Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Skaidrei Mališauskienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui J. P., išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei R. P., išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nustatyti nepilnametės dukros S. P. gyvenamąją vietą su jos motina R. P.; nustatyti atsakovo J. P. (toliau – ir atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukra S. P. neribojant laiko, bet iš anksto suderinęs bendravimo laiką ir vietą su R. P.; priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį periodinių išmokų dukros išlaikymui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, priteisti iš atsakovo dukters S. P. 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 2, 3, 64).

Ieškinys grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. P.. Vaiko tėvas J. P. su ieškove (pas jos tėvus) gyveno iki 2017 m. balandžio 30 d., tačiau mažai rūpinosi savo dukra ir beveik neprisidėdavo prie jos išlaikymo. Šalių santykiai visiškai nutrūko, kai ji paprašė atsakovą tinkamai prisidėti prie jų vaiko išlaikymo ir auginimo. Atsakovas retai lanko dukra, tik 2-3 kartus per mėnesį atveža dukrai maisto arba drabužių ar pampersų, vidutiniškai apie 100 Eur per mėnesį. Ji niekur nedirba, studijuoja Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, pastaruoju metu gauna 28,50 Eur išmoką vaikui ir 152 Eur išmoką studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Visus gautus pinigus išleidžia dukros poreikiams, tačiau šių pinigų neužtenka ir tenka daug skolintis iš žmonių. Kadangi dukterimi rūpinasi ji viena, tarp jų susiklostė ypatingai artimi šeimyniniai ir psichologiniai ryšiai, todėl mano, kad S. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Sutinka, kad atsakovas gali bendrauti su dukra neribojant laiko, bet iš anksto suderinus bendravimo laiką ir vietą su ja. Vaiko išlaikymui išleidžia: maistui 120 Eur, pampersams 30 Eur, žaislams ir laisvalaikiui 30 Eur, rūbams 50 Eur, vaiko rūbų skalbimui 20 Eur, būsto išlaikymui 50 Eur, vaistams ir vitaminams 50 Eur, kelionėms pas gydytojus 50 Eur, iš viso 400 Eur mėnesiui. Atsakovas savo dukters S. P. išlaikymui turi mokėti 1/2 vaiko išlaikymo išlaidų, t. y. po 200 Eur kas mėnesį, periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Kadangi atsakovas tik dalinai, vidutiniškai apie 100 eur/mėn. prisidėjo prie dukters išlaikymo, iš jo priteistinas vaiko išlaikymo įsiskolinimas nuo jos gimimo dienos - 2016-10-15 iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. už 5 mėnesius - 500 eurų.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad į teismą kreipėsi vien dėl vaiko išlaikymo ir globos priteisimo jai, nes vaiko lankymo neriboja, nedraudžia. Vaiko poreikiai - maistas, sauskelnės, drabužiai, greitu metu bus vedamas į darželį, reikalingi žaislai, kažkokius pramogos, vaistai. Smagu vaiką, kad ir į cirką, zoologijos sodą nusivesti, kur bilietas 4 eurai, tačiau kol kas dabar ėjo tik į nemokamus renginius su vaiku. Žaislams per mėnesį išleidžia 10 – 20 eurų. Specialiųjų poreikių vaikas neturi. Būna kosulys, sloga, tepaliukai dantukams. Daugiau kitų ligų nėra. Sunku pasakyti kiek vaikui per mėnesį reikia skirti pinigų, nes drabužių kiekvieną dieną neperka, bet kiekvieną dieną perka maistą, sauskelnes. Vaikui per mėnesį išleidžia maždaug 300 – 400 eurų. Poreikis sauskelnėms po truputį mažės, bet dabar mėnesiui pampersams išeina apie 10 – 15 eurų. Vaikas buvo alergiškas ir pienui, ir cukinijai, tai