Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės RUAB „Tangara“ ieškinį atsakovui K. B. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovas UAB „Tanagra“ nesitinka su šiuo darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje dėl darbo užmokesčio skolos ir netesybų priteisimo. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 7 d. nutartimi iškelta ir nagrinėjama UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr.eB2-763-910/2021). Paminėtoje byloje konstatuota ir patvirtinta, kad bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir dėl to negali nustatytais terminais atsiskaityti su kreditoriais, tam reikalingos papildomos pagalbos priemonės. 2020 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriame buvo numatytas kreditorių reikalavimų 9 233 694,94 Eur sumai tenkinimas. Paminėtas restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas dar nesant apribojimų, susijusių su Covid-19 infekcija ir nežinant apie tokius galimus apribojimus.

4. Teigia, kad dėl COVID-19 infekcijos buvo ir yra draudžiama parduotuvių veikla (prekyba autodetalėmis - pagrindinis RUAB „Tanagra“ pajamų šaltinis), bendrovė patyrė papildomų finansinių sunkumų, įvesti karantinai ir su tuo susiję apribojimai stipriai įtakojo RUAB „Tanagra“ veiklą ir finansinę padėtį. Tiek pirmojo karantino (2020 m. kovo - birželio mėn.), tiek antrojo sugriežtinto karantino (nuo 2020 m. gruodžio 15 d.) laikotarpiu bendrovė faktiškai neveikė, o ir tarpkarantininiu laikotarpiu pardavimai negrįžo į prieškarantininį lygį. Pirkėjų srautai yra kritę, bendrovės paslaugų užsakovai šiuo nestabiliu laikotarpiu linkę taupyti, riboti užsakymus, o tiekėjai yra pakankamai konservatyvūs derantis dėl kainų. Be to, automobilių detalių gamintojams ir tiekėjams dėl infekcijos stabdant veiklas, rinkoje ima trūkti automobilių detalių, būtinų bendrovės normaliai veiklai, stringa jų tiekimas.

5. Nurodo, kad kadangi UAB „Tanagra“ yra restruktūrizuojama, susiklosčiusius ekstremaliai padėčiai dėl paskelbto karantino patyrė dvigubų sunkumų: negaudama pajamų privalėjo mokėti darbo užmokestį ir visus einamuosius mokėjimus; papildomai privalėjo vykdyti restruktūrizavimo plane numatytus finansinius įpareigojimus. Dėl to bendrovė ne tik laiku nesumokėjo einamųjų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau ėmė vėluoti ir mokėti darbo užmokestį. Dėl COVID-19 infekcijos susiklosčiusi ekstremali situacija ir verslo dėl to patiriami sunkumai yra visuotinai žinomos force majeure aplinkybės.

6. Teigia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė įrašyti UAB „Tanagra“ į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (vien dėl to, kad UAB „Tanagra“ yra restruktūrizuojama), todėl UAB „Tanagra“ negali naudotis valstybės pagalba, teikiama nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI ir Sodra taiko bendrovei mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo priemones - nuskaitymus nuo banko sąskaitų, ko pasekoje viso darbo užmokesčio mokėjimams nebelieka pakankamų lėšų. Pažymi, kad visi darbo užmokesčio mokėjimai šiuo metu derinami su Sodra, kuri nustato, kokią sumą galima mokėti iš areštuotų bendrovės lėšų.

7. Teigia, kad darbuotojai dėl priteistų sumų išieškojimo kreipėsi į antstolį. Antstolis pateikė privalomuosius nurodymus nurašyti pinigines lėšas iš RUAB „Tanagra“ banko sąskaitų. Dėl taikomų paminėtų priverstinio vykdymo priemonių nebelieka lėšų sudarytoms taikos sutartims, susitarimams dėl atsiskaitymo vykdyti, esamų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. RUAB „Tanagra“ neturėjo ir šiuo metu neturi objektyvių galimybių iš karto pilnai atsiskaityti su atsakovu. Pažymi, kad bendrovė negalėjo pilnai atsiskaityti su atsakovu K. B. ir dėl to (dėl riboto lėšų kiekio) nemokėti kitiems darbuotojams, kadangi tai reikštų nesąžiningumą ir mokėjimų tvarką numatančių teisės normų pažeidimą; vėlavimas atsiskaityti yra mažesnė blogybė nei bankrotas, kurio pasėkoje atsakovui atgauti skolą apskritai būtų problematiška.

