Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. S. kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl savo poelgio, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose parodė, jog nuo 2012 m. spalio 10 d. iki 2018 m. birželio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jam yra žinomi D. K. ir D. B., šie vaikai ne vieną kartą buvo gydomi (duomenys neskelbtini). D. K. yra labai konfliktiškas, hiperaktyvus , sunkiai valdomas, dėl jo elgesio tekdavo kviesti saugos tarnybos darbuotojus, kad jį sutramdytų. D. K. nereaguodavo į prašymus nusiraminti, laužydavo ligoninės sporto salės inventorių, tyčiodavosi iš kito -dauno sindromu sirgusio vaiko. Šis vaikas skyriuje gulėjo 2018 m. gegužės mėnesį. D. B. yra taip pat hiperaktyvus, tačiau ramesnis nei D. K., jis yra paklusnesnis. Kai D. K. ir D. B. būna kartu, tai D. B. pasiduoda blogai D. K. įtakai. 2018 m. gegužės 16 d., apie 14-14. 30 val., vaikų užimtumo kambaryje (klasėje) sėdėjo trys mergaitės, kurių vardų ir pavardžių nežino, ir buvo D. K. bei D. B.. Jie, norėdami pasipuikuoti prieš mergaites, pradėjo karstytis knygų lentynomis (knygų lentynos yra nuo grindų iki lubų), šokinėjo ant minkštos dalies ( sofos -fotelių), mėgino lipti ant durų balkio, kojomis spardė duris. Jis pasakė berniukams, kad taip negalima ir liepė jiems nusiraminti. Priėjo prie berniukų ir atsistojęs tarp jų atskyrė juos vieną nuo kito. Beskiriant vaikus, D. K. nukrito akiniai, jis juos pasikėlė nuo grindų ir vėl užsidėjo. Vaikus jis skyrė ne fizine jėga, juos lengvai paėmė už pečių ir tokiu būdu išskyrė, kad jie toliau neišdykautų. Vaikai tarpusavyje nesimušė, juos išskyrė, kad jie toliau nedūktų. Vaikai nusiramino ir jis išėjo iš klasės, o vaikai liko. Vaikai nesiskundė jam, kad jiems kažką skaudėtų. Tą pačią dieną, apie 17 val. jis tvarkė dokumentus ir atėjusi D. K. mama pradėjo priekaištauti, kad jis sumušė jos sūnų. Sekančią dieną, mamos pageidavimu, D. K. buvo išrašytas iš ligoninės. D. B. mama į jį nesikreipė, su ja bendrauti neteko. Po šio įvykio, jį pasikvietė pasikalbėti skyriaus vedėja J. A. ir tada iš jos sužinojo, kad D. K. sužalota koja, kad jis neva užmynė jam ant kojos piršto. Buvo akcentuota, kad sužalojo D. K. koją, apie kitus sužalojimus jam niekas nieko nesakė. Po kelių dienų kažkas iš vaikų, kas tokie neprisimena, jam pasakojo, kad D. K. skundėsi, jog prieš kelias dienas sporto salėje koja spirdamas į bokso kriaušę užsigavo koją. Apie tai, kad buvo sužalotas D. B., jis nieko nežinojo, niekas apie tai ligoninėje nekalbėjo. Jis priėmė savanoriškai sprendimą išeiti iš darbo, kad nesukompromituoti įstaigos. Jis nesutinka su įtarime nurodytais faktais, kad sukėlė fizinį skausmą (nežymų sveikatos sutrikdymą) D. K. ir D. B.. Šių vaikų nemušė, prieš juos fizinio ar psichinio smurto nenaudojo.( II tomas, b.l. 20-23)