buvo ištirta mediciniškai, pirko vaistus, tepė tepaliukais ir šiuo metu pabėrimai tai dingsta, tai atsiranda. Dėl alergijos mergaitei nėra duota jokia diagnozė. Buvo pasakyta, kad išaugs, nebuvo nustatyta kam nors didelė alergija. Dabar vitaminų neperka, anksčiau pirkdavo vitaminą D. Pagal kraujo tyrimus nieko nereikia, todėl nieko ir neduoda. Maistui maždaug per mėnesį išleidžia apie 100 – 150 eurų. Drabužius perka pagal poreikį, nesivaiko jokių madų, perka tuo metu, kai išauga arba kai labai reikia, nes susidėvi ir neatsiskalbia. Būna internetiniuose tinklapiuose išsimaino, perka po kelis eurus arba iš dėvėtų drabužių parduotuvės. Perka pagal tai kiek galimybės leidžia. Drabužiams ir batams sezonui išleidžia 50 – 60 eurų. Nuomai - iš viso 150 eurų per mėnesį, komunaliniai mokesčiai neįeina. Šildymo laikotarpiu už dujas ir elektrą būną apie 50 – 70 eurų; atšilus orams mažiau bus; vanduo 10 – 12 eurų; laiptinės mokestis 10 – 12 eurų; televizija ir internetas – 20 eurų per mėnesį. Čia suma yra bendra ir neišskirta iš dukrytei tenkančios dalies. Dukrą augina viena. Būna, kad iš kaimo, iš mamos parsiveža daržovių, mėsos, lašinių. Jeigu trūksta vaikui išlaikyti pinigų, tai jis kažkiek padeda, pasiskolina iš tėvų, iš brolio žmonos, padeda draugai. Higienai per mėnesį išleidžia apie 20 eurų su losjonais, su kremukais nuo sausos odos ir šampūnais. Čia įeina ir plaukų gumytės, ir segtukai, ir plaukų šukos. Už būsto nuomą moka ji ir prisideda jis kartais. Skaitosi kaip alimentai vaikui. Jeigu ji perka maistą, pampersus, tai jis duoda ant nuomos arba ant mokesčių. Atsakovas vieną mėnesį skiria pagal savo galimybes ir padeda vaiką išlaikyti, šį, praeitą mėnesį padėjo sumokėti už nuomą, būna, kad atvažiuoja ir nuperka maisto, pabūna su mergaite. O kitą mėnesį tiesiog būna pasiteisinimas šalta, tingiu, neturiu pinigų ir šiaip neatvažiuosiu. Jos pajamos yra tai, ką gauna iš savivaldybės: 58 eurai už vaiką ir beveik 200 eurų socialinė išmoka. Yra baigusi 12 klasių ir likę 1 metai praktikos, įgys socialinės slaugytojos profesiją. Nekilnojamojo turto neturi, todėl nuomojasi. Transporto priemonių taip pat neturi. Iki 2017 m. balandžio mėnesio gyveno gražiai kartu, vedė bendrą ūkį, dalinosi pareigomis. Gegužę išsiskyrė ir vėl taikėsi, ir taip gavosi vos ne kiekvieną mėnesį, kai bandydavo taikytis gyvendavo kartu apie savaitę laiko, gal 8 – 9 dienas. Per tą laikotarpį atsakovas prisidėdavo prie šeimos gerbūvio. Tiek mergaitę prižiūrėdavo, tiek namus padėdavo susitvarkyti, tiek išleisdavo, jeigu mergaitei reikėdavo pas daktarus, tiek maisto pirkdavo. Nupirkdavo maisto, prisidėdavo prie mokesčių. Kai rugpjūčio mėnesį rado butą, išsikėlė iš tėvų atskirai gyventi į nuomojamą butą, tai nuo to laiko prasidėjo pykčiai, būdavo išsiskiria ir vėl susitaiko. Nuo spalio jie gyvena atskirai. Buvo du mėnesiai, kai skyrė jis nemažą pinigų sumą, buvo davęs 300 Eur. Rugpjūtį jis už butą sumokėjo depozitą – 150 eurų, rugsėjį davė kažkiek pinigų, spalį buvo dukros gimtadienis, davė pinigų - 170 eurų per visą mėnesį. Grynais atsakovas neduodavo, tik tai ką vaikui nupirkdavo, atnešdavo maisto. Jis pavedime parašydavo, kad jis jai skolina, kad dukrai, pagal susitarimą. Buvo susitarę arba perveda mokesčiams mokėti, arba ant maisto nupirkti. Buvo trys kartai, kai skolino, tačiau ji skolos negrąžino, nes laiko, kad šie pinigai yra vaikui. Pavedimus ji pripažįsta vaiko pinigais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir jį pagrindė teisiniais motyvais.

Priešieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė teismui neteisingai nurodo, kad kartu negyvena nuo 2017 m. balandžio 30 d., kadangi su ieškove ir dabar gyvena jo išnuomotame bute S. Brundzos g. 11-2, Prienų m. Buto nuomos ir komunalinius mokesčius moka jis, tai sudaro apie 200,00 Eur (150,00 nuomos mokestis ir 50,00 Eur buto komunaliniai mokesčiai). Nesutarimai su ieškove prasidėjo gimus dukrai. Ieškovė nesugeba teisingai prižiūrėti dukros, būna su ja grubi, nepakanti, kalba pakeltu tonu. Ieškovei pramogos ir draugai rūpi labiau, nei dukra. Nuo gimimo išlaiko savo dukterį, pirkdamas maistą, rūbus, žaislus ir kt., ieškovės paprašytas pervesdavo ir jai pinigų į jos sąskaitą. Jo įsitikinimu, ieškovė nesugebės tinkamai auginti ir prižiūrėti dukros, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su juo. Kadangi dukra yra mažo amžiaus, jos poreikiai šiuo metu nėra dideli, todėl prašo teismo priteisti 120,00 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iš ieškovės. Nustačius nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su juo, ieškovės, R. P., bendravimo su dukra jis nevaržys ir neribos. Jokio nekilnojamo ar registruoto kilnojamo turto neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su motina - ieškove, sutiko mokėti vaikui po 151 Eur išlaikymo kas mėnesį, su ieškinio išlaikymo įsiskolinimo reikalavimu nesutiko visiškai (b. l. 84, 85, 2018 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 14 min. 00 sek. iki 54 min. 40 sek.). Paaiškino, kad santaupų neturi, reikalavimo teisių neturi. Gauna 75 eurų našlaičio išmoką. Dėl turimų skolų dirba tik puse etato (duomenys neskelbtini) grindų betonuotoju, gauna apie 180 Eur. Pilnu etatu nedirba, nes jeigu daugiau uždirbtų, tai daugiau antstolis atskaičiuotų, negu vaikui daugiau duotų. Jo darbas ne valandinis, pinigus gauna už darbą, už objektą, algą gauna grynaisiais. Jis turi vidurinį išsilavinimą su profesija, yra įgijęs statybos verslo paslaugų teikėjo specialybę. Yra sveikas. Šiuo metu yra planai susirasti geresnį darbą, tikisi juos įgyvendinti, važiuoti į užsienį. Pagal savo kategoriją, tai ką baigė, darbo neieško. Draugas padės išvykti į Vokietiją dirbti. Susitarimas dirbti Vokietijoje už 2000 Eur mėnesinį atlyginimą yra kol kas tik žodžių lygyje, darbo sutarties neturi. Tačiau išvažiavęs dirbti vaiko mamai siųs pinigus ir tikrai daugiau negu teismas paskirs. Kitų išlaikytinių neturi. Neturi jokio turto, turi įsiskolinimą vienam antstoliui dėl greitųjų kreditų. Kiek galėjo tiek davė ieškovei grynais pinigais ir visko pirko, realiai daugiau davė negu nurodyta pavedimuose. Jokių raštelių neimdavo. Davė grynais 150 Eur ir prieš Velykas buto nuomai susimokėti. Pavedimuose paskirtis skolinu tiesiog buvo likus ir jis taip išsiųsdavo, tačiau jis nereikalaus grąžinti tų pinigų, nes jie skirti dukrai. Pagal susitarimą - tai vaiko pinigai. Vedė pinigus kiek galėjo. Prisidėdavo prie buto išlaikymo, vaikas nebuvo nevalgęs. Kai įsikėlė rugpjūčio mėnesį gyventi į butą (duomenys neskelbtini), tai davė nuomos avanso 150 eurų už tą mėnesį. Iki sutarties nutraukimo, t. y. sutarties perrašymo ieškovės vardu pinigus mokėjo jis. Sutartį perrašė 2018 m. vasario mėnesį ir nuo to laiko pinigų už nuomą jis nemoka, nes realiai ten negyvena, jie išsiskyrė. Mokėjo už butą ir rugpjūtį, ir rugsėjį, ir spalį, ir lapkritį, ir gruodį. Būdavo, kad savaitę, dvi negrįždavo ten gyventi, nes jie būdavo kaip ir išsiskyrę. Būdavo, kad susibendraudavo ir vėl, kurį laiką pagyvendavo. Po darbo nueidavo į parduotuvę maisto nupirkdavo visai savaitei, išleisdavo apie 20 -30 Eur, duodavo pinigų pačiai mamai – ieškovei. Tokie užsipirkimai būdavo kone kiekvieną mėnesį. Būdavo maistas, komunaliniai. Komunalinius mokesčius mokėdavo jis. Rugpjūtį be buto nuomos, sumokėjo už komunalinius. Už komunalinius mokėjo pavedimais iki sutarties pakeitimo, t. y. iki 2018 m. vasario mėn. Grynus pinigus duodavo kartais, bet ne stabiliai. Spalio mėnesį pirko dukrai dovaną, išleido 20 eurų. Jie slėpdavo, kad kartu gyvena, nes kaip aplinkiniai reaguos, kad išsiskyrė ir vėl kartu. Šiai dienai jie gyvena kartu. Po teismo turbūt vėl ne kartu gyvens. Spalio mėnesį išsiskyrimas buvo trumpalaikis. Grynų pinigų gal nedavė lapkričio mėnesį, nes vien tik už butą reikėjo susimokėti, komunalinius, vėl maistas. Dar kažkokių žaisliukų pirko prieš šventes.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta (b. l. 19, 20), kad ištyrus ieškovės R. P. šeimos buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad ji su dukra S. P. gyvena nuomojamame trijų kambarių ir virtuvės bute su visais patogumais. Vienas kambarys bendro naudojimo, antrasis - miegamasis, trečiasis - žaidimų kambarys. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnametei. S. P. auga namuose prižiūrima motinos. Mergaitė sveika, registruota Prienų PSPC pas gydytoją Ž. S.. Ieškovė R. P. niekur nedirba, namuose augina dukrą. Šeimos pajamas sudaro išmoka vaikui, kuri yra apie 28 Eur ir ieškovės gaunama mokymosi išmoka, kuri yra apie 152 Eur. Bendros šeimos mėnesio pajamos yra apie 180 Eur. R. P. dukrą išlaikyti padeda atsakovas J. P. - nuperka mergaitei reikiamų prekių, prisideda prie būsto išlaikymo. Lankymosi šeimoje metu namuose buvo atsakovas J. P., kuris teigė, jog prisideda prie dukters išlaikymo, dalyvauja jos auklėjime, padeda ją prižiūrėti. Atsakovo teigimu, jis šiuo metu dukters išlaikymui skiria apie 300 Eur kas mėnesį. Iškovė R. P. pripažino, jog atsakovas padeda išlaikyti dukrą, atveždamas prekių sumoje apie 100 Eur. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į tai, kad emocinis biologinis ryšys tarp motinos ir dukters yra stiprus, jai labai reikalinga motiniška šiluma, ji, tėvams gyvenant skyrium, auga su motina, skyrius daro išvadą, kad S. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. P. geriausiai atitinka nepilnametės interesus. Skyrius daro išvadą, kad būtinųjų poreikių tenkinimui (būstui, maistui, aprangai, higienai, sveikatos priežiūrai ir kt.), laisvalaikiui, poilsiui bei ugdymui, iš skyrium gyvenančio tėvo prašomas priteisti išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, neprieštarauja nepilnametės S. P. interesams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas J. P. padeda išlaikyti dukrą, dalyvauja jos auklėjime, teikia išlaikymą, skyrius nepalaiko išlaikymo įsiskolinimo klausimo. Skyrius palaiko bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimą ir daro išvadą, kad maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas atitinka nepilnametės S. P. interesus.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadą palaikė iš dalies, nurodydama, kad sutinka su ieškinio reikalavimais visiškai (2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 33 min. 44 sek, iki 38 min. 34 sek.). Paaiškino, kad pakeitė poziciją dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, palaikydami šį ieškinio reikalavimą, kadangi tuo metu kai buvo rengiama išvada, tai šalys kartu gyveno, o dabar gyvena atskirai, todėl padidėjo mokesčiai, ieškovei trūksta lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad šalys R. P. ir J. P. yra nepilnamečio vaiko S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 7). Ieškovė gyvena kartu su dukra, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo raštų ir VĮ Regitra Kauno filialo raštų matyti, kad abi šalys tiek nekilnojamojo, tiek registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 10, 52, 53, 59). Ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna apie 270 Eur socialinių išmokų per mėnesį (b. l. 8, 9, 72 – 74, 94 – 96). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna 205 Eur grynųjų darbinių pajamų bei 75 Eur našlaičių pensiją, viso apie 280 Eur grynųjų pajamų per mėnesį (b. l. 41, 66 – 69, 88 – 90, 98). Tiek ieškovė tiek atsakovas yra neteisti, nebausti administracine tvarka (b. l. 70, 75 – 78). Iš 2017 m. gruodžio 8 d. šeimos aplankymo akto nustatyta, kad buvo lankytasi ieškovės namuose, kuriuose kartu motinos prižiūrima gyvena ir šalių dukra, jame šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, ieškovės teigimu atsakovas 2-3 k per mėnesį atveža dukrai reikiamų prekių, sumoje apie 100 Eur, nuo š. m. spalio mėnesio savaitgaliais svečiuojasi pas ieškovę ir padeda prižiūrėti dukrą, ieškovė pripažįsta, kad atsakovas padeda išlaikyti butą, padeda prie dukters išlaikymo (b. l. 87). Iš pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio ieškovės buvo mokamas kasmėnesinis nuomos mokestis 150 Eur sumoje ir mokesčiai, kurių vidurkis kas mėnesį sudaro apie 52 Eur (b. l. 106). Iš sąskaitų, kvitų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio imtinai buvo mokama už vandenį, už atliekų tvarkymą ir daugiabučių namų savininkų bendrijai (b. l. 107 – 114).