Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių T. D.-S. ir M. Z. ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo iš paveldimo turto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė AB „Swedbank“ 2016 m. gruodžio 7 d. pažymą, kuria grindžia 134,67 Eur skolos sumokėjimą už J. L. buto atnaujinimą (modernizavimą). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Kadangi šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir atsakovo dėl skolos atlyginimo pagrįstumo, be to, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo atstovei buvo išsiųsta atsiliepimo kopija, šalys galėjo susipažinti su papildomai pateiktu dokumentu, prieštaravimų dėl jo pridėjimo prie bylos nepateikta, teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, papildomai pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl ginčo esmės

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skolos, susidariusios po ieškovės T. D.- S. ir atsakovo tėvo V. K. tetos J. L. mirties bei po ieškovės brolio ir atsakovo tėvo V. K. mirties, priteisimo. Kadangi atsakovas skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 6494,89 Eur skola ieškovei T. D.-S., o su kita sprendimo dalimi (skolos priteisimu ieškovei M. Z.) sutinka, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo skolos, susidariusios po J. L. mirties

Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad po J. L. mirties jos turtą lygiomis (1/2) dalimis paveldėjo ieškovė T. D.-S. ir atsakovo tėvas (ieškovės brolis) V. K.. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja, kad rūpindamasi tetos J. L. laidotuvėmis, iš tetos kartu su V. K. paveldėto turto sutvarkymu ir pardavimu, skolos padengimu, patyrė išlaidas, prašo pusę šių išlaidų priteisti iš V. K. įpėdinio – atsakovo J. K., kadangi V. K. mirė ir ji nespėjo iš jo išsireikalauti susidariusios skolos. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo įrodyti ne tik tai, kad ji patyrė finansinių išlaidų po tetos J. L. mirties, bet ir tai, kad V. K. buvo jai skolingas, t. y. privalėjo įrodyti skolos egzistavimo faktą. Ieškovės ir V. K. teta J. L. mirė 2016 m. gegužės 23 d. Ieškovė teigia, kad tetos laidotuvių išlaidas padengė būtent ji, pateikė į bylą UAB „A.“ pažymą, jog už paslaugas ir prekes laidojant J. L. UAB „A.“ buvo sumokėta 759 Eur (t. 1, b. l. 46), prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, pagal kurį duobės kasimas kainavo 150 Eur (t. 1, b. l. 47), Sentikių religinės bendruomenės pažymą, pagal kurią laidojant J. L. bažnyčioje buvo sumokėta 140 Eur (t. 1, b. l. 150–151), pažymos apie gedulingus pietus ir sumokėtą 497,20 Eur sumą (t. 1, b. l. 52, 88), iš viso 1546,20 Eur. Tačiau atsakovas taip pat pateikė UAB „SB lizingas“ ir V. K. pasirašytą Vartojimo kredito sutartį (t. 1, b. l. 176), iš kurios matyti, jog V. K. 2016 m. gegužės 24 d. buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas. Teisėjų kolegija mano, jog nepaneigti apelianto argumentai, kad V. K. būtent šiomis vartojimo kredito lėšomis galėjo prisidėti prie dalies tetos laidotuvių išlaidų. Vartojimo kredito sutarties sudarymo data – 2016 m. gegužės 24 d. – leidžia tokias išvadas padaryti. Ieškovė taip pat pateikė į bylą įrodymus, jog 2016 m. spalio 22 d. S. M. IĮ buvo sumokėta 1028,50 Eur už buto sutvarkymą (t. 1, b. l. 89, 90, 127), teigia, jog buvo sutvarkytas iš tetos J. L. paveldėtas butas. Taip pat pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 24 (t. 1, b. l. 47), pagal kurį A. P. 2016 m. spalio 24 d. sumokėta 2080 Eur už betono ir akmens gaminius (t. y. už kapavietės sutvarkymą). Anot ieškovės, pusę visos šios sumos privalėjo padengti V. K.. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje yra pateiktas paprastasis vekselis (t. 1, b. l. 82), pagal kurį V. K. 2016 m. lapkričio 16 d. įsipareigojo M. Z. sumokėti 2200 Eur. Skundžiamame sprendime, kurio dalies atsakovas neskundžia, nurodyta, jog kadangi ieškovė M. Z. buvo V. K. teta, jų nesiejo jokie verslo santykiai, ji paskolino V. K. pinigus ir, užtikrinant paskolos grąžinimą, buvo surašytas vekselis. Taigi V. K. 2016 m. lapkričio 16 d. iš M. Z. pasiskolino 2200 Eur, dėl to nepaneigta, jog šiais pinigais V. K. galėjo prisidėti prie ieškovės patirtų, anksčiau nurodytų išlaidų, tvarkant su paveldėtu butu susijusius klausimus, taip pat sprendžiant tetos kapo paminklo užsakymo klausimą. Be to, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog paveldėtas butas buvo parduotas 2016 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b. l. 29–36), iki sutarties pasirašymo pirkėjai į ieškovės dukters A. D. sąskaitą 2016 m. lapkričio 28 d. pervedė 3000 Eur avansą, iš kurių pusė, t. y. 1500 Eur, 2016 m. lapkričio 29 d. buvo pervesti V. K. (t. 1, b. l. 37). Aptartos aplinkybės ir ieškovės veiksmai pervedant visą V. K. priklausančią avanso sumą, nedarant jokių skolų užskaitymų, duoda pagrindo išvadai, jog ji nelaikė, kad V. K. yra jai skolingas. 2016 m. gruodžio 8 d. bankui „Swedbank“ buvo sumokėta 134,67 Eur skola už paveldėto daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą (t. 2, b. l. 15), o 2016 m. gruodžio 19 d. sumokėta MB „U.“ 1542,75 Eur už tarpininkavimą parduodant iš J. L. paveldėtą butą (t. 1, b. l. 48, 49). Anot ieškovės, ir šių sumų pusę privalėjo jai atlyginti V. K.. Tačiau taip pat pažymėtina, jog paveldėto buto pirkėjai pagal pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 29–36) pardavėjams (ieškovei ir V. K.) likusius pinigus pravedė 2016 m. gruodžio 20 d. (kiekvienam po 2325 Eur) bei 2016 m. gruodžio 28 d. (kiekvienam po 21675 Eur). Taigi ir šios aplinkybės patvirtina, jog V. K. turėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų atsiskaityti su ieškove. V. K. mirė 2017 m. vasario 6 d. Tai yra beveik po 9 mėnesių nuo tetos J. L. mirties. Taip pat nuo paskutinių ieškovės patirtų išlaidų susidarymo 2016 m. gruodžio 19 d. iki V. K. mirties praėjo beveik du mėnesiai. Nurodydama, dėl kokių priežasčių ieškovė anksčiau nesikreipė į V. K. dėl skolos, ieškovė dublike teigia, neva V. K. jokių piniginių lėšų neturėjo, ji pagrįstai tikėjosi, kad V. K. atsiskaitys su ja po to, kai gaus pinigus už savo 1/2 dalį parduoto buto. Tačiau anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad dar iki iš tetos paveldėto buto pardavimo V. K. disponavo piniginėmis lėšomis, jos būdavo įgyjamos labai panašiu metu, kai susidarydavo aptartos ieškovės išlaidos. Be to, neįtikinama, kad ieškovė, žinodama, jog V. K. disponuoja pakankamai didele pinigų suma, matydama, jog jis piktnaudžiauja alkoholiu, nesiekė savo skolos susigrąžinti kuo anksčiau, nelaukdama, kol V. K. visus pinigus išleis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad nuo paskutinių jos patirtų išlaidų 2016 m. gruodžio 19 d. iki V. K. mirties 2017 m. vasario 6 d. ji kreipėsi į V. K. dėl skolos grąžinimo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nelaikė savęs V. K. kreditore. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad V. K. jai buvo skolingas, todėl nėra jokio pagrindo iš atsakovo J. K. (V. K. įpėdinio) priteisti ieškovei jos reikalaujamą skolą, neva susidariusią dėl tetos J. L. laidotuvių, kapo sutvarkymo, paveldėto turto sutvarkymo ir pardavimo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl V. K. skolos ieškovei egzistavimo, todėl padarė neteisingas išvadas ir neteisingai pritaikė materialiąsias teisės normas, dėl to buvo priimtas iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, jis keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo skolos, susidariusios po V. K. mirties

Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog 2017 m. vasario 6 d. mirė V. K. – ieškovės T. D.-S. brolis ir atsakovo J. K. tėvas. V. K. turtą po jo mirties paveldėjo sūnus J. K.. Ieškovė įrodinėja, kad ji palaidojo brolį, turėjo su tuo susijusių išlaidų, todėl prašo jas priteisti iš atsakovo – mirusiojo turto paveldėtojo. Atsakovas, prieštaraudamas pats sau, iš dalies sutinka su ieškovės turėtomis išlaidomis, tačiau prašo ieškovės T. D.- S. ieškinį visiškai atmesti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas turi ieškovei T. D.- S. atlyginti 3530,73 Eur jo tėvo V. K. laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų, t. y. 857,53 Eur V. K. laidojimo išlaidų, 443,20 Eur už gedulingus pietus bei 2230 Eur išlaidų, susijusių su kapavietės tvarkymu ir antkapio gaminimu. Anot atsakovo, ieškovė įrodė tik dalį, t. y. 546,53 Eur, V. K. laidojimo išlaidų, jas sudaro 719 Eur V. K. laidojimo paslaugos bei 150 Eur už duobės kasimą ir atskaičius ieškovei VSDFV sprendimu išmokėtas vienkartinės išmokos sumas 225,90 Eur ir 96,57 Eur. Su tokiais atsakovo teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, priteisdamas ieškovei 857,53 Eur V. K. laidojimo išlaidų, teismas rėmėsi t. 1, l. 57–58 esančiais įrodymais, t. y. kvitu, patvirtinančiu 150 Eur išlaidas už duobės kasimą, PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitu, patvirtinančiais 719 Eur išlaidas už laidojimo paslaugas, ir ta aplinkybe, jog ieškovė atsisakė 322,47 Eur reikalavimo. Jokių kitų įrodymų, kurie dar būtų susiję su V. K. laidojimu (neįskaitant gedulingų pietų ir kapo sutvarkymo), byloje nėra pateikta. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog įrodyta, kad ieškovė iš viso patyrė 546,53 Eur V. K. laidojimo išlaidų (t. y. 719 Eur + 150 Eur - 225,90 Eur - 96,57 Eur = 546,53 Eur). Atsakovas taip pat nesutinka su 443,20 Eur išlaidomis už gedulingus pietus. Mano, jog pagrindas sumokėti už maitinimo paslaugas yra sąskaita, kurioje nurodyta, kiek žmonių ir kokius patiekalus valgė. Šiuo atveju tokios sąskaitos nėra, todėl ieškovės pateikti įrodymai negali būti laikomi tinkamu finansiniu dokumentu, pagrindžiančiu ieškovės patirtas išlaidas. Tačiau su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. UAB K. 2017 m. vasario 10 d. pinigų priėmimo kvite (t. 1, b. l. 87) nurodyta, jog T. D.-S. už gedulingus pietus sumokėjo 843,20 Eur. 2017 m. kovo 9 d. UAB K. pažymoje išskirta, jog 2017 m. vasario 10 d. už baro nuomą ir prekes bendra suma – 443,20 Eur, papildomai nurodyta pinigų suma 40 dienų minėjimui, kurių pirmosios instancijos teismas nepriteisė. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti įrodymai patvirtina, kad 443,20 Eur suma buvo sumokėta būtent už gedulingus pietus po V. K. laidotuvių, todėl ši suma buvo teisėtai ir pagrįstai priteista iš atsakovo. Įrodinėti, kiek žmonių ir kokius patiekalus valgė, šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi paprastai prieš užsakant gedulingus pietus žmonių skaičius nėra tiksliai žinomas, kiekvienas asmuo nebūna asmeniškai kviečiamas, todėl asmuo, kuriam nepriklausė tokia pareiga, tačiau suteikdamas pagalbą mirusiojo sūnui, vietoj jo užsakė gedulingus pietus ir sumokėjo už juos, negali prisiimti atsakomybės, kad galbūt atvyko mažiau asmenų negu buvo užsakyta gedulingiems pietums vietų. Atsakovas, bandydamas skaičiuoti gedulinguose pietuose dalyvavusius asmenis, tokiu būdu siekia perkelti riziką ieškovei už galbūt didesnio skaičiaus patiekalų užsakymą, kurio tokiu atveju tiksliai apskaičiuoti iš anksto nėra įmanoma. Taip pat atsakovas nesutinka su iš jo priteista 2230 Eur išlaidų suma, susijusia su kapavietės tvarkymu bei antkapio gaminimu. Nurodo, jog jis atsakovei buvo pareiškęs, jog atsisako bet kokios jos pagalbos, susijusios su savo tėvo V. K. kapo tvarkymu, priežiūra, bet ieškovė to nepaisė, savo valia prieš atsakovo valią užsakė paminklą ant V. K. kapo. Taip pat atsakovas abejoja, ar tikrai paminklas, kapo apvadas, tvorelė ir vaza, kurie nufotografuoti ieškovės pateiktose nuotraukose, skirti V. K. kapui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodytą 2230 Eur sumą priteisti iš atsakovo. Pagrindo netikėti ieškove, kad būtent nuotraukose pavaizduotas paminklas, kapo apvadas, tvorelė ir vaza skirti V. K. kapui, nėra. 2018 m. vasario 6 d. buvo V. K. mirties metinės, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kapavietė nebuvo sutvarkyta taip, kaip žadėjo ieškovė, kad paminklo nėra iki šiol ar kad kapo sutvarkymo kaina neatitinka rinkos kainų. Taip pat atsakovas iki pat šiol nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi kokių nors veiksmų dėl tėvo kapavietės sutvarkymo. Nors jis ir teigia, kad pagal šeimos tikėjimą kapas gali būti tvarkomas praėjus metams po žmogaus mirties, šis terminas apeliacinio skundo nagrinėjimo metu jau yra suėjęs, tačiau jokių įrodymų atsakovas apie savo pastangas tvarkant kapą neteikė. Tokiu būdu pripažįstama, kad atsakovas sutinka su ieškovės atliktais veiksmais – paminklo, kapo apvado, tvorelės ir vazos užsakymu V. K. kapui. Šias ieškovės turėtas išlaidas privalo atlyginti atsakovas.Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas laiko įrodyta, jog dėl V. K. laidotuvių ir kapo sutvarkymo ieškovė patyrė iš viso 3219,73 Eur išlaidų. Kadangi V. K. turto paveldėtojas yra atsakovas J. K., jis privalo šias išlaidas atlyginti ieškovei (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustačius, jog atsakovo skoliniai įsipareigojimai ieškovei T. D.-S. yra ne 6 494,89 Eur dydžio, o 3219,73 Eur, keistina skundžiamo sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, areštuojant atsakovui J. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuojant atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas jį ir / ar trečiuosius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad abi ieškovės pateikdamos bendrą ieškinį sumokėjo 259,75 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovės M. Z. reikalavimas buvo tenkintas visiškai, jai iš atsakovo priteista, be kita ko, 50 Eur žyminio mokesčio. Vadinasi, 209,75 Eur žyminio mokesčio lieka sumokėti pagal ieškovės T. D.-S. reikalavimus. Ieškovė T. D.-S. dalies ieškinio reikalavimų (t. y. 322,47 Eur) atsisakė, todėl jai už šį 322,47 Eur reikalavimą grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis), tenkančios 322,47 Eur sumai, t. y. ieškovė už 322,47 Eur reikalavimą, pateikdama ieškinį per EPP, mokėjo 7,25 Eur, vadinasi, jai grąžintina 75 proc., t. y. 5,44 Eur. Ieškovė T. D.-S. sumokėjo 600 Eur už teisinę pagalbą. Taip pat ji turėjo 202,50 Eur išlaidų už žyminį mokestį (atskaičius žyminio mokesčio dalį, tenkančią 322,47 Eur reikalavimui). Iš viso ieškovė T. D.-S. patyrė 802,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, jog ieškovei priteisiama 3219,73 Eur skola iš atsakovo, o ji, atsisakiusi 322,47 Eur reikalavimo, prašė priteisti 7096,76 Eur. Vadinasi, tenkinta 45,37 proc. jos ieškinio. Todėl jai priteistina iš atsakovo 364,09 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (802,50 Eur x 45,37 proc. /100 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 770 Eur už teisinę pagalbą. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui priteistina iš ieškovės 420,65 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (770 Eur x 54,63 proc. / 100 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 56,56 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 146 Eur ir 49 Eur žyminio mokesčio bei 450 Eur advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. tenkinus 50,43 proc. apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovės priteistina 325,27 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad ieškovė turėjo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 11 d. papildomo sprendimo dalis pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

priimti ieškovės T. D.-S. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 322,47 Eur ieškinio sumos dalies priteisimo iš atsakovo J. K., šią civilinės bylos dalį nutraukti ir grąžinti ieškovei T. D.-S. 5,44 Eur žyminio mokesčio.

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. K. 3219,73 Eur skolą ieškovei T. D.- S..

Priteisti iš atsakovo J. K. 2200 Eur skolą ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. Z..

Atmesti kitą ieškinio reikalavimų dalį.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties dalį dėl ieškovės T. D.-S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto ir areštuoti atsakovui J. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ją ir / ar trečiuosius asmenis, neviršijant 3219,73 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip pasunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove T. D.-S..

Pavesti sprendimo dalies laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdymą ieškovės T. D.-S. pasirinktam antstoliui CPK nustatyta tvarka.

Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės T. D.-S. atsakovui J. K. 56,56 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės T. D.-S. atsakovui J. K. 325,27 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.