Papildomų apklausų metu R. S. parodė, kad pripažįsta, jog sukėlė D. K. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei D. B. sukėlė fizinį skausmą. 2018-05-16 jis dirbo (duomenys neskelbtini). Apie 16:00 vaikų užimtumo klasėje D. K. ir D. B. šokinėjo ant sienos bei sofos. Jis kelis kartus paprašė jų liautis šokinėti ir nusiraminti. Jie nenusiramino ir tuo supykdė jį. Prisipažįsta, kad D. K. suėmęs už galvos ją trenkė į spintelę, bei užmynė jam ant dešinės kojos. Taip pat delnais kelis kartus sudavė D. B. į galvą, gali būti, kad ne mažiau kaip 6 kartus. D. B. nuo veido nukrito akiniai. Jie nukrito nuo jo suduotų smūgių. Jis savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jis atsiprašė L. K. ir D. K., jie atleido. Taip pat atsiprašė K. B. bei D. B.. Su L. K. ir D. K. susitaikė. K. B. reiškia 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo metu jis yra bedarbis, negauna jokių pajamų. K. B. sutiktų susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis, bet pirmosios dalies ji pageidauja jau šį mėnesį, o jis neturi galimybės jos sumokėti. Jis gali pradėti atlyginti žalą, kai tik pradės dirbti, šiuo metu ieško darbo. Negali su K. B. pasirašyti susitarimo dėl žalos atlyginimo ir numatyti termino, kada ją pradės atlyginti, nes nežino, kada gaus darbą. Jis sutiktų mokėti K. B. pinigus dalimis, tik negali nurodyti termino kada gali pradėti mokėti. Jis nori su K. B. ir D. B. taikytis ir nieko prieš atlyginti padarytą neturtinę žalą, tik dabar neturi tokios galimybės ( II tomas, b.l. 25-26, 29-31).

Liudytojas E. S. parodė, kad žino, dėl ko teisiamas tėvas. Tėvui nebūdinga tai, kas atsitiko. Nėra buvę jokių smurto atvejų nei prieš juos - vaikus, nei prieš jų mamą. Tarp jo ir tėčio yra nuolatinis bendravimas, turi bendros veiklos. Užtikrina, kad toks bendravimas liks ir toliau. Būna kartu, pašneka, papramogauti išvyksta.

Iš nukentėjusiojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2018 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nežino, jis atsigulė į ligoninę, kurios pavadinimo nežino. Į ligoninę atsigulė, nes buvo pabėgęs iš mokyklos, neklausė tėčio. Tėtis pamatė, kad jis piešia kanapes, pamanė, kad rūko, tačiau jis kanapių nerūkė. Jis pats norėjo atsigulti į šitą ligoninę, kad pabūti ramybėje. Buvo išdykęs ir norėjo ramiai pabūti. Ligoninėje buvo daugiau nei savaitę. Kai tik atsigulė į ligoninę, susipažino su gydytoju R., jo pavardės nežino. Su R. sutarė gerai. Neprisimena kokia buvo diena, po pietų, tikslaus laiko taip pat neprisimena, jis ir D. B. nuėjo į žaidimų kambarį-klasę. Žaidimų kambaryje buvo 4 mergaitės: Kristina, Irma, Goda. Ketvirtos mergaitės vardo nežino. Mergaičių pavardžių nežino. Žaidimų kambaryje jis ir D. nuo sofos atsispirdami į sieną šokinėjo. Į klasę tris kartus buvo atėjęs R. ir jiems liepė ramintis. Daugiau R. nieko nesakė. Kai R. atėjo trečią kartą, jis dar juos įspėjo, bet jie neklausė ir toliau kojomis atsispirdavo į sieną, t.y. spardė sieną. Jo ir kito D. kojos buvo basos, kai atsispirdavo į sieną. Netrukus, ketvirtą kartą atėjęs į klasę R. nieko nesakęs priėjo prie jo, paėmė rankomis jam už galvos ir trenkė jo galvą į spintelę. Trenkė 1 kartą. Jis neverkė ir nieko nesakė. Jam skaudėjo galvą. Vertinant balais nuo 1 iki 10 galvos skausmą (kai 1-neskaudėjo, o 10-labai skaudėjo) yra 6 balai. Po to gydytojas R. užmynė jam ant dešinės kojos. Kokią avalynę buvo apsimovęs gydytojas jis neprisimena, lyg buvo šlepetės. Vertinant balais, jam koją skaudėjo labai-10 balų. Užmynęs savo koja jo koją R. laikė apie 2 sekundes. Viską matė mergaitės. Kartu buvo ir kitas D.. Po to R. priėjo prie kito D. ir suėmė rankomis D. galvą ir tarsi "trankė" galvą nuo vienos prie kitos rankos, per skruostus. Taip darė, t.y. trankė galvą apie 5 sekundes. D. galvos nesudavė (netrenkė ) į jokį paviršių. D. nukrito akiniai, kai R. trankė jam per galvą. D. nieko nesakė. Po to R. nieko nesakęs išėjo. Tada jis mergaičių paklausė ar jos liudys, kad R. juos mušė, jos atsakė, kad neliudys, nes tokio R. elgesio jie nusipelnė. Daugiau klasėje-žaidimų kambaryje nieko nebuvo. Jis ir D. nusprendė, kad jis paskambins savo mamai, o D. močiutei. Maždaug po 30 min. atėjo R. ir liepė D. eiti į savo palatą, kurios Nr.4. D. nuėjo į savo palatą. Jis savo mamai paskambino po valandos, apie 16 valandą. Iš karto neskambino, nes galima skambinti tik tam tikru laiku, todėl tam laikui atėjus ir paskambino mamai. Mamos paprašė, kad ji atvežtų maisto ir atvažiuotų, sakė, kad jai nori kai ką pasakyti. Mama atvažiavo maždaug po valandos. Jis mamai pasakė, kad jį "sutrankė" R. ir, kad ji nueitų pasikalbėti su R.. Jie kartu su mama nuėjo pas R.. R. pasakė, kad jis nemušė jo. Mama paklausė R., ar ji gali atsisukti vaido medžiagą, pažiūrėti įrašą. R. sakė, kad galima pažiūrėti vaizdo medžiagą, bet mama vaizdo medžiagos nežiūrėjo. Po to jis su mama ėjo į ligoninę. Gydytojai pasakė, kad jam galvos sumušimas ir kojos sumušimas (sumuštas dešinės kojos didelis pirštas.) Kai R. jam užmynė koją, jis buvo basas, be avalynės ir kojinių. Po to įvykio jis jautėsi blogai, nes labai skaudėjo pirštą. Galvos nebeskaudėjo. Jis buvo piktas ant R., kad taip atsitiko. Mano, kad ir kaip jis elgėsi, R. negalėjo jo mušti. Dabar verkia, nes "nelaiko nervai", jis pyksta, kad reikia viską pasakoti. ( I tomas, b.I. 28-31 )

Apklaustas 2018-08-30 pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. K. patvirtino nurodytas aplinkybes ir parodė, kad su D. ligoninėje šokinėjo ant durų, atėjo R. ir juos perspėjo, kad nešokinėtų, bet jie toliau šokinėjo. Trečią kartą atėjęs R. paėmė jam už galvos ir trenkė į sieną bei stipriai užmynė jam ant kojos piršto. Po to priėjo prie D. ir pradėjo jį trankyti. Viskas vyko psichiatrinėje ligoninėje, šią vasarą. Jie buvo žaidimų kambaryje, kuri vadinasi klasė. Klasėje buvo sofa ir jie su D. nuo tos sofos šokinėdami užsikabindavo ant durų staktos. Jie garsiai šokinėjo. R. atėjęs perspėjo juos, bet jie palaukę kol R. išeis, vėl šokinėjo. Trečią kartą atėjęs R. nieko nebesakė, pirmiau priėjo prie jo paėmė už kairės pusės žando ir trenkė jo galvą, dešinę pusę, į knygų lentyną. Kai R. užmynė jam ant kojos piršto, jam labai skaudėjo, pirštas pamėlynavo, dėl to, kad R. užmynė. Prieš tai pirštas buvo sveikas. Priėjęs prie D. R. trenkė jam per veidą, D. nukrito akiniai. R. trankė D. per veidą apie 5 sekundes. Klasėje buvo dar mergaitės, jis klausė jų ar galės patvirtinti ką matė, jos sakė, kad negalės. Jam žiauriai skaudėjo pirštą, kai R. užmynė, jis norėjo verkti, bet iškentėjo, nes nėra verksnys. Kai R. trenkė jo galvą, jam po to skaudėjo galva. ( I tomas, b.l. 39-41 )