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas, nors priešieškiniu reiškė reikalavimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tačiau teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina sutiko (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalių vaikas nuo pat gimimo ir šiuo metu gyvena su ieškove, kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, emocinis ryšys tarp motinos ir dukters yra stiprus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad byloje jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų apie ieškovės sugebėjimą rūpintis dukra nėra, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, įvertinus Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą ir prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau užtikrins vaiko teises, juolab su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina sutiko pats atsakovas, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (CK 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis, CPK 178, 185, 186 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tokio nepilnamečio vaiko ir su juo kartu negyvenančio tėvo bendravimo tikslas - tai betarpiškas dalyvavimas auklėjant vaiką, o ne tik trumpalaikis ar epizodiškas pasimatymas su juo. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (CK 3.175 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, bei kad nepilnamečio vaiko bendravimas su atsakovu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Priešingai, ieškovė tiek ieškinyje tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jei atsakovas norės bendrauti su vaiku, ji nedraus ir leis. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko amžių, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad nustatytina maksimali bendravimo tvarka su vaiku, neribojant bendravimo konkrečiomis datomis ir laiku, o paliekant šalių diskrecijai susitarti dėl priimtinų susitikimų, tikslu atsakovui bendrauti su vaiku, tai atitinka vaiko interesus, nenustatyta, kad nustačius tokią bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar bus keliami jam neigiami emociniai išgyvenimai.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, turi turtinių įsipareigojimų, arba gauna minimalias pajamas pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. G. B. , bylos Nr. 3K-3-534/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M., A. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-529/2014).

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra S. P. yra dar mažametė, jai tik vieneri metai ir septyni mėnesiai, gyvena su ieškove, jos nuomojamame būste. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog vaikui išlaikyti reikia apie 340 - 400 Eur į mėnesį, kurių pusę turėtų skirti atsakovas. Vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Dėl vaiko augimo būtina dažnai pirkti ir drabužius bei batus. Neabejotinai reikalingos ir vaiko lavinimo ir ugdymo priemonės: knygos, rašymo ir piešimo priemonės, žaislai ir pan. Ieškovė vaikui užtikrina ir gyvenamąjį plotą, kuriame kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros. Kadangi šalių vaikas dar yra tik mažametis, jam neabejotinai reikalingos ir sauskelnės, kitos kūdikiams būtinos higienos priemonės ir reikmenys, tačiau pastebėtina, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog poreikis sauskelnėms mažėja ir su laiku iš viso išnyks, šiuo metu sauskelnėms išleidžia apie 10-15 Eur į mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, todėl laikytina, kad ieškovės nurodomos vaikui išlaikyti reikalingos išlaidos nėra akivaizdžiai išdidintos, nepagrįstos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai ir tam reikalingos išlaidos, bei teismo posėdžio metu nurodyti vaiko poreikiai bei tam patiriamos išlaidos nesutapo, kadangi teismo posėdžio metu ieškovė nurodė mažesnes patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti (pvz. ieškinyje nurodo patirianti 30 Eur žaislams, laisvalaikiui, posėdžio metu- 10-20 Eur; ieškinyje – 50 Eur rūbams per mėnesį, posėdžio metu – 50-60 Eur sezonui, kas į mėnesį būtų apie 15 Eur; ieškinyje – vaistai, vitaminai 50 Eur, posėdžio metu nurodė, kad šių išlaidų šiuo metu nepatiria, nes vitaminų neperka, vaistai kompensuojami, todėl sumoka tik priemoką, ieškinyje – 30 Eur sauskelnėms, posėdžio metu – 10-15 Eur ir pan., viso išlaidos ieškinyje vaikui išlaikyti per mėnesį sudaro 400 Eur, teismo posėdžio metu pagal pateiktus ieškovės paaiškinimus šios mėnesinės išlaidos sudaro apie 340 Eur). Sutiktina su ieškove, kad turėdama didesnes galimybes, vaiko poreikiams tenkinti ji patirtų ir didesnes išlaidas, kadangi kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu šiuo metu ji gyvena pagal tai kiek turi pinigų, kiek jai padeda jos tėvai, apsiperka tik per akcijas, dėvėtų drabužių parduotuvėse, vykdo reikiamų prekių mainus, eina tik į nemokamus renginius ir pan. Tai, kad ieškovei padeda tiek maistu, tiek pinigais jos tėvai, kas reiškia, kad nesant jų pagalbos vaiko išlaikymo išlaidos akivaizdžiai padidėtų, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P. (2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 10 min. 42 sek. iki 21 min. 30 sek.). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad vaiko mėnesiniams poreikiams patenkinti ieškovės nurodoma reikalinga 400 Eur suma nėra akivaizdžiai išdidinta, nepagrįsta, apimanti neordinarius vaiko poreikius.

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nuosavybės teise privalomo registruoti turto – nei nekilnojamojo turto nei kilnojamojo turto – neturi, tačiau ieškovė nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, gauna apie 270 Eur grynųjų pajamų - socialinių išmokų. Tuo tarpu, atsakovas dirba, gauna apie 280 Eur grynųjų pajamų, darbas kaip pats atsakovas nurodė yra tik puse etato dėl tos priežasties, kad „<...> neapsimoka dirbti pilnu etatu dėl turimų skolų antstoliui, kuris daugiau uždirbant daugiau atskaito“. Nors šalys kitų išlaikytinių neturi, šiuo metu visa vaiko išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovė nors šiuo metu nedirba ir oficialiai jokių darbinių pajamų neturi, gyvena iš 270 Eur socialinių išmokų bei iš tėvų pagalbos, tačiau pažymėtina, kad ji augina mažametį vaiką, todėl jos darbinės veiklos paieškos lyginant su atsakovo galimybėmis yra labiau apribotos. Tuo tarpu atsakovas, kaip pats pripažino teismo posėdžio metu, būdamas sveikas ir įgijęs teismo nuomone paklausią rinkoje statybos verslo paslaugų teikėjo specialybę, pagal ją nedirba, net neieško pagal įgytą kvalifikaciją darbo, apskritai dirba tik puse etato, nors sveikatos problemų neturi. Atsakovas, nurodydamas jog planuoja vykti dirbti į Vokietiją už 2000 Eur mėnesinį atlyginimą, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikė objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Priešingai, pats teismo posėdžio metu pripažino, kad nesiekė dirbti pilnu etatu, nes neapsimoka, gauna už pusę etato algą grynaisiais pinigais, apie 180 Eur, nors iš bylos duomenų matyti, kad dabartinis mėnesinis uždarbis sudaro 205 Eur, kas atitinka dirbant puse etato pusę minimalios mėnesinės algos dydžio. Be to, įvertinus atsakovo paaiškinimus, kad jis dirba grindų betonuotoju, jam moka už padarytą darbą grynaisiais pinigais, manytina, kad atsakovas, dirbdamas rinkoje paklausų ir gerai apmokamą darbą, nepateikia savo realių darbinių pajamų, nes jo uždarbis neatitinka protingumo principo, o jeigu taip būtų (yra), atsakovas turi imtis priemonių susirasti geriau apmokamą darbą arba bent įsidarbinti pilnu etatu, kas užtikrintų ir didesnes pajamas. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems. Konstatuotina, kad atsižvelgiant tiek į subjektyvius veiksnius (atsakovas dirba puse etato, gauna darbines pajamas, priešingų duomenų byloje nėra), tiek į objektyvius (jauno amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus ir netekto darbingumo laipsnį nėra) atsakovas ne tik kad gali, bet ir privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Be to, pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog šalys nesiima veiksmų (mokytis, kelti kvalifikaciją, dirbti ir pan.) tam, kad gauti pajamų, kurios užtikrintų bent minimalius vaiko poreikius, nėra pagrindas pripažinti, jog minimalūs vaiko poreikiai yra per dideli. Kaip matyti, ieškovės nurodoma suma reikalinga vaiko poreikiams patenkinti yra 400 Eur, t. y. atitinkanti minimalų mėnesinį atlyginimą, todėl vertinti, jog ši suma yra per didelė vaikui nėra jokio pagrindo. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vien tik ieškovei, su kuria vaikas faktiškai ir gyvena, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas, būdamas jaunas, darbingo amžiaus, sveikas, nesiėmė veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, o priešingai sąmoningai dėl savanaudiškų paskatų vengia dirbti pilnu etatu, kas neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartų, atsižvelgiant į vaiko būtinuosius poreikius, tai, jog šalys neturi kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, priešingų duomenų byloje nepateikta, atsižvelgiant į šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio (nuo 2018 m. sausio 1 d. 400 Eur) išlaikymas, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Spendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. M. P, bylos Nr. 3K-3-246-378/2016). Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašo priteisti 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio, nurodydama, kad nors gyveno kartu, bet atsakovas pilnai neprisidėjo prie išlaikymo, todėl prašo ne 800 Eur, o 500 Eur. Ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, kad už būsto nuomą pagrinde moka ji, o jis prisideda tik kartais, jeigu ji perka maistą, pampersus, tai jis duoda ant nuomos arba ant mokesčių, tačiau atsakovas vieną mėnesį skiria pagal savo galimybes ir padeda vaiką išlaikyti, o kitą mėnesį tiesiog būna pasiteisinimas „ <...>šalta, tingiu, neturiu pinigų ir šiaip neatvažiuosiu“, iki 2017 m. balandžio mėnesio vedė bendrą ūkį, gegužę išsiskyrė ir vėl taikėsi, ir taip gavosi vos ne kiekvieną mėnesį, kai bandydavo taikytis gyvendavo kartu apie savaitę laiko, per tas dienas atsakovas prisidėdavo prie šeimos gerbūvio, nuo spalio jie gyvena visiškai atskirai, buvo du mėnesiai, kai skyrė jis grynais 300 Eur, rugpjūtį jis už butą sumokėjo depozitą – 150 eurų, rugsėjo davė kažkiek pinigų, spalį buvo dukros gimtadienis, davė pinigų - 170 eurų per visą mėnesį, atsakovo pavedimus ji pripažįsta vaiko pinigais. Atsakovas su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, nurodydamas, kad duodavo ieškovei grynais pinigais, pavedimais siųsdavo pinigus kiek galėjo, prisidėdavo prie buto išlaikymo, rugpjūčio mėnesį sumokėjo 150 Eur už buto nuomą depozitą ir iki 2018 m. vasario mėnesio mokėjo buto nuompinigius kas mėnesį, jis komunalinius mokesčius pavedimais mokėdavo, visko pirko, maisto nupirkdavo visai savaitei, išleisdavo apie 20 -30 Eur, pavedimuose paskirtis skolinu, pagal susitarimą - tai vaiko pinigai, kurių neprašys grąžinti, grynus pinigus duodavo kartais, bet ne stabiliai, spalio mėnesį pirko dukrai dovaną, išleido 20 eurų, dar kažkokių žaisliukų pirko prieš šventes. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir 2017 m. gruodžio 8 d. šeimos aplankymo akte nurodyta, jog ieškovės teigimu atsakovas nuo spalio mėnesio pabaigos padeda ieškovei prižiūrėti dukrą, 2-3 kartus per mėnesį atveža dukrai reikalingų prekių maždaug už 100 Eur, padeda išlaikyti butą, atsakovo teigimu, jis dukters išlaikymui išleidžia sumoje 300 Eur. Visų pirma pastebėtina, kad atsakovo teiginys, jog jis vaikui išleidžia 300 Eur per mėnesį neatitinka objektyvių bylos duomenų, nes iš išrašo apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas matyti, kad visos atsakovo pajamos sudaro 280 Eur, todėl tai suponuoja išvadą, kad arba atsakovas slepia visas savo pajamas, arba, kaip pats pripažino teismo posėdžio metu, neturėdamas santaupų ir negaudamas tiek pajamų objektyviai negali tiek ir patirti išlaidų vien vaikui, neskaitant to, kad tokiu būdu nelieka pinigų savo elementarių poreikių patenkinimui. Be to, kaip matyti iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo aktualiu išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio atsakovas iš tiesų prisidėdavo prie dukters išlaikymo, pervesdamas kaip pats pripažino teismo posėdžio metu pinigus dukrai, nepaisant, kad pavedimų paskirtyje nurodydavo, jog skolina ar pagal susitarimą (b. l. 45, 46). Tačiau, kaip matyti iš minėto sąskaitos išrašo nagrinėjamu laikotarpiu, atsakovas prisidėdavo prie išlaikymo nepakankamai, nereguliariai ir nestabiliai, nes pvz. balandžio mėnesį pervedė 130 Eur, gegužę 30 Eur, birželį 95 Eur, liepą 25 Eur, rugpjūtį 10 Eur, bei kaip pripažino šalys šį mėnesį davė 150 Eur buto depozito, rugsėjį 173 Eur, spalį 130. Kitų pagrįstų duomenų, pagrindžiančių atsakovo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, jog jis nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio mokėjo buto nuompinigius kas mėnesį po 150 Eur, komunalinius mokesčius pervesdavo pavedimais, atsakovas ir jį atstovaujantis profesionalius teisininkas – advokatas, nepateikė, nors teismas suteikė galimybę minėtus įrodymus pateikti ir dėl to atidėjo teismo posėdį (b. l. 85). Minėtas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl buto nuompinigių ir mokesčių mokėjimo paneigia ieškovės pateikti įrodymai: ieškovės banko sąskaitos išrašas, sąskaitos, kvitai. Iš pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio ieškovės buvo mokamas kasmėnesinis nuomos mokestis 150 Eur sumoje ir mokesčiai, kurių vidurkis kas mėnesį sudaro apie 52 Eur (b. l. 106). Iš ieškovės pateiktų sąskaitų, kvitų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio imtinai buvo mokama už vandenį, už atliekų tvarkymą ir daugiabučių namų savininkų bendrijai (b. l. 107 – 114). Pagal pateiktus šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus matyti, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis 500 Eur sumoje yra netgi šiek tiek mažesnis nei realiai nepatenkintų vaiko poreikių dydis (650 Eur), tačiau ieškovė, kaip nurodė teismo posėdžio metu, prašo priteisti tik 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nes nurodytu laikotarpiu jie retkarčiais kartu gyvendavo, tuo laiku jis kartais maisto nupirkdavo, padėdavo dukrą prižiūrėti, todėl išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, kad atsakovas nors ir teikė dukrai išlaikymą, tačiau nepakankamą, nereguliarų ir nestabilų, todėl laikant, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga viso 400 Eur suma, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodytu laikotarpiu priteisimo iš atsakovo tenkintinas pagal nepatenkintų visų būtinų vaiko poreikių dalies dydį ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 500 Eur sumoje už septynių mėnesių laikotarpį – nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 13 d. (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė ir atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 11, 47, 48).

Teismas šioje byloje patyrė 4,61 Eur pašto išlaidų (b. l. 1). Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos sudaro 156 Eur (b. l. 80). Atsakovui taip pat buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos sudaro 375,02 Eur (b. l. 79). Mokėtinas žyminis mokestis šioje civilinėje byloje yra 100 Eur už gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą, 72 Eur už išlaikymo reikalavimą, 15 Eur už išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą, viso 187 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestas, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš atsakovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, minėtos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir šalims nepaskirstytinos (CPK 80, 85, 88, 93 straipsniai, 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: su nepilnamečiu vaiku S. P. tėvas J. P. bendrauja neribojant laiko pagal tarpusavio tėvų išankstinį susitarimą.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2017 m. lapkričio 13 d.) iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumoje už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. lapkričio 13 d., nustatant ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.