- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- e2-26468-433/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19848-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį A. Š., A. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ką patvirtina pridedamas Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1- 474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau - CK) 4.106 str. 1 d., patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas" įstatus, įmonės veiklos pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, ir, laikantis teisės aktų reikalavimų, atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės interesams. SĮ "Vilniaus miesto būstas" valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir k.t.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Pažymi, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas" kaip tinkamo ieškovo statusas jau yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-61-464/2011. CK 6.576 str. reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. 2016-01-25 buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A30-209 dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo A. Š. šeimai - jai ir dukrai A. Š., vietoj sudegusių dviejų kambarių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). 2016-01-27 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N16/1634 (toliau - Sutartis). Pagal Vilniaus gyventojų registro duomenis atsakovas A. Š. savo gyvenamąją vietą nuo 2016-02-02 deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), o A. Š. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties punktu 5.5 atsakovas (nuomininkas) įsipareigojo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės, laikytis teisės akruose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksksploatavimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, taip pat nepažeidžiant kitų pastato patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių ir teisėtų interesų. Sutarties punkte 5.12 numatyta atsakovo (nuomininko) pareiga nedelsiant žodžiu ir raštu informuoti nuomotoją apie Bute įvykusias avarijas ar kitas aplinkybes, kurios gali sukelti ar sukelia žalą nuomojamam Butui. 2016-04-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gauti kaimynų - buto adresu (duomenys neskelbtini), skundai (2016-04-16 Prašymų suteikti administracinę paslaugą Nr. E60-242/16 kopijos pridedamos), kad atsakovės naudojamame Bute girtavimo pasekmėje buvo kilęs gaisras, dėl ko buvo iškviesti gaisrininkai, policija, medikai, dėl ko reikalaujama nedelsiant imtis priemonių siekiant išvengti didesnių nuostolių ar aukų. 2016-14-18 SĮ „Vilniaus miesto būstas" darbuotojams patikrinus Butą (2016-04-18 Buto patikrinimo aktas Nr. 11244 pridedamas) konstatuotas gaisro buvimo faktas. Kaip patikrinimo metu teigė pati galimai neblaivi atsakovė - gaisras kilo dėl nuorūkos užsidegus lovai. Patikrinimo metu su atsakove pravestas prevencinis pokalbis dėl nuomos sutarties sąlygų laikymosi privalomumo, taip pat atsakovei pakartotinai įteiktos Vilniaus miesto privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo, gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklės. 2016-04-27 SĮ „Vilniaus miesto būstas" darbuotojams atlikus patikrinimą Butas rastas atviras, konstatuota Buto nepriežiūra. Atsakovas pagal Sutartį savo įsipareigojimų nevykdo - tinkamai neprižiūri buto, nesilaiko bendro gyvenimo taisyklių, Butui daroma žala. Nurodo, kad atsakovo elgesys kelia realų pavojų greta gyvenantiems asmenims bei jų turtui ir saugumui. Atsakovas į gautus įspėjimus nereaguoja ir toliau tinkamai nesirūpina Butu, jo saugumu. Pažymi, kad atsakovė butą gavo 2016-01-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A30-209 pagrindu vietoj sudegusių dviejų kambarių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Vertinant aukščiau atsakovo prievolių pagal Sutartį vykdymą/pažeidimų grubumą pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1737-600/2016 konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudegintas dėl buto gyventojos A. Š. neatsargaus rūkymo. Vadovaujantis CK 6.611 str., jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. CK 6.610 str. numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, o fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų iškeldinami tik teismo tvarka. Nurodo, kad iš aukščiau išdėstyto konstatuotini esminiai ir grubūs atsakovo Sutarties ir elementarių bendro gyvenimo, saugumo taisyklių pažeidimai, keliantys realų pavojų ne tik nuomojamam turtui - Butui, bet ir šalia gyvenantiems asmenims bei jų turtui bei teisėtiems interesams. Prašo nutraukti 2016-01-27 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N16/1634; iškeldinti atsakovus A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) su atsakovams priklausančiu turtu iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimu A. Š. yra apribota motinos valdžia dukros A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nepilnametei nustatyta nuolatinė globa senelės J. I. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje bei nustatyta gyvenamoji vieta globėjos gyvenamojoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovo atstovo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1- 474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas" patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2016 m. sausio 25 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A30-209 dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo A. Š. šeimai - jai ir dukrai A. Š., vietoj sudegusių dviejų kambarių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 27 d. tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės A. Š. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N16/1634 (toliau - Sutartis). Pagal Vilniaus gyventojų registro duomenis atsakovas A. Š. savo gyvenamąją vietą nuo 2016-02-02 deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), o A. Š. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties punktu 5.5 atsakovas (nuomininkas) įsipareigojo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės, laikytis teisės akruose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksksploatavimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, taip pat nepažeidžiant kitų pastato patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių ir teisėtų interesų. Sutarties punkte 5.12 numatyta atsakovo (nuomininko) pareiga nedelsiant žodžiu ir raštu informuoti nuomotoją apie Bute įvykusias avarijas ar kitas aplinkybes, kurios gali sukelti ar sukelia žalą nuomojamam Butui. 2016-04-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gauti kaimynų - buto adresu (duomenys neskelbtini), skundai (2016-04-16 Prašymų suteikti administracinę paslaugą Nr. E60-242/16 kopijos pridedamos), kad atsakovės naudojamame Bute girtavimo pasekmėje buvo kilęs gaisras, dėl ko buvo iškviesti gaisrininkai, policija, medikai. 2016-14-18 SĮ „Vilniaus miesto būstas" darbuotojams patikrinus Butą (2016-04-18 Buto patikrinimo aktas Nr. 11244 pridedamas) konstatuotas gaisro buvimo faktas. Kaip patikrinimo metu teigė pati galimai neblaivi atsakovė - gaisras kilo dėl nuorūkos užsidegus lovai. 2016-04-27 SĮ „Vilniaus miesto būstas" darbuotojams atlikus patikrinimą Butas rastas atviras, konstatuota Buto nepriežiūra.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Byloje nustatyta, kad pagal tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Sutarties 5.5 punkte numatyta, jog atsakovė (nuomininkė) įsipareigoja naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės, laikytis teisės akruose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksksploatavimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, taip pat nepažeidžiant kitų pastato patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių ir teisėtų interesų. Sutarties 5.12 punkte numatyta atsakovė (nuomininkės) pareiga nedelsiant žodžiu ir raštu informuoti nuomotoją apie Bute įvykusias avarijas ar kitas aplinkybes, kurios gali sukelti ar sukelia žalą nuomojamam Butui. LR CK 6.611 str. nustatyta, kad jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. CK 6.610 str. numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, o fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų iškeldinami tik teismo tvarka. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog atsakovė A. Š. grubiai pažeidinėja sudarytos Sutarties sąlygas, nesilaiko elementarių bendro gyvenimo, saugumo taisyklių, kelia realų pavojų ne tik nuomojamam turtui - Butui, bet ir šalia gyvenantiems asmenims bei jų turtui bei teisėtiems interesams. Iš to teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas nutraukti su atsakove A. Š. sudarytą Sutartį ir iškeldinti ją iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašė iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), nepilnametę A. Š.. Šioje dalyje ieškinys atmestinas dėl šių motyvų. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. N2-5894-96/2014 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. Š. ir V. Š., trečiasis asmuo J. I. Š., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu neterminuotai apribojo atsakovei A. Š. motinos valdžią dukros A. Š. atžvilgiu. Minėtu sprendimu teismas taip pat nusprendė nustatyti A. Š. nuolatinę globą ir jos globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti J. I. Š.. Nepilnametės A. Š. gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su jos globėja J. I. Š., globėjos gyvenamojoje vietoje. Kaip nurodo savo išvadoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, nepilnametė A. Š. gyvena kartu su globėja J. I. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, kad ir pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad nepilnametės A. Š. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi A. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena ir šia gyvenamąja patalpa nesinaudoja, nėra pagrindo A. Š. iškeldinti iš aukščiau minėto buto (duomenys neskelbtini).
Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas 138,75 EUR žyminis mokestis (108,00 EUR už reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, 30,75 EUR už reikalavimą dėl iškeldinimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės A. Š. nepriteisiamos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 27 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N16/1634.
Iškeldinti atsakovę A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) su visu jai priklausančiu turtu iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 138,75 EUR (vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai 75 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.