- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- 1-725-675/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04738-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Kaltinamasis
- I. G.
- Nukentėjusysis
- D. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas – 5 klasės, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), betonuotoju, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., teistas:
1) 2005 m. rugsėjo 23 d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 4 d., - 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo;
2) 2014 m. kovo 4 d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 1m. laisvės apribojimu, bausmę mažinant 1/3 dalimi;
3) 2014 m. lapkričio 6 d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., BK 64 str. 2d. pagrindu, paskirtą bausmę subendrinus su neatlikta 2014 m. kovo 4 d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, 11 mėn. laisvės apribojimu;
4) 2018-02-06 Vilniaus regiono apyl. teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, ir skirta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinta bausmė I. G. paskirtas – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnio pagrindu, I. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti I. G. sulaikymo laiką nuo 2017 m. spalio 28 d., 8 val. 35 min. iki 2017 m. spalio 29 d., 13 val. 20 min., tai yra 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 722 straipsnio pagrindu, kaltinamajam I. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei D. S., o būtent – 2020-02-01 apie 15.40 val. bute adresu, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 promilių girtumas), tyčia ne daugiau penkių smūgių kumščiu sudavė savo sugyventinei D. S. į veido sritį, vieną kartą įspyrė į dešinę pėdą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei D. S. fizinį skausmą bei padarė daugines kraujosruvas veide, apatinėje lūpoje, vienuolikto danties panirimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis I. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi ir parodė, kad jo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis taip pat parodė, kad 2020-02-01 ryte su D buvo adresu (duomenys neskelbtini), esančiame name. Ten vartojo alkoholį. Maždaug po 12.00 val. grįžo su D į namus ir jis nuėjo miegoti. Pabudęs nerado D namuose. Taip pat pasigedo buto raktų bei telefono. P. D. patėviui D. L. iš darbinio telefono ir paklausė ar pas jį yra D. Jis pasakė, kad ateis pasiimti savo daiktų. Daugiau nieko jis D. L. nesakė. D gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena kiek buvo valandų, bet dar buvo lauke šviesu, jis nuėjo pas D. Ten dar buvo jo sesuo V.ir dar kažkoks D. draugas, jį matė pirmą kartą. D, V, D. ir jo draugas gėrė alkoholį. Visi buvo kambaryje. D. sėdėjo ant lovos prie stalo. Jis iš jos atsiėmė daiktus ir jai sėdint ant lovos sudavė į galvos ir veido sritį iki penkių smūgių. Tikrai negalėjo suduoti dešimt smūgių. Matė, kad jai iš lūpos bėgo kraujas. Kiek prisimina ji rėkė, kiti asmenys nieko nesakė. Sudavęs tuos smūgius daugiau D. nieko nepadarė, į koją D. nespyrė. Ji gal koją užsigavo pati kai griuvo. Nes kai jis D sudavė tuos smūgius D parvirto. Tiksliai visko neprisimena, viskas įvyko labai greitai. Po šio įvykio jam iš karto paskambino policija ir paklausė kur jis yra. Jis pats nurodė, kur yra. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
Be kaltinamojo I. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad ji gyvena su sugyventiniu I. G. maždaug tris metus. 2020-02-01 ji buvo pas patėvio seserį V, kuri gyvena (duomenys neskelbtini)esančiame name. Tikslesnio adreso nežino. Ten buvo ir jos patėvis D. L.. Dar buvo kažkoks patėvio draugas. Jo duomenų nežino. Apie 15.30 val. D paskambino jo sugyventinis I. ir pasakė, kad ateina jos sumušti. D pagalvojo, kad jis taip pasakė dėl to, kad ji negrįžo per naktį į namus ir jam nebuvo davusi raktų. Ji išsigando, todėl iš karto išsikvietė policiją. Po kelių minučių atėjo I.. Policija dar nebuvo atvykusi. I. atėjęs pradėjo jai priekaištauti dėl raktų, tada parvertė ant lovos, esančios prie krosnies, pradėjo kumščiu smūgiuoti jai į galvą ir į veidą. Dabar tiksliai nepamena kiek smūgių jai sudavė, tikriausiai iki 10 smūgių. Ji rėkė, kad jos nemuštų, sakė, kad jai skauda. Tada I. atsistojo ir dar įspyrė jai į dešinę koją apie du ar tris kartus. Pataikė į pėdos sritį. Jai labai skaudėjo pėdą. Ji po spyrių nebegalėjo atsistoti. Atvykus policijai, I. buvo sulaikytas. D nieko nesakė kai I. ją mušė. Visi buvo neblaivūs. Ji vartojo alkoholį su D ir V, o I. atėjo jau neblaivus. I. ir anksčiau ją mušdavo, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš du metus. Į policiją ji ne visuomet kreipdavosi. VŠĮ "Ukmergės ligoninė" priėmimo skyriuje apžiūrėję medikai jai diagnozavo galvos ir veido sumušimus, pėdos sumušimą. Pėdą sugipsavo. Į Vilnių pas medicinos ekspertą nevažiuos. Ji nori, kad I. pasimokytų, nori, kad jį paleistų. (t.1, b. l. 31-33).
Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-02-01 jis buvo pas savo seserį V, adresu (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį. Kartu buvo D.. Jam paskambino I. ir jo klausė ar yra D. D. L. pasakė, kad yra D. I. G. nesakė, kad ateis ir sumuš D, tačiau suprato, kad jis nori, kad D važiuotų namo. I. pakankamai greitai atėjo pas juos ir liepė D eiti su juo namo. Na ir kažkaip D ranka trinktelėjo per veidą, kiek kartų jis nežino, bet tikrai nestipriai, gal vieną kartą "mostelėjo" kad ji eitų namo, na, jis labai nežiūrėjo, buvo neblaivus, nematė, kad I. D. būtų spyręs. K. D. pasikėlė nuo lovos eiti, ji tikrai buvo girta, jie visi buvo girti, o I. gal blaivus. D. L. atsistojo išleisti D pro duris. Butas kuriame jie vartojo alkoholį yra trečiame aukšte. Ir jam atrodo, kad D kažkaip griuvo kai lipo laiptais, na tiksliai jis nurodyti jokių aplinkybių negali, buvo neblaivus, bet jam taip atrodo, klausti reikia I ir D jie žino patys. G. D. kai griuvo galėjo koją užsigauti, kažkaip, kad ji paeit negalėjo. Ir viskas, nieko jis daugiau nematė, nieko negali paaiškinti (t.1, b.l.69-72)
Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2020 m. vasario 1 d., adresu (duomenys neskelbtini)., I. G., gimęs (duomenys neskelbtini). savo sugyventinei D. S., sukėlė fizinį skausmą – sudavė jai ne daugiau kaip penkis smūgius kumščiu ir spyrė į koją ( t.1, b.l. 27).
Pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis 2020 m. vasario 1 d. apie 15.00 val. tarp neblaivių sugyventinių įvyko konfliktas, ko pasekoje I. G. sugyventinei kumščiu kelis kartus sudavė į veido sritį. Patyrusi fizinį smurtą ji iš namų pabėgo į (duomenys neskelbtini). pas V. G. po kiek laiko tuo pačiu adresu atėjo ir I. G.. Jis bendro namo koridoriuje, trečiame aukšte pradėjo rankomis smūgiuoti D. S. į veidą ( t. 1, b.l.18-20).
D. S. 2020 m. vasario 1 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šis smurto atvejis ne pirmas. Nurodė, kad kaltinamasis nuolat vartoja alkoholį, o, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties jos atžvilgiu smurtauja (išsamesni parodymai – 2020 m. vasario 1 d. nukentėjusiosios apklausos protokole (t.1, b. l. 31-32).
Kaltinamasis I. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 1 d. namuose tarp jo ir jo sugyventinės kilo konfliktas. Kaltinamasis rankomis į galvos ir veido sritį. Matė, kad iš lūpos bėgo kraujas, ji rėkė o kiti nieko nesakė. Dėl tokio savo poelgio kaltinamasis labai gailisi (t.1, b.l.119-122).
2020 m. kovo 9 d. akistatos protokolo duomenimis, kaltinamasis parodė, kad jis, sudavė į veidą 5 smūgius kumščiais. Dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo gailisi ir atsiprašė ( t.1, b.l. 43-44).
Remiantis alkotesterio parodymais, D. S. 2019 m. vasario 1 d. 16.49 val. jai nustatyta 2,87 prom. girtumas (t.1, b.l. 23-24).
Remiantis VšĮ Ukmergės ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo 20 PR-1488 duomenimis nukentėjusiajai 2020 m. vasario 1 d. 17,08 val. nustatytas galvos plaukuotosios dalies sumušimas, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, kitų ir nepatikslintų pėdos dalių sumušimas, danties išnirimas. Dauginiai galvos ir veido paviršiniai sumušimai. (t. 1, b. l. 47-48).
Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš I G. P. sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 107,86 Eur žalą dėl nukentėjusiosios D. S. gydymo (b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad I. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, sudavė smūgius nukentėjusiajai D. S. į veido sritį, vieną kartą įspyrė į dešinę pėdą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. I. G. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo D. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, medicininiuose dokumentuose, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama I. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas I. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
Kaltinamojo I. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo I. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja tiek kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, tiek jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad I. G. nusikalstamos veikos padarymo metu yra baustas administracine tvarka, keturis kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui.
Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. vasario 1 d. 16.10 val. iki 2020 m. vasario 2 d. 11.44 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (t. 1, b.l. 112-114, 126-129).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 123-124), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Be kitų, viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti skiriama asmeniui, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 72² straipsnis). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario – sugyventinės kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 107,86 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (t. 1 b. l. 57–61). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios D. S. gydymo. Kaip jau buvo minėta, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo I. G. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo I. G. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo I. G. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 107,86 Eur turtinei žalai, padarytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
I. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimą, nustatant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose; 2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; 3) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2d. pagrindu įpareigoti I. G. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 12 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. pagrindu laisvės apribojimo bausmę mažinti 1/3, paskiriant aštuonių mėnesių laisvės apribojimą, nustatant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose; 2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; 3) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
I. G. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. vasario 1 d. 16.10 val. iki 2020 m. vasario 2 d. 11.44 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti I. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš I. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 107,86 Eur (vieną šimtą septynis eurus 86 centus) žalos atlyginimo sumą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.