8. Aiškina, kad RUAB „Tanagra“ neturi pakankamai lėšų šiuo metu atsiskaityti su atsakovu K. B., tačiau turėtų galimybę atsiskaityti, jei atsiskaitymo terminas būtų atidėtas. Bendrovė ketina parduoti turimą turtinį kompleksą (duomenys neskelbtini) (naudojamą išperkamosios nuomos pagrindais), atsiskaityti su banku (turtinio komplekso savininku) o likusias lėšas skirti kreditorių (pirmiausiai - darbuotojų) reikalavimams padengti. Tokiu būdu, atidėjus atsiskaitymo terminą pusmečiui, bendrovė turėtų galimybę atsiskaityti ir su atsakovu K. B.

9. Pažymi, kad kaip jau nurodyta, su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta dėl objektyvių ir nuo darbdavio valios iš esmės nepriklausančių objektyvių priežasčių, darbdavio turtinės padėties. Darbdavys neneigia esamos skolos ir siūlo atsiskaityti pagal esamas finansines galimybes, atidedant atsiskaitymo terminą. Tokiomis aplinkybėmis priteisti netesybas iš darbdavio būtų neteisinga ir neprotinga, tokia sankcija nebūtų adekvati esamoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovo nuomone, priteisdama netesybas darbo ginčų komisija tinkamai neįvertino neatsiskaitymo su atsakovu priežasčių.

11. Atsakovas sutinka, kad dėl COVID-19 infekcijos ir Vyriausybės paskelbtų karantinų įmonės patyrė nuostolių. Tačiau nuostolių patyrimas neatleidžia nuo įstatymu numatytos pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Dėl COVID-19 infekcijos ir Vyriausybės paskelbtų karantinų nuostolių patyrė ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys ir jų nuo įsipareigojimų niekas neatleido.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

14. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu.

15. Darbo ginčų komisija nustatė bei šalys neginčija, kad atsakovas K. B., kuris 2016 m. lapkričio 3 d. darbo sutarties pagrindu dirbo RUAB „Tanagra“ vairuotoju, 2021 m. lapkričio 3 d. atleistas iš RUAB „Tanagra“ pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje kilęs ginčas dėl savalaikio neatsikaitymo su darbuotoju.

16. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

17. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir VSDFV) duomenis, atsakovė ieškovui priskaičiavo po 642 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. balandžio, birželio, liepos, rugsėjo mėnesius, 611, 43 Eur darbo užmokestį už 2021 m. gegužės mėnesį, 655, 88 Eur darbo užmokestį už 2021 m. rugpjūčio mėnesį, 324, 15 Eur darbo užmokestį už 2021 m. spalio mėnesį, kurio 18, 44 Eur sudaro ligos pašalpa dėl laikino nedarbingumo 2021 m. spalio 1 d., 1 326, 56 Eur galutinį atsiskaitymą už 2021 m. lapkričio mėnesį, bendra skola darbuotojui sudaro 5486, 02 Eur sumą. Tokia suma buvo apskaičiuota Darbo ginčų komisijos, dėl sumos dydžio ginčo byloje nėra. Kadangi šioje dalyje ginčo nėra teismas atsakovui K. B. priteisia iš ieškovo RUAB „Tanagra“ 5 486, 02 Eur sumos įsiskolinimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio prieš mokesčius.

18. Ieškovas reikšdamas ieškinį nesutinka, kad yra pagrindas priteisti netesybas, kadangi su darbuotoju laiku nebuvo atsiskaityta ne dėl darbdavio kaltės, o dėl objektyvių priežasčių, t. y dėl to, kad pandemijos metu įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, be kita ko, įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

19. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

20. Pagal darbdavio RUAB „Tangara“ pateiktą pažymą, ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudaro 29, 50 Eur sumą. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1274 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2021 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2021 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21 darbo diena (įsakymo 1.1.1 punktas). Taigi, ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro – 619, 50 Eur sumą.

21. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

22. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl ieškovei taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Specialus teisės aktas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato, kad darbdaviui iškėlus restruktūrizavimo bylą darbdavys atleidžiamas nuo darbo užmokesčio ar netesybų už pavėluotą atsikaitymą su darbuotoju mokėjimo. Taigi, darbdaviui pažeidus pareigą laiku atsiskaityti su darbuotoju šiuo atveju lieka pagