės akto pažeidimo, o kartu ir viešojo intereso pažeidimo; taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėja neatskleidė ir nėra aišku, kaip skunde nurodyta aplinkybė dėl jos turto būklės būtų galėjusi suteikti kokią nors informaciją apie jos pripažinimą neveiksnia.
21. Kaip minėta, teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).
22. Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja skundžia aukštesnio prokuroro nutarimą dėl to, jog skundžiamu nutarimu iš esmės nepagrįstai buvo atsisakyta tikrinti pareiškėjos turto būklę; kita vertus, pagrindinis pareiškėjos siekis, reiškiant prašymus/skundus prokuratūrai ir teismui, yra teismo procesinių sprendimų (nors ir pareiškėjos nenurodytų) dėl jos pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjos paskyrimo panaikinimas.
23. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos prašymo/skundo nagrinėjimui, taip pat kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų duomenų pateikimo. Nenustatyta, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, jog pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Pastebėtina ir tai, jog tiek pareiškėjos skundas prokuratūrai, tiek skundas teismui yra abstraktaus pobūdžio, skunduose konkrečiai nenurodyta kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytas normas/taisykles. Kaip minėta, nors nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus teismas vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras nepadarė pažeidimų, tačiau šiuo atveju pritartina prokuratūros pozicijai, kad nesant duomenų (tokių duomenų nenustatė ir teismas), jog pareiškėja būtų pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje (atitinkamai jai nustatyta globa ir paskirtas glėbėjas), prokuratūra negali imtis viešojo intereso gynimo priemonių, siekiant nustatyti jos turto būklės, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra viešojo intereso gynimo sritis.
24. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių bei kad tyrimas dėl pareiškėjos skundo būtų atliktas neišsamiai.
25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėja savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl viešojo intereso priemonių taikymo netenkintinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).
26. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos T. S. skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra, netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.