Iš nukentėjusiojo D. B.ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2018 m. tikslaus laiko neprisimena, buvo vasara, jis gulėjo Psichiatrinėje ligoninėje, kur jį paguldė mama. Jis ir mama susipyko, todėl mama jį paguldė į šią ligoninę. Ligoninės kambaryje, kuris vadinasi klasė (ten jie skaito knygas, piešia) jis ir draugas, kurio vardas taip pat D., šokinėjo. Klasėje šokinėti negalima. Jie šokinėjo ant durų. Į kambarį atėjo auklėtojas R.. Ligoninėje jis yra gulėjęs ne pirmą kartą, todėl R. pažįsta. R. ir anksčiau yra jį mušęs, kai gulėjo šioje ligoninėje. Jis neprisimena kur ir kiek smūgių jam suduodavo R., tai buvo seniai. Jis užmindavo pirmiausiai ant piršto, o paskui mušdavo - taip R. darydavo anksčiau su juo. Kai jis ir jo draugas D. šokinėjo, atėjo R. ir pasakė, kad jie ,,užkniso jį". Tada R. kitam D. užmynė ant piršto. Dar R. suėmė D. už galvos ir trenkė į spintelę. Viskas vyko labai greitai. Po to, R. priėjo prie jo ir delnais sudavė per galvą, taip sulaužė jo akinius. Tuo metu R. vis kartojo "mane užknisot". R. atrodė piktas. Kai R. sudavė jam per galvą ( skausmą vertina 7-8 balais, kai 1- neskaudėjo, o 10- labai skaudėjo), jam skaudėjo. Po to R. išėjo iš klasės. Tada jis paskambino močiutei ir pasakė, kas atsitiko, o močiutė paskambino mamai. Kai anksčiau R. jį mušė, jis sakydavo sesutėmis, bet jos netikėdavo juo. Jis nenorėjo niekam skųstis, nes anksčiau yra dėl R. pasiskundęs mamai, sesutėms, bet niekas netikėjo. Kai jį ir draugą mušė R., tą kartą (paskutinį) klasėje dar buvo trys mergaitės, kurių vardų nežino. Jos buvo už R.. Po to įvykio jis dar gulėjo ligoninėje maždaug savaitę. Po įvykio jis R. nekęsdavo. Anksčiau jį R. mušdavo neskaudžiai, o dabar mušė skaudžiausiai. Jis po to įvykio pas gydytojus nevyko. Tą kartą R. sudavė jam į galvą delnais apie 6-7 kartus, o gal ir daugiau. Apie tai jis pasakė seselėms, bet jos vėl netikėjo. Draugas D. sakė, kad jam skauda kojos pirštą, vaikštant jam skaudėjo. D. skundėsi irgi seselėms. Seselės juo taip pat netikėjo. ( I tomas, .b.l. 76-79 )

Apklaustas 2018-08-30 pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. B. patvirtino nurodytas aplinkybes ir parodė, kad vasarą, ligoninėje jis su draugu šokinėjo, šokdavo nuo sofos ir užsikabindavo už durų staktos. Išgirdęs triukšmą kelis kartus buvo atėjęs R., davė pastabą, bet jie neklausė ir toliau šokinėjo. Trečią kartą atėjęs R. pradėjo juos daužyti. Pradžioje R. priėjo prie kito D., paskui prie jo ir pradėjo jam daužyti rankomis per veidą, sulaužė akinius. Daužė stipriai, jis juto skausmą. Tai buvo ne pirmas kartas, kai R. jį mušė. Draugui D. R. užmynė ant kojos piršto. Jis suprato, kad R. tyčia draugui užmynė, nes anksčiau R. ir jam taip buvo daręs. Po to R. paėmęs draugo D. galvą, iš dešinė pusės, trenkė ją į spintelę. Klasėje dar buvo mergaitės. Išeidamas R. pasakė, kad jeigu jie dar bandys jį erzinti, bus dar blogiau. Kai anksčiau R. jį mušdavo, jis būdavo vienas. Tai buvo seniai, prieš kokius 1-2 metus. R. pradžioje užmindavo ant kojos, tada pradėdavo daužyti į veidą. Dauždavo su ranka, ne kumščiu. Šį kartą R. sudavė jam daug sykių, skaičiaus pasakyti negali, neskaičiavo. ( I tomas, b.l. 99-101 )

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų mažamečio nukentėjusiojo D. K. atstovės pagal įstatymą L. K.parodymų matyti, kad ji parodė, jog 2018-05-16 apie 18:30 val. jai paskambino sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gulėjo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad turi jai kai ką papasakoti. Maždaug po pusvalandžio nuvykusi į minėtą ligoninę, ji pamatė sūnų šlubuojantį, D. paaiškino, kad 2018-05-16 apie 16:30 val. jis žaidė žaidimų-pamokų klasėje, dūko su kitu vaiku D. B., klasėje dar sėdėjo kitos mergaitės. Koridoriuje buvęs ligoninės auklėtojas-gydytojas R. išgirdęs triukšmą užėjo nuraminti vaikų, po to dar porą kartų buvo užėjęs duoti pastabas. Kadangi vaikai nenurimo ir nereagavo į pastabas, ketvirtą kartą užėjęs į žaidimų-pamokų klasę auklėtojas R. nieko nepaaiškinęs paėmęs jos sūnaus D. K. galvą ir trenkė į spintelę, tuomet savo koja užmynė sūnaus dešinės kojos pirštą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat sūnus papasakojo, kad kitam vaikui D. R. taip pat trankė galvą, tarp delnų ir nukrito vaiko akiniai ant žemės. Tuomet auklėtojas-R. vaikus išvarė į savo palatas ir klasę užrakino. Po to sūnus su kitu D. nuėjo į fojė žiūrėti televizorių. Nuėjus abiem į tualetą, sūnus pamatė, kad draugui kraujuoja iš nosies, draugas skundėsi, jog skauda galva. Atvykusi į ligoninę ji pamatė, kad sūnaus dešinės kojos pirštas yra pamėlynavęs. Tuomet apie 19:12 val. nuvežė savo vaiką į (duomenys neskelbtini), kurioje jam nustatė galvos paviršinį sužalojimą ir dešinės pėdos pirmo piršto sumušimą. Žaidimų-pamokų klasė, kurioje įvyko įvykis yra filmuojama vaizdo kameromis. ( I tomas, b.l.1-3 )

Papildomai apklausta L. K.patvirtino anksčiau duotus parodymus ir papildė, kad R. S. jos sūnaus D. K. atsiprašė, su sūnumi ir su ja susitaikė, jie neturi R. S. pretenzijų, civilinio ieškinio nereišia. Prašo tyrimą nutraukti, susitaikius.( I tomas, b.l. 47-49 )

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų mažamečio nukentėjusiojo D. B. atstovės pagal įstatymą K. B.parodymų matyti, kad ji parodė, jog sūnus D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. , nuo gegužės 1 d. buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini). Ligoninėje gulėjo maždaug 3 savaites. Sūnus turi elgesio ir emocijų sutrikimų, su juo sudėtinga bendrauti. D., po to, kai buvo išleistas iš ligoninės, apsigyveno pas močiutę, jos mamą, R. Š.. 2018 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, galimai gegužės 16 d., jai paskambino mama, D. močiutė R. Š. ir pasakė, kad jai skambino D., kuris pasakė, kad vėl tas slaugytojas jį sumušė, sulaužė akinius. Tada ji pati paskambino sūnui, kuris pasakė, kad slaugytojas sumušė berniuką, o jam "įtrenkė" ir sulaužė akinius. Tą pačią dieną į ligoninę ji nenuvyko. Nuvyko sekančią dieną, nuėjo pas sūnų ir jis parodė savo akinius, akiniai sulaužyti nebuvo, tik buvo pažeista akinių kojelė-ji buvo atsilaisvinusi. Ji sūnaus klausė, ar jis pranešė gydytojai? D. pasakė, kad ėjo kelis kartus į gydytojos kabinetą, bet ji pasakė vaikui, kad neturi laiko ir jo neišklausė. Paprašius sūnaus papasakoti smulkiau kas nutiko, jis pasakė, kad slaugytojas sumušė jo draugą, vardo ir pavardės nesakė. Pasak sūnaus, jam slaugytojas sudavė 1 smūgį į veido sritį (kumščiu ar delnu nesakė), dėl ko buvo pažeista akinių kojelė. Sūnus neminėjo, ar jam nuo smūgio skaudėjo, ji to neklausė. Ant sūnaus veido, ties smilkiniu matėsi paraudimas. Ties kuriuo smilkiniu tiksliai neprisimena, lyg dešinėje pusėje. Į medikus nesikreipė. Sūnus nesakė, dėl ko sumušė jo draugą ir jį. Slaugytojo vardo ir pavardės nesakė. Ji suprato, kuris slaugytojas, nes tuo metu skyriuje dirbo vienas slaugytojas. Slaugytoją ji žino tik iš matymo, jo vardo ir pavardės nežino. Po pokalbio su sūnumi ji nuėjo pas skyriaus vedėją (vaiko gydytoją) J. A.. Papasakojo jai tai, ką pasakė vaikas. Gydytoja paaiškino, kad apie tą įvykį girdėjo iš sesučių, bet pati to įvykio dar neišsiaiškino ir kai išsiaiškins, duos atsakymą. Ji žino, kad skyriaus patalpos yra filmuojamos, kameros net akivaizdžiai matosi. Pati vaizdo medžiagos neperžiūrėjo, neprašė, kad ji būtų parodyta. Dėl akinių sugadinimo (kojelės sugadinimo) apsispręs vėliau, ar reikš civilinį ieškinį. Dėl kokios priežasties jos sūnus buvo sumuštas ji nežino, sūnus nepasakojo. Sūnus sakė, kad buvo sumuštas žaidimų kambaryje, kokie tuo metu buvo vaikai kambaryje, nežino.( I tomas, b.l. 58-61 )

Papildomai apklausta K. B.nurodė, kad ji byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos. Jeigu įtariamasis R. S. sutiktų atlyginti žalą, ji sutiktų taikytis. R. S. jos bei vaiko D. B. atsiprašė, tik iki šiol žalos neatlygino.( I tomas, b.l. 62-64 ).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos J. A. parodymų matyti, kad ji parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) vedėja, taip pat dirba (duomenys neskelbtini) psichiatre. 2018 m. gegužės 16 d. ji dirbo nuo 08 val. iki 15 val. 36 min. Pasibaigus darbo valandoms išėjo iš darbo. Skyriuje dirbo vaikų priežiūros darbuotojas R. S.. 2018 m. gegužės 17 d., apie 08 val. iš slaugytojos Z. Š. ji sužinojo, kad 2018 m. gegužės 16 d. vakare, tarp vaikų priežiūros darbuotojo R. ir berniukų D. K. ir D. B. įvykio konfliktas. Slaugytoja sakė, kad berniukai nesilaikė elgesio taisyklių, nereagavo į R. pastabas, berniukus teko sudrausminti, dėl ko įvyko konfliktas. Apie šį įvykį 2018-05-17 ji kalbėjosi su D. K.. Pokalbis su D. vyko jos iniciatyva, su vaiku bendravo dviese (mama pokalbyje nedalyvavo). Vaikas pasakojo, kad 2018 m. gegužės 16 d. vakare, jis išdykavo su D. B. užimtumo klasėje. Jis pasakojo, kad karstėsi ant lentynų, durų, šokinėjo ant minkštosios sofos dalies. Pasak D., R. jam ir kitam D. davė 3 kartus pastabas, kad jie nusiramintų. Jie į pastabas nereagavo, tada priėjo R. ir delnu jam sudavė per galvą bei užmynė ant kojos pirštų. D. sakė, kad jam skaudėjo kojos pirštą. Taip pat D. K. pasakojo, kad R. priėjo prie kito D. ir ranka jam sudavė (tik nepamena ar šią informaciją jai pasakojo D. K. ar pats D. B.). Apie D. galimai sulaužytus akinius jai vaikas nepasakojo. Daugiau apie šį įvykį D. K. nieko nepasakojo. Ji apžiūrėjo D. K. dėl galimų sumušimų galvos srityje, tačiau jokių sumušimo žymių nebuvo, skausmingų vietų galvoje taip pat neaptiko, o dešinės kojos didysis pirštas buvo pamėlęs ir vaikas sakė, kad skausmingas liečiant. 2018-05-17 po pietų ji kalbėjo ir su D. B.. Pokalbis vyko tiek jos, tiek vaiko iniciatyva, vaikas norėjo kalbėti apie šį įvykį. Pokalbyje daugiau niekas nedalyvavo. Vaikas pasakojo, kad jis ir D. K. išdykavo klasėje, karstėsi, šokinėjo, nereagavo į vaikų priežiūros darbuotojo pastabas nusiraminti. Po to priėjo R. ir delnu sudavė jam per veidą, dėl ko jam nukrito akiniai. Neprisimena, ar D. B. sakė, kaip su D. K. elgėsi R.. Ji apžiūrėjo D. B., jokių sužalojimų ant vaiko kūno neaptiko. 2018 m. gegužės 18 d. kalbėjosi su vaikų priežiūros darbuotoju R. S.. R. pasakojo, kad berniukai visą 2018-05-16 popietę jo neklausė, išdykavo, šokinėjo ant minkštosios sofos dalies, kad D. K. užgavo kitą vaiką -K. P.. R. pasak jo, davė tris kartus vaikams pastabas, kad šie nusiramintų, bet vaikai nereagavo. Tuomet jis nuėjo prie berniukų, norėdamas juos atskirti ir netyčia galėjo K. užminti ant kojos. R. nepasakojo, kad prieš vaikus būtų smurtavęs, jiems sudavęs smūgius ar panašiai. 2018 m. gegužės 17-18 dienomis, ji norėjo peržiūrėti klasės vaizdo įrašą, bet tuo metu nebuvo tokios galimybės, nes pulteliai buvo išvežti taisyti, kada jie buvo sutaisyti nežino. Ji vis klausdavo reikalų tvarkytojos Z. Š., kada bus pulteliai sutvarkyti, tačiau ši vis sakydavo, kad jų nėra. Ji nežinojo kiek laiko yra saugomi vaizdo įrašai. Tik tada, kai atėjo antras užklausimas iš policijos ji pradėjo ieškoti vaizdo medžiagos ir tada sužinojo, kad medžiaga saugoma tik 7 paras. Nebuvo imtasi priemonių vaizdo medžiagą išsaugoti. Apie pirmąjį paklausimą dėl vaizdo medžiagos, nieko nežino, tokio paklausimo nematė. Nei viena iš mamų -nei D. K., nei D. B., vidinio tyrimo dėl įvykio nepageidavo. 2018 m. gegužės 17 ar 18 dieną apie įvykį informavo (žodžiu) (duomenys neskelbtini) vadovą A. N.. R. S. prašymu jis nuo 2018 m. birželio 1 d. nebedirba. Su R. S. teko dirbti apie metus, jokių incidentų ar nusiskundimų juo nėra buvę. R. S. apibūdintų kaip ramaus būdo, geranorišką, kažkiek pasyvų žmogų. R. su vaikais rasdavo kontaktą. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad 2018 m. gegužės 17-18 dienomis, darbuotojai-A. K. ir slaugytoja Z. Š. jai sakė, kad D. K., kelias dienas prieš tai jau skundėsi kojos piršto skausmu, lyg buvo užsigavęs bežaisdamas su kitu vaiku. ( I tomas, b.l. 107-111)

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos Z. Š.parodymų matyti, kad ji parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), slaugytoja. 2018 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, dirbo visą parą nuo 8 val. ryto iki sekančios dienos ryto, 8 val. Kuri tiksliai diena buvo nežino, pavakary, D. K. mama atėjo prie jos ir pasakė, kad sūnui skauda didįjį kojos pirštą. Mama nepasakė, kodėl D. skauda kojos pirštą. Ji ir D. mama nuėjo į D. palatą, apžiūrėti piršto. D. vaikščiojo, jis buvo ką tik su kitu D. B. parbėgę iš sporto salės. Z. Š. pati matė, kaip vaikai parbėgo iš salės linksmi, juokėsi. Palatoje D. K. paprašė parodyto pirštą. Pirštas (didysis) buvo šiek tiek melsvas, patinimas menkas. Jai apžiūrint vizualiai (pagal menką pamėlinavimą ir menką patinimą) atrodė, kad pirštas sumuštas anksčiau. Ji vaiko paklausė, kas nutiko? Jis pasakė, kad auklėtojas jam mynė ant piršto. Ji paklausė ar specialiai mynė, į ką vaikas atsakė "mynė". Kada jam tiksliai užmynė auklėtojas, nesakė. Paklausė D., kodėl jis nepasakė, kad jam skauda kojos pirštą. Jis nieko į tai neatsakė, tik patraukė pečiais. Ji paklausė D., kodėl jis bėgioja, jeigu jam skauda pirštas ir šis neatsakė nieko, tik žiūrėjo į mamą. D. mama pasakė, kad ji pasiims vaiką į namus ir užeis į ligoninės priėmimo skyrių. Apie kitą vaiką - D. B., D. K. jai nepasakojo, nieko nepasakojo ir pats D. B.. Jai D. K. anksčiau nėra skundęsis kojos piršto skausmu, tačiau mano, kad vaikas pirštą buvo užsigavęs anksčiau. Apie šį įvykį ji sužinojo iš D. B. mamos, kai ji pasakė, kad vaikui skauda pirštą. Tą patį vakarą R. S. ji paklausė, ar jis užmynė D. K. ant kojos piršto ir R. atsakė, kad ne. ( I tomas, b.l.120-123)

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos D. G.parodymų matyti, kad ji parodė, jog 2018 m. gegužės mėnesį jos duktė K. G. gulėjo (duomenys neskelbtini). Duktė tame skyriuje gulėjo ne pirmą kartą. Duktės psichinė sveikatos būklė buvo prasta, ją paguldė į ligoninę, nes duktė vis prigerdavo psichiką veikiančių vaistų. Duktė buvo gydoma vaistais, ji buvo neadekvati. Jos būsena tik blogėjo, ji rišliai nekalbėjo, aiškiai nemąstė, net gulėdama skyriuje duktė save žalojo (pjaustė rankas, pilvą), sakė, kad ją kažkas kviečia į kapines. Ji žino iš matymo skyriaus vaikų priežiūros darbuotoją R., pavardės nežino. Dėl R. elgesio nusiskundimų neturėjo. Jai duktė nepasakojo, kad R. būtų kokius nors vaikus mušęs ar panašiai. Kai paskambino iš policijos ir ji buvo su dukra kviečiama apklausai į policiją dėl 2018-05-16 įvykio, kai galimai ligoninėje buvo sumušti vaikai, ji apie tai paklausė K.. K. nėra pasakojusi apie tai, kad kas nors ką nors ligoninėje būtų mušęs. Kai K. paklausė ar ji ką nors žino apie tą įvykį, ji pasakė, kad ligoninėje vaikų nemuša. Maždaug nuo 2018 m. birželio mėnesio K. gydymas buvo tęsiamas (duomenys neskelbtini), ją parsivežė iš (duomenys neskelbtini) tik 2018-07-20. K. psichinė būklė nėra gera, kaip minėjo, ji linkusi save žaloti, todėl ji bijo, kad apklausa policijoje gali neigiamai paveikti dukters psichiką. Be to, K. nieko nežino apie jokį galimą vaikų sumušimą ligoninėje. Ji bijo, kad K. būklė po apklausos policijoje gali pablogėti, todėl prašo jos nekviesti į apklausą ir jos neapklausinėti.( I tomas, b.l.144-147)

(duomenys neskelbtini) filialo rašte nurodyta, kad 2018-05-16 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) užimtumo klasėje žaidė D. B., D. K., taip pat buvo trys mergaitės. Už vaikų užimtumą buvo atsakingas R. S. (t. 1 b. l. 150).

Nusikaltimą R. S. padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, kad suduodamas smūgius mažamečiams vaikams, žaloja jų sveikatą, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo sūnus E. S. pateikė prašymą ir prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai.