Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino, parodė, kad buvo V. gimtadienis. Miškelyje buvo V., jos draugė, jis, D. Po to prisijungė A., M., A.. Vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Ar visi vartojo alkoholį, nepamena. Paaiškėjo, kad D. „kabina“ D. merginą V.. D. dėl to supyko. Tada V. pasikvietė D. ir ji su drauge nuėjo su juo susitikti. V. nuėjo susitikti prie mokyklos. Po kurio laiko kai V. išėjo, prie D. atėjo jis, D., A.. Pirmas su D. pradėjo kalbėtis D., kalbėjo apie V., D. priekaištavo D., kodėl šis lenda prie jo merginos V.. Paskui D. sudavė stovinčiam D. su ranka. Tada jis taip pat sudavė D. kelis smūgius ranka į petį ir į šoną. Kai jis sudavė D., šalia D., maždaug 1 m atstumu nuo pastarojo, buvo ir visi kiti kaltinamieji. Pamena, kad D. buvo nukritęs, bet ar dėl jo smūgių nukrito, nepamena. Po to D. atidavė jam grandinėlę. Ar tai padarė savo noru, nepamena. Nepamena, ar kas nors reikalavo iš pastarojo atiduoti grandinėlę. Taip pat jis ant žemės rado D. telefoną. Kadangi D. buvo jam skolingas 50 eur, tai tą telefoną paėmė kaip užstatą, kad šis grąžintų jam skolą. Po to visi išsiskirstė. Ką kiti vaikinai darė, kai jis paėmė telefoną, nematė. Telefoną paėmė po to, kai sudavė nukentėjusiajam smūgius. Nukentėjusysis tuo metu buvo šalia, kai jis paėmė tą telefoną. Kai D. atidavė grandinėlę, D. nuėjo į stotelę. Kiek pamena, daugiau tą dieną D. nebuvo sutikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (4 t., b. l. 150–152), kur jis parodė, kad pirmoje savo apklausoje paaiškino, kaip D., A., M., A. ir V. su G. susitiko, išsamiai nurodė kaip jie, t. y. vaikinai, nuėjo iki apleisto stadiono, esančio kažkur už (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini), už kalniuko. Jam, D., A., M. ir A. nuėjus prie to stadiono, jis matė, kad stovi D., nuo kurio nueidinėjo V. su G.. Tada jis pamatė, kad prie vieno likusio D. eina D.. Jis ėjo šiam iš paskos. Už jo ėjo kiti vaikinai. D. buvo piktai nusiteikęs, kaip suprato iš bendrų pokalbių einant iki stadiono, jis pyko, kad D. „kabina“ jo merginą V., dėl to norėjo su pastaruoju susitikti. D. ėjo greitu žingsniu, vos ne bėgdamas, jis stengėsi neatsilikti, todėl bėgo iš paskos. Pirmas prie D. pribėgo D., kuris tik pribėgęs kažką pasakė, ką tiksliai jau nebe prisimina, kažką apie V., kodėl šis lenda prie jo merginos ir sudavė ne mažiau vieną kartą D. į veidą. Tada jie visi, t. y. jis, M. ir A., D. buvo apsupę D. puslankiu. A. stovėjo per kokį žingsnį toliau, tačiau neilgai trukus priėjo artyn ir stovėjo šalia jų. D. buvo nuo jo ne toliau nei 1 metro atstumu, jam jį buvo lengva pasiekti, patogu suduoti smūgius. Po D. smūgio prie D. priėjo jis ir sudavė šiam vieną kartą kaire ranka kumščiu į šoną (kodėl pirmoje apklausoje nurodė, kad sudavė į galvą, negali paaiškinti, šiai dienai yra tikras, kad jis smūgiavo į šoną). D. dar nukritęs nebuvo. Kodėl pirmoje apklausoje nurodė, kad šiam sudavė jau gulinčiam, nežino, negali pasakyti, tačiau pirmą smūgį sudavė dar jam nenukritus. Matė, kad D. yra savo veidą užsidengęs savo rankomis. Tuomet matė, kaip artyn prieina A. ir šis D. spyrė vieną kartą, spyrė D. ir D.. Jie spyrė vos ne vienu metu, ir D. nugriuvo. D. griuvo ant šono. Į kurią pusę nugriuvęs žiūrėjo D., t. y. ar į juos, ar jo veidas buvo nuo jų negali pasakyti, neprisimena. Ar M. ir A. sudavė smūgius A., negali pasakyti, nematė tiksliai, tačiau taip galėjo būti, kadangi jie visi stovėjo apsupę D., o šalia jo arčiausiai buvo D. ir A., todėl tai labiausiai ir įsiminė. Kai D. nukrito ant žemės, prie jo, ne mažiau 1 metro atstumu, jie stovėjo visi, t. y. jis, A., M., A. ir D.. Nugriuvus D., jis šiam dar vieną kartą kumščiu kairės rankos sudavė į kairės pusės šoną ir vieną kartą į kairį petį. Tiksliai neprisimena, tačiau neatmeta tokios galimybės, kad galėjo A. dar vieną kartą koja spirti į kūną, tačiau kur pataikė, neprisimena. Negali pasakyti ar tuo metu dar kažkas iš vaikinų sudavė smūgius D., nežino, tačiau taip galėjo būti. Jis nežiūrėjo ką kiti veikia. Viskas vyko greitai ir jis nespėjo žiūrėti, kas vyksta. Be to, buvo šurmulys, nes nugriuvęs D. vis sakė „palaukit, palaukit“. Po to jis matė, kad D., M. ir A. nuo D. šiek tiek atsitraukė, per maždaug žingsnį, ir jis taip pat atsitraukė. Tada D. D. pasakė „atsistok“, ir D. nuo žemės pradėjo stotis, bet D. jam pasakė „klaupkis“ ir D. atsiklaupė. Atsiklaupė ne iš karto, bet kai D. pakartojo, tada D. atsiklaupė. D. klūpint, su pastaruoju kalbėtis pradėjo D., kuris kažką kalbėjosi apie V., apie išdavystę, jis nesiklausė. Matė, kad D. yra išsitraukęs savo telefoną, bet ar juo filmavo, nežino, jis nežiūrėjo į telefoną. Telefoną savo rankose turėjo ir M., bet ar jis kažką darė su tuo telefonu, ar laikė rankoje, jis nežino, nematė. Nežiūrėjo įdėmiai. Jam tai nerūpėjo, ką jie daro. Jis tada pamatė, kad prie D. ant žemės, šalia jo kojų, yra nukritęs mobilusis telefonas „Samsung“, kurį jis pasilenkęs paėmė. Paėmęs telefoną, jis suprato, kad šis telefonas yra D., kad šiam telefonas iškrito iš kelnių. Paėmęs telefoną jis niekam jo neatidavė ir jį pats įsidėjo į savo kelnių kišenę. Suprato, kad jis pavogė D. telefoną. Tada girdėjo, kaip kalbėdamasis D. pasakė D. atsiprašyti už tai, kad ką jis daro ir girdėjo, kad D. pasakė „atsiprašau“. Tada D. D. liepė atsiprašyti visų jų, tai yra jo, A., M. ir A.. D. keturis kartus pasakė žodį „atsiprašau“. Tada D. jam sakė „stokis“ ir D. atsistojo. Ar tada D. buvo suduota kokiu nors daiktu, jis nežino, nematė, į tai neatkreipė dėmesio. Kaip buvo apsirengę jo draugai ir kuris iš jų galėjo turėti diržą, nežino, nes neatsimena. Jis neįsidėmėjo kaip kas atrodo, be to, jie visi, tai yra jauni vaikinai, rengiasi ir nešioja treningus. Kaip pats buvo tą dieną apsirengęs, jau nebeprisimena. Girdėjo, kad D. dar kalbasi su D. apie V., po to pradėjo kalbėtis apie kažkokią M. kolonėlę, esą D. M. negrąžina kolonėles (ar M. kalbėjo su D., jis nežino, jam atrodo, kad ne, nes ten D. visą laiką kalbėjosi), tada D. pradėjo kalbėti apie 50 eurų skolą. Jis D. pritarė, nes ta skola buvo jam. Iš jo D. buvo pasiskolinęs 50 eurų, prieš kiek laiko, nežino, tačiau kai tada jie buvo stadione, tos skolos D. jam nebuvo grąžinęs. D. D. tada aiškino, kad D. elgiasi negerai visų atžvilgiu, visus kaip draugus išduoda, todėl ir pradėjo kalbėti apie juos visus, o ne tik apie savo reikalus dėl V.. Ar per tą pokalbį kažkas sudavė smūgius D., jis negali pasakyti, aiškiai nematė, tačiau arčiausiai D. stovėjo D., todėl jis galėjo suduoti smūgį, bet jis negali to patvirtinti. Jis pats jokių smūgių tada nesudavė. Girdėjo kaip po pokalbio D. sakė D., kad skolas reikia grąžinti ir pradėjo klausti D. ką jis turi vertingo. D. tada sakė, kad jis viską atiduos, kad tik jie jo nemuštų. Ir tada D. pradėjo sakyti, kad reikia garantijos. D. pats nusisegė nuo kaklo geltonos spalvos grandinėlę. Ar jam kas ją liepė nusisegti nežino, neatsimena, bet taip galėjo būti. Galėjo D. D. liepti duoti vertingus daiktus, nes jis su juo kalbėjo apie skolą ir garantijas, kad ją grąžins. Jam D. padavė grandinėlę. Kiek atsimena, arčiausiai stovėjo D., todėl jam atrodo, kad grandinėlę padavė D.. Kodėl pirmoje apklausoje nurodė, kad grandinėlę padavė jam, o jis po to perdavė D. negali paaiškinti, nežino. Tačiau šiai dienai aiškiai prisimena, kad grandinėlę davė D.. D. D. dar klausė kiek ji verta, ar auksinė ir D. sakė, kad auksinė. Tada dar D. pasakė, kad turi ir pilkos spalvos, kitą, krikšto grandinėlę ir laikrodį, tačiau girdėjo kaip D. prašė D. jam tuos daiktus palikti, sakė, kad jam tai svarbu. Ir D., jam atrodo, neėmė tų daiktų, leido juos turėti D.. Matė, kad D. per veidą bėga kraujas, kurį jis valėsi ranka. D. tada dar išsitraukė savo piniginę, ir iš jos paėmė kažkiek pinigų, ten buvo monetos. Tiksliai neatsimena tos aplinkybės, kad jam D. padavė monetas, tačiau taip galėjo būti, neatmeta tokios galimybės. D. dar kažką sakė, kad likusius atneš vėliau. D. pastoviai sakė „skola, skola“, tą aiškiai pamena. Jis pats daugiau klausėsi. Tada jie visi nuo D. nuėjo, ir jį paliko. Einant link pagrindinės V. (duomenys neskelbtini) gatvės jis visiems parodė, kad turi D. telefoną ir jie visi dar apžiūrinėjo grandinėlę, ją leido per rankas ir jam atrodo A. ar D., tiksliai negali nurodyti kuris iš jų, nes jie abu ten įdėmiai grandinėlę apžiūrinėjo, pasakė, kad ant grandinėlės nėra prabos ir ji nieko verta. Tada D. pasakė, kad reikia grįžti ir paklausti, kodėl D. melavo, kad ji vertinga. Jiems visiems vaikinams sugrįžus prie D., jis matė, kad prie D. priėjo D., kuris vieną kartą sudavė D., tada neatmeta galimybės, kad ir jis sudavė D. vieną smūgį į veidą, tačiau nėra dėl to tikras. Iš karto po to jie visi nuėjo nuo D. ir jis pats pas save namo parsinešė D. telefoną, o grandinėlė liko pas D.. Kai jie nuėjo nuo D., jis pats ėjo namo. O kitą dieną, kai pas jį dėl įvykio atvyko pareigūnai, jis jiems pats pateikė D. telefoną. Dėl įvykio labai gailisi, pilnai prisipažįsta. D. nori atsiprašyti, prašyti jo atleidimo. Taip pasielgė tik todėl, kad buvo išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Kaltinamasis patvirtino, kad šie jo parodymai, išskyrus dėl spyrio, teisingi. Mano, kad to spyrio nebuvo. Šiuos parodymus jis perskaitė, jis sakė, kad yra klaidų, tačiau į tai niekas dėmesio nekreipė. Jis pats iš D. jokių daiktų nereikalavo, tarpusavyje nesitarė, kokius daiktus imti. Smurtas buvo vartotas dėl V..

Kaltinamasis D. I. kaltu prisipažino. Parodė, kad buvo V. gimtadienis, 2020 m. pavasaris. Dienos metu nusipirko alkoholinių gėrimų, nuėjo į miškelį, išgėrė. Miškelyje alkoholį vartojo su A. ir A., vėliau prisijungė M. ir A., kuriuos jis pasikvietė parašęs žinutę. Parašė, kad nori su D. išsiaiškinti dėl asmeninių santykių. V. parašė D.. Pirmos su D. susitikti nuėjo merginos. O tada nuėjo link D. jie, vaikinai, jie buvo penkiese. Kai jie atėjo link D., merginos nueidinėjo. Priėjęs prie D. jis pirmas trenkė D. kumščiu į veidą. Vėliau trenkė dar su ranka kokius du smūgius. Kada tiksliai trenkė negali pasakyti, sekos negali pasakyti. D. ir stovėjo, ir gulėjo, ir klūpėjo. Mušė jį dėl asmeninių priežasčių, dėl V., o kiti mušė dėl savų priežasčių. Jis draugus pasikvietė ne dėl to, kad jie padėtų sumušti D., klausė, ar jie nori išsiaiškinti dėl savo asmeninių priežasčių. D. buvo skoloje, todėl sakė, kad duos daiktus kaip užstatą, kad grąžins skolą kitą dieną. D. davė dar kelis eurus - gal 5 eur. Telefono nedavė, jį kažkas rado ir kažkas paėmė. Telefonas buvo iškritęs, kai D. gulėjo. Penkis eurus ir grandinėlę padavė jam (D. I.) ir jie išėjo. Vėliau pamatė, kad ta grandinėlė buvo netikro aukso. Suprato, kad D. melavo dėl grandinėlės, todėl grįžo prie jo, klausė, kodėl šis melavo, buvo įpykęs dėl melo, todėl trenkė D. į pilvą ar į veidą, tiksliai negali pasakyti. Pamena, kad prie D. atėjo su A.. Ar A. trenkė, nepamena. Pirmą kartą kai mušė D., pastarajam galėjo būti suduoti smūgiai ir koja, kokį vieną kartą. Tada vaikinai buvo apstoję D. puslankiu per metrą ar du metrus nuo jo. Jis su D. kalbėjo dėl skolų, kiti vaikinai – dėl savo skolų. D. prašė baigti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti D. I. parodymai (5 t., b. l. 92–94), kur jis parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Savo anksčiau duotus parodymus prisimena, tačiau nori juos papildyti. Pasilieka prie aplinkybių, nurodytų pirmosios jo apklausos metu iki to momento, kuomet 2020 m. balandžio 6 d. apie 18.30 val., tiksliai laiko neprisimena ir nurodyti negali, jis, A. S., A., A. (šių asmenų pavardžių nežino) ir M. R., nuėjo iki stadiono, kuris yra už (duomenys neskelbtini), šiek tiek toliau, toks apleistas, netoli (duomenys neskelbtini). Ten jis matė, kad stovi D. V., ir jis būdamas piktas dėl savo merginos V. (kaip pirmoje apklausoje nurodė jis sužinojo, kad D. bendrauja ir susirašinėja su V., rašo jai SMS žinutes, o tai jam nepatiko. Nepatiko, kad jis siūlo V. susitikti), ėjo link D.. Priėjęs prie D. jis sudavė šiam vieną kartą į veidą, tiksliai negali veido srities nurodyti, tačiau sudavė kumščiu, jam atrodo dešinės rankos, nes pats yra dešiniarankis. Iš pat pradžių jis nematė, kad už jo yra ir su juo buvę draugai, bet vėliau, jam sudavus smūgius D., jis juos visus matė, jie eidami link D. buvo išsirikiavę vienas paskui kitą, ir jam priėjus prie D. pirmam, visi D. apsuko, lyg ratu. Nuo D. stovėjo ne toliau nei 1 metro atstumu, per ištiestą ranką, labai arti, kad būtų patogu suduoti smūgius. Jis, A., M. ir A. stovėjo labai arti D., o A. nuo D. stovėjo gal šiek tiek toliau, per kokį žingsnį toliau, tačiau jis irgi buvo netoliese. Negali tiksliai įvardinti, kiek kas sudavė smūgių D., tačiau A., A. ir M. smūgius sudavė rankomis. Kiek tų smūgių sudavė, negali pasakyti, nes jis pats, kaip minėjo, tuo metu dar D. sudavė ne mažiau du kartus kumščiu į veidą. Matė, kad D. yra savo veidą užsidengęs savo rankomis ir jis pastebėjo, kad arčiau yra priėjęs ir A. prie D.. Iš kurios pusės A. D. stovėjo, negali pasakyti, tačiau jis D. spyrė. Kiek kartų negali pasakyti, nes neatsimena, be to, tiksliai ir nežiūrėjo. Kažkuriuo metu D. nugriuvo ant žemės. Nežino po kieno smūgio ar spyrio šis nugriuvo ant žemės. Jis pats tuo metu, dar D. stovint, nenukritus, spyrė jam iš dešinės kojos kelia į pilvo sritį, spyrė sulenkta koja. Kai D. nukrito ant žemės, prie jo, ne mažiau 1 metro atstumu jie stovėjo visi, t. y. jis, A., M., A. ir A.. Kol D. gulėjo, jam dar kažkas iš vaikinų spyrė. Jeigu neklysta, spyrė A. ne mažiau du kartus. Jis pats daugiau D. nemušė, nes D. sakė „palaukit, palaukit“. Tada jie visi nuo jo atsitraukė. Jis negali tiksliai pasakyti, ar sakė D. atsiklaupti, tačiau neatmeta tokios galimybės, kad taip galėjo būti, nes D. nebuvo pilnai atsistojęs, jis klūpėjo. Tada jis su juo pradėjo kalbėtis apie V., sakė šiam, kad jam nepatinka, kad jis ją kabiną, kad jis jį išdavė kaip draugą. Jis tiksliai neatsimena, tačiau gali būti, jam taip atrodo, kad jis buvo į savo rankas pasiėmęs savo mobilųjį telefoną ir jį buvo nukreipęs į D., tačiau telefonu nefilmavo, jame nebuvo įjungta filmavimo funkcija, jis tik apsimetė, kad filmuoja, kad D. prisipažintų, jog nori nukabinti jo merginą V.. Telefoną į D. nukreipęs buvo ir M., jam atrodo, kad tai buvo M., bet dėl to gali suklysti. Jis galvojo, kad M. filmuoja, tačiau po įvykio, jiems nuo D. atsitraukus ir išėjus link namų, jam M. paprašius parodyti įrašą, šis atsakė, kad jis jo neturi, kad nefilmavo. Jis sakė D., kad šis atsiprašytų jo, kad atsiprašytų už V., kad išdavė jų draugystę ir D. atsiprašė. Neatmeta galimybės, bet nėra tuo tikras, ar jis liepė D. atsiprašyti ir M., A., A. ir A., tačiau gali būti, kad sakė ir D. atsiprašė. Ar jis sakė savo draugams suduoti smūgius D., jis to neprisimena. Nežino ar taip galėjo būti, ar ne, tuo abejoja. Ar M. iš savo kelnių buvo išsitraukęs diržą ir juo sudavė, jis negali pasakyti, tačiau jam yra įstrigę, kad kažkas, nežino ar M. ar kitas jo draugas (dvejoja, nes M. dažnai vilki treninginėmis kelnėmis, o į jas diržo įsisegti nėra galima), tačiau matė, kad buvo suduotas smūgis su kažkokiu daiktu, užsimojus, todėl tai tikrai galėjo būti diržas, neatmeta tokios galimybės. Pats jis vilkėjo treningines kelnes ir treningo bliuzoną, diržo neturėjo. Su D. kalbėdamas apie V., jis D. pasakė, kad jis ne tik elgiasi negerai, nes kabina jo merginą ir jį su V. bandė išskirti, apie jį jai meluodamas nebūtus dalykus, bet ir M.negražino kolonėlės (apie tą įvykį jis mažai žino, bet jam M. buvo tai sakęs iš anksčiau), taip pat D. sakė, kad jis A. neatiduoda 50 eurų skolos (apie tą skolą jis žinojo iš A. seniau, jis jam buvo pasakojęs, kad jis D. yra paskolinęs pinigų, o D. jam negrąžina). D. tai sakė, nes norėjo jam priminti, kad jis elgiasi netinkamai daug kur, ne tik su juo. Tiksliai negali pasakyti, ar jis tada sudavė D. dar smūgį ar ne, tačiau D. jau buvo atsistojęs. Gali būti, neatmeta tokios galimybės, kad galėjo vieną kartą suduoti, bet nėra tuo tikras. Kiti jo tada nemušė. Jis jam sakė atsistoti po tų atsiprašymų ir jis atsistojo. Tiksliai negali nurodyti aplinkybes apie daiktus, kaip jie atsidūrė pas juos. Pamena, kad kažkas iš jo draugų paklausė D., ką jis turi ir šis nuo savo kaklo pats nusisegė grandinėlę geltonos spalvos ir ją kažkam padavė. Ją padavė ne jam, o kažkam iš jo draugų. Jis matė, kad ta grandinėlė keliauja per rankas ir ją A. padavė jam. Jis tą grandinėlę apžiūrėjo. Jis pats nesakė ir neklausė, ką jis turi vertingo, neliepė nusisegti grandinėlės. Tada dar D. pasakė, kad turi ir pilkos spalvos, kitą, krikšto grandinėlę ir laikrodį, pasakė D. „duok“, o D. atsisukęs į jį prašė, kad jis galėtų pasilikti tą grandinėlę, nes tai patėvio dovana. Ir jis pasakė D. „pasilik, nereikia“. Sakė, kad pasiliktų ir laikrodį, ir tą krikšto grandinėlę. Jis D. pasakė, kad skolas reikia grąžinti ir paklausė ar jis turi su savimi pinigų. D. išsitraukė savo piniginę ir iš jos išsitraukė ne mažiau 5 eurų, jis tikslai nežino, jos buvo monetomis, pasakė, kad daugiau neturi. Tada jis D. dar kartą pasakė, kad skolas reikia grąžinti ir D. A. tuos pinigus padavė. Jis neliepė grąžinti, tik sakė kad „grąžink skolas, reikia grąžinti skolas“. Tada jie visi nuo D. nuėjo, ir jį paliko. Einant link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, A. jam rodė, kad jis turi D. telefoną. Kuriuo metu A. jį paėmė, jis nežino, nematė ir to nepastebėjo, todėl negali pasakyti, tačiau, jiems einant link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, jie dar kartą žiūrėjo grandinėlę (ar ją visi turėjo rankose, negali pasakyti, gali būti, kad visi, bet gali būti ir taip, kad grandinėlę rankose turėjo tik keli iš jų ir ją apžiūrėjo) ir kai A. turėjo rankose D. grandinėlę, pasakė, kad ji netikra, kad nėra prabos, ir padavė tą grandinėlę jam į rankas, kad jis apžiūrėtų. Apžiūrėjęs pamatė, kad tikrai nėra prabos ir tada jis pasakė, kad reikia sugrįžti paklausti D. ar ji tikra, ar kiek nors verta. Ir jie visi sugrįžo prie D., kuris buvo toje pačioje vietoje. Sugrįžo, nes paduodant D. grandinėlę jis pats sakė, kad ta grandinėlė tikra. Jiems sugrįžus A. sudavė D. vieną kartą į veidą ir neatmeta galimybės, kad tada D. jis taip pat sudavė vieną kartą į veidą kumščiu, nėra tuo tikras, tačiau taip galėjo būti. Negali pasakyti tiksliai, nes gali būti, kad jau maišo smūgius, suduotus D., bet jam atrodo, kad dar kažkas buvo priėjęs prie D. ir jam sudavė, bet negali nurodyti kas, to aiškiai neprisimena). Matė, kad D. per veidą bėga kraujas, iš kur jis tiksliai bėgo nežino, gali būti, kad iš nosies, bet nėra tikras, nes kraujas bėgo per veidą. Pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Jis pats ėjo link namų ir grįžo namo.

Kaltinamasis paaiškino, kad šie jo parodymai tik iš dalies teisingi. Neteisingi, kad jis filmavo ir kad stovėjo per rankos atstumą. Stovėjo per metrą, bet atstumas tikrai ne per ranką. Dėl smūgių, dėl grandinėlių surašyta teisingai. Savo veiką vertina blogai, gailisi. Jei būtų nevartojęs alkoholio, taip tikriausiai nebūtų atsitikę. Dar prieš bylą skambino D. ir jo atsiprašė. A. L. prieš tai pažinojo. Asmeniškai jam jis nerašė, kad ateitų. A. L. atėjo kartu su M.. M. su A. alkoholio nevartojo. Kai visi ėjo link D., jis pats asmeniškai sakė, kad eina dėl V., o M. tikriausia sakė, kad eina dėl kolonėlė. Ar A. L. girdėjo, dėl ko tiksliai jis ėjo aiškintis su D., nežino.

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino. Parodė, kad maždaug prieš 2,5 m. jį iki savo namų pasikvietė M. R., o po to M. pasikvietė D. I.. Visi susitiko (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje, pasikalbėjo. Jie iš pradžių tarėsi pagąsdinti vaikiną. Viskas buvo dėl D. I. buvusios draugės V.. Maždaug apsitarė, kaip viskas bus. Pradžioje prie stadiono bandė pagąsdinti visi bendrai. Jis prie D. atėjo iš vienos pusės, o kiti laukė pasislėpę už pastato. D. I. prišoko prie D., tada A. S. ir tada M. R.. Visi mušė D.. Tiksliai, kas ką darė, negali pasakyti, bet smūgius sudavė visi. Jis pats porą kartų trenkė iš rankos į galvą. D. mušė ir stovintį, ir gulintį. Kiek pamena, D. reikėjo pagąsdinti dėl V., nes, kiek kalbėjo, D. lindo prie V.. Kai tik priėjo prie nukentėjusiojo, iš karto pradėjo mušti, pokalbis įvyko po to. D. I. pradėjo kalbėti dėl V.. Pamena, kad D. I. apžiūrinėjo grandinėlę. D. lyg D. I. liepė nusiimti grandinėlę, kuri buvo ant kaklo, lyg už kažkokią skolą. Po to visi nuo D. nuėjo, tačiau netrukus sugrįžo. Jam atrodo, kad tada su D. kalbėjo A. S. ir D. I., apie ką jie kalbėjo, nepamena. Jis stovėjo toliau ir nesigilino. Po to visi išsiskirstė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (6 t., b. l. 138–142), kur jis parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, pripažįsta smūgius, neigia susitarimą apiplėšti, nuoširdžiai gailisi. 2020 m. balandžio 6 d. nedirbo, tą dieną jam buvo atostogos, apie 16.00 val. jam parašė žinutę jo draugas M. R. (jis jam draugas, jį pažįsta maždaug apie metus laiko, jie gerai sutaria, leidžia kartu laiką). M. jam pasiūlė ateiti pas jį į namus ir kartu pasportuoti. Jis sutiko ir nuėjo į M. namus, tikslaus adreso nežino, namą žino iš atminties. Kai nuėjo pas M., jie abu pradėjo sportuoti, iki kol M. paskambino kažkoks jo draugas D.. Jis D. nepažinojo, tą dieną jį matė pirmą kartą, kiek jis gerai sutaria su M., jis taip pat pasakyti negali, tik suprato, kad jie yra draugai. Ką kalbėjo M. su D., jis negirdėjo, tik baigęs pokalbį jam M. pasakė, kad jam D. pasiūlė susitikti prie kebabinės (duomenys neskelbtini) gatvės gale, dėl to, kad reikia pasikalbėti. Jis sutiko eiti kartu su M., nes nieko blogo neįtarė, galvojo jie susitiks, pasikalbės ir viskas, todėl ir ėjo su M. kartu. Jie prie minėtos kebabinės nuėjo ne ilgiau nei po 10 minučių, tai buvo gal apie 17.30 val., tiksliai pasakyti negali. Atėjęs prie kebabinės, jis pamatė stovinčius tris vaikinus ir dvi merginas, kaip vėliau susižinojo, tai tarp tų trijų vaikinų, vienas iš jų buvo D., kitų dviejų vardų jis nežino, visus juos matė pirmą kartą, jie jam neprisistatė. Viena iš merginų sužinojo, kad yra vardu V., ji, kaip suprato, yra D. mergina, o kita, kartu su ja buvusi mergina, jam neprisistatė. Kaip minėjo, nei trijų vaikinų, nei tų dviejų merginų jis nebuvo ankščiau niekada matęs, juos matė pirmą kartą. Visi asmenys, kurie buvo prie kebabinės, jam pasirodė išgėrę, nes jie buvo labai linksmai nusiteikę, du vaikinai, kurių vardų nežino (toliau savo apklausoje vaikiną Nr. 1 įvardins asmenį, kuris turėjo išskirtinį požymį - nešioja akinius, o kitą Nr. 2 - jis buvo labai jauno amžiaus, apie 16 metų) svirduliavo. Nežino tiksliai, kas pasakojo, tačiau jie gyrėsi, kad yra išgėrę, kad gėrė, tačiau nei kiek, nei ko gėrė jis nežino, jie to nesakė. Jam ir M. atėjus prie kebabinės, M. kalbėjosi su D., pagrinde kalbėjo D., kuris sakė, kad yra reikalas, kad jo paną, t. y. V., kaip jis suprato iš kalbos, kabina kitas kažkoks vaikinas, kad čia taip nebus, ir panašiai. D. buvo piktai nusiteikęs, jis jam pasirodė agresyvus, tai sprendžia iš jo kalbėjimo manieros, iš veido mimikų, jis sakė, kad reikią tą berną pamokyti, kad čia taip nebus. M. kažką kalbėjo apie savo kolonėlę, kurią tas pats vaikinas buvo iš jo paėmęs, ten kažkoks senesnis įvykis, jis apie jį mažai ką žino. Kol M. kalbėjosi su D., jis visą laiką tylėjo ir klausėsi. Iš D. pasakytų žodžių, kad reikia pamokyti, jis suprato, kad jis ruošiasi tam vaikinui kažką padaryti, suprato, kad ruošiasi jį mušti. Merginų jis negirdėjo, jos taip pat tik stovėjo ir viskas. Prie jo ir M. nekas nieko nekvietė, ir nesitarė kur eiti, jis, kaip suprato, iki jiems su M. ateinant, jau buvo viskas sutarta ir tas vaikinas buvo pakviestas ateiti į stadioną. Kas jį ten kvietė ateiti, jis nežino, bet jam atrodo, kad ten viską organizavo D., nes jis ten viską pasakojo, kur jiems reikia eiti ir panašiai. Tada D. ir pradėjo eiti, vedė kur jiems eiti, jis pats nežinojo kur jie eina. Einant D. davė idėją, kad reikia to vaikino palaukti, jam nematant, kad merginos jį galėtų užkalbinti, o jie visi palauks kažkur nuošaliau, kad jis jų visų nematytų ir kai merginos nueis, tada jie jį užpultų ir muštų. Tai viską sakė D., čia buvo jo idėja. Tai jis kalbėjo eidamas ir jam niekas neprieštaravo. Kodėl jis ėjo kartu su jais, paaiškinti negali, manė, kad jeigu jau pradėjo eiti su jais, atėjo pasikalbėti, todėl dabar turi eiti iki galo ir būti, kad būtų prie „chebros“. D. juos nuvedė į stadioną, kuris buvo apleistas, koks tai tiksliai stadionas, jis nežino, jis yra prie Kauno kolegijos, kur vyksta įvairios statybos. Kaip minėjo, stadionas apleistas, užaugęs žolėmis, jame yra išminti takeliai. Pirmas iš visų ėjo D., tai jis rodė kur eiti, o merginos ėjo su jais lygiagrečiai, todėl jam ir atrodo, kad čia viską organizavo jis. D. pasakė, kad jiems visiems reikia palaukti ir jie visi sustojo stadiono šone, nuošaliau. Jiems atėjus į stadioną, jis matė, kad toliau jame stovi ir tas vaikinas, kuris buvo pakviestas, jis jo nepažįsta, vardo nežino. Tada D. pasakė V. ir kitai merginai, kad jos eitų prie to atėjusio vaikino, kad jį užkalbintų ir merginos nuėjo. Matė, kaip merginos priėjo prie to vaikino, pradėjo su juo kalbėtis, ir tada D. jam pasakė, kad jis eitų link to vaikino, iš kitos pusės, ir jį apsuptų, jeigu jis bėgtų ar panašiai, kad negalėtų pabėgti. Jam sakė eiti lyg niekur nieko. Kodėl būtent jam D. pasakė eiti link to vaikino ir apeiti iš kitos pusės, jis nežino, jis tiesiog atsisuko į jį ir pasakė. Jis paklausė D. ir negali paaiškinti, kodėl jam neatsakė, negali pasakyti, ar bijojo D., ar ne, tiesiog jis jo paklausė ir pradėjo eiti link to vaikino, su kuriuo kalbėjosi merginos. Jis ratu apėjo tą vaikiną, ir užėjo už jo, bei kažkiek paėjęs, apie 5 metrus sustojo. Tada matė, kaip nuo to vaikino nuėjo merginos ir matė, kaip D. pradėjo bėgti link to vaikino, o už D. bėgo M., vaikinas Nr. 1 ir vaikinas Nr. 2. Kadangi jis buvo netoli to vaikino, nuo kurio nuėjo merginos, jis pradėjo eiti link to vaikino, jam bėgti nereikėjo, nes jis buvo daug arčiau. Tas vaikinas net nebandė bėgti ar kažkur eiti, jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į D. pusę. Pirmas prie vaikino atbėgo D., kuris aiškiai matė, kaip tam vaikinui savo ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą, tuo pat metu prie to vaikino pribėgo ir vaikinas Nr. 1 (su akiniais), kuris vaikinui taip pat sudavė ranka, kuria pasakyti negali, ne mažiau trijų smūgių į veidą, tuomet prisijungė ir jis, ir būdamas šalia vaikino, jam iš nugaros, sudavė savo dešine ranka ne mažiau vieną kartą į pakaušį ir ne mažiau vieną kartą į sprandą. Tiek jis, tiek D., tiek vaikinas Nr. 1 (su akiniais) sudavė smūgius vienu metu visi kartu tam vaikinui, tačiau kai jis sudavė smūgius, matė, kad tas vaikinas nugriuvo ant žemės. Kaip nugriuvo vaikinas jis negali pasakyti, jam atrodo, kad jis krito ant pilvo, po to gal apsivertė ant šono, tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Kol vaikinas krito ant žemės, jis dar spėjo jam savo dešinės kojos keliu spirti į šoną, jeigu neklysta kairės pusės, ir tada jis galutinai nukrito. Nukritus vaikinui, prie jo arčiausiai buvo D. ir vaikinas Nr. 1 (su akiniais) ir matė, kaip tiek D., tiek vaikinas Nr. 1 nukritusiam vaikinui spyrė iš kojų, kiekvienas ne mažiau nei du kartus. Kur spyrė, jis nežino, tačiau aiškiai matė, kad kažkuris spyris pataikė į veidą, ir jam atrodo, jis pamatė kraują vaikino burnoje. Kai pamatė kraują jis atsipeikėjo ir suprato, kad elgiasi negerai ir nuo vaikino atsitraukė, daugiau jam jokių smūgių nesudavė, jam nespyrė. Tuomet prie gulinčio vaikino priėjo ir M., kuris aiškiai matė, kaip tam vaikinui sudavė rankos kumščiu į šoną ne mažiau du kartus, po ko prie vaikino priėjo ir vaikinas Nr. 2 (jauniausias iš jų) ir jis trenkė jam ne mažiau vieną kartą, tačiau kur tiksliai negali pasakyti, gali būti, kad į veidą. Jis buvo pasilenkęs prie jo, todėl jam atrodo, kad jis trenkė ranka, o ne spyrė koja. Ar kažkas filmavo visą įvykį jis negali pasakyti, to nematė, o daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Tada D. pradėjo tam vaikinui sakyti, kad jam riekia pasikalbėti su juo, paklausė jo „ar turi ką vertingo?“, tada suprato, kad D. ruošiasi iš jo atimti kažkokius jo daiktus. Girdėjo kaip vaikinas pasakė, kad turi tik grandinėlę, ir D. jam sakė „duodi grandinėlę“, ir pats vaikinas tą grandinėlę nusisegė nuo kaklo ir padavė D. į rankas. Vaikinas tada sėdėjo ant žemės, atsistojęs nebuvo. Matė, kaip turėdamas rankose grandinėlę D. ją apžiūrinėjo, tačiau kokiu tikslu, nežino. Tada dar matė, kad vaikinas Nr. 1 (su akiniais) savo rankose turi ir telefoną, kurį rodė D., suprato, kad tai to nukentėjusiojo vaikino telefonas, nes jie kažką kalbėjo apie tą telefoną, D. klausė to vaikino su akiniais, ar jis turi, ir tada jis tą telefoną ir rodė, tačiau, kaip jie paėmė telefoną ir vaikino, sėdinčio ant žemės, jis nematė ir nežino. Jam tų daiktų nereikėjo, jis neturėjo tikslo iš vaikino atimti daiktų, todėl didelio dėmesio į tuos daiktus jis nekreipė ir nesiklausė, stovėjo per kokį 1 metrą atstumu, nuošaliau, nes į tai kištis nenorėjo. Tada girdėjo kaip D. tam vaikinui liepė klauptis ant kelių ir visų jų atsiprašyti. Už ką atsiprašyti, tiksliai nesuprato, nesuprato, ką blogo padarė tas vaikinas. Tada tas vaikinas atsiklaupė ant savo kelių ir keturis kartus pasakė žodį „atsiprašau“. Jis jų atsiprašė keturių, jo ne, nes jo nepažinojo ir todėl jo atsiprašyti nereikėjo. Kai vaikinas atsiprašė, jie visi išėjo, jį palikę stadione klūpintį. Jie pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini), ir tada išsiskirstė kas sau. Jis pats nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Eidami nieko nekalbėjo, o jis pats norėjo kuo greičiau grįžti namo. Prisipažįsta, kad jis vaikinui sudavė smūgius ir jam vieną kartą įspyrė, tačiau daiktų iš jo neėmė, tokio tikslo neturėjo ir mušė jį ne dėl to, kad šis atiduotų savo daiktus, neturėjo tikslo pagrobti jo daiktų. Mušė tik todėl, kad jį mušė ir kiti vaikinai, pats to asmens nepažinojo, su juo jokių reikalų neturėjo.

Taip pat buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur A. L. papildomos apklausos metu (6 t., b. l. 144–147) parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Savo anksčiau duotus parodymus prisimena, tačiau nori juos papildyti. Pirmoje savo apklausoje paaiškino, kaip D., A., M., A., V. ir G. susitiko. Taip pat pirmoje apklausoje išsamiai nurodė kaip vaikinai nuėjo iki stadiono, kuris yra apleistas. Tas stadionas kažkur už (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini), už kalniuko. Iki šios vietos savo parodymų laikosi ir nieko keisti nenori. Toliau paaiškina, kad nuėjus į tą vietą, jam D. sakė eiti link to vaikino ir jis pradėjo eiti, tačiau jam einant ir lyg ratu sukant tą vaikiną, matė, kad D., A., M. ir A. greitu žingsniu link jo eina. Jie lyg bėgo, pirmas buvo D.. D., jo nuomone, buvo piktai nusiteikęs, kaip suprato iš bendrų pokalbių, einant iki stadiono, jis pyko, kad tas vaikinas, kurio duomenų nežino, „kabina“ jo merginą V., dėl to norėjo su juo susitikti. Kokie jų tarpusavio santykiai ir ko konkrečiai ėjo D., jis nežino, nesidomėjo ir neklausė D.. Matė, kad D., priėjęs prie to vaikino, jam savo ranka sudavė vieną smūgį. Per tą laiką jis spėjo prieiti arčiau, ir tada matė, kad D., A., M. ir A. yra apsupę vaikiną, tokiu kaip puslankiu. Tada arčiau priėjo ir jis, ir matė kaip D. dar ranka ne mažiau vieną kartą suduoda tam vaikinui. Nuo jo jie visi stovėjo ne toliau nei 1 metro atstumu, per ištiestą ranką, labai arti. Tokiu atstumu stovėjo visi. Iš karto po to A. ne mažiau tris kartus sudavė vaikinui į veidą, po ko, iš karto jis, stovėdamas vaikinui iš nugaros sudavė savo dešine ranka ne mažiau vieną kartą į pakaušį ir ne mažiau vieną kartą į sprandą. Tada matė, kad ir M. tam vaikinui savo ranka sudavė ne mažiau vieno smūgio, tačiau, kur tiksliai pataikė, negali nurodyti. Kai sudavė smūgius, tuo pat metu matė, kad D. spiria savo koja ne mažiau vieną kartą tam vaikinui. Tuo metu ir jis jam savo dešinės kojos keliu spyrė į šoną, ir vaikinas nukrito ant žemės. Kai vaikinas nukrito ant žemės, prie jo, ne mažiau 1 metro atstumu, jie stovėjo visi, t. y. jis, A., M., A. ir D.. Kokioje padėtyje gulėjo vaikinas, jis tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena, gali būti, kad jis buvo nukritęs ant šono, tačiau, ar jo veidas buvo atsuktas į juos, ar nuo jų, negali pasakyti, jie jį buvome apsupę puslankiu. Negali pasakyti, ar A. iki to momento tam vaikinui spyrė ar sudavė ranka, jis to neįsidėmėjo ir neatkreipė dėmesio, tačiau A. irgi buvo aktyvus, tai reiškia, kad jis nestovėjo nuošalyje, nieko nedarydamas. Jis taip pat ne mažiau vieną kartą smūgiavo ar tai spyrė, tiksliai negali pasakyti, tačiau naudojo fizinį smurtą prie tą vaikiną. Jie visi smurtavo prieš tą vaikiną, iki jam nukrentant ant žemės. Kai vaikinas nukrito, prie jo buvo arčiausiai D. ir A., kurie tam vaikinui spyrė, kiekvienas ne mažiau nei du kartus. Kur spyrė, jis nežino, tačiau aiškiai matė, kad kažkuris spyris pataikė į veidą, ir jam atrodo, jis pamatė kraują vaikino burnoje. Kai pamatė kraują, jis atsipeikėjo ir suprato, kad elgiasi negerai ir nuo vaikino atsitraukė, daugiau jam jokių smūgių nesudavė, jam nespyrė. Nukritus vaikinui, jis nei sudavė, nei spyrė tam vaikinui. Daugiau jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Kai vaikinas nukrito, jam atrodo, kad daugiau jo niekas nebemušė, tik spyrė jam A. ir D.. Tas vaikinas vis sakė „palaukit, palaukit“. Kai A. spyrė vaikinui, jis matė, D., M. ir A. nuo to vaikino šiek tiek atsitraukė, per maždaug žingsnį, ir jis taip pat atsitraukė, atsitraukė ir A.. Tada D. tam vaikinui pasakė „atsistok“, ir vaikinas nuo žemės pradėjo stotis, bet D. jam pasakė „klaupkis“ ir jis atsiklaupė. Vaikinui klūpint, su juo kalbėtis pradėjo D., kuris kažką kalbėjosi apie V., apie išdavystę, jis nesiklausė. Matė, kad D. yra išsitraukęs savo telefoną, bet, ar juo filmavo, nežino, jis nežiūrėjo į telefoną. Telefoną savo rankose turėjo ir M., bet ar jis kažką darė su tuo telefonu, ar laikė rankoje, jis nežino, nes nematė. Nežiūrėjo įdėmiai, jam tai nerūpėjo, ką jie daro. Kalbėdamasis D. pasakė vaikinui atsiprašyti už tai, kad ką jis daro ir girdėjo, kad tas vaikinas pasakė „atsiprašau“. Tada D. jam liepė atsiprašyti visų jų, tai yra jo, A., M. ir A.. Kodėl taip D. jam sakė, nežino, nes jam tas vaikinas nieko nėra nepadaręs, jam nėra už ką jo atsiprašyti, bet jis vis tiek kelis kartus, jeigu gerai atsimena, keturis pasakė žodį „atsiprašau“. Tada D. jam sakė „stokis“ ir jis atsistojo. Tada jis šiek tiek atsitraukė nuo to vaikino, suprato, kad jis jau ir taip čia per daug nuėjo, jau jam buvo neįdomu, suprato, kad padarė klaidą, tam vaikinui suduodamas. Jis stovėjo per kokius tris žingsnius nuošaliau. Negali toliau tiksliai papasakoti, kas ten vyko, nes kadangi stovėjo nuošaliau, jam vaikinai užstojo vaizdą link to vaikino. Jis matė, kad M. ant savo rankos plaštakos yra kažką apsijuosęs, tiksliai net nesuprato, kas ten yra, ar diržas, ar kažkokia juostelė. Į tyrėjos klausimą ar tai galėjo būti grandinėlė, negali atsakyti, nes nežino, galėjo būti ir grandinėlė, bet jis nežiūrėjo įdėmiai, jam jau tada, kaip minėjo, buvo neįdomu, jis jau gailėjosi, kad mušė tą vaikiną. Matė, kad vaikinui veidu bėga kraujas, o jis jį ranka valosi. Jis konfliktą nebežiūrėjo, nes norėjo, kad viskas baigtųsi, bet sustabdyti tuos veiksmus kitų vaikinų nedrįso, todėl nieko nesakė, jų nestabdė. Jis tik jau nebežiūrėjo, o tik girdėjo, kad D. dar kalbasi su tuo vaikinu apie V., po to pradėjo kalbėtis apie kažkokią M. kolonėlę, esą tas vaikinas M. negrąžina kolonėles (ar M. kalbėjo su tuo vaikinu, tuo metu, tada jis nežino, jam atrodo ne, nes ten D. visą laiką kalbėjosi), tada D. pradėjo kalbėti apie 50 eurų skolą. Kaip suprato, D. sakė, kad tas vaikinas skolingas 50 eurų A. ir A. tam pritarė. Jis pats apie jų skolas nieko nežino, ar ta skola yra iš tikrųjų, nežino. Nieko nežino ir apie tą M. kolonėlę. Pats į tokius reikalus nesikiša. Kol D. kalbėjosi su tuo vaikinu, jis prie jo stovėjo labai arti, jie stovėjo vienas priešais kitą, jie kalbėjosi akis į akį, juos skyrė ne daugiau nei 20 metrų. D. buvo tam įrėmęs savo galvą, bet ar ja sudavė negali pasakyti, D. labiau norėjo pagąsdinti, kažką bandė įrodyti, bet jis pats nežino ką, negali paaiškinti. Jis, jo nuomone, jautėsi pranašesnis už tą vaikiną. Ar per tą pokalbį kažkas sudavė smūgius vaikinui, jis negali pasakyti, aiškiai nematė, tačiau arčiausiai vaikino stovėjo D., todėl jis galėjo suduoti smūgį, bet jis negali to patvirtinti. Tada D. pradėjo klausti to vaikino, ką jis turi vertingo. Kažkaip buvo kalba apie skolą, ir vaikinas jei neklysta sakė, kad skolą atiduos, viską atiduos. Ir tada D. pradėjo sakyti, kad jam reikia garantijos. Tada vaikinas sakė turi tik grandinėlę ir D. jam sakė „duodi grandinėlę“. Matė, kad tas vaikinas pats nusisegė nuo kaklo geltonos spalvos grandinėlę. Ar jam kas ją liepė nusisegti nežino, neatsimena, bet taip galėjo būti. Galėjo vaikinui D. liepti duoti vertingus daiktus, nes jis su juo kalbėjo apie skolą ir garantijas, kad ją grąžins. Kam tiksliai padavė grandinėlę vaikinas, jis nežino, bet kiek atsimena arčiausiai stovėjo D. ir A. prie jo, todėl galėjo paduoti D. arba A.. Kiek prisimena A. kažkuriuo metu buvo prie to vaikino pasilenkęs, bet ką jis ten darė jis nežino. Jam atrodo, kad vaikino geltonos spalvos grandinėlė buvo pas D., nes jis dar klausė, kiek ji verta, ar auksinė ir vaikinas sakė, kad auksinė. Tada dar vaikinas pasakė, kad turi ir pilkos spalvos, kitą, krikšto grandinėlę ir laikrodį, tačiau girdėjo kaip vaikinas prašė D. jam tuos daiktus palikti, sakė, kad jam tai svarbu. Ir D. jam atrodo neėmė tų daiktų, leido juos turėti jam, pasilikti. Ar vaikinas buvo pasiėmęs piniginę ir iš jos išsitraukė pinigus, tai yra monetas, kuriuos galėjo paduoti A., jis nežino, nematė. Pats buvo paėjęs į šoną, todėl nematė jokios piniginės ir pinigų. Apie tai nieko negali paaiškinti. D. pastoviai sakė „skola, skola“, tą aiškiai pamena. Tada jie nuo vaikino nuėjo ir jį paliko vieną. Jiems visiems einant link (duomenys neskelbtini) prospekto, jis matė, kad vaikinai apžiūrinėja to vaikino daiktus, t. y. matė, kad A. rodė visiems, jog jis turi jo telefoną. Kada, tai yra kuriuo momentu, jis tiksliai tą telefoną paėmė, nežino. Matė, kad kažkuriuo momentu jis buvo prie to vaikino pasilenkęs, todėl galvoja, kad tuo metu galėjo paimti. Iš kur tiksliai paėmė telefoną, tai yra ar nuo žemės, ar iš vaikino rūbų, nematė, negali pasakyti. Tuomet einant tiksliai negali nurodyti kas, tačiau jam atrodo, kad D. parodė ir grandinėlę bei ją apžiūrinėjo. Tada girdėjo, kad D. sakė, jog ant grandinėlės nėra prabos. Kas dar galėjo apžiūrinėti grandinėlę, negali pasakyti, tačiau ją apžiūrėjo ne vienas D.. Pats nei grandinėlės, nei telefono savo rankose neturėjo, jų neapžiūrinėjo. Jam vaikino daiktų nereikėjo, jis jų ir neėmė. Tokio tikslo neturėjo. Kuomet D. apsisuko ir vėl pradėjo eiti atgal, ir jie visi pasuko eiti atgal, link to vaikino. Jis ėjo paskutinis, nuo jų visų atsiliko. Matė, kad D. ir A. buvo arčiausiai pakartotinai priėję prie vaikino, tačiau ar jam jie sudavė smūgius, jis nežino, nematė, nes pats buvo pačiame gale. Jie kažką sakė vaikinui, kad jis juos apgavo ar kažką panašiai. Iš karto po to nuo vaikino nuėjo ir jis taip pat iš įvykio vietos išėjo. Jie pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) ir tada išsiskirstė kas sau. Jis pats nuėjo namo. Eidami nieko nekalbėjo, o jis pats norėjo kuo greičiau grįžti namo. Prisipažįsta, kad jis vaikinui sudavė smūgius ir jam vieną kartą įspyrė, tačiau daiktų iš jo neėmė, tokio tikslo neturėjo ir mušė jį ne dėl, kad jis atiduotų savo daiktus, neturėjo tikslo pagrobti jo daiktų. Mušė tik todėl, kad jį mušė ir kiti vaikinai, pats to asmens nepažinojo, su juo jokių reikalų neturėjo.

Kaltinamasis patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Tuo metu viską geriau prisiminė, nes buvo praėjęs mažesnis laikas nuo įvykio. Ar sudavė smūgius vaikinas Nr. 2, t. y. A. J., tiksliai negali pasakyti, neužfiksavo.

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino, parodė, kad būdamas namuose pasiūlė A. L. kartu pasportuoti. Jie kartu jo namuose sportavo, kai paskambino D. I. ir pasiūlė susitikti. Jis sutiko. Su D. I. susitiko prie degalinės (duomenys neskelbtini) gale, kalbėjosi. D. I., A. S. ir A. buvo išgėrę. D. I. pasiūlė eiti pakalbėti su D. dėl jo buvusios merginos V., o jis asmeniškai ėjo pakalbėti dėl kolonėlės, kurią D. buvo iš jo pavogęs (į policiją dėl to jis nebuvo kreipęsis). Kodėl ėjo kalbėtis dėl V., nežino, nesigilino. Su D. ėjo kalbėtis jis, A., D. I., A. L. ir A.. Buvo dar merginos, bet jos pabėgo. Iš pradžių link stadiono ėjo merginos. Po to V. susiskambino su D. ir V. pasakė jiems ateiti. Tuo metu jie už namo kampo stebėjo kas vyksta. Tada nuėjo visi prie D., pradėjo kalbėtis. Pirmas su D. dėl V. kalbėjo D. I.. Tada prasidėjo muštynės. Pirmas D. į galvą kokius keturis smūgius sudavė D. I.. Paskui prisijungė A. S., sudavė panašiai kelis kartus. A. J. smūgių nesudavė, nes buvo smarkiai išgręs, vos ant kojų pastovėjo. A. L. taip pat sudavė. Jis pats sudavė vieną kartą su ranka į galvą, kiek vėliau, kai jau mušė D. I. ir A. S.. Po jo smūgio A. pargriovė D., D. toliau mušė, spyrė, sudavė į galvą jau pargriovus. Dar A. sudavė kokius tris smūgius, kai D. jau buvo pargriuvęs. Po to jis A. ir A. pasitraukė ir nebematė, kas vyko. Prieš trenkiant D., jis paklausė, ar atiduos kolonėlę, D. atsakė, kad turi ir kad atiduos. Tada sudavė vieną kartą ir atsitraukė. D. I. su D. kalbėjosi apie V., priekaištavo D. dėl V.. Paskui iš A. pusės prasidėjo priekaištai dėl skolos, kad lyg 50 Eur skolingas. D. I. prašė D. duoti grandinėlę, dar A. davė kažkiek pinigų už tą skolą. Dar norėjo telefoną už skolą paimti. Kai jie pasitraukė, D. I. su A. dar sugrįžo prie nukentėjusiojo. Ką jie ten kalbėjo, jis negirdėjo, su A. buvo toliau. Pamena, kad dar vieną smūgį D. sudavė D. I. ir atsitraukė. Tada jie visi pabėgo, nes išgirdo atvažiuojant policiją. Žino, kad buvo paimtas telefonas ir grandinėlė. Telefonas buvo pas A.. Grandinėlę nusiėmė pats D. ir padavė D. I., o šis įsidėjo ją į kišenę. Dėl telefono tik žino, kad jis atsirado pas A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (6 t., b. l. 85–88), kur jis parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nuoširdžiai gailisi. 2020 m. balandžio 6 d. apie 16.30 val., tiksliai pasakyti negali, jis buvo savo namuose, kur buvo atėjęs jo draugas A., galimai L., kuriam yra 22 metai. Su draugu pas jį namuose sportavo, kuomet jam į telefoną paskambino pažįstamas D. I. (D. jis pažįsta apie metus laiko, su juo nepalaiko labai artimų santykių, susipažino su juo per A. S., nes A. yra jo kaimynas, kuris gyvena tame pačiame name, kaip ir jis, tik kitoje laiptinėje). D. jam telefonu pasakė, kad jis dabar yra su A., kad nori susitikti, nes reikia pakalbėti, apie ką, nesakė, tik pasakė, kad ne telefonu. Jis D. pasakė, kad jis yra su draugu, D. tam neprieštaravo ir pasakė, kad ateitų į (duomenys neskelbtini) galą, kur yra paskutinė troleibusų stotelė, prie kebabinės. Ne ilgiau nei po 5 minučių jis ten su savo draugu A. nuėjo. Atėjus prie kebabinės, jis pamatė stovintį A. S., D. I., A., kurio pavardės nežino, žino jį tik iš matymo, kad jis D. draugas. Taip pat stovėjo ir dvi merginos, t. y. V., kuri, kiek jam yra žinoma, yra D. mergina, ir jos draugė G. Daugiau merginų duomenų nežino. Akivaizdžiai matė, kad jie visi yra išgėrę, ypač tai matėsi ant A., nes jis eidamas stipriai svirduliavo, be to, nuo jų jautė sklindantį alkoholio kvapą. Jam atėjus su A., D. pradėjo pasakoti, kad yra reikalas, kad yra toks D., (tą D. jis žinojo iš matymo, tačiau daugiau jo duomenų nežino, jį žino, kaip D. draugą). D. pradėjo kalbėti, kad D. kabina jo V., kad matė susirašinėjimus, sakė, kad čia šitaip nebus ir sakė, kad D. reikia pamokyti, kad jis čia tokių nesąmonių nedarys. D. tai kalbėdamas jam atrodė labai piktas, jis buvo įniršęs, tai matė iš jo veido, rėkė, kad jį reikia pamokyti. Žodį pamokyti, jis suprato, kad D. jį ruošiasi mušti. D. sakė, kad reikia eiti į vieną vietą, kad ten D. yra pakviestas. Jis tiksliai nežinojo, kas pakvietė D. ir į kur jį pakvietė, tačiau, kiek suprato, tai padarė V., nes ji pradėjo juos vesti link tos vietos, kur turėjo ateiti D.. Nei A., nei A. prie kebabinės būnant nieko nekalbėjo, jie buvo labai girti, bent jam taip atrodė, viską jam pasakojo D. Jis su D. sutiko eiti tik todėl, kad su D. norėjo pasikalbėti dėl kolonėlės, kurią jis iš jo yra anksčiau pasiėmęs, norėjo paklausti, kada grąžins. D. pasakė, kad eiti sutinka, bet tada negalvojo, kad muš D., neplanavo jam suduoti smūgius. V. pradėjo eiti pirma, lyg rodyti kelią, kur jiems reikia eiti (Jis su A. buvo blaivūs, alkoholio nevartojo). Jie nuėjo prie kažkokios profesinės mokyklos, į apleistą stadioną, kur aplink vyksta statybos, netoli (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino, adreso pasakyti negali. Eidami nieko nekalbėjo apie D., apie tai, ką jam D. nori daryti ar panašiai. Nuėjus į stadioną, jie stovėjo nuošaliai ir V. savo telefonu paskambino D., kuriam pasakė, kad ji jau laukia. Ar ji sakė, kad laukia viena, ar ne, nežino. Tuomet matė, kad į stadioną ateina ir D. Tada V. pasakė, kad jie kiek palauktų, tada suprato, kad jie stovi nuošaliau, kad jų D. nematytų, suprato, kad čia jie daro tokią pasalą, kad jį puls, jam to nežinant, o merginos nuėjo jį užkalbinti. Apie tai jie nekalbėjo ir jis nežino, kas tai pasiūlė, tačiau kai V. pasakė, kad jos eina, o jie čia palauktų, suprato, kad toks planas yra sugalvotas. Nežino ar V., ar D. tai sugalvojo. Matė, kad merginos nuėjo prie D., sustojo prie jo ir pradėjo su juo kalbėtis. Jos kalbėjo su juo neilgai, apie 5 minutes, ir matė, kaip jos nueina nuo D. ir tada išgirdo, kaip D. sako „nu reikia pradėti“ ir pradėjo bėgti link D.. Iš paskos D. pradėjo bėgti ir A. su A., o už jų ir jis su A.. Pirmieji jie ir pribėgo prie D., jis su A. buvo šiek tiek atsilikę. D. tuo metu žiūrėjo veidu į jų pusę, į juos, jis tikrai matė, kad jie atbėga. Pribėgus prie D., matė, kaip D., A. ir A. - trise pradėjo mušti D.. Matė, kaip D. D. savo ranka sudavė ne mažiau nei 5 smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, negali tiksliai pasakyti, nes viskas vyko labai greitai, taip pat A. D. sudavė ne mažiau 5 smūgius ranka į galvą, veidą ir kitas vietas, taip pat matė, kad A. D. sudavė ne mažiau 5 smūgius ranka į galvą, veidą ir kitas vietas. Negali išskirti konkrečiai smūgių skaičiaus ir kūno vietų į kur D. buvo suduota, nes jie trise prišoko prie D. ir pradėjo vienu metu mušti jį rankomis. Kol jie mušė D., D. visą laiką rėkė, kad jis nelystų prie jo panos, kad jinai yra jo, kad jis čia niekas, vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat D. D. sakė, kad jis klauptųsi, kad atsiprašytų už savo poelgius. D. ten buvo pagrindinis, jis labiausiai mušė D., rėkė ant jo. Tada matė, kaip D. nukrito ant žemės, jis krito ant šono ir toliau visą laiką gulėjo ant šono, ant kurio, pasakyti negali. Matė, kad savo rankomis dengėsi veidą, gūžėsi. Kai D. nukrito, matė, kaip A. savo koja, kuria pasakyti negali, ne mažiau du kartus spyrė D.į korpusą, tiksliai pasakyti negali. Tuo pat metu ir D. savo koja, kuria pasakyti negali, ne mažiau du kartus taip pat spyrė D. į korpusą, tiksliai pasakyti negali. Taip pat tuo pat metu ir A. D. spyrė ne mažiau du kartus į korpusą, tiksliai nežino. Tai matydamas, jis priėjo arčiau D. ir pasilenkęs prie jo, jis dešine ranka, delnu jam sudavė per šoną, tačiau jam nespyrė, sudavė vieną kartą. Kai jis priėjo prie D., prie jo taip pat kartu su juo priėjo ir A. ir matė kaip A. su savo koja ne mažiau nei du kartus įspyrė D., kur tiksliai pataikė nežino, nes A. sunkiai pastovėjo ant kojų. Tada matė, kad D., A. ir A. atsitraukia nuo D. ir D. su D. pradėjo kalbėtis. Atsitraukęs nuo D. D. pasakė „ką turi su savimi vertingo?“, kiek girdėjo, D. nieko į tai neatsakė, bet jis aiškiai per drabužius matė, kad ant D. kaklo yra auksinė grandinė, mano, kad tai pamatė ir D., nes girdėjo kaip D. D. pasakė „duok grandinėlę“ ir tada pats D. savo rankomis nusisegė nuo kaklo grandinėlę ir ją padavė. Kam padavė, tiksliai nežino, bet grandinėlę matė pas D. rankose, nes D. apžiūrėjo grandinėlę, sakė, kad žiūri, ar yra praba. Tada išgirdo kaip D. A. pasakė „ar paėmei telefoną, nes jis jo neturi“, ir matė, kaip A. iš savo kelnių kišenės išsitraukė mobilųjį telefoną ir jį parodė D. ir vėl įsidėjo į kišenę. Kada A. iš D. paėmė telefoną, jis nematė, negali pasakyti, pats stovėjo per kokį 1 metrą, tokiu atstumu nuo jų, nes jam buvo neįdomu ką jie daro, jam jokių daiktų D. nereikėjo, jis nenorėjo jo apiplėšti. Tada matė, kaip D. atsistojo ir D. pasakė, kad galim eiti. Ir jie visi išėjo, D. paliko stadione, kur jis ėjo toliau nežino. Tada jie pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) gatvės, ir gatve pamatė važiuojantį policijos automobilį. Išsigando, nes nežinojo, ar D. kvietė policiją, ar ne, ar policija važiuoja pas juos, todėl nusprendė išsiskirstyti. Ką veikė kiti, jis nežino, tačiau pats grįžo namo, ir daugiau niekur išėjęs nebuvo. Dar vakaro metu bandė skambinti D., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Prisipažįsta, kad jis D. sudavė vieną smūgį delnu į šoną, kai jis buvo nukritęs, dėl to gailisi. Ar kažkas filmavo, kai D. buvo mušamas jis nežino, to pats nematė, o pats nieko nefilmavo.

Taip pat buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (6 t., b. l. 90–93), kur parodė, kad pirmoje savo apklausoje paaiškino, kaip D., A., A., A., V. ir G. susitiko. Taip pat pirmoje apklausoje išsamiai nurodė kaip jie – vaikinai– nuėjo iki stadiono, kuris yra apleistas. Kur tas stadionas, jis tiksliai nežino, jis kažkur už (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini). Iki šios vietos savo parodymų laikosi ir nieko keisti nenori. Toliau paaiškina, kad nuėjus į tą vietą, jis matė, kad stovi D. ir D. pirmas pradėjo bėgti link jo. Už jo buvo A., A., jis ir A.. D. buvo agresyviai nusiteikęs, piktas. Piktas dėl to, kad D. nori nuvilioti jo merginą V.. Jam susidarė toks įspūdis. D. tuo metu žiūrėjo veidu į jų pusę, į juos, jis tikrai matė, kad jie atbėga. Prie D. pirmasis pribėgo D., kuris jam iš karto ranka, jam atrodo, kad kumščiu, sudavė smūgį į veidą. Tuomet prie D. priėjo A. ir A. Matė, kad A. sudavė ne mažiau 5 smūgius D.. Kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, tačiau iš tų A. suduotų ne mažiau penkių smūgių, du iš jų galėjo būti suduoti į veidą, o kiti į kūną, tai yra į korpusą, gal krūtinę ar šoną. Per tą laiką, kol A. sudavė smūgius D., D. taip pat D. dar sudavė na mažiau keturis smūgius, iš kurių ne mažiau du sudavė į galvą. Matė, kad ir A. D. sudavė ne mažiau tris smūgius, kur juos pataikė negali pasakyti, tiksliai nematė, nes tuo metu ir pats sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau vieną kartą D. dešinės pusės petį. Apskritai jie visi stovėjo D. apsupę tokiu kaip puslankiu. Visi nuo jo buvo maždaug 1 metro atstumu. Jis galėjo laisvai pasiekti D., per ištiestą savo ranką. Po to, kai jis sudavė smūgį, matė, kad D. ir A. spiria savo koja ne mažiau po vieną kartą D. ir šis nukrito ant žemės. Kai vaikinas nukrito ant žemės, prie jo, ne mažiau 1 metro atstumu jie stovėjo visi, t. y. jis, A., A., A. ir D.. D. nukritęs gulėjo ant šono, tiksliai kurio negali pasakyti, neprisimena ar jo veidas buvo atsuktas į juos, ar nuo jų, negali pasakyti, jie jį buvo apsupę puslankiu. Iki nukrentant ant žemės, D. D. ant jo visą laiką rėkė, sakydamas, kad jis nelįstu prie jo panos ir panašiai, tiksliai jau neprisimena. Matė, kad savo rankomis dengėsi veidą, gūžėsi. Kai D. nukrito, matė, kad Al. ne mažiau vieną kartą D. spyrė koja ir ne mažiau vieną kartą pasilenkęs sudavė rankos kumščiu. Tuo pat metu ir D. savo koja, kuria pasakyti negali, ne mažiau vieno karto taip pat spyrė D., ir D. sakė „palaukit, palaukit“. Tiksliai neatsimena, kuriuo metu A. spyrė – ar prieš D. nukrentant, ar jau nukritus ir gulint ant šono. Bet kad A. spyrė, tai tikrai. Jis tikrai nebuvo nuošalyje, jis irgi dalyvavo konflikte ir muštynėse, jis irgi buvo aktyvus, tai reiškia, kad jis irgi mušė D. Kai D. pasakė „palaukit“, jie visi nuo jo atsitraukė ir su D. pradėjo kalbėtis D.. Matė, kad D. per veidą bėga kraujas, tačiau, iš kur jis tiksliai bėgo, negali pasakyti, nežino. Jie visi tada stovėjo per kokius du žingsnius nuo gulinčio D. ir D. D. pasakė „atsistok“, vaikinas nuo žemės pradėjo stotis, bet D. jam pasakė „klaupkis“ ir D. atsiklaupė. Tada, D. klūpint, su juo kalbėtis pradėjo D., kuris kažką kalbėjosi apie V., apie išdavystę, jis nesiklausė tiksliai. Matė, kad D. yra išsitraukęs savo telefoną, bet, ar juo filmavo, nežino, jis nežiūrėjo į telefoną. Tada telefoną ir jis pasiėmė, tačiau telefoną tik laikė savo rankose, nukreiptą į D., tačiau nieko nefilmavo, įrašo nedarė. Kodėl laikė telefoną nukreiptą į D., negali paaiškinti, taip darė D., todėl ir jis taip darė. Kalbėdamasis D. pasakė vaikinui atsiprašyti už tai, kad ką jis daro ir girdėjo, kad tas vaikinas pasakė „atsiprašau“. Tada D. jam liepė atsiprašyti visų jų, tai yra jo, A., A. ir A. Kodėl taip D. jam sakė, nežino, nes jam tas vaikinas nieko nėra nepadaręs. D. atsiprašė jų visų, keturis kartus pasakydamas „atsiprašau“. Tada D. jam sakė „stokis“ ir D. atsistojo. Ar D. sakė jiems visiems kitiems suduoti po smūgį D., jis nežino, neatsimena, todėl negali atsakyti. Kol D. kalbėjosi su tuo vaikinu, jis prie jo stovėjo labai arti, jie stovėjo vienas priešais kitą, jie kalbėjosi akis į akį, juos skyrė ne daugiau nei 30 centimetrų. D. buvo jam įrėmęs savo galvą, bet ar ja sudavė negali pasakyti, D. labiau norėjo pagąsdinti, kažką bandė įrodyti, bet jis pats nežino ką, negali paaiškinti. Tada dar jis priėjęs prie D. jam sudavė rankos kumščiu. Tuo metu kai sudavė smūgį, jis ant dešinės rankos plaštakos buvo apsisukęs pilkos spalvos metalinę grandinėlę. Ją buvo gavęs iš D., einant link stadiono, kam šis jam davė grandinėlę, tiksliai pasakyti negali, nežino. Jis ją turėjo ir norėjo su ja suduoti D., tačiau, kiek atsimena, nesudavė, nors gal dėl to ir gali suklysti. Neatmeta tokios galimybės, kad gal sudavė ir su ta ranka, ant kurios buvo grandinėlė. Jis tiksliai jau nebeprisimena, bet sudavęs smūgį atsitraukė. Girdėjo, kad D. dar kalbasi su tuo vaikinu apie V., po to pradėjo kalbėtis apie jo kolonėlę (D. vieno bendro susitikimo metu, kuomet vartojo alkoholį, buvo iš jo pasiskolinęs garso kolonėlę, ir jam jos nebuvo grąžinęs), apie tai, kad D. negrąžina daiktų, po to pradėjo kalbėtis apie D. 50 eurų skolą A. (apie skolą jis pats nieko nežino, ar ji tokia yra, negali pasakyti). Su D. bendravo D., jis pats ten nieko nekalbėjo, tik pritarė pasakydamas, kad tikrai jis negrąžino kolonėles. Atsitraukęs nuo D., girdėjo, kai D. pasakė „ką turi su savimi vertingo?“, kiek girdėjo, D. nieko į tai neatsakė, bet jis aiškiai matė, kad ant D. kaklo yra auksinė grandinėlė. Kažkaip buvo kalba apie skolą, ir D., jei neklysta, sakė, kad skolą atiduos, viską atiduos. Ir tada D. pradėjo sakyti, kad jam reikia garantijos ir D. D. pasakė „duok grandinėlę“ ir tada pats D. savo rankomis nusisegė nuo kaklo grandinėlę ir ją padavė. Kam tiksliai ją padavė, nežino, negali pasakyti, tačiau arčiausiai D. stovėjo D. ir jis pats kažkuriuo metu matė grandinėlę D. rankose, todėl mano, kad ją D. padavė jam. D. apžiūrinėjo grandinėlę, klausė, ar ji vertinga, ir D. pasakė, kad vertinga. Toliau D. dar sakė, kad jis turi ir kitą grandinėlę, laikrodį, bet prašė D. kitų daiktų neimti ir D. leido daiktus pasilikti D. Girdėjo kaip D. D. pasakė, kad skolas reikia grąžinti ir paklausė, ar jis turi su savimi pinigų. Matė, kad D. išsitraukė savo piniginę ir iš jos išsitraukė ne mažiau 5 eurų, jis tikslai nežino, jos buvo monetomis, ir pasakė, kad daugiau neturi. D. vis D. sakė, kad skolas reikia grąžinti. Ir D. A. tuos pinigus padavė. Tada jie nuo vaikino nuėjo ir jį paliko vieną. Jiems visiems einant link (duomenys neskelbtini) prospekto, jis matė, kad vaikinai apžiūrinėja to vaikino daiktus, t. y. matė, kad A. rodė visiems, jog jis turi jo telefoną. Kuriuo momentu jis tiksliai tą telefoną paėmė, nežino. Matė, kad kažkuriuo momentu jis buvo prie to vaikino pasilenkęs, todėl galvoja, kad tuo metu galėjo paimti. Iš kur tiksliai paėmė telefoną, tai yra ar nuo žemės, ar iš vaikino rūbų, nematė, negali pasakyti. Tuomet einant, jam atrodo, kad D. parodė ir grandinėlę bei ją apžiūrinėjo. Tada girdėjo, kad D. sakė, jog ant grandinėlės nėra prabos. Kas dar galėjo apžiūrinėti grandinėlę, negali pasakyti, tačiau ją apžiūrėjo ne vienas D. Tada D. lyg ir įsiuto, kad jį D. apgavo, kad ta grandinėlė nieko verta ir apsisuko eiti atgal link tos vietos, iš kurios jie ėjo, tai yra pasuko eiti atgal link D. Iš paskos D. ėjo ir jie visi likusieji, ir taip jie sugrįžo prie D. Matė, kad D. ir A. buvo arčiausiai pakartotinai priėję prie vaikino, ir jie abu dar kartą po sudavė D. po smūgį į veidą. Jis tada arti net nebuvo priėjęs D., buvo toliau, bet suduodamus smūgius matė. Po suduotų smūgių D. su A. atsitraukė ir jie vėl visi nuo D. nuėjo. Tada jie pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) gatvės, ir gatve pamatė važiuojantį policijos automobilį. Išsigando, nes nežinojo ar D. kvietė policiją, ar ne, ar policija važiuoja pas juos, todėl nusprendė išsiskirstyti. Ką veikė, kiti jis nežino, tačiau pats grįžo namo ir daugiau niekur išėjęs nebuvo. Dar vakaro metu bandė skambinti D., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi, tik pirmųjų parodymų metu dėl A. L. per daug smūgių nurodyta, jis mažiausiai sudavė ir A. J. mažiau sudavė. D. V. apiplėšti neplanavo. Kodėl nesudrausmino draugų, negali pasakyti, gal pats bijojo. Kolonėlės jam negrąžino, dėl jos jis į policiją nesikreipė, su D. po įvykio nebendravo. Savo poelgį vertina blogai, sugadino gyvenimą sau ir D..

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies, neprisipažino įvykdęs plėšimą. Parodė, kad D. jį pasikvietė, nes buvo V. gimtadienis. Nuvyko į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini) gale, ir ten vartojo alkoholį - gėrė degtinę 1 l talpos. Paskui V. paskambino D. ir V. su G. nuėjo su juo susitikti, o jie, t. y. visi vaikinai, laukė už kampo. Jie pasikalbėjo ir tada nuėjo visi prie D., t. y. jis, D., A., A. ir M. Kai jie atbėgo prie D., V. su G. iš karto išėjo. Jie visi pribėgo prie D., nes jie jį turėjo sumušti, kadangi jis lindo prie V. Bėgo link jo žinodami, kad jam suduos. Pribėgę iš karto polė mušti, jie visi mušė D.. Pirmas pradėjo D., tačiau tiksliai nepamena. Jis pats jokio smūgio D. nesudavė, tik stovėjo šalia. Sudavė A., M. Kuris vaikinas, kaip sudavė, nepamena. Viskas vyko greitai. D. iš pradžių stovėjo, po antro smūgio nukrito. Visi stovėjo jį apsupę. Nukritusiam D. taip pat galimai buvo suduoda. Matė, kad D. buvo suduota rankomis. D. sudavė visi, išskyrus jį patį. D. su D. kalbėjo dėl V. ir dėl A. skolos. Pokalbis vyko po muštynių. D. buvo atsiklaupęs, o jie aplink jį ratu stovėjo. D. veidas buvo kruvinas, jis prašė nebemušti, buvo išsigandęs. Jis taip pat matė, kad pas A. buvo telefonas, o grandinėlę paėmė D. ir ją perdavė jam (A. J.). Jis nematė, kad ten būtų praba užrašyta, todėl atidavė grandinėlę D. Dar po to grandinėlę apžiūrėjo ir grįžo D., jau einančio link stotelės. Tada klausė jo dėl grandinėlės. D. trenkė D. ir A. Jis pats netrenkė, stovėjo toliau, o M. ir A. stovėjo dar toliau. Jis koja D. nespyrė. Mano, kad D. atidavė grandinėlę, nes bijojo, kad jam vėl gali trenkti. Jis visų įvykių metu stovėjo šalia.

Nukentėjusysis D. V. parodė, kad beveik nieko neatsimena. Nepamena net vietovės. Atsimena veidus ir vardus. Žino, kad buvo pagrobta medicininio aukso grandinėlė, telefonas ir šiek tiek pinigų – kiek daugiau nei 7 eurai. Iki įvykio pažinojo M., A. ir D.. Vieno kaltinamojo visai nepažinojo, o kitą, pat jauniausią, pažino tik prieš pat įvykį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo perkaityti nukentėjusiojo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88–91), kur jis parodė, kad 2020 m. balandžio 5 d. vakare, apie 23.00 val., jam į mobilaus ryšio telefoną jam parašė D. I. mergina, vardu V., kurios pavardės nežino, ir paprašė jo pagalbos, kad jis sužinotų ar D. sukčiauja, ar naudojasi mobiliąja programėlę „Tinder“, kuri skirta susipažinimui. V. jam pasakė, kad ji galvoja, jog D. naudojasi minėta programėlė ir ieško naujų pažinčių, o pats D. jai sakė, kad tai netiesa. V. galvojo, kad jis su D. yra geriausi draugai, tačiau jie tokie nebuvo. Apskritai jis D. pažįsta nuo 7 metų amžiaus, apie 10 metų laiko, iš tų metų jie buvo apie 5 metus geri draugai, tačiau vėliau pradėjo pyktis. 2020 m. balandžio 6 d. jis atsikėlęs ryte, apie 12.00 val., savo telefone rado V. žinutę, kurioje ji jam parašė „labas rytas, kas naujo, kaip miegojai“. Jie susirašinėjo, pasikalbėjo, kaip visada. V. jis žinojo kaip D. merginą, su ja jis pats nebendravo. Kai ji jam parašė pagalbos, tai buvo pirmas kartas, kada jie pirmą kartą abu bendravo. Yra matęs V. kai ji būdavo kartu su D., jie yra buvę vienoje kompanijoje, tačiau D. nenorėdavo, kad jis bendrautų su V., jis vis nukreipdavo temą, jei jie pradėdavo kalbėti tarpusavyje, kodėl taip yra jis nežino. Jo nuomone, jis nenori, kad jo mergina bendrautų su kitais vaikinais, jo nuomone, jis bijo, kad nuo jo nuvilios jo merginą V., jam D. atrodo pavydus. Kai 2020 m. balandžio 6 d. apie 12.00 val. jis susirašinėjo su V., vėliau iš jos žinutę gavo apie 17.00 val. Toje žinutėje V. parašė, kad ji gali su juo susitikti ir pakvietė susitikti. Žinojo, kad tą dieną yra V. gimtadienis, todėl jis jai parašė, kad jie susitikti gali, tik paklausė kur tai gali padaryti, nes norėjo susitikti be D., kad jis nepavydėtų, kad negalvotų, jog jis prieš jį sukčiauja, tai reiškia, kad kabina jo merginą, kad jis jam nežinant būna su jo mergina (žinojo, kad yra buvę tokių atvejų, kuomet jis konfliktuoja ir muša kitus vaikinus, dėl to, kad jie yra su jo mergina V.). Tada jis V. pasakė, kad gali susitikti stadione, kuris yra už (duomenys neskelbtini), jis yra antrasis nuo (duomenys neskelbtini)pastato, apleistas. Susitarė susitikti prie stadiono vartų 18.00 val. Į stadioną jis atvyko apie 18.30 val., ir kadangi dėl stadione vykstančių remontų darbų negalėjo praeiti pro vartus, jis ėjo aplink stadioną, aplink tvorą, kad galėtų įeiti į stadiono vidų. Kai ėjo aplink, jis matė, kad iš kitos stadiono pusės ateina V. su savo drauge G., kurios duomenų nežino. Šalia jų ėjo ir trys vaikinai, iš pat pradžių jis nematė, kas jie tokie, jų neatpažino. Tada jis ėjo link lempų, kurios sustatytos šalia stadiono, ėjo nuošaliau, nes norėjo pažiūrėti, kas ten per vaikinai, tačiau matė, kad V. su G. nuo jų atsiskyrė, t. y. jos ėjo link stadiono, link jo, o vaikinai liko nuošaliau ir nuėjo prie treniruoklių. Tada jis priėjo prie V. ir G., jie susitiko stadiono viduryje ir jis V. paklausė, kas ten tokie trys „bachūrai“ ir V. jam pasakė, kad ten šiaip kažkokie bernai, kurie prisikabino ir pasakė, kad eitų toliau nuo jų dėl viso pikto. (Jam atrodė, kad G. buvo apgirtusi, nes tiek ji, tiek V. sakė, kad jos šventė V. gimtadienį. Ar V. buvo apgirtusi, jis nepastebėjo, negali pasakyti, sakė, kad gėrė šampano). Tada jis su V. ir G. ėjo toliau, į ten, iš kur jis ir atėjo. Kažkuriuo metu jis einant apsisuko pažiūrėti ar tie vaikinai neseka iš paskos, ir pamatė, kad vienas iš vaikinų labai žvalgosi, jis buvo šviesių plaukų, tačiau jis aiškiai veido nematė, nes vaikinas buvo iš toli, ir ant veido buvo užsidėjęs kapišoną. Jam pasirodė, kad tai D., tačiau jis dar sudvejojo ar ten tikrai jis, ir nusisuko eiti su merginomis toliau. Jis su V. ir G. nuėjo prie technikos profesinės mokyklos, ten palipo žemyn laiptais ir dar sustoję kalbėjosi. Kažkuriuo metu nuo jo nuėjo G., ji nuėjo į kitą šoną, prie technikos mokyklos sandėlio langų. Kai ji nuėjo, matė, kad prie jos priėjo kažkoks vaikinas, kaip vėliau pamatė ir sužinojo, kad tai A., kurio pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės gale, netoli parduotuvės „IKI“, tikslaus adreso nežino (A. jo žiniomis yra D. draugas, per D. jis ir susipažino su A.). Tada V. jam pasakė, kad jis čia pabūtų vienas, kad ji eina parsivesti G. ir V. nuo jo nuėjo link G. Kai pamatė, kad V. nueina prie G., o prie jos yra A., jis suprato, kad kažkas čia ne taip ir pats pradėjo eiti link jų. Kai pradėjo eiti, jis spėjo nueiti ne daugiau nei tris žingsnius, kuomet išgirdo, kad už jo kažkas kalba, išgirdo D. balsą, bet ką jis jam sakė, jis negirdėjo, todėl atsisuko ir už jo pamatė D., kuris nušoko nuo laiptų pakilimo. Kai D. nušoko nuo pakilimo, matė, kad už jo yra jaunas vaikinas (vadins jį vaikinu Nr. 1), kuriam jo žiniomis yra 16 metų, tačiau jo vardo jis nežino, negali pasakyti, jis apie 179 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, jis jo žiniomis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės gale, už (duomenys neskelbtini) parko, devynaukštyje name, jis gyvena pirmoje laiptinėje, pirmame aukšte, durys dešinėje. Nėra tikras, kad galėtų jį atpažinti iš nuotraukų. Už vaikino Nr. 1 buvo M., tikslesnių duomenų nežino, jo žiniomis, D. ir A. draugas, labiau A. draugas. M. nešoko nuo pakylos, jis ėjo aplink laiptais. Kai D. priėjo prie jo, jis stovėjo veidu į jį, tada jis su juo pasisveikino ir sudavė dešinės rankos kumščiu jam vieną kartą į žandikaulį. Nuo smūgio jis nugara atsirėmė į pastato sieną ir D. jam sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau nei du smūgius jam į veidą. Tada jis pamatė, kad aplink jį stovi D., A., M., vaikinas Nr. 1 ir dar vienas, jam nepažįstamas asmuo (vadins jį toliau Nr. 2) (jis šviesių plaukų, truputį garbanotas, keturkampio veido formos, veido jo aiškiai nematė, nes jis buvo su veido medžiagine kauke, jis apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jo iš nuotraukų atpažinti negalėtų, nes aiškiai nematė jo veido). Tiksliai negali pasakyti kuris kiek jam sudavė smūgių, tačiau visi smūgiai buvo suduoti rankomis, o jie visi stovėjo aplink jį. Jis nematė, kuris kiek sudavė, nes buvo savo veidą užsidengęs savo rankomis, kad apsiginti, tačiau jam viso buvo suduota ne mažiau nei 10 smūgių. Jam į dešinį šoną buvo ne mažiau trys kartai, į krūtinę ne mažiau du kartai, į kairį šoną ne mažiau penki kartai, į veidą ne mažiau penkis kartus. Jam pataikydavo į veidą, prie ausų, ne mažiau nei keturis kartus, tačiau kai kurie smūgiai pataikė jam ir į rankas, nes jis veidą buvo jomis užsidengęs. Tai buvo ne mažiau du smūgiai. Tada po visų smūgių jis pajuto, kad jam darosi silpnos kojos ir jis pajuto į kairės kojos kelio sulenkimą, iš nugaros pusės spyrį. Kas šį spyrį jam spyrė jis nežino, tačiau jis buvo iš kairės pusės, o ten stovėjo D. ir vaikinas Nr. 1. Po šio spyrio jis nukrito ant žemės, gulėjo ant dešinės pusės šono, nugara į vaikinus. Jis tada žiūrėjo į sieną ir juto spyrius į nugarą ir pakaušį. Kas į jį spyrė, jis negali pasakyti, tačiau jautė penkis spyrius į nugarą, o į pakaušį tris kartus. Akies krašteliu matė, kad M. dar jam tris kartus savo koja spyrė jam į kojas. Kol jie jį spardė, jis jiems vis sakė „palauk, palaukit“. Vaikinai baigė jį mušti ir jam D. pasakė „atsistok“ ir jis atsistojo. Jam atsistojus, D. pasakė „klaupkis“, po pirmo karto jis nesiklaupė, ir D. jam antrą kartą pasakė agresyviai „klaupkis“, ir jis atsiklaupė, nes nenorėjo, kad jie jį muštų. Tada matė, kaip M.ir D. pasiima savo telefonus ir sako, kad jie filmuos ir paviešins šį vaizdo įrašą „snapchate“. Tada D. dešinės rankos kumščiu jam sudavė į nosį. Tada D. A. pasakė, kad jis jam smogtų ir A. dešinės rankos kumščiu jam sudavė į kairės pusės žandikaulį. Tada D. vaikinui Nr. 2 liepė jam suduoti ir jis jam kairės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į dešinės pusės žandikaulį. Tada M. nusiėmė diržą ir jam su diržo sagtimi jam sudavė vieną kartą užsimojęs į pakaušį, ties dešine puse. Jis stovėjo jam iš dešinės pusės šono. Tada jie visi pradėjo juoktis ir D. vaikinui Nr. 1 liepė jam suduoti, tačiau vaikinas Nr. 1 pasakė, kad jis neduos jam, jis atsisakė. Tada D. vaikinui Nr. 1 liepė jam kažką pasakyti ir tas vaikinas jam pasakė „nelysk prie G., nes ji jo pana“. Tada D. jam pasakė, kad jis nešauktų, nes bus blogiau. Tada D. jam liepė atsistoti ir paeiti iki pakilimo viršaus, ant žvyro takelio, ir jis pakluso, atėjo ten kur jam sakė D.. Tada jam D. pasakė, kad jis yra skolingas A. 50 eurų, tačiau A. jam pasirodė, kad jis nustebęs tai girdėdamas, buvo nusisukęs į D. ir atsisuko į jį ir pasakė „jo“. Jis iš A. jokių pinigų nėra niekada pasiskolinęs, tačiau jam D. pasakė, kad jis turi tą pačią arba kitą dieną atnešti 50 eurų. Tada D. priėjo prie jo ir iš savo kaktos vieną kartą jam sudavė į nosį ir pradėjo žiūrėti jo daiktus, t. y. žiūrėjo į jo laikrodį ir ant jo kaklo kabančią baltos spalvos, krikšto grandinėlę, medicininę, geltonos spalvos grandinėlę ir ant rankos turėtą auksinę apyrankę. Tada jis prašė, kad iš jo nepaimtų daiktų, tačiau jam D. liepė nusisegti medicininę, geltonos spalvos grandinėlę. Jos vertė 8 eurai. Grandinėlę galėtų atpažinti iš jos rašto. Jis nusisegė ir ją padavė D. į rankas, nes nenorėjo būti mušamas. Tada D. pamatė, kad jis turi piniginę, paklausė kiek joje pinigų ir jis parodė, kad joje yra 7 eurai, ir juos jam D. liepė paduoti A. į rankas ir jis tai padarė. Kitus, likusius 50 eurų, jam D. liepė eiti ir surasti, vogti iš kitų savo draugų. Jie nuo jo nuėjo visi vienu metu. Jis pats tada užsidėjo kaukę, nes jam iš nosies ir lūpos bėgo kraujas. Eidamas pastebėjo, kad neturi jam priklausančio telefoną Samsung A3, jis buvo sudužęs, telefono nugarinė pusė buvo visa suskilusi, vietomis dangtelio detalių trūksta. Telefonas pilkos spalvos. Telefoną jis laikė kelnių kairėje kišenėje. Ar jis galėjo iškristi, jis nežino, gal jis ir iškrito, kai jie jį spardė. Ant telefono buvo uždėtas kodas - piešinys (reikėdavo braukti pirštu nuo kairės pusės viršaus iki galo, tris brūkšniukus, tada vieną į apačią ir tada telefonas atsirakina). Jo vertė yra 150 eurų. Įsigijimo telefono dokumentų neturi, jį jam 2013 metais padovanojo patėvis. Tada jis sugrįžo atgal į įvykio vietą, tačiau telefono nerado ir suprato, kad jį iš jo paėmė vaikinai. Tada jis dar buvo susitikęs juos, jie prie jo buvo priėję, pasiteirauti dėl grandinėlės vertės ir išsiskiriant A. jam iš savo kairės rankos kumščiu sudavė į dešinę veido pusę, o D. iš savo dešinės rankos kumščio į kairę veido pusę ir jie visi juokdamiesi išėjo. Tada jis maršrutiniu autobusu grįžo namo, o iš namų jis su mama nuvyko į Kauno Klinikas, jį nuvežė medikai, nes mama iškvietė medikus ir policiją.

Nukentėjusysis patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Paaiškino, kad vaikinas Nr. 1 yra A. J.. Prieš išeidami, kai viską paėmė, dar sudavė jam į veidą. Jį mušė dėl to, kad jis nelįstų prie V. ir G. A. nereikalavo atiduoti daiktų. Smūgius jis sudavė ir prieš daiktų paėmimą ir po to. Jis matė, kad vaikinas Nr. 1 jam irgi sudavė, tačiau tuo metu kai jis jau klūpėjo ir D. liepė šiam vaikinui jam suduoti, šis atsisakė.

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. nepilnamečio liudytojo D. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą netoli ,,(duomenys neskelbtini)“, kurs jis susitiko su V. ir kita mergina, kurioje vietoje jis sėdėjo su merginomis, vietą, kur jis buvo, kai pamatė ateinančius vaikinus ir vietą, nuo kurios vaikinai atėjo. Taip pat nukentėjusysis D. V. parodė ir paaiškino kaip aplink jį apstojo vaikinai, D. priėjo pats pirmas, bėgdamas ir D. jam smogė kairės rankos kumščiu į dešinės pusės žandikaulį. Po smūgio D. V. paėjo atgal. Toliau D. smogė vieną kartą į pilvą ar į šoną, po ko jis atsirėmė į sieną. Prie jo priėjo ir kiti vaikinai, be D. dar keturi asmenys, detaliai parodė, kur ir kaip jie stovėjo apstoję aplink jį, kad jam buvo suduota į šoną, tačiau jis negali pasakyti, kuris konkrečiai iš buvusių vaikinų sudavė ir kiek sudavė. Taip pat jam sudavė į veidą, smūgis buvo iš apačios, po ko maždaug po dešimties sekundžių jis suklupo ant žemės, ant kelių ir nukrito pilnai ant žemės, atsiguldamas. Jam spardė į nugarą, kojas, kaklą. Visi stovėjo maždaug pusės metro atstumu nuo jo. Kai jis buvo baigtas spardyti, jam pasakė atsistoti ir D. liepė atsiklaupti, nes jeigu ne - tai duos į galvą, ir jis atsiklaupė. Jam atsiklaupus ir kalbantis, D. jam smogė į žandą, A. smogė į dešinę pusę veido (D. liepiamas), toliau D. liepė M. atsikeršyti ir M. iš diržo jam trenkė du ar vieną kartą į viršutinę galvos dalį. Jam klūpint D. liepė vaikinui Nr. 1 jam smogti, bet vaikinas Nr. 1 nesmogė. D. V. parodė ir paaiškino, kad vaikinas Nr. 1 jam smogė ar spyrė prieš tai, jis tiksliai nematė, tačiau jam visi spyrė ar smūgiavo. Toliau D. V. parodė ir paaiškino, kad D. liepė jam atsistoti ir jam atsistojus vaikinas Nr. 2 jam sudavė 1 smūgį ir D. sudavė smūgį į veidą. D. V. parodė ir paaiškino, kad jam vaikinai liepė eiti ir patys nuėjo link tos pusės iš kur atėjo. Toliau D. V. parodė ir paaiškino, kad jis išėjo iš įvykio vietos ir ėjo į ten, nuo kur atėjo. D. V. ėjo taku, užkilo ir priėjo mokyklos prieigas, kur sustojo ir toliau parodė ir paaiškino, kad jam čia atėjus jis išgirdo kaip vaikinai nueina, norėjo paskambinti mamai, tačiau kelnių kišenėje nerado savo telefono. Todėl sugrįžo atgal į įvykio vietą, tačiau ten telefono nerado ir suprato ir pagalvojo, kad telefoną paėmė D. Tada jis vėl ėjo atgal, kilo nuokalne aukštyn ir būdamas prie mokyklos prieigos išgirdo kaip jį šaukė vaikinai ,,palauk“. Jis laukė ir iki jo atbėgo visi penki asmenys. D. pasakė ,,klaupk“ ir jis atsiklaupė. Jam klūpint A. jam sudavė į dešinį žandą. Prie jo tuomet stovėjo A. ir D., kiek toliau maždaug 2-3 metrų atstumu M., o vaikinai Nr. 1 ir Nr. 2 dar toliau. Po A. smūgio jam į kairę veido pusę sudavė ir D. D. liepė atsistoti ir jam atsistojus D. paklausė ką jis turi vertingo ir liepė nusisegti nuo kaklo grandinėlę ir ją paduoti A.. A. dar kartą jam sudavė į veidą ir vaikinai nuo jo nuėjo kelis žingsnius ir vėl sugrįžo prie jo A., D. ir vaikinas Nr. 1. ir klausė ar tikra grandinėlė. Jis atsakė, kad nežino. Ir A. jam sudavė smūgį į veidą, po ko nuo jo visi vaikinai nuėjo, o jis pats užsidėjo kapišoną ir ėjo link pagrindinės gatvės į sustojimą ir vyko namo. D. V. paaiškino, kad grandinėlę jis atidavė, nes bijojo būti toliau mušamas, labiausiai bijojo D. (1 t., b. l. 94–98).

Liudytoja J. G. parodė, kad sūnus – D. V. balandžio mėnesį namo grįžo visas sumuštas, kraujuotas. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Sūnus rodė kas jį sumušė, rodė nuotraukas per „Facebook“ ir sakė, kas tokie. „Facebook“ nurodė R., J., kitus. Stalausko nerodė, nes nerado „Facebook“. A. S. tik nuovadoje parodė. Tarp jų buvo D. I., kurį tiek ji, tiek sūnus pažįsta nuo mažų dienų, nes gyvena netoliese. Tai problemiškas asmuo, todėl ji stengėsi, kad D. nutrauktų draugystę su juo, to paties ji buvo prašiusi ir D. mamos. Dėl balandžio mėnesio sumušimo ji iš D. žino, kad D. mergina pasikvietė D. pasikalbėti apie D., kad lyg D. neištikimas. D. nuėjo pasikalbėti, o ten jo jau laukė visi salėje esantys kaltinamieji. D. jai pasakė visų vardus. D. užpuolė D. ir visi kiti. Sakė, kad pradėjo mušti, mušė su kojomis, ir su rankomis. D. po įvykio savaitę laiko neišlipo iš lovos. Buvo sumuštas veidas, lūpa buvo praskelta, nugaroje buvo didžiausia mėlynė. Buvo suduota į veidą, į nugarą. Kai sūnus grįžo namo, atrodėt tragiškai, buvo šoke, ir ji buvo šoke. Jį tuo metu ir mušė, telefoną atėmė ir grandinėlę nutraukė, lyg ir laikrodį norėjo paimti. Ji suprato, kad sūnų užpuolė dėl merginos, kad susitikinėja su svetima, nors jis tokių kėslų neturėjo. Grandinėlė, telefonas galėjo būti kaip kompensacija, ji tiksliai nežino. Daiktus norėjo paimti, kai sumušė. Visa tai vyko (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Jų niekas neatsiprašė. Daiktus paėmė po muštynių. Kai D. gulėjo, paėmė telefoną, tada grįžo ir paėmė grandinėlę. Sakė, kad grandinėlę paėmė D., o kas paėmė telefoną, nežino.

Liudytoja V. R. parodė, kad prieš kelis metus balandžio 6 d. šventė jos gimtadienį. Netoli jos namų susitiko su G. J., D. I., A. J. ir A. S., su jais susitiko prie „Iki“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), vėliau prie degalinės prisijungė M. R. su A. L.. Susitikę ėjo į parduotuvę. Po to ėjo susitikti su D. Vaikinai ją su G. palydėjo iki „Maxima“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) Ir tada jos su vaikinais išsiskyrė. Su D. susitikti ėjo tik ji su G.. Ji su D. dieną prieš šį susitikimą bendravo ir susitarė susitikti. Jos su D. ėjo susitikti tik dviese, nes D. su D. buvo susipykę. Prieš eidama susitikti su D., ji atsiklausė D., nes su juo jie buvo pora, o su D. buvo draugai. Su D. susitiko prie profesinės mokyklos. Iš pradžių jie buvo trise, po to prisijungė ir kiti vaikinai – D., A., A., M., A. Apie ką ji kalbėjosi su D., nepamena. Kai ji kalbėjosi su D., paskambino D. ir klausė, kur ji yra, ir ji pasakė, kad prie apleisto stadiono. Kai vaikinai atėjo, jos su G. pabėgo link jos namų (duomenys neskelbtini)., nes išsigando, nes vaikinai pribėgo agresyviai. Kas vyko atėjus vaikinams, ji nematė. Matė tik kaip prie D. pribėgo vaikinai. Matė, kad visi vaikinai buvo prie D.. Sąmoningai nežiūrėjo, kas ten vyksta, nes nujautė, kad kažkas bus ne taip. Tik po kurio laiko su vaikinais susitiko prie jos namų. Vaikinai turėjo telefoną, grandinėlę. Ji suprato, kad tie daiktai D. Kažkuris iš vaikinų pasakojo, kad jie su D. aiškinosi ir D. neatidavė tų daiktų, o jie juos paėmė iš D. Mano, kad daiktus iš D. paėmė prieš jo valią. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus.

Liudytoja G. J. parodė, kad tikslia įvykio nepamena. Pamena, kad buvo V. gimtadienis. Gimtadienį šventė miškelyje. Ji susitiko su V., po to prisijungė dar vaikinai. Kai šventė gimtadienį ir buvo su vaikinais, alkoholį vartojo D. ir A. Kiek alkoholio buvo suvartota ir kokio, nepamena, bet buvo kažkas iš stipriųjų gėrimų. Prieš tai D. su D. buvo susipykę. Joms susitikus su vaikinais, D. ir lyg A. jas palydėjo iki „Maxima“ parduotuvės. Tada ji su V. nuėjo iki (duomenys neskelbtini), ten susitiko su D.. V. su juo pasikalbėjo. Ką jie kalbėjo, ji nepamena. Tada atėjo D., A. ir kiti vaikinai. Kiek jų buvo, nepamena. Vaikinai ten pradėjo muštis, tiksliau, jie visi spardė D. Atsimena, kad D. gulėjo ant žemės, o vaikinai buvo šalia jo, išsidėstę aplink D. Jie buvo atsisukę į D. ir jį mušė. Ji matė, kad smūgius sudavė visi vaikinai, o kiek buvo vaikinų, tiksliai nepamena. Jos su V. išsigando ir pabėgo. D. iš pradžių nematė, kad atbėgo vaikinai, nes stovėjo į juos nugara. Ji nesuprato, kas vyksta. Matė, kad D. mušė D. rankomis, A. (J.) jam spyrė. Praėjus po įvykio kuriam laikui, sužinojo, kad buvo pagrobtas telefonas. D. draugavo su V., D. prašė V. susitikti, tai D. pavydėjo, todėl ir atsitiko šis įvykis. Kai D. su V. draugavo, ji nematė iš D. pusės kokių nors simpatijų, bet prieš pat susitinkant, jie (V. ir D.) susirašinėjo, todėl ji mano, kad D. „kabino“ V. Kad šio įvykio metu buvo pavogtas telefonas, sužinojo tik po kurio laiko.

Iš 2020 m. balandžio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja J. G. pranešė apie tai, jog 2020 m. balandžio 6 d. apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnų D. V. pažįstami penki asmenys, suduodami smūgius iš rankų bei kojų į įvairias kūno vietas, pargriovė ant žemės, bei atimdami galimybę priešintis, nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę 100 eurų vertės, iš kelnių kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung S6“, 500 eurų vertės. Dėl patirtų kūno sužalojimų sūnus buvo pristatytas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 61–62).

Iš 2020 m. balandžio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. G. parodė, kad jos sūnus D. V. gim. (duomenys neskelbtini)kartais būna pas jos močiutę, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sūnus netoliese mokosi. 2020 m. balandžio 5 d. jos sūnus susirašinėjo su pažįstamo draugo mergina, kuri guodėsi, kad neva ją D. išduoda su kita. 2020 m. balandžio 6 d. dienos metu sūnui paskambino D. I. gim. (duomenys neskelbtini), kuris kvietė jį eiti gerti alkoholio. Vėliau 2020 m. balandžio 6 d. apie 18.00 val. sūnui paskambino mergina, kurios vardo šiuo metu nežino, ir pakvietė sūnų susitikti bei pakalbėti prie stadiono adresu (duomenys neskelbtini). Sūnui apie 18.30 val. nuėjus iki stadiono, ten jau rado belaukiančius jo iš matymo pažįstamus draugus: D. I. gim. (duomenys neskelbtini)., A., kurio pavardės nežino, apie 28 metų, bei dar tris asmenis apie 26 metų amžiaus, kurie sūnų pradėjo žeminti, iš jo tyčiotis. Konfliktas kilo dėl D. draugės, kad neva jos sūnus bando nuo jo nuvilioti merginą. Tuomet asmenys sudavė kumščiais smūgius į veidą, kiek konkrečiai nurodyti negali, pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti. Vėliau du asmenys, kurie konkrečiai nurodyti šiuo metu negali, pradėjo filmuoti, o kiti trys asmenys toliau mušė sūnų ir tyčiojosi iš sūnaus, liepė klauptis ant kelių ir maldauti atleidimo. Sumušus sūnų, pargriovė ant žemės, bei atimdami galimybę priešintis, nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę 100 eurų vertės, iš kelnių kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną Samsung, 500 eurų vertės. Dėl patirtų kūno sužalojimų sūnus buvo pristatytas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Iš viso dėl įvykio padaryta 600 eurų turtinė žala. Po apžiūros sūnus buvo išleistas iš ligoninės gydytis namuose. Gydytojai nustatė bendrą kūno sumušimą bei suklijavo lūpą. Sūnų nuolatos terorizuoja D. su savo draugais, ne kartą yra rašiusi pareiškimą dėl netinkamo D. elgesio (1 t., b. l. 62).

Iš 2020 m. balandžio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. G. pateikė medicininių dokumentų išrašo kopiją (1 t., b. l. 63;73–74).

Iš 2020 m. balandžio 7 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini), esantis apleistas sporto stadionas. (1 t., b. l. 49–56).

Iš 2020 m. balandžio 10 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G957/2020 (02), kurioje nurodyta, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta: kraujosruva kaklo užpakalinėje dalyje kairėje, nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimas smakro kairėje, nubrozdinimas nugaros kairėje apatinėje dalyje, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, kraujosruva kairio peties viršutinėje ir užpakalinėje dalyse, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kraujosruva ir nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruva kairėje šlaunyje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip devynių trauminių poveikių: vienas, padarant kraujosruvą kaklo užpakalinėje dalyje kairėje; vienas, padarant nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, vienas, padarant kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimą smakro kairėje; vienas, padarant nubrozdinimą nugaros kairėje apatinėje dalyje; vienas, padarant nubrozdinimą kairės alkūnės srityje; vienas, padarant kraujosruvą kairio peties viršutinėje ir užpakalinėje dalyse; du, padarant nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, kraujosruva ir nubrozdinimai kairėje plaštakoje; vienas, padarant kraujosruvą kairėje šlaunyje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis).Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 116–117).

Iš 2020 m. balandžio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis A. S. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung A3“', IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1–2).

Iš 2020 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2020 m. balandžio 7 d. A. S. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung A3“ IMEI: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 3–11).

Iš 2020 m. balandžio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2020 m. balandžio 9 d. D. I. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta geltonos spalvos, blizgaus paviršiaus grandinėlė, kurios ilgis ją ištiesus yra 48,5 centimetrai. (2 t., b. l. 14–18).

Iš 2020 m. liepos 13 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nepilnametis D. V. iš parodytų 3 daiktų jis atpažino grandinėlę, kai tą, kurią 2020 m. balandžio 6 d. apie 18.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jis būdamas sumuštas ir bijodamas toliau būti mušamas, nusisegė sau nuo kaklo ir padavė D. I. į rankas, nes jis jam taip liepė padaryti (2 t., b. l. 19–22).

2020 m. liepos 13 d. nutarimu mobilusis telefonas „Samsung A3“ ir geltono metalo grandinėlė grąžinta nepilnamečiui nukentėjusiajam D. V. (2 t., b. l. 23–24).

Iš 2021 m. vasario 4 d. akistatos protokolo matyti, kad akistata atlikta tarp įtariamųjų A. S. ir nepilnamečio A. J.. Įtariamieji parodė, kad vienas kitą pažįsta, tačiau geri draugai nebuvo. A. S. parodė, kad 2020 metų balandžio mėnesį, tiksliai dienos negali pasakyti, pradžioje mėnesio, vakaro metu, apie kokią 17.00 val., tiksliai nebeprisimena, jis, D., A., M., A. susitiko bei nuėjo prie stadiono, kuris yra prie (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), už kalniuko, pamatė ten stovintį D. Jie ten ėjo, nes D. buvo užpykęs ant D., kad neva tai D. kabina jo mergina V. Matė, kaip D. pirmas priėjęs D. sudavė į veidą ne mažiau vieną kartą. Tada priėjo jis prie D. ir sudavė vieną kartą į šoną, kažkur ties petimi. Tada matė kaip D. pradėjo mušti D., tai yra jam sudavė dar ne mažiau vieną kartą į veidą ir ne mažiau vieną kartą spyrė. Kur tiksliai pataikė, jis nežino. Tuo metu A., M. ir A. stovėjo per kokį žingsnį nuo D. Šiek tiek toliau, nei jis ir D. Jie su D. prie D. stovėjo arčiausiai, o A. su M. ir A. per žingsnį. Po D. spyrio D. nukrito ant žemės. Negali tiksliai pasakyti, tačiau jis dar galėjo suduoti smūgius D. gulinčiam ne mažiau vieno karto, tiksliai jau neprisimena, bet neatmeta tokios galimybės. Daugiausiai D. mušė D., jis gulinčiam D. ne mažiau dviejų kartų sudavė. Kiti vaikinai nesudavė D. jokių smūgių. Nors jis tiksliai nežiūrėjo ką kiti veikia, be to buvo šurmulys, nes D. sakė „palaukit“, o D. vėliau liepė jam atsistoti ir klauptis. Tada D. su D. kalbėjosi apie merginą V. ir išdavystę ir jis pamatė prie D., ant žemės nukritusį, kaip suprato iš jo kelnių iškritusį, jo mobilųjį telefoną „Samsung“, kurį paėmė ir įsidėjo į kelnių kišenę. Vėliau D. liepė D. atsistoti ir jie kalbėjosi apie skolas, apie savo reikalus, kalbėjo apie tai, kad D. jam skolingas 50 eurų, ir kad tai reikia grąžinti. Ar per tuos pokalbius kažkas sudavė smūgius D., jis negali pasakyti, aiškiai nematė, tačiau arčiausiai D. stovėjo D., todėl jis galėjo suduoti smūgį, bet jis negali to patvirtinti. D. sakė D., kad skolas reikia grąžinti ir pradėjo klausti D. ką jis turi vertingo, o šis sakė, kad jis viską atiduos, kad tik jie jo nemuštų. Tada D. pradėjo sakyti, kad reikia garantijos ir D. nusisegė nuo savo kaklo grandinėlę. Ar jam kas ją liepė nusisegti nežino, neatsimena, bet taip galėjo būti. Galėjo D. D. liepti duoti vertingus daiktus, nes jis su juo kalbėjo apie skolą ir garantijas, kad ją grąžins. Kam tiksliai padavė grandinėlę D., jis nežino, bet, kiek atsimena, arčiausiai stovėjo D., todėl jam atrodo, kad grandinėlę padavė D. D. tada dar išsitraukė savo piniginę, ir iš jos paėmė kažkiek pinigų, ten buvo monetos. Tiksliai neatsimena tos aplinkybės, kad jam D. padavė monetas, tačiau taip galėjo būti, neatmeta tokios galimybės. Tada jie visi nuo D. nuėjo, ir jį paliko. Einant link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, jis visiems parodė, kad turi D. telefoną ir jie visi dar apžiūrinėjo grandinėlę, ją leido per rankas ir, jam atrodo A. ar D., tiksliai negali nurodyti kuris iš jų, nes jie abu ten įdėmiai grandinėlę apžiūrinėjo, pasakė, kad ant grandinėlės nėra prabos ir ji nieko verta. Tada D. pasakė, kad reikia grįžti ir paklausti kodėl D. melavo, kad ji vertinga. Jiems visiems vaikinams sugrįžus prie D., jis matė, kad prie jo priėjo D., kuris vieną kartą sudavė D., tada neatmeta galimybės, kad ir jis sudavė D. vieną smūgį į veidą, tačiau nėra dėl to tikras. Iš karto po to jie visi nuėjo nuo D. ir jis pats pas save namo parsinešė D. telefoną, o grandinėlė liko pas D. Vėliau telefoną atidavė pareigūnams, kurie atvyko pas jį dėl šio įvykio. Kad A. suduotų smūgį D. jis nematė, šis jam nespyrė. M. ir A. taip pat nesudavė D. jokio smūgio, ir jam nespyrė. Po to A. J. parodė, kad jis sutinka su A. parodymais, kad jie visi, tai yra jis, D., A., M. ir A. nuėjo į stadioną, kur ką tik sakė A. ir ten susitiko su D.. Sutinka su A. parodymams, kad pirmas prie D. priėjo D. ir jis sudavė D. į veidą. Tuomet A. sudavė D., matė, kad užsimojo, bet nežino į kurią vietą pataikė. Toliau matė ir su A. sutinka, kad D. D. sudavė ne mažiau vieno karto ir spyrė, ir D. iš karto nukrito ant žemės. Tuo metu (iki nukrentant ant žemės D.) jis, M. ir A. stovėjo šiek tiek nuošaliau, per kokį žingsnį. Taip kaip sakė A., su tuo sutinka. Kai D. nukrito, jis priėjo arti, kad geriau matyti, kas vyksta. Kai priėjo arti, jie visi vaikinai stovėjo nuo D. apie vieno metro atstumu, visai arti jo, per ištiestą ranką. Tada priėjo ir A. su M. arti D. Priėjęs arti matė, kaip D. dar ranka ne mažiau vieną kartą suduoda D.. Ir kiti sudavė smūgius D., bet nežino kuris kiek konkrečiai, tačiau A., A. ir M. smūgius sudavė rankomis. Po ne mažiau nei vieną smūgį. Viskas vyko greitai ir jis nespėjo žiūrėti, kas vyksta. Be to, buvo šurmulys, nes nugriuvęs D. sakė „palaukit“, o D. D. sakė „stokis, klaupkis“. Daugiau dėl tolimesnių aplinkybių jis sutinka su A. Pritaria tai, ką jis sakė. Tik nori pasakyti ir papildyti, kad kai D. liepiamas D. atsiprašė visų jų, jis atsitraukė nuošaliau, per kokius du žingsnius. Tada būdamas toliau jis matė, kad M. savo rankose turi pilkos spalvos, metaline grandine, su kuria buvo užsimojęs. Tada jis stovėjo netoli D. Ar sudavė D. ta grandine jis nežino, negali pasakyti, nes nematė, nespėjo visko stebėti. Ir A. sudavė bent vieną kartą D., jie visi sudavė bent po kartą, tai tikrai. Daugiau viskas buvo taip, kaip sako A. Jis pats nespyrė D., jam nesudavė. A. S. negalėjo paaiškinti, kodėl akistatos metu teigia, kad A. J. nesudavė smūgių, nors papildomos apklausos metu buvo nurodęs, jog A. J. spyrė vieną kartą D., iki jam nukrentant ant žemės (2 t., b. l. 54–58).

Iš 2021 m. vasario 10 d. akistatos protokolo matyti, kad akistata atlikta tarp įtariamųjų A. L. ir nepilnamečio A. J.. Abu įtariamieji parodė, kad vienas kitą pažįsta, buvo draugai, bet nuo 2020 metų rudens nelabai bendrauja. A. L. parodė, kad kai 2020 metų balandžio mėnesį, tiksliai dienos negali pasakyti, pradžioje mėnesio, vakaro metu, apie kokią 18.00 val., tiksliai nebeprisimena, jis, D., A., M., A. susitiko bei nuėjo prie stadiono, kuris yra prie (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), už kalniuko, jis pamatė ten stovintį jam nepažįstamą vaikiną, kurio duomenų nežino. Apsilankęs policijoje kelis kartus, supranta, kad to vaikino vardas yra D.. Pats iki įvykio jo vardo nežinojo. Jie ten ėjo, nes D. buvo užpykęs ant to vaikino, vardu D., kad neva tai D. kabina jo mergina V. Matė, kaip D. pirmas priėjęs D. sudavė vieną smūgį. Jis jį sudavė ranka, jam atrodo D. į veidą. Tada jis spėjo prieiti arti ir matė, kad D., A., M. ir A. yra apsupę vaikiną, tokiu kaip puslankiu, ir jis atsistojo šalia, apsuko tą D. Tada matė, kaip D. ranka D. sudavė dar ne mažiau vieną kartą. Toliau D. mušė tokia tvarka: A. ne mažiau tris kartus sudavė vaikinui į veidą, toliau jis, būdamas D. iš nugaros, sudavė savo dešine ranka ne mažiau vieną kartą į pakaušį ir ne mažiau vieną kartą į sprandą. Toliau M. D. savo ranka sudavė ne mažiau vieną kartą, toliau D. spyrė ne mažiau vieną kartą D. ir jis koja spyrė D. į šoną ir jis nukrito. Iki kol nukrito ant žemės D., prieš jį fizinį smurtą naudojo ir A.. Negali pasakyti ar A. D. spyrė ar sudavė ranka, jis to neįsidėmėjo ir neatkreipė dėmesio, tačiau A. irgi buvo aktyvus, tai reiškia, kad jis nestovėjo nuošalyje, nieko nedarydamas. Jis taip pat ne mažiau vieną kartą smūgiavo ar tai spyrė, tiksliai negali pasakyti, tačiau naudojo fizinį smurtą prieš tą vaikiną. Jis nestebėjo konkrečiai, kas ką darė, bet visi smurtavo, yra tuo tikras, tame tarpe ir A.. Jie visi smurtavo prieš tą vaikiną, iki jam nukrentant ant žemės. Matė, kad visi buvo aktyvus, kad visi jį mušė. Tikrai nei vienas iš jų nestovėjo nuošalyje ir tik žiūrėjo. Taip nebuvo. Kai D. buvo nukritęs ir gulėjo ant žemės, jie visi toliau stovėjo aplink jį, D. apsupę puslankiu. Ir tada dar D. mušė D. ir A., jie jam spyrė ne mažiau po du kartus. Jis pats tada pamatė, kad iš D. burnos bėga kraujas ir atsipeikėjo ir atsitraukė. Tada prasidėjo šurmulys, nes D. sakė „palaukit“, o D. vėliau liepė jam atsistoti ir klauptis. Tada D. su D. kalbėjosi apie merginą V. ir išdavystę, D. liepė D. atsiprašinėti ir panašiai. Jis tada jau gailėjosi, kad mušė tą vaikiną, stengėsi eiti į nuošalį, jis nebežiūrėjo įdėmiai, kas ten vyksta, tik girdėjo, kad D. su D. kalbėjo apie kažkokias skolas, reikalavo D. garantijos, kad jis tikrai grąžins skolą, klausė ar turi vertingų daiktų. Po to A. J. parodė, kad jis sutinka su A. parodymais, kad jie visi, tai yra jis, D., A., M. ir A. nuėjo į stadioną, kur ką tik sakė A. ir ten susitiko su D.. Sutinka su A. parodymas, kad pirmas prie D. priėjo D. ir sudavė D. į veidą. Tuomet A. sudavė D., matė, kad užsimojo, bet nežino į kurią vietą pataikė. Toliau matė, kad D. D. sudavė ne mažiau vieno karto ir spyrė, ir D. iš karto nukrito ant žemės. Iki nukrentant ant žemės D., jį mušė tik A. ir D.. Net nematė, kad D. mušė A., kaip jis čia sako. Nematė, kad D. muštų ir M. iki D. nukrentant ant žemės. Jis pats irgi D. nemušė, jam nespyrė, jo nelietė. Jis išvis tada stovėjo nuošaliau, o kai D. nukrito ant žemės, jis priėjo arti, kad geriau matyti, kas vyksta. Kai priėjo arti, jie visi vaikinai stovėjo nuo D. apie vieno metro atstumu, visai arti jo, per ištiestą ranką. Jis yra įsiminęs, kad tada jie visi stovi šalia D., o kai D. dar nukritęs nebuvo jam atrodo, kad tada prie jo buvo tik D. ir A.. Bet A. dabar sako kitaip, sako, kad ir jis jam sudavė smūgius, jis to nematė, nežino. Sako, kaip matė. Kai D. nukrito, tada jis priėjo arti, gali tikrai dėl savęs kalbėti, taip, kaip buvo. Priėjęs arti matė kaip D. dar ranka ne mažiau vieną kartą suduoda D.. Ir kiti sudavė smūgius D., bet nežino kuris kiek konkrečiai, tačiau A., A. ir M. smūgius sudavė rankomis po ne mažiau nei vieną smūgį. Viskas vyko greitai ir jis nespėjo žiūrėti, kas vyksta. Be to buvo šurmulys, nes nugriuvęs D. sakė „palaukit“, o D. D. sakė „stokis, klaupkis“, tada liepė jų visų atsiprašyti. Ir kai D. liepiamas D. atsiprašė visų jų, jis atsitraukė nuošaliau, per kokius du žingsnius. Tada būdamas toliau jis matė, kad M. savo rankose turi pilkos spalvos, metaline grandine, su kuria buvo užsimojęs. Tada jis stovėjo netoli D.. Ar sudavė D. ta grandine, jis nežino, negali pasakyti, nes nematė. Nespėjo visko stebėti. Jis pats nespyrė D., jam nesudavė nei kai jis stovėjo, nei kai jis nukrito, nei tada, kai jie visi buvome prie jo sugrįžę antrą kartą. Tada A. L. parodė, kad A. J. parodymus girdėjo, suprato, su jais nesutinka. Pasilieka prie savo duotų parodymų, jų nekeis. A. tikrai buvo aktyvus, kas reiškia, kad jis irgi naudojo fizinį smurtą D. atžvilgiu. Tikrai A. nestovėjo nuošalyje, kaip jis sako ir tik žiūrėjo. Jis su tuo nesutinka, yra užtikrintas, kad A. irgi mušė D.. Tuomet A. J. parodė, kad nieko daugiau negali pasakyti ir komentuoti. Jis laikosi savo duotų parodymų, kad nieko nedarė D., jo nemušė. A. J. parodė, kad A. L. smūgius D. galėjo suduoti dar stovinčiam. Jis pats įvykio metu buvo išgėręs ne mažiau nei 500 ml degtinės, todėl gali ir neprisiminti tikslios įvykių sekos. Išgėręs buvo jis, D. ir A., tačiau dėl savo veiksmų jis yra užtikrintas, jis nieko nedarė D., prieš jį nesmurtavo. A. L. parodė, kad visi trenkė, A. taip pat tikrai sudavė ne mažiau vieną kartą, gal net du trenkė iš rankos. A. L. parodė, kad visi bent jau iš rankos trenkė D. (2 t., b. l. 61–65).

Iš 2021 m. vasario 25 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp įtariamųjų M. R. ir nepilnamečio A. J.. A. J. akistatos metu parodė, kad M. yra jo draugas, jie bendravo dažnai, tačiau pastaruoju metu jie nebendrauja. Po įvykio dar bendravo. M. R. parodė, kad A. yra jam buvęs draugas. Jie su juo bendravo dažnai tačiau dabar jų bendravimas nutrūkęs, tačiau tai nesusiję su šiuo įvykiu, nes po įvykio bendravo dar. Tada M. R. parodė, kad trumpai gali papasakoti, kad kai 2020 metų balandžio mėnesį, tiksliai dienos negali pasakyti, pradžioje mėnesio, vakaro metu, apie kokią 18:00 val., tiksliai nebeprisimena, jis, D., A., M., A. susitiko bei nuėjo prie stadiono, kuris yra prie (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), už kalniuko, jis pamatė ten stovintį D.. Jie ten ėjo, nes D. buvo užpykęs ant D., kad neva tai D. kabina jo mergina V.. Jis tiksliau jų santykių ten nežinojo ir nesidomėjo. Matė, kaip D. pirmas priėjęs D. sudavė vieną smūgį į veidą. Tada prie D. priėjo A., A., po to jis, ir už jo A.. Tik priėjęs A. D. pradėjo smūgiuoti, ne mažiau penkių kartų, iš kurių ne mažiau du smūgiai teko D. į veidą. Tuo pat metu ir D. dar ne mažiau keturis kartus sudavė D.. Taip pat tuo pat metu matė, kad ir A. sudavė D. ne mažiau trijų kartų ir jis pradėjo D. mušti. Jam sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau vieną kartą D. dešinės pusės petį. Jie visi D. buvome apsupę tokiu kaip puslankiu, stovėjo aplink jį. Jam sudavus smūgį matė, kad D. ir A. spiria savo koja ne mažiau po vieną kartą D. ir jis nukrito ant žemės. Mano, kad D. nukrito nuo A. spyrio. Tada D. nukritus A. ne mažiau vieną kartą D. spyrė koja ir ne mažiau vieną kartą pasilenkęs sudavė rankos kumščiu. Tuo pat metu ir D. savo koja, kuria pasakyti negali, ne mažiau vieno karto taip pat spyrė D., ir D. sakė „palaukit, palaukit“. Nukritus D. A. ne mažiau viena kartą spyrė jam. Kur tiksliai spyrė jis negali pasakyti, nes nematė. Jam atrodo, kad jis spyrė tris kartus D., kai šis gulėjo. A. buvo girtas, jis buvo nemažai jo nuomone išgėręs, nes jau svyravo. Tada prasidėjo šurmulys, nes D. sakė „palaukit“, o D. vėliau liepė jam atsistoti ir klauptis. Tada D. su D. kalbėjosi apie merginą V. ir išdavystę, D. liepė D. atsiprašinėti ir panašiai. Kai D. jų visų atsiprašė, nes taip jam liepė D., ir D. buvo priėjęs prie D., stovėjo labai arti jo, D. buvo jam įrėmęs savo galvą, bet ar ja sudavė negali pasakyti, D. labiau norėjo pagąsdinti, kažką bandė įrodyti, bet jis pats nežino ką, negali paaiškinti. Tada dar jis priėjęs prie D. jam sudavė rankos kumščiu. Tuo metu jis ant dešinės rankos plaštakos buvo apsisukęs pilkos spalvos, metalinę grandinėlę. Ją buvo gavęs iš D., einant link stadiono, kam jis jam davė jis tiksliai pasakyti negali, nežino. Neprisimena tiksliai kuria ranka sudavė D., tačiau neatmeta tokios galimybės, kad su dešine, kur buvo užsivyniojęs grandinėlę. Toliau girdėjo, kad D. su D. kalbėjo apie skolas, jo kolonėlę, reikalavo D. garantijos, kad jis tikrai grąžins skolą, klausė ar turi vertingų daiktų. D. nusisegė savo grandinėlę nuo kaklo, ir padavė jam atrodo D.. Vėliau D. išsitraukė savo piniginę ir iš jos išsitraukė ne mažiau 5 eurų, jis tikslai nežino, jos buvo monetomis, ir juos padavė A.. Ir jie nuėjo nuo D., o einant matė, kad A. rodė, jog su savimi turi ir D. telefoną, bet kada jis jį paėmė jis nežino. D. eidamas apžiūrinėjo grandinėlę, sakė, kad ant jos nėra prabos, kad D. apgavo ir tada jie sugrįžo prie D., kuris buvo beveik toje pačioje vietoje, kur jį ir paliko, ir matė kaip D. ir A. D. sudavė po ne mažiau vieną kartą, ir jie visi vėl nuėjo nuo D.. Po to A. J. parodė, kad jis sutinka su M. parodymais, kad jie visi, tai yra jis, D., A., M. ir A. nuėjo į stadioną, kur ką tik sakė M. ir ten susitiko su D.. Sutinka su M. parodymams, kad pirmas prie D. priėjo D. ir jis sudavė D. į veidą. Tuomet A. sudavė D., matė, kad užsimojo, bet nežino į kurią vietą pataikė. Toliau matė, kad D. D. sudavė ne mažiau vieno karto ir spyrė, ir D. iš karto nukrito ant žemės. Iki nukrentant ant žemės D. jį mušė tik A. ir D.. Jis kaip ir sakė visada, net nematė, kad D. mušė A. ir M., kaip jis čia sako. Jis pats irgi D. nemušė, jam nespyrė, jo nelietė. Jis išvis tada stovėjo nuošaliau, o kai D. nukrito ant žemės jis priėjo arti, kad geriau matyti, kas vyksta. Kai priėjo arti jie visi vaikinai stovėjo nuo D. apie vieno metro atstumu, visai arti jo, per ištiestą ranką. Jis yra įsiminęs, kad tada jie visi stovi šalia D., o kai D. dar nukritęs nebuvo jam atrodo, kad tada prie jo buvo tik D. ir A. Bet M. dabar sako kitaip, sako, kad ir jis jam sudavė smūgius, jis to nematė, nežino. Sako, kaip viską matė ir atsimena. Kai D. nukrito, tada jis priėjo arti, kad geriau matyti, bet ir tada D. nieko nedarė. Gali tikrai dėl savęs kalbėti, taip, kaip buvo. Priėjęs arti matė kaip D. dar ranka ne mažiau vieną kartą suduoda D.. Ir kiti sudavė smūgius D., bet nežino kuris kiek konkrečiai, tačiau A., A. ir M. smūgius sudavė rankomis. Po ne mažiau nei vieną smūgį. Viskas vyko greitai ir jis nespėjo žiūrėti, kas vyksta. Be to buvo šurmulys, nes nugriuvęs D. sakė „palaukit“, o D. D. sakė „stokis, klaupkis“, tada liepė jų visų atsiprašyti. Ir kai D. liepiamas D. atsiprašė visų jų, jis atsitraukė nuošaliau, per kokius du žingsnius. Tada būdamas toliau jis matė, kad M. savo rankose turi pilkos spalvos, metaline grandine, su kuria buvo užsimojęs. Tada jis stovėjo netoli D.. Ar sudavė D. ta grandine jis nežino, negali pasakyti, nes nematė. Nespėjo visko stebėti. Jis pats nespyrė D., jam nesudavė nei kai jis stovėjo, nei kai jis nukrito, nei tada kai jie visi buvome prie jo sugrįžę antrą kartą. Tada M. R. parodė, kad A. J. parodymus girdėjo, suprato, su jais nesutinka. Pasilieka prie savo duotų parodymų, jų nekeis. A. tikrai mušė D.. Jis buvo visiškai blaivus, o A., D., A. buvo išgėrę, jie jiems apie tai sakė, be to, ant jų visų matėsi, kad jie išgėrę, kadangi svirduliavo. Kadangi buvo blaivus, aiškiai prisimena, kad D. nukritus A. jam tris kartus spyrė iš kojos, kur pataikė nežino, nes nematė. Gali būti, kad suklysta tik dėl to, kad A. galėjo spirti ir D. dar nenukritus. Tačiau, kad spyrė tai tikrai. Tuomet A. J. į tyrėjos klausimą ,,Kaip girdėjote M. R. nurodo, kad Jūs naudojote fizinį smurtą D. atžvilgiu, tai yra jam tris kartus spyrėte. Kaip galite paaiškinti šią aplinkybę?“' atsakė, kad nieko daugiau negali pasakyti ir komentuoti. Jis laikosi savo duotų parodymų, kad nieko nedarė D., jo nemušė. Tuomet A. J. uždavė klausimą M. R.: ,,M., kaip tu matei, kad aš spyriau jam tris kartus, ar tu tai matei?“. M. R. atsakė: ,,taip, mačiau“. Tuomet M. R. uždavė klausimą A. J.: ,,A., tu buvai neblaivus, ar tiksliai prisimeni įvykį?“. A. J. atsakė:,, taip, prisimenu viską“. Tuomet M. R. pasakė: ,,na tokioje stadijoje sunkiai man atrodo, kad sunkiai turėtum ką prisiminti.“' (2 t., b. l. 68-72).

Dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėto finansinių operacijų inicijavimo ir atlikimo

Dėl svetimos banko kortelės A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad kortelę jis, būdamas vienas, rado (duomenys neskelbtini) parke. Kokio banko kortelė buvo, nepamena. Ant jos buvo užrašytas vardas ir pavardė. Tai nebuvo jo kortelė. Po to, kai rado kortelę, ją parodė draugui A. J., tada kartu su A. J. su šia kortele apsipirkinėjo parduotuvėse „Iki“ ir „Šilas“, kurios buvo (duomenys neskelbtini) Kortele atsiskaitydavo, nes ji buvo bekontaktė. Pirko įvairius maisto produktus. Kas pasiūlė su kortele apsipirkinėti, nepamena. Žala buvo apie 100 eurų, ją atlygino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (5 t., b. l. 9–10), kur jis parodė, kad jis su A., kurio pavardės nežino, ėjo parke prie (duomenys neskelbtini). Kiek valandų buvo, nepamina, bet buvo diena ir vasara, tikslios datos nepamena, bet gali būti kaip įtarime nurodyta. Vaikščiojo šiaip sau, be tikslo. Einant parku jis prie takelio pamatė gulinčią „Swedbank“ banko kortelę. Pakėlęs ją, matė, kad ant jos užrašyta moters vardas ir pavardė, turbūt D. Z., tiksliai nepamina. Tada parodė A. tą kortelę ir paprašė jo, kad paskambintų į banką. Pats negalėjo skambinti, nes neturėjo telefono sąskaitoje pinigų. A. pasiūlė eiti apsipirkti su ta kortele, o paskui skambinti į banką. A. pasiėmė tą kortelę. Jis Playstation nepirko, nežino ar A. ką pirko internetu, jam nesakė, bet jis nieko nepirko. Jam atrodo, kad pirmiausia jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) „IkI“, ten pabandė pirkti. Pirko kolos, čipsų, cigarečių, dar kažko. Tiksliai ko pirko nepamena, kiek kartų atsiskaitė „IKI“ parduotuvėje neatsimena, bet ne vieną kartą. Kortele prie kasos atsiskaitinėjo ir jis, ir A.. Dar buvo parduotuvėje „Šilas“, (duomenys neskelbtini) prospekte, ten irgi pirko visokių skanumynų. Kas mokėjo svetima kortele, nepamena. Dar pirko Kauno spaudoje, prie (duomenys neskelbtini) cigarečių. Kiek kartų nepamena. Dar lyg buvo Maksimoje (duomenys neskelbtini) prospekto gale, bet ar ten ką pirko, nepamena. Buvo vietų kur ir atmetė kortelę, neleido apsipirkti. Tiksliai kiek kartų ir kur jie apsipirko, jis nepamena. Nieko jie nesitarė, tiesiog prieina prie kasos, pas kurį rankose kortelė, tas ir priglaudžia. A., kai jau nebeleido kortele apsipirkti, paskambino į banką ir kortelę užblokavo. Užblokuota kortelė liko pas A., sakė, kad išmes. Nežino kur šis ją padėjo. Kad atsiskaitė svetima kortele prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Kaltinamasis A. J. kaltę dėl neteisėto disponavimo svetima banko kortele pripažino. Parodė, kad, jam būnant namuose, paskambino A. ir pasakė, kad rado banko kortelę. Jie susitiko. A. pasiūlė nueiti apsipirkti. Jis pasiūlė A. nusipirkti cigarečių, patikrinti, ar eina atsiskaityti, tada dar pirko butelį „Jack Daniels“. Perkant buvo kartu. Suprato, kad elgiasi neteisėtai. Išleido virš 100 eur. Žalą atlygino A. mama. Paksutinį pirkimą jiems atšaukė ir tada sugalvojo užblokuoti. Jis paskambino į banką, pasakė, kad rado kortelę, pasakė vardą, pavardę ir kortelę užblokavo. Nusprendė užblokuoti kortelę, kad niekas nesuprastų, kad tai jie išleido pinigus. Jis kortelę sukarpė ir išmetė į šulinį.

Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad 2020 m vasarą, galimai birželio 26 d., darbo metu pametė savo banko kortelę. Tai pastebėjo maždaug dviejų dienų laikotarpyje. Kadangi tuo metu neturėjo telefono, negalėjo pasižiūrėti ir atliekamų operacijų. Nuėjus į banką ir prisijungus, paaiškėjo, kad nuo kortelės nuimti beveik visi pinigai, buvo matyti daug daug pirkimų internetu, parduotuvėse, nors ji tuo metu kortele nesinaudojo. Banke ją informavo, jog kažkas paskambino ir užblokavo kortelę, sakė, kad ją krūmuose rado, bet pinigai buvo išleisti dar iki tol. Žala buvo iki 140 eur. Žalą atlygino A. S. mama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo perskaityti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 78), kur ji parodė, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 12.30 val. būdama savo darbe, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad neturi savo „Swedbank“ banko kortelės. Jos kortelėje buvo nustatyta, kad su šia kortele, bekontakčiu atsiskaitymu, galima atsiskaityti iki 50 Eur. Tą pačią dieną apie 14.30 val. nuvykusi į banko skyrių, sužinojo, kad su jos banko kortele, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 26 d. buvo atsiskaityta įvairiose vietose: internetinėje parduotuvėje „Playstation network EC4N 8AF“ už 68,11 eur, du kartus „Kauno spaudos“ skyriuose, už 3,87 eur ir 9,80 eur, vieną kartą PC „Šilas“ už 3,87 eur ir du kartus PC „IKI“ Kauno (duomenys neskelbtini), už 12,98 eur ir 28,74 eur. Paskutinis atsiskaitymas atliktas PC „Iki“, (duomenys neskelbtini), už 28,74 eur. Jai padaryta 138,2 turtinė žala. Mano, kad su jos kortele buvo atsiskaitoma 2020 m. birželio 26 d. laikotarpyje nuo 10.30 val. iki 14.30 val. Mano, kad banko kortelę pametė savo darbovietėje, poilsio zonoje.

Nukentėjusioji D. Z. patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi.

Iš 2020 m. liepos 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja D. Z. pranešė, jog 2020 m. birželio 26 d. apie 12.30 val. būdama savo darbe, adresu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad neturi savo „Swedbank“ banko kortelės. Tą pačią dieną apie 14.30 val. nuvykusi į banko skyrių sužinojo, kad su jos banko kortele 2020 m. birželio 26 d. buvo atsiskaityta internetinėje parduotuvėje, du kartus ‚Kauno spaudos“ skyriuose, vieną kartą PC „Šilas“ ir du kartus PC „IKI“ (duomenys neskelbtini). Paskutinis atsiskaitymas atliktas PC „Iki“, (duomenys neskelbtini). Jai padaryta 138,2 turtinė žala. Prie pareiškimo ji pateikė ,,Swedbank“' banko sąskaitos išrašo kopiją (2 t., b. l. 77–78, 88).

Liudytoja A. V. parodė, kad kaltinamųjų pavardės jai nieko nesako ir nežino dėl ko iškviesta teismą. Ar kas nutiko 2020 m. birželio mėnesį, nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojos parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 108–110), kur ji parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekto vadove. Iš apsaugos vadovo G. R. gavo nurodymą padaryti vaizdo įrašą dėl 2020 m. birželio 26 d. dėl įvykio UAB „Palink“, adresu (duomenys neskelbtini). Rašte buvo nurodyta įvykio data 2020 m. birželio 26 d., laikas laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.30 val., bekontaktės kortelės numeris, išvardinti du atsiskaitymai kortele t. y. už 12,98 eurus (03531), bei 28.74 eurai (039785), pateikti du mokėjimo kvitai Nr. 53-63716 , kasa 0025 ir kvitas 54-63717, kasa 0025. Pagal pateiktą datą, laiką, kasos pateiktą numerį, kvito numerį, prekes padarė vaizdo įrašą, kuriame matosi du jaunuoliai. Pateiktame vaizdo įraše matosi, kad jaunuoliai elgiasi įtartinai, ne vienas jų atsiskaitymas buvo atmestas, matėsi, kad jie nežino kortelės PIN kodo. Vaizdo įraše matosi kaip jie perka prekes ir jiems atmeta t. y. cigarečių bloką, viskio butelį, kurie buvo grąžinti pardavėjai. Jos pateiktas įrašas atitinka visus nurodytus reikalavimus pateiktame užklausime t. y. būtent tie jaunuoliai.

Liudytoja patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi.

2020 m. rugpjūčio 4 d. iš AB ,,Swedbank“' gautas mokėjimo kortele Bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. birželio 30 d. atliktų operacijų sąrašas bei 2020 m. birželio 26 d. pokalbio įrašas kompaktiniame diske (2 t., b. l. 113–115).

Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas „Swedbank“ pateiktas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas skambutis į banką, kurio metu vyriškis praneša, kad rado Swedbank kortelę, nurodo jos Nr. (duomenys neskelbtini), kad joje nurodyta D. Z.. Prašo moters, kuriai buvo išduota kortelė, kontaktų, kad galėtų su ja susisiekti. Operatorės paklausus, kur buvo rasta kortelė, girdisi dar vienas balsas, kuris sako, kad krūmuose, kažkokioj gatvėj. Operatorė nurodo, kad kortelę užblokavo, atžymės kaip pamestą, kad rado tretieji asmenys ir kad jie gali tą kortelę išmesti (2 t., b. l. 116–117).

Iš 2020 m. liepos 15 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas P. Ž. savanoriškai pateikė kompaktinį diską su įrašu dėl 2020 m. birželio 26 d. nenustatyto asmens pasinaudojimo svetima banko kortele (2 t., b. l. 130–131).

Iš 2020 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „Grifs AG“ pateikti vaizdo kamerų įrašai iš parduotuvės, kuriuose užfiksuota, kaip 2020 m. birželio 26 d. laikotarpiu nuo 12.09 val. iki 12.18 val. parduotuvėje lankėsi du jaunuoliai. Nr. 1 apsirengęs šviesios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, tamsios spalvos šortus, avi tamsios spalvos sportinius batelius. Nr. 2 apsirengęs tamsios spalvos melsvos spalvos įvairiomis formomis išmargintus trumpomis rankovėmis marškinėlius, tamsios spalvos bridžus, avi tamsios spalvos batelius su šviesiu padu, užsidėjęs akinius. Matyti, kaip vaikinai pasiėmę alkoholio bei butelį „Coca Cola“ bando atsiskaityti savitarnos kasose, tačiau jiems nesiseka, kalbasi su konsultante, po to konsultantė ateina su apsaugos darbuotoju, abu aiškinasi. Po to vaikinai susideda prekes ir išeina iš parduotuvės nešini IKI prekiniu maišeliu su prekėmis (2 t., b. l. 132–138).

2020 m. rugpjūčio 7 d. el. paštu gautos ,,IKI (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės atsiskaitymo kvitų kopijos (2 t., b. l. 139–143).

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas N. R. pateikė kompaktinį diską su 2020 m. birželio 26 d. vaizdo kamerų įrašu iš UAB ,,Eiginta“ PC ,,Šilas“ (2 t., b. l. 146–148).

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo kamerų įrašai iš PC „Šilas“, kuriuose užfiksuota kaip 2020 m. birželio 26 d. 12.44.44.05 val. prie kasos stovi jaunuolis Nr. 1 ir kalbasi su kitu Nr. 2. Kasininkė baigia aptarnauti moterį ir tuo metu į kasą atsisuka Nr.1. Matyti, kad vaikinas apsirengęs šviesios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, tamsios spalvos šortus, avi tamsios spalvos sportinius batelius, matoma rankose laiko prekę, ją apžiūrinėja ir po to padeda ant kasos kilimėlio. Nr. 2 apsirengęs tamsios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius su šviesios spalvos bangomis, tamsios spalvos bridžus, avi šviesios spalvos batelius šviesiu padu, užsidėjęs akinius. Abu prieina prie kasininkės, kasininkė nuskanuoja prekę ir ją paima Nr. 1, o tuo metu Nr. 2 prideda bekontaktę kortelę prie skanerio ir nusiskanuoja. Matyti, kaip iš kasos išlenda kvitas. Tuo metu Nr. 1 eina link išėjimo, o Nr. 2 įsideda kortelę į dešinę bridžų kišenę ir abu pasišalina (2 t., b. l. 149–154).

Iš 2020 m. liepos 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo nustatymo matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-25915-20 pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimas). Atliekant tyrimą, priimtomis policijos paieškos priemonėmis nustatyta, kad 2020 m. birželio 26 d. PC „(duomenys neskelbtini)“ , adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kitu nenustatytu asmeniu kortele naudojosi A. S. gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 159–160).

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp įtariamojo A. S. ir spec. liudytojo nepilnamečio A. J., kurie abu parodė, jog jų tarpusavio santykiai geri. A. J. akistatos metu parodė, kad susitiko su A. ir šis jau turėjo banko kortelę. Jie apsipirko įvairiose parduotuvėse, kai kur su ta kortele apsipirko, kai kur nepavyko, nes prašė PIN kodo. Jie kai apsipirkinėjo ta kortele, A. sakė, kad čia jo kortelė, bet jis pamiršo PIN kodą. Vieno iš apsipirkimo metu A. pasakė arba jis pamatė, kad čia ne jo kortelė, tiksliai nepamena. Kai sužinojo, kad čia ne jo kortelė dar kelis kartus apsipirko ir tada jis pranešė bankui, kad rado kortelę. Jie atsiskaitinėjo ta kortele abu, nors ir sužinojo, kad čia ne jo kortelė. A. S. parodė, kad nesutinka su tokiais parodymais. Jie susitiko ir tuo pačiu metu jis rado tą banko kortelę ir parodė A.. Nuo pat pradžių šis žinojo, kad čia ne jo kortelė. Jie kartu apsipirko keliose parduotuvėse. Tiek jis, tiek A. J. bandė atsiskaityti ta kortele. Kai apsipirko A. pranešė bankui, kad rado kortelę. Tuomet A. J. parodė, kad girdėjo ir suprato A. parodymus, su jais sutinka. A. sako tiesą, taip ir buvo, jis žinojo ir sutiko kartu pirkti. Jis sakė prieš tai netiesą. Klausimų neturi. Tuomet A. S. parodė, kad jis visada sakė tiesą, sutinka dabar ką jis sako. Klausimų neturi (2 t., b. l. 162–163).

A. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad Dovydas yra jo pusbrolis, kuris tuo buvo nepilnametis. Pamena, kad D. jam skambindavo per „Messenger“, iš pradžių jis neatsiliepė, bet vėliau pakėlė ragelį. D. pasiūlė kartu išgerti butelį brendžio. Jis sutiko. D. atėjo iki jo namų jau būdamas neblaivus, atsinešė butelį alkoholio. Jie kartu vartojo alkoholį prie parduotuvės „Šilas“, esančios netoli stadiono. D. buvo stipriai neblaivus, o jis buvo blaivesnis. Iš pradžių jie ramiai kalbėjosi, tačiau D. kažkas atsitiko, šis pradėjo jį žeminti, šmeižti, sakė, kad jis (kaltinamasis) sėdi po močiutės padu, kad yra „dūchas“, „lopas, „pyderas“. Jis ramino D., tačiau šis nereagavo. Tada D. jam pirmas sudavė smūgius į veidą ir į šoną, juosmens sritį, suko jo ranką. Jis dėl to jautė skausmus savaitę laiko. Jis gindamasis sudavė D. 1 ar 2 smūgius dešine ranka į juosmens sritį. Po to jie išsiskirstė. Septynių smūgių jis tikrai D. nesudavė. Jis skaitė ikiteisminio tyrimo metu protokole užrašytus savo parodymus, sakė, kad jie neteisingi, bet vis tiek turėjo pasirašyti. Kadangi tiek smūgių nesudavė, nesutinka atlyginti žalos. D. ir jo šeimos neatsiprašė.

Nepilnametis D. P. teisme parodė, kad pamena, jo buvo užpultas ir sumuštas savo pusbrolio A. S.. Su juo susitiko atsitiktinai. Jis išlipo iš autobuso ir eidamas namo sutiko A. S., kuris jį užkabino pečiu. Jie pasistumdė, apsižodžiavo. A. S. jo paklausė, kur šis einąs ir prasidėjo smūgiai. A. S. jį pargriovė, jis neteko sąmonės. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie kebabinės, netoli (duomenys neskelbtini) bažnyčios, ant šaligatvio. Tuo metu buvo tamsu, aplink žmonių nematė. Pamena, kad jam smūgius sudavė kumščiais ir spardė gulintį. Kiek buvo spyrių koja, nepamena, bet jų buvo daug. Tuo metu jautė skausmą. Su koja smūgiavo į akių sritį, veidą, kūną. Viskas užtruko kelias minutes. Jo manymu, A. S. buvo neadekvatus. Taip sprendžia iš pastarojo eisenos, elgesio, bendravimo. Dėl ko kilo konfliktas, neįsivaizduoja. A. S. rėkė kažką, kad jis šioks ir anoks, kur jis einąs ir panašiai. Sumušę jį, A. S. pasišalino, o jis atsipeikėjo, nuėjo į parką, sutiko seserį. Sesuo matė jo sužalojimus, parvedė namo, nuprausė. Po įvykio kraujosruvos buvo abiejuose akių obuoliuose, skaudėjo visą kūną. Su mama nuvyko į Klinikas, kur jį apžiūrėjo medikai, gydymui paskyrė akių lašų. Po smūgių pasekmės buvo psichologinės, nes atsirado baimės, nepasitikėjimas. Po šio įvykio A. S. su juo nesusiekė, jie jokių ryšių neturėjo. Jis taip pat su A. S. susisiekti nebandė. Tą patį vakarą jis užblokavo A. S. numerį, tiksliau močiutės numerį, nes A. S. telefono neturėjo. Anksčiau A. S. su dviem draugais yra sudavę jam smūgius per rungtynes. 2020 m. spalio 8 d. įvykio metu jis A. S. vartoti alkoholio nekvietė ir pastarajam smūgių nesudavė. Tai jis (nukentėjusysis) gynėsi, dengėsi rankomis veidą. Gal gindamasis galėjo netyčia suduoti A. S., tačiau įkurią vietą, negali pasakyti. Su A. S. alkoholio nėra vartojęs. Civilinio ieškinio nereikalauja, kaip nuspręs teismas. Dėl šio įvykio jam atsirado nepasitikėjimas savimi, painiava, pasimetimas. Tai truko apie 2-3 savaite. Dėl įvykio nevaikščiojo į mokyklą, varžybas, treniruotes.

Liudytoja K. B. parodė, kad D. P. yra jos brolis, o A. S. yra jų pusbrolis. Apie 20.00 val. ji grįžinėjo iš darbo ir prie laiptinės sutiko D. P.. Jį sunku buvo atpažinti. Atpažino tik iš rūbų, nes veidas buvo kruvinas, rūbai irgi šiek tiek buvo kruvini. Jis buvo susijaudinęs, pasimetęs. Kartu pakilo iki namų, paprašė jo nusiprausti veidą, kad pažiūrėtų, kaip viskas atrodo, ar nėra žaizdų. Kai nusiplovė veidą, ji pradėjo šaldyti, kad sumažintų patinimus, klausė, kas atsitiko. Sakė, kad parke su draugais žaidė krepšinį ir jį užpuolė A. S.. Kaip jis buvo sumuštas, ji detalių neklausė. Tada nuėjo miegoti. Ryte, pamačiusi, kad situacija blogėja, nusprendė, kad reikia skubios pagalbos. Tai ne pirmas kartas, kai A. sumuša brolį.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2020 m. dirbo Dainavos policijos komisariate. Gali būti, kad teko atlikti procesinius veiksmus su kaltinamaisiais šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu. Prieš apklausą pirmiausiai užpildomi anketiniai duomenys, išaiškinamos teisės, užpildomas teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, įteikiamas pranešimas apie įtarimą ir atliekama apklausa. Pirmiausiai asmuo atsako į klausimą dėl kaltės, detales dėl įtarimo, o tada pradedama apklausa. Asmuo ją pradeda laisvu pasakojimu apie įtarimo esmę, po to užduodami patikslinamieji klausimai. Po apklausos ji surašo protokolą, kurį duoda perskaityti asmeniui ir, jeigu šis turi papildymų ar pastabų, gali daryti pakeitimus. Perskaitęs asmuo pasirašo po tekstu.

Liudytoja L. J. parodė, kad jo žinioje buvo ikiteisminis tyrimas, kuriame visi kaltinamieji šioje byloje buvo įtariamaisiais. Ji atliko A. S. apklausą, o su kitais kaltinamaisiais tik baigiamuosius procesinius veiksmus. A. S. apklausa nebuvo išskirtinė. Kiek pamena, dalyvavo advokatas. Ar kilo abejonių, jog A. S. negalėtų suprasti apklausos esmės, nepamena. Apklausa vyko įprasta tvarka – buvo išaiškintos teisės ir pareigos, asmuo paklaustas, supažindintas su protokolu ir pasirašė. Apklausos detalių nepamena. A. S. pastabų dėl protokolo neturėjo, nes jei būtų turėjęs, ji būtų pataisiusi. Ji nepamena, jog A. S. apklausa būtų vykdoma be gynėjo. Jeigu dalyvauja gynėjas, jis taip pat susipažįsta su apklausos protokolo turiniu.

Iš 2020 m. spalio 9 d. įvykio vietos ir vietovės, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 1–3.)

Iš 2020 m. spalio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja J. P. pranešė apie tai, kad 2020 m. spalio 9 d., apie 08.30 val. grįžusi iš darbo (naktinės pamainos) namo adresu (duomenys neskelbtini)jos sūnus D. P., gim. (duomenys neskelbtini) apie 20.00 val. jai pranešė, kad 2020 m. spalio 8 d., apie 20.00 val. jam einant į namus minėtu adresu, Kaune prie „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (priešais bažnyčią esančios pėsčiųjų perėjos) jį sumušė pažįstamas, antros eilės pusbrolis A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino, kadangi nebendrauja). Sūnus D. P. jai minėjo, kad A. S. jam sudavė apie 20 (dvidešimt) smūgių į galvos sritį, pargriovė ant žemės ir koja spardė į šonkaulius bei įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus jos sūnaus D. P. veide. Dėl sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą (3 t., b. l. 11–12).

Iš 2020 m. spalio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. P. apklausta liudytoja parodė, kad 2020 m. spalio 9 d., apie 08.30 val. grįžusi iš darbo (naktinės pamainos) namo adresu (duomenys neskelbtini)pamatė, kad namuose yra jos sūnus D. P., gim. (duomenys neskelbtini)Ji pamatė sumušimus savo sūnaus veide, jo akyse buvo kraujosrūvos, sutinusi nosis, dešinė ausis nubrozdinta, skruostuose taip pat matėsi kraujosrūvos. Paklausus, kas atsitiko sūnus pasakė, kad 2020 m. spalio 8 d., apie 20.00 val. einant į namus, Kaune prie „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (priešais bažnyčią esančios pėsčiųjų perėjos) jį sumušė pažįstamas, antros eilės pusbrolis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino, kadangi nebendrauja). Sūnus D. P. jai minėjo, kad A. S. jam sudavė apie 20 (dvidešimt) smūgių į galvos sritį, pargriovė ant žemės ir koja spardė į šonkaulius bei įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus jos sūnaus D. P. veide. Sūnus D. P. jai minėjo, kad tai įvyko be jokios priežasties, jiems abiems susitikus gatvėje, ar kas galėjo matyti įvykį, jos sūnus nežino. Iš D. P. niekas nebuvo atimta ar pavogta, turtinė žala jam nepadaryta. Kiek jai yra žinoma, A. S. turi protinę negalią, lyg serga šizofrenija, tačiau yra iš dalies darbingas, turi darbą. Jo veiksmai yra neadekvatūs, A. S. jos sūnų be jokios priežasties sumuša jau ne pirmą kartą, tačiau ji seniau į policiją nesikreipė. Kiek jai yra žinoma, A. S. yra teistas, gyvena su močiute G. K. (gyv. (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į LSMULL KK Traumų ir skubios pagalbos centrą (3 t., b. l. 12).

Iš 2020 m. spalio 9 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. P. savanoriškai pateikė medicininio dokumento išrašo kopiją (3 t., b. l. 23–27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2423/2020 (02) nurodyta, kad: D. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinės akies vokų + skruosto srityje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje. Odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, dešiniame kelyje, kraujosruvos abiejų akių obuolių junginėse, viršutinės lūpos gleivinėje, kairės akie obuolio junginės erozija. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 8 d. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje galėjo būti padarytas nugriuvus, kiti konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant ar spiriant (3 t., b. l. 57–59).

Iš 2021 m. vasario 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusiojo D. P. tėvas V. P. savanoriškai pateikė sūnaus nuotrauką, kurioje užfiksuota kaip nukentėjusysis D. P. atrodė iš karto po įvykio (3 t., b. l. 61–62).

Iš 2020 m. lapkričio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo atlikta nukentėjusiojo D. P. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 8 d. 00.00 val. iki 2020 m. spalio 8 d. 23.59 val. analizė. Nustatyta, kad laikotarpyje nuo 16.37 val. iki 19.28 val. D. P. naudojamas mobilusis telefonas rišasi prie bokšto celės Nr. 8217, D038 ir 9C59841, šiame laikotarpyje asmuo jungiasi tik prie gretutinių bokštų, t. y. Asmens judėjimas yra minimalus, jungimosi celės teritorija dažniausiai apima (duomenys neskelbtini) teritoriją, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Taip pat tikrinant įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines laikotarpiu nuo 16.37 val. iki 19.28 val., matyti, kad D. P. dažniausiai bendraudavo arba bandydavo susisiekti su šiais telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 19.53 val. D. P. naudojamasis telefono numeris pradeda jungtis prie bokšto celės Nr. 2057 ir 9C4CD02 (fiksuota bazinės stoties vieta yra (duomenys neskelbtini).), todėl daroma prielaida, kad nuo šiuos valandos asmuo pradeda grįžti į savo namus. Išklotinėje taip pat yra matyti, kad D. P. pirmą kartą su A. S. susisiekė 15.13 val., o paskutinis susisiekimas įvyko 18.29 val. (3 t., b. l. 100–102).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. S., A. J., D. I., A. L., M. R. 2020 m. balandžio 6 d. apie 18.30 val. veikiant bendrininkų grupėje viešoje vietoje vartojus fizinį smurtą D. V. atžvilgiu, po to iš karto po pavartoto fizinio smurto stovint aplink D. V. ir sudarant bauginančią situaciją, tokiais veiksmais atėmus galimybę priešintis ir pagrobus D. V. priklausantį turtą 158 eur vertės, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamųjų kaltė nustatyta ir įrodyta iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo D. V., liudytojų V. R., G. J., J. G. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolais, daiktų parodymo atpažinti protokolu ir kitais įrodymais. Šie įrodymai nuosekliai tarpusavyje susiję, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus patvirtina, papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad šie įrodymai būtu surinkti ir užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, todėl vertinama, kad jie surinkti teisėtais būdais ir atitinka įrodymų leistinumo kriterijų.

Nors kaltinamieji kaltę pripažino iš dalies, tačiau visi patvirtino, kad kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis buvo susitikę ir visi penki ėjo susitikti su D.. Su juo susitiko prie stadiono prie (duomenys neskelbtini). Visi vienodai parodė ir patvirtino, kad, prieš jiems nueinant link D., D. kalbėjosi su dviems merginomis, t. y. G. J. ir V. R., kurios prieš tai buvo su kaltinamaisiais. Kaltinamieji parodė, kad jiems einant link D., merginos nuo jo pasišalino.

Nors kaltinamųjų parodymai dėl to, kokiu tikslu jie ėjo susitikti su D., nebuvo visiškai tapatūs ir nuoseklūs, tačiau teismas išanalizavęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog visi kaltinamieji ėjo link D. turėdami tikslą jį sumušti (pamokyti), dėl to, kad jis neva mergino D. I. merginą V. R.. A. J., kuris buvo su D. I. ir merginomis nuo pat pradžių, parodė, kad jie turėjo sumušti D. dėl to, kad jis lindo prie V.. A. L. teisme parodė, kad jie susitikę tarėsi pagąsdinti D. V. , viskas buvo dėl D. I. draugės . Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad susitikus su vaikinais ir merginomis, D. buvo įpykęs, sakė, kad kabina jo paną, kad reikia pamokyti, jis suprato, kad ruošiamasi sumušti D.. A. L. patvirtino savo parodymus, kad viską suorganizavo D. I.. Jis davė idėją, kad reikia to vaikino palaukti, kad merginos užkalbintų , o jie palauks nuošaliau ir kai merginos nueis, je jį užpultų ir sumuštų. Būtent D. I. juos vedė prie stadiono, kur ir pamatė D.. M. R. teisme parodė, kad D. I. pasiūlius susitikti ir susitikus su šiuo , D. I. pasiūlė eiti pakalbėti dėl V.. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad susitikus prie kebabinės su D. I. ir kitais vaikinais, D. I. sakė, kad reikia pamokyti D., kuris neva kabina jo merginą , jis buvo piktas, įniršę, pamokyti suprato „sumušti‘.

A. S. taip pat parodė, kad buvo V. gimtadienis, kad jie vartojo alkoholį, kad D. buvo piktas, kad kartu su D. I. ir kitais kaltinamaisiais nuėjo link D., kad po to, kai pirmas smūgį D. sudavė D. I., jis taip pat sudavė smūgius. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, einant susitikti su D., D. jo nuomone buvo piktai nusiteikęs, kaip suprato iš bendrų pokalbių, einant iki stadiono, jis pyko, kad D. „kabina“ jo merginą V., dėl to norėjo su šiuo susitikti. Kaltinamasis D. I. taip pat patvirtino, kad vartojo alkoholį miškelyje su A. J. ir A. S., po to jis pakvietė M. R. , kuris atėjo su A. L.. Kviesdamas sakė, kad nori išsiaiškinti su D. dėl asmeninių priežasčių, pripažino, jog mušė nukentėjusįjį dėl V., patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad sudavė D. smūgį į veidą, nes buvo supykęs, kad D. bendrauja su jo mergina. D. V. taip pat patvirtino, jog jį mušė dėl V., kad nelįstų prie merginų, t. y. g. ir V.. Liudytoja G. J. patvirtino girdėjusi, kad D. piktai kalbėjo su D., nes kaip ji suprato, pavydėjo V., kadangi D. tuo metu bendravo su V., o D. „kabino“ V.. Liudytoja J. G., D. V. mama, taip pat patvirtino, jog sūnus jai sakė, kad jį sumušė dėl merginos, kad konfliktas kilo dėl D. draugės, kad neva jos sūnus bando nuo jo nuvilioti merginą. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad visi kaltinamieji su D. V. ėjo susitikti iš anksto žinodami ir turėdami tikslą jį sumušti („pamokyti“), nes šis mergino D. I. merginą V.. Nors tarpusavio kalboje tiesiogiai žodis „sumušti“ nebuvo vartojamas, tačiau pagal visą situaciją, D. I. įtūžį, kalbas apie tai, kad D. V. „kabina“ jo merginą, kad reikia dėl to eiti su juo pasiklabėti, pamokyti, visi suprato, kad bus vartojamas fizinis smurtas.

Kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad visi kaltinamieji priėję prie D. V. iš karto pradėjo smurtauti.

Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D. vos priėjęs ir pasisveikinęs pirmas sudavė smūgį į žandikaulį, po to dar du smūgius į veidą. Tada matė, kad aplink jį stovi D., A., M. ir dar du nepažįstami vaikinai. Jis negali pasakyti kuris kiek jam sudavė smūgių, tačiau visi smūgiai buvo suduoti rankomis, o jie visi stovėjo aplink jį. Jis nematė, kuris kiek sudavė, nes buvo savo veidą užsidengęs savo rankomis, kad apsiginti, tačiau jam viso buvo suduota ne mažiau nei 10 smūgių. Tada po visų smūgių jis pajuto, kad jam darosi silpnos kojos ir jis pajuto į kairės kojos kelio sulenkimą, iš nugaros pusės spyrį. Kas šį spyrį jam spyrė, jis nežino, tačiau jis buvo iš kairės pusės, o ten stovėjo D. ir vaikinas Nr. 1 (teisme patvirtino, kad tai A. J.), juto spyrius į nugarą ir pakaušį. Taip pat patvirtino, kad jis taip pat matė, jog jo ikiteisminio tyrimo apklausoje vaikinas įvardintas Nr. 1 jam taip pat sudavė smūgį prieš jį spardant. I vaikinas tik atsisakė suduoti smūgį, kai nukentėjusysis klūpėjo.

Kaltinamųjų parodymai dėl suduotų smūgių kiekio ir eiliškumo nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau visi, išskyrus A. J., pripažino smurtavę prieš nukentėjusįjį.

A. S. parodė, kad D. pradėjo priekaištauti dėl merginos ir sudavė D. smūgį ranka į veidą, tada jis taip pat sudavė D. su ranka porą smūgių į petį ir į šoną. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad po D. smūgio sudavė D. stovinčiam, po to dar nugriuvusiam sudavė du smūgius – vieną kartą kumščiu kairės rankos sudavė į kairės pusės šoną ir vieną kartą į kairį petį. Taip pat galėjo ir įspirti gulinčiam D.. Nors kaltinamasis teigė, kad dėl spyrių jo parodymai neteisingai užrašyti, tačiau patvirtino, kad tai surašyta iš jo žodžių, o liudytojomis apklaustos tyrėjos patvirtino, kad apklausiant pastabų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad apklausos protokole užfiksuotos netikslios aplinkybės. Be to, A. S. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip artyn prieina A., kuris D. spyrė vieną kartą, spyrė D. ir D., jie spyrė vos ne vienu metu.

M. R. ir A. L. taip pat pripažino smurtavę prieš D. V.. A. L. teisme parodė, kad Smūgius D. sudavė visi. Jis pats D. trenkė ranka į galvą vieną kartą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad Pirmas prie D. priėjo D. ir sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą, tada A. S. ne mažiau trijų kartų sudavė į veidą, tada ir jis pats ne mažiau 1 kartą sudavė į sprandą ir 1 kartą į pakaušį. Jis taip pat dar kojos keliu įspyrė nukentėjusiajam. nukritusiam tiek D. I., tiek ir A. S. spyrė ne mažiau kaip po du kartus. M. sudavė ne mažiau dviejų smūgių į šoną, tada ir A. J. trenkė ne mažiau veną kartą.

M. R. teisme parodė, kad pirmas keturis smūgius į galvą sudavė D. I., po to panašiai tiek pat smūgių sudavė ir A. S.. Jis pats sudavė ranka vieną kartą po D. I. ir A. S. smūgių. Pavirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog po penkis smūgius D. sudavė D. I., A. S. ir A. L., po to nukentėjusiajam gulinčiam spyrė A. S., D. I. ir A. L., po to jis pats dešine ranka sudavė smūgį į šoną nukentėjusiajam, su juo kartu prie D. priėjo ir A., kuris ne mažiau du kartus spyrė nukentėjusiajam. M. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymu, kad A. iri buvo aktyvus, vien kartą ar tai smūgiavo, ar spyrė. Jie visi smurtavo iki nukentėjusiajam nukrentant ant žemės.

D. I. teisme pripažino, kad mušė nukentėjusįjį dėl asmeninių priežasčių, dėl V., sudavė ne mažiau trijų smūgių ranka. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą ne mažiau kaip tris kartus, D. sudavė ir A., A., M.. Vienu momentu arčiau priėjo ir A. J., kuris spyrė D..

Liudytoja G. J. taip pat patvirtino, jog matė, kad D. V. mušė visi. Matė, kad D. D. mušė rankomis, o A. jam spyrė.

Pažymėtina, jog akistatos tarp A. S. ir A. J. metu A. S. parodė, jog smurtą prieš paimant iš nukentėjusiojo daiktus, vartojo tik jis ir D., kiti vaikinai smurto nevartojo, smūgių nesudavė, A. J. nespyrė. A. J. parodė, jog smūgius sudavė visi, išskyrus jį patį, jis D. V. nespyrė. Pažymėtina, jog A. S. negalėjo paaiškinti, kodėl akistatos metu jis pakeitė parodymus dėl A. J. spyrio, kai papildomos apklausos metu buvo parodęs, kad A. J. spyrė nukentėjusiajam. Be to, pažymėtina, jog toje dalyje, kad A. L., M. R. ir A. J. smurto nevartojo A. S. parodymai akistatos metu nėra patikimi ir neatitinka faktinių aplinkybių bei pačių kaltinamųjų A. L. ir M. R. parodymų, kad jie iš tiesų smurtą vartojo, todėl teismasšiais kaltinamojo A. S. parodymais dalyje dėl kitų kaltinamųjų atliktų veiksmų nesivadovauja.

Akistatos tarp A. L. ir A. J. metu A. L. parodė, kad iki kol nukrito ant žemės D., prieš jį fizinį smurtą naudojo ir A.. A. irgi buvo aktyvus ir taip pat ne mažiau vieną kartą smūgiavo ar tai spyrė. Jis tikras, kad visi smurtavo, tame tarpe ir A.. Jie visi smurtavo prieš tą vaikiną iki šiam nukrentant ant žemės. A. J. nesutiko su šiais parodymais ir laikėsi savo parodymų, kad jis prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, jam nespyrė ir smūgių nesudavė. A. L., išklausęs A. J. parodymų, laikėsi savo parodymų, kad A. tikrai buvo aktyvus, kad jis irgi naudojo fizinį smurtą D. atžvilgiu. Parodė, kad tikrai A nestovėjo nuošalyje, yra užtikrintas, kad A. irgi mušė D., visi trenkė, A. taip pat tikrai sudavė ne mažiau vieną kartą su ranka.

Akistatos tarp A. J. ir M. R. metu A. J. parodė, kad jis nespyrė D., nesudavė nei kai šis stovėjo, nei kai šis nukrito, nei tada kai jie visi buvo prie jo sugrįžę antrą kartą, tačiau M. R., išklausęs šiuos parodymus, pasiliko prie savo parodymų, jog A. tikrai mušė D..

Kaip matyti, visi kaltinamieji pripažino sudavę smūgius nukentėjusiajam, išskyrus A. J., tačiau, kaip jau aparta, visi kiti kaltinamieji bei liudytoja G. J. patvirtino matę, kad A. J. taip pat sudavė smūgį nukentėjusiajam. Tai patvirtino ir nukentėjusysis, todėl teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo ir A. J., o A. J. parodymus, kad jis smurto nenaudojo, vertina kaip jo gynybinę versiją, nes tai prieštarauja visumai jau aptartų įrodymų. Nors byloje nustatyta, kad prieš įvykį A. J. vartojo stiprų alkoholį, jis buvo nepilnametis, jauniausias ir, kaip matyti iš aptartų įrodymų, labiausiai apsvaigęs, tačiau dalyje dėl kitų faktinių veikos aplinkybių, kitų kaltinamųjų veiksmų kaltinamasis davė pakankamai nuoseklius ir išsamius parodymus, iš esmės atitinkančius kitus įrodymus. Jo parodymai neatitinka tik dalyje dėl jo vartoto smurto D. V. atžvilgiu. Šioje dalyje jie prieštarauja visumai ištirtų įrodymų, todėl teismas vertina, kad tai yra sąmoningai pasirinkta gynybos taktika, o ne suvartoto alkoholio kiekio nulemtos atminties problemos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, pritarė vienas kito veiksmams, be to, dalis kaltinamųjų atvirai pripažino, jog ėjo jau žinodami, kad vartos smurtą D. atžvilgiu. A. L. patvirtino, jog tai D. I. buvo veikos iniciatorius. Kaltinamųjų elgesys - matydami, kad smūgius suduoda kiti kaltinamieji ,patys taip pat smurtavo, rodo, kad jie pritarė tokiems kitų veiksmams, prisidėjo prie tokio neteisėto elgesio ir suvokė, kad kartu smurtaudami gali sukelti žymiai sunkesnes pasekmes, nei tai darytų vienas asmuo. Visa tai patvirtina, kad tarp kaltinamųjų buvo susitarimas dėl murto vartojimas, kuris pasireiškė tiek žodžiu aptariant, kur ir ko einama susitikti su D., tiek vėliau kiekvienam savo veiksmais prisidedant prie smurto vartojimo ir taip parodant pritarimą kitų neteisėtiems veiksmams. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo veikdami bendrininkų grupėje.

Taip pat nukentėjusiojo bei kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad iš karto po fizinio smurto vartojimo, be to, kad D. I. priekaištavo D. dėl V., jis liepė nukentėjusiajam stotis, po to klauptis, atsiprašyti visų kaltinamųjų ir nukentėjusysis bijodamas būti dar labiau sumuštas tai darė. Po to D. I. pradėjo kalbėti apie tariamą D. V. skolą A. S., sakė, kad skolas reikia grąžinti, klausė, ką turi vertingo, liepė atiduoti grandinėlę ir pinigus, po ko nukentėjusysis atidavė grandinėlę ir turėtus 7 eurus.

Tai, kad D. I. liepė atsiprašyti kaltinamųjų, liepė iš pradžių stotis nukentėjusiajam, o po to klauptis, atsiprašyti, parodė tiek pats nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji A. L., M. R., A. S.. Patvirtino, kad tai D. I. pradėjo kalbėti apie tariamą nukentėjusiojo skolą A. S., sakė, kad reikia skolas grąžinti, klausė, ką jis turi vertingo, liepė atiduoti geltono metalo grandinėlę, o nusisegus grandinėlę ir ją padavus D. I., pastarasis nurodė nukentėjusiojo turėtus pinigus perduoti A. S..

A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad po tai, kai jie smurtavo ir nukentėjusysis atsiprašė D. pradėjo klabėti apie M. kolonėlę, apie 50 eur skolą jam, o jis dėl tos skolos pritarė, D. sakė nukentėjusiajam, kad skolas reikia grąžinti, klausė nukentėjusiojo ką šis turi vertingo. D. sakė, kad viską atiduos, kad tik nemuštų. D. sakė, kad reikia garantijų, po ko D. nusisegė ir atidavė grandinėlę D.. D. dar davė pinigų, D. vis sakė, kad skola, skola. D. sakė, kad kitus atneš vėliau. A. S. pripažino, kad jis taip pat šio įvykio metu paėmė nuo žemės nukentėjusiojo telefoną.

A. J. parodė, kad po muštynių D. kalbėjo dėl V. ir dėl A. skolos, D. paėmė grandinėlę ir atidavė ją A. J., po ko šis ją vėl grąžino D..

A. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad po smurto D. I. kalbėjo dėl V. ir dėl skolos, klausė, ar turi nukentėjusysis ką vertingo, liepė D. atiduoti grandinėlę, po ko D. ją nusisegė ir atidavė D., po to matė, kad A. S. dar turi nukentėjusiojo telefoną.

M. R. parodė, kad po suduotų smūgių visi atsitraukė ir D. I. pradėjo kalbėtis apie jo kolonėlę, skolą A., A. tam pritarė, ėmė klausinėti, ar nukentėjusysis turi ką vertingo, liepė atiduoti grandinėlę, D. nusisegė ir ją atidavė D., taip pat atidavė turėtus 5 eurus. D. klausė A., ar šis paėmė telefoną ir matė, kaip A. iš kišenės buvo išsitraukęs telefoną, kurį po to vėl atgal įsidėjo į kišenę.

Nors D. I. neigė, kad tai ne jis klausė, ką nukentėjusysis turi vertingo ir neliepė nusisegti grandinėlės, tačiau, aukščiau aptarti kitų kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymai, leidžia pagrįstai tikėti kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju, kad tai D. I. kalbėjo dėl svetimų skolų, klausė, ką nukentėjusysis turi vertingo. Be to, D. I. pripažino, kad sakė nukentėjusiajam „duok“, kai kalba pradėjo eiti apie kitą grandinėlę, bet kadangi nukentėjusysis prašė ją palikti, nes ji šiam svarbi, D. I. sakė, kad šis galintis pasilikti ir grandinėlę ir laikrodį. D. I. pripažino, jog sakė, kad skolas reikia grąžinti ir klausė, ar D. turi pinigų, po ko D. ištraukė 5 eur, tada jis, t. y. D. I., dar kartą pasakė, kad skolas reikia grąžinti ir D. pinigus padavė A..

Visi kaltinamieji patvirtino, kad visi šie veiksmai buvo atlikti netrukus po to, kai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas, nukentėjusysis buvo sumuštas ir kruvinas, išsigandęs, visi kaltinamieji tuo metu vis dar buvo nepasišalinę ir buvo šalia nukentėjusiojo ir visi matė bei girdėjo D. I. veiksmus, reikalavimus dėl skolų, grandinėlės, pinigų, tačiau jo nesustabdė, jam neprieštaravo. Kaltinamieji suvokė, kad nukentėjusysis dėl prieš tai jo atžvilgiu visų kaltinamųjų vartoto fizinio smurto yra sumuštas ir išsigandęs, kruvinas ir toliau visi būdami šalia sudarė jam bauginančią situaciją, kas ir atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis. Be to, nukentėjusysis parodė, kad jau pradėjus kalbėti apie skolą D. I. savo kakta sudavė jam į nosį, po ko D. I. liepė nusisegti grandinėlę, klausė kiek turi pinigų ir liepė pinigus atiduoti A. S.. M. R. ir A. L. patvirtino savo parodymus, kad šio pokalbio metu D. buvo įrėmęs savo galvą į D. galvą, bet ar ja sudavė, nematė. D. I. reikalaudamas atiduoti turimą turtą, neabejotinai suvokė, kad asmuo tai daro prieš savo valią, nes yra įbaugintas prieš tai visų kaltinamųjų jo atžvilgiu vartoto smurto ir jų tolesnio buvimo šalia. Visi kiti kaltinamieji būdami kartu šalia nukentėjusiojo taip pat suprato, kad D. I. reikalaudamas svetimų daiktų elgiasi neteisėtai, o nukentėjusysis juos atiduoda prieš savo valią dėl prieš tai jo atžvilgiu vartojo ir kitų kaltinamųjų smurto bei jų buvimo šalia, taip sudarant baimę keliančią situaciją. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamieji, veikdami bendrai, dalyvavo ir neteisėtoje veikoje užvaldant svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Nors byloje nustatyta, kad pirminio susitarimo neteistai užgrobti turtą nebuvo, kad buvo tik susitarimas sumušti nukentėjusįjį, tačiau teismo nustatytos faktinės veikos aplinkybės patvirtina, jog pradinį sumanymą realizuojant, t. y. viešoje vietoje vartojant fizinį smurtą, viešosios tvarkos sutrikdymo požymių turinti veika peraugo į sunkesnę nusikalstamą veiką – plėšimą. Kaip jau minėta, visi kaltinamieji būdami šalia ir matydami, kad D. I. reikalauja materialinių vertybių, o nukentėjusysis būdamas įbaugintas ir prieš tai dar jų visų sumuštas jas atiduoda, neabejotinai suvokė, kad jie taip pat dalyvauja šios veikos neteisėtai užvaldant turtą padaryme, savo buvimu šalia prisideda toliau sudarydami bauginančią situaciją ir atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016).

Kasacinio teismo nutartimis formuojama praktika, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011 ir kt.). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-295/2012, 2K-254/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji suprato savo vaidmenį, pritarė vienas kito veiksmams ir kartu panaudodami fizinį smurtą užgrobė svetimą 158 eur vertės turtą. Nukentėjusysis daiktus ir pinigus atidavė, nes bijojo, kad jo atžvilgiu vėl gali būti vartotas fizinis smurtas. Tad panaudojus prievartą, kaltinamieji įgijo realią galimybę disponuoti svetimu turtu – nukentėjusiojo grandinėle, pinigais ir telefonu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad plėšimo atveju paprastai kėsinamasi į neapibrėžtą turtą, nenurodant grobimo motyvo ar tikslo, o turto prievartavimo atveju versdamas perduoti turtą kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, be to, dažniausiai verčiama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog nepaisant to, kad D. I. kalbėjo apie tariamas skolas, tačiau jis nereikalavo konkrečios skolos grąžinti tam tikru konkrečiu metu, tačiau klausė, ką nukentėjusysis turi vertingo ir tik pamačius, ką asmuo turi, pareikalauta atiduoti grandinėlę, pinigus, o telefoną A. S. paėmė jau nukritusį ant žemės. Visa tai rodo, kad kėsintasi ne į konkretų, apibrėžtą turtą, tačiau į bet kokį, neapibrėžtą turtą. Iš visumos nustatytų aplinkybių matyti, kad reikalavimai dėl tariamų skolų, bendro pobūdžio pasakymai, kad skolas reikia grąžinti, buvo tik siekis nukentėjusįjį įbauginti, palaužti jo valią ir taip užvaldyti tą svetimą turtą, kurį asmuo turi šiuo metu prie savęs. Ir tai atitinka plėšimo, o ne turto prievartavimo sudėties požymius. Tai, kad šios veikos metu buvo tikslas užvaldyti svetimą turtą rodo ir tai, kad kaltinamieji supratę, kad pagrobta grandinėlė bevertė, dar grįžo iki nukentėjusiojo

Kaltinamieji būdami suaugę, A. J., būdamas nepilnamečiu, neabejotinai suvokė, kad smurtaudami ir po to reikalaudami atiduoti turtą elgiasi neteisėtai, pavojingai, kad tuo bus padaryta žala, asmuo neteks savo turto, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji plėšimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, išskyrus A. J. atžvilgiu, laikytina tai, kad jie kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Kaltinamieji pripažino faktines aplinkybes, gailėjosi. Dalis kaltinamųjų nesutiko dėl veikos teisinio vertinimo kaip plėšimo, teigė, kad apiplėšti nesitarė, tačiau tai, teismo vertinimu, netrukdo jų prisipažinimą vertinti kaip nuoširdų ir laikyti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamieji pripažino suvokę, kad daiktai iš nukentėjusiojo buvo paimti neteisėtai po jų visų pavartoto fizinio smurto. A. J. ne tik nepripažino teisinio veikos vertinimo, t. y. to, kad buvo įvykdytas plėšimas, tačiau jis taip pat nepripažino ir to, kad jis šios veikos metu vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, nors šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai nustatytos kitais teismo ištirtais įrodymais.

Kaltinamieji A. S. ir D. I. taip pat prisipažino, kad pamačius, jog D. V. perduota grandinėlė yra menkavertė, jie dar sugrįžo iki D. V., paklausti, kodėl šis melavo apie grandinėlės vertę ir abu sudavė nukentėjusiajam po smūgį. Šiuo kaltinamųjų parodymus atitinka ir nukentėjusiojo parodymai, jog jis eidamas iš įvykio vietos pastebėjo, kad neturi telefono, todėl grįžo atgal galvodamas, kad ras pamestą ir tada prie jo priėjo kaltinamieji, klausė dėl grandinėlė vertės ir besiaiškinant A. S. savo kairės rankos kumščiu sudavė į dešinę veido pusę, o D. dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. Kaltinamieji A. L. ir M. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad po to A. S. su D. I. dar buvo grįžę iki nukentėjusiojo. A. L. girdėjo, kaip A. S. ir D. I. kalbėjo, jog nukentėjusysis juos apgavo. M. R. parodė, kad pamatęs, jog ant grandinėlės nėra prabos, D. įsiuto, kad jį apgavo, tada A. su D. dar sudavė po smūgį nukentėjusiajam į veidą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. S. ir D. I., veikdami bendrai, vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu dėl menkavertės priežasties. Kaltinamieji matė vienas kito veiksmus, suprato, jų pobūdį, todėl suduodami smūgius vienas paskui kitą suvokė, kad prisideda prie vienas kito neteisėtos veikos ir veikė kaip bendravykdytojai, nes abu realizavo objektyvios pusės požymius – sudavė po vieną smūgį.

Kaltinamieji būdami suaugę, pakaltinami asmenys, neabejotinai suvokė, kad suduodami smūgius į vieną iš svarbiausių ir jautriausių kūno dalių – galvą, veidą, ne tik gali skelti fizinį skausmą, be ir sužaloti nukentėjusįjį, sutrikdyti jo sveikatą, jie buvo abejingi kilsiantiems padariniams, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą, laikymą ir realizavimą. Neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas – tai bent vienos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtas (įskaitant nusikalstamą) gavimas už atlygį ar be atlygio bet kokia forma. Šių duomenų laikymas suprantamas kaip šių duomenų turėjimas savo žinioje, o perdavimu laikoma šių duomenų perleidimas bet kokiu būdu (įskaitant nusikalstamą) ir bet kokiam tikslui be atlygio. Neteisėtomis baudžiamąja teisine prasme laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų savininko arba turėtojo sutikimo. Aptariamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant veikų pavojingumą ir norint taip veikti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu bent vienos finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu, subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. S. ir A. J. 2020 m. birželio 26 d. laikotarpiu nuo 10. 30 val. iki 14.30 val. neteisėtai disponavus svetima elektronine mokėjimo priemone, t. y. nukentėjusiajai D. Z. išduota banko kortele, t. y. neteisėtai ją įgijus, laikius ir ją panaudojus, t. y. bekontakčiu būdu šia banko kortele atsiskaičius už įvairias prekes kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir taip neteisėtai inicijavus šešias finansines operacijas, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamųjų kaltė nustatyta ir įrodyta pačių kaltinamųjų A. S. ir A. J. parodymais, vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, skambučio į banką įrašu, nukentėjusiosios D. Z. parodymais, liudytojos parodymais ir kitais įrodymais. Šie įrodymai nuosekliai tarpusavyje susiję, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus patvirtina, papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią A. S. ir A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad šie įrodymai būtu surinkti ir užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, todėl vertinama, kad jie surinkti teisėtais būdais ir atitinka įrodymų leistinumo kriterijų.

Kaltinamieji A. S. ir A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tik ir teisme kaltais prisipažino. A. S. parodė, kad jis būdamas su A. J. parke rado svetimą banko kortelę, išduotą D. Z. vardu, ir jie nuėję į kelias parduotuves, nurodytas kaltinamajame akte, šia kortele bekontakčiu būdu atsiskaitinėjo už įvairias prekes. Atsiskaitinėjo tol, kol nebepavyko atsiskaityti bekontakčiu būdu, prašė įvesti PIN kodą, kurio jie nežinojo. Tada A. J. paskambino į banką ir pranešė apie rastą banko kortelę, po ko ji buvo užblokuota. A. J. parodė, kad jis su A. S. susitiko parke, kur šis parodė, kad rado svetimą banko kortelę. Jie kartu ėjo į parduotuves ir šia banko kortele pasinaudoję bekontakčio atsiskaitymo funkcija atsiskaitinėjo už įvairias prekes, kol atsiskaityti bekontakčiu būdu nebepavyko. Tada jis paskambino į banką ir pranešė apie rastą banko kortelę, kuri buvo užblokuota ir ją kažkur išmetė. Į banką skambino galvodamas, kad pranešus apie rastą banko kortelę jie išvengs atsakomybės. Kaltinamieji parodė, kad prekes pirko kartu, o su kortele atsiskaitydavo, t. y. prie kasos įrenginio, pridėdavo tas, pas kurį tuo metu rankose būdavo kortelė. Šie kaltinamųjų parodymai visiškai atitinka vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamieji tiriamu laikotarpiu atsiskaitinėja banko kortele už įvairias prekes PC „Šilas“, PC „IKI“ bei skambučio į banką įrašą, iš kurio matyti, kad vyriškis praneša apie tai, kad rado D. Z. vardu išduotą banko kortelę, operatorė sako, kad ją užblokuos, todėl kortelę galima išmesti. Įrašo fone taip pat girdisi ir kitas vyriškas balsas, padedantis atsakyti į vieną iš operatorės klausimų. Tai, kad kaltinamieji rado būtent D. Z. banko kortelę ir ja atsiskaitinėjo patvirtina D. Z. banko sąskaitos išrašas apie įvykdytus atsiskaitymus tiriamu laikotarpiu ir pačios nukentėjusiosios D. Z. parodymai, kad 2020 m. birželio 26 d. apie 12.30 val. pastebėjo, kad nebeturi savo „Swedbank“ banko kortelės. Nuėjusi į banką ir gavusi sąskaitos išrašą, matė, kad jos banko kortele tuo metu, kai ji jos jau nebeturėjo, buvo atsiskaitinėjama internetinėje parduotuvėje, PC „Šilas“, „IKI“ ir „Kauno spauda“ skyriuose, jai dėl to buvo padaryta 138,20 eur žala, kuri atlyginta. Liudytoja A. V., apsaugos darbuotoja, patvirtino, kad pagal pateiktą datą, laiką, kasos pateiktą numerį, kvito numerį, prekes pateikė vaizdo įrašą iš UAB „Palink“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame matosi du jaunuoliai, kurie elgiasi įtartinai, ne vienas jų atsiskaitymas buvo atmestas, matėsi, kad jie nežino kortelės PIN kodo. Vaizdo įraše matosi kaip jie perka prekes ir jiems atmeta t. y. cigarečių bloką, viskio butelį, kurie buvo grąžinti pardavėjai. Pagal banko sąskaitos išrašus ir juose nurodytus atsiskaitymų duomenis buvo nustatytos vietose, kuriuose buvo atsiskaityta D. Z. banko kortele, kvitų numeriai, pagal kuriuos nustatytas atsikaitymų laikas, kasos ir padaryti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios kortele tuo metu atsiskaitinėjo kaltinamieji A. S. ir A. J..

Pažymėtina, jog kaltinamieji radę svetimą banko kortelę, neturėjo teisės jos turėti, ją laikyti, nes tai nėra jų nuosavybė ir tai neabejotinai suprato. Jie turėjo pareigą apie rastą banko kortelę nedelsiant pranešti bankui, tačiau to nepadarė, tačiau ją nešiojosi, ėjo į parduotuves ir ja atsiskaitinėjo. Tai patvirtina, kad kaltinamieji neteisėtai įgijo svetimą elektronine mokėjimo priemonę, t. y. banko kortelę, ją neteisėtai laikė ir neteisėtai panaudojo atsikaitydami už prekes.

Kaltinamieji su šia banko kortele atsiskaitinėjo būdami kartu, ja atsiskaitinėjo tai vienas, tai kitas, bet abu visada tuo metu būdavo kartu. Tai patvirtina, jog kaltinamieji kiekvienu atveju, nepaisant kuris kaltinamasis pridėjo kortelę prie įrenginio atsiskaityti už prekes, kitas suprato, kad elgiamasi neteisėtai, kad abu prie šios veikos prisideda, nes prekės buvo įsigyjamos bendrai. Taip pat kiekvienas iš jų suprato, kad kortelė įgyta neteisėtai, kad jie į prekybos vietas ją atsineša, laiko ir panaudoja neteisėtai, nesvarbu, pas kurį tuo metu kortelė buvo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad abu kaltinamieji veikė bendrininkaudami, t. y. suvokdami kad jie kiekvienas prisideda prie neteisėtų veikų darymo savo veiksmais ir abu veikė kaip bendravykdytojai.

Kaltinamieji kartu turėdami svetimą banko kortelę, ją nešdamiesi į prekybos vietas ir atsiskaitydami su ja už prekes neabejotinai suvokė, kad elgiasi neteistai, t. y., kad neteisėtai disponuoja svetima, t. y. D. Z. išduota, banko kortele ir neteisėtai inicijuoja su ja finansines operacija, t. y. atsiskaitymus, to norėjo ir siekė, t. y. abi veikas padarė tiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų A. S. ir A. J. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo svetima elektroninio mokėjimo priemone bei neteisėto finansinių operacijų inicijavimo ir finansinių operacijų atlikimo požymiai, todėl jų veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Kadangi inicijuojant ir atliekant finansines operacijas buvo neteistai naudojamasi svetima elektronine mokėjimo priemone, šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltais jie prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. S. 2020 m. spalio 8 d. apie 20.00 val. kieme, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu sudavus nepilnamečiui nukentėjusiajam savo pusbroliui D. P. vieną smūgį, o D. P. nukritus ant žemės ne mažiau kaip 7 kartus spyrus kojomis į įvairias kūno vietas ir taip padarius įvairius sužalojimus, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pasitvirtino. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė nustatyta ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma – nepilnamečio liudytojo D. P., jo sesers K. B., mamos J. P. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, iš dalies paties A. S. parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais. Šie įrodymai nuosekliai tarpusavyje susiję, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus patvirtina, papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad šie įrodymai būtu surinkti ir užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, todėl vertinama, kad jie surinkti teisėtais būdais ir atitinka įrodymų leistinumo kriterijų.

Nors kaltinamasis A. S. kaltės tyčia sužalojus nukentėjusįjį nepripažino, tačiau neneigė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė smūgius nukentėjusiajam D. P. ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tačiau teigė, kad jis taip pasielgė gindamasis. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad pats D. P. paskambinęs per „Messenger“ programėlę pasikvietė jį išgerti alkoholio, jis, kiek padvejojęs, nes jau kurį laiką buvo nebendravę, sutiko. Jie kartu nuėjo iki stadiono, esančio prie mechanikų mokyklos, ir ten vartojo D. P. atsineštą alkoholį. Po to D. P. pradėjo jį įžeidinėti, žeminti, tyčiotis, tarp jų įvyko ginčas, kurio metu D. P. pirmas sudavė A. S. smūgius, o jis gindamasis sudavė smūgius D. P.. Teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo parodymus visumoje su kitais ištirtais įrodymais, juos vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją, nes jie prieštarauja ne tik paties nukentėjusiojo D. P. nuosekliems parodymams, bet ir teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytoms sužalojimų atsiradimo aplinkybėms.

Specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus, todėl leidžia juos vertinti kaip patikimus ne tik toje dalyje, kad jį sumušė A. S., bet ir dėl kitų bylai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, t. y. dėl to, kad A. S. jį sumušė be jokios aiškios priežasties, o ne gindamasis. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog iš jo pusės kaltinamajam nebuvo kilęs joks akivaizdus ir realus jo sveikatai ar gyvybei pavojingas kėsinimasis. Pažymėtina, jog nors kaltinamasis teigė, kad jam taip pat buvo suduoti smūgiai, dėl kurių jis ilgą laiką jautė fizinį skausmą, tačiau jis į teisėsaugą ar gydymo įstaigą nesikreipė. Be to, suduotų smūgių didelis kiekis (ne mažiau septynių smūgių į galvą), rodo, kad smurtas vartotas sąmoningai ir tikslingai, o ne siekiant pašalinti gresiantį pavojų, nes paprastai siekiant pašalinti grėsmę, nuraminti agresorių suduodamas minimalus kiekis smūgių. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nebuvo laikomas nukentėjusiojo, kad nebūtų turėjęs jokios kitos išeities kaip tik siekiant išvengti šios tariamos agresijos suduoti nukentėjusiajam smūgius. Be to, anot kaltinamojo, jis buvo blaivesnis, beveik nesijautė apsvaigęs, kai tuo tarpu nukentėjusysis, ant jo, buvo jau apsvaigęs. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis buvo nepilnametis, beveik dvigubai jaunesnis už kaltinamąjį, ir kaltinamasis tai puikiai žinojo, nes jie buvo giminės, todėl ir savo fizinėmis jėgomis bei galimybėmis jis neprilygo suaugusiam savo giminaičiui. Esant šių aplinkybių visumai, teismas laiko nelogiška ir neįtikinama versiją, kad beveik dvigubai jaunesnis, fiziškai silpnesnis ir jau gerokai apsvaigęs nuo alkoholio paauglys galėjo sukelti grėsmę ir pavojų kaltinamajam, kuris tuo metu, anot jo, buvo beveik blaivus, t. y. adekvačiai vertinantis situaciją ir suvokiantis, kad nukentėjusysis yra nepilnametis. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti kaltinamojo versija, kad iš nukentėjusiojo buvo kilusi jam grėsmė, nuo kurios būtų iškilusi būtinybė gintis vartojant fizinį smurtą ir suduodant ne vieną smūgį, o daugybinius smūgius į veido sritį. Be to, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų trukdę kaltinamajam tiesiog kilus konfliktinei situacijai pasišalinti. Pažymėtina ir tai, kad nei K. B. nei nukentėjusiojo mama nenurodė, kad nukentėjusysis būtų grįžęs namo neblaivus ar kad jo elgesys būtų buvęs panašus į išgėrusio, neblaivaus asmens elgesį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti ne ginantis, o sąmoningai vartojant fizinį smurtą, o kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad tai nukentėjusysis jį pasikvietė vartoti alkoholį ir jis tik gynėsi nuo neblaivaus nukentėjusiojo vartojamo smurto yra tik gynybinė kaltinamojo versija, neparemta jokiais kitais patikimais duomenimis. Nors nukentėjusiojo telefono duomenys rodo, kad jis įvykio laikotarpiu galimai nebuvo prie „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos, tačiau nuoseklūs kaltinamojo parodymai ir visos kitos aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu ir patikimumu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės pribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija numato arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.

BK 215 straipsnio sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.

A. S. padarė iš viso penkias nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), ir dvi (BK 140 straipsnio 1 dalis) nesunkūs nusikaltimai. Visos veikos tyčinės, baigtos. Net dviem atvejais tiesiogiai kėsintasi į asmens sveikatą, vienu atveju į turtą, kartu padarant žalą ir asmens sveikatai, o taip pat dviem atvejais kėsintasi į elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarką bei šios priemonės naudotojo turtines teises ir interesus, realiai padarant turtinę žalą.

Dėl veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje (D. V. sumušimas), nustatyta vieną atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat visos šios veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje (D. P. sumušimas) numatytos veikos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau teistas (9 t., b. l. 151–154), administracine tvarka baustas (9 t., b. l. 156–158), priklausomybės ligų centre neregistruotas (3 t., b. l. 139), gydytas psichiatro (3 t., b. l. 131–134), tačiau 2020 m. gruodžio 01-16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės kate Nr. 83TPK-640/2020 2020 m gruodžio 1-15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės kate Nr. 83TPK-639/2020, 2020 m. gruodžio 1-17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte 83TPK-641/2020 nurodyta, kad A. S. nuo 2013 m. konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimas nėra arba jis minimalus. Ir A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti, šiuo metu taip pat supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (4 t., b. l. 21–25, 71–75, 86-90). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas psichiatras S. S., įvertinęs papildomus duomenis dėl A. S. sveikatos, paaiškino, jog jeigu būtų nustatyta kitokia diagnozė – F70.1, išvados nesikeistų ir asmuo galėtų dalyvauti procese. Išvada galėtų keistis, jeigu būtų nustatytas ne lengvas protinis atsilikimas, o kitokio lygio protinis atsilikimas, dėl elgesio sutrikimų išvada nesikeistų (7 t., b. l. 194).

Vertinant kaltinamojo asmenybę ir pavojingumą atsižvelgiama į tai, kad per nedidelį laiko tarpą asmuo padarė net penkias tyčines nusikalstamas veikas, trys iš kurių – apysunkiai nusikaltimai. Kaltinamasis anksčiau taip buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ir šias naujas veikas jis padarė pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Šiuo metu asmuo, nors ir turi neįgalumą, darbingas tik iš dalies, tačiau dirba jau keletą metų toje pačioje darbovietėje, charakterizuojamas teigiamai. Naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir per trumpą laiką padarytų veikų skaičių, į tai, kad nepaisant pradėto tyrimo dėl BK 180 straipsnio 1 dalies, t. y. dėl D. V. plėšimo, jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas, o taip pat ir pakartotinai vartojo fizinį smurtą ir dar nepilnamečio savo giminaičio atžvilgiu. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam A. S. bausmės tikslams pasiekti skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, žymiai mažesnės nei bausmės vidurkiai – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metai 6 mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas D. V. atžvilgiu) – 70 parų arešto, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas D. P. atžvilgiu) – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių – laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams, pridedant dalį švelnesnių arešto bausmių, prieš tai arešto bausmes pakeitus laisvės atėmimo bausmėmis, ir pridedant 1 mėnesį laisvės atėmimo bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas D. V. atžvilgiu), 1 mėnesį laisvės atėmimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 1 mėnesį laisvės atėmimo bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 1 mėnesį laisvės atėmimo bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtas D. V. atžvilgiu) ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 7 d. 10.45 val. iki 2020 m. balandžio 9 d. 8.30 val., t. y. dvi paros prilyginant jas dviems laisvės atėmimo dienoms.

D. I. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių (BK 180 straipsnio 1 dalis) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kita (BK 140 straipsnio 1 dalis) – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Visos veikos tyčinės, baigtos. Vienu atveju kėsintasi į turtą, kartu padarant žalą ir asmens sveikatai, kitu atveju kėsintasi tik į kito asmens sveikatą.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, atsakomybę sunkinančia tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis šias veikas įvykdė būdamas dar jaunas, vos sulaukęs pilnametystės. Kaltinamasis anksčiau teistas (10 t., b. l. 1–7), nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų, nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki šiol yra suimtas kitoje byloje (10 t., b. l. 8–12). Pažymėtina, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo D. I. taip pat yra nuteistas 2022 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už nužudymą, įvykdytą 2020 m. rugsėjo 9 d., tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjęs (10 t., b. l. 13–43). Priklausomybės ligų centre neregistruotas (5 t., b. l. 40), psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė, neregistruotas (5 t., b. l. 42).

Kaltinamasis anksčiau neteistas (10 t., b. l. 44–45), baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 46–58). Priklausomybės ligų centre neregistruotas (6 t., b. l. 117), psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė, neregistruotas (6 t., b. l. 119). Kaltinamasis dirba, turi šeimą, greit gims vaikas.

Atsižvelgiant į tai, kad A. L. kaltę pripažino, gailėjosi, neteistas, turi šeimą, dirba, yra pagrindas manyti, kad asmuo gali būti pataisytas ne paskiriant bausmę atlikti realiai, tačiau atidedant jos vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis A. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti su A. J., M. R., D. I., A. S..

A. J., būdamas nepilnamečiu, padarė tris nusikalstamas veikas, visos jos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Visos veikos tyčinės, baigtos. Vienu atveju kėsintasi į turtą, kartu padarant žalą ir asmens sveikatai, o taip pat dviem atvejais kėsintasi į elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarką bei šios priemonės naudotojo turtines teises ir interesus, realiai padarant turtinę žalą.

Dėl veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat visos šios veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis anksčiau neteistas (9 t., b. l. 160–167), administracine tvarka baustas daug kartų už įvairius nusižengimus, tačiau paskutinis nusižengimas padarytas 2021 m. spalio mėn. (9 t., b. l. 169–180), priklausomybės ligų centre neregistruotas (3 t., b. l. 111), psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė, neregistruotas (5 t., b. l. 114), 2020 m. birželio 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 104MS-97/2020 nurodyta, kad A. J. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (5 t., b. l. 121), asmuo nedirba, nesimoko.

Iš nepilnamečio individualus vertinimo pažymos matyti, kad A. J. gyvena su tėvais, jaunesniu broliu bei senele. Tėvai dirbantys, santykiai normalūs, tačiau sūnų auklėti, jo elgesį įtakoti teigiamai, sunku. Dėl netinkamo sūnaus elgesio tėvai su vaikinu kalbasi, mėgina taikyti drausminimo priemones, tačiau nevisuomet pavyksta. Kauno miesto VTAS šeima žinoma nuo 2011 m. rugsėjo 9 d., kai buvo gauta informacija dėl galimo tėvo smurto prieš mažametį sūnų A. J.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m spalio 26 d. įsakymu Nr. A1-1225 nepilnamečiui skirtos minimalios priežiūros priemonės – įpareigojimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, lankyti psichologo konsultacijas. Buvo pastebėti vaiko sveikatos sutrikimai- nervingumas, nevalingas tuštinimasis, naktinio šlapimo nelaikymas. 2019 m. policijos tyrime buvo pateikta daugiau neigiamos informacijos apie galimai netinkamą nepilnamečio elgesį (5 t., b. l. 148–150). Iš Pažymos dėl specialiųjų ugdymo poreikių matyti, kad 2014 m. atlikus pakartotinį vertinimą nustatytas kompleksinis sutrikimas – bendrieji mokymosi ir emocijų (nerimo spektro) surikimai, nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, rekomenduojama teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą (5 t., b. l. 145–146).

Kaltinamasis A. J. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas nepilnamečiu, neteistas, tačiau atsižvelgiama į tai, kad tiek 2020 m., tiek ir 2021 metais ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus. Pažymėtina ir tai, kad net pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl BK 180 straipsnio 1 dalies, paskyrus kardomąją priemonę, jo tai nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų (BK 214 straipsnio 1 dalis ir BK 215 straipsnio 1 dalis) darymo. Taip pat yra duomenys, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo A. J. 2020 m. gruodžio 8 d. prokuroro nutarimu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, padarytos 2020 m. rugpjūčio 21 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat jo atžvilgiu 2022 m. lapkričio 15 d. Marijampolės teismo Marijampolės rūmuose priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu dar neįsiteisėjęs. Įvertinus visas šias aplinkybes, tai, kad padarytos veikos apysunkės, tyčinės, padarytos veikiant bendrininkų grupėje, žalos jis pats neatlygino ir nedėjo pastangų to padaryti, vykdant plėšimą jo vaidmuo nebuvo pagrindinis, jis smurtą vartojo mažiausiai, jokios turtinės naudos asmeniškai neturėjo, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti A. J. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis – 1 metai laisvės atėmimo, už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – 50 parų arešto, už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo 1 metams, pridedant dalį švelnesnių arešto bausmių, prieš tai jas pakeitus laisvės atėmimo bausmėmis, ir pridedant 1 mėnesį laisvės atėmimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 1 mėnesį laisvės atėmimo bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

V Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Z. pareiškė 138, 20 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 102), tačiau iš pateikto kvito matyti, kad R. S. atlygino D. Z. žalą pervesdama 139 Eur (7 t., b. l. 163). Nukentėjusioji patvirtino, kad žala jai atlyginta ir civilinio ieškinio ji atsisako, todėl dalyje dėl D. Z. civilinio ieškinio baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 123–126). Nurodo, kad už paciento D. V. gydymą buvo sumokėta 105,27 eur iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad plėšimo metu, kurį įvykdė visi kaltinamieji bendrininkaudami, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. V. sveikata. Asmuo buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam buvo atlikti įvairūs tyrimai, suteikta gydytojo konsultacija. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš viso sumokėjo 105,27 eurų (1 t., b. l. 125–126). Šis žalos dydis yra pagrįstas, įrodytas, abejonių nekelia. Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys laikomas pagrįstu ir turi būti priteistas pilna apimtimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai.

Nukentėjusiojo nepilnamečio D. P. įgaliotoji atstovė advokatė Daiva Jurevičienė pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 eur neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (7 t., b. l. 158–159). Ieškinyje nurodoma, kad D. P. sumušimo metu patyrė didelį fizinį skausmą, kuris truko ilgą laiką ir po sužalojimų. Dėl sumuštos galvos jis negalėjo užmigti naktimis, turėjo gerti nuskausminamuosius vaistus. Jis taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą – tris savaites nelankė mokyklos, būtinas užduotis turėjo atlikti namuose savarankiškai, buvo praleistos plaukimo treniruotės, kas turėjo įtakos jo sportinei karjerai, atsirado kompleksas dėl išvaizdos (ilgai nepranykstančios sumušimų žymės veide). D. P. bijo išeiti iš namų, nuolatos kyla neigiamų išgyvenimų vaizdiniai, šokas patyrus smurtą iš giminaičio.

Byloje nukentėjusiojo D. P. interesus atstovavo įgaliota atstovė advokatė Daiva Jurevičienė. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų, kasos pajamų orderių matyti, kad už suteiktas teisines paslaugas D. Jurevičienei buvo iš viso sumokėta 950 Eur (8 t., b. l. 164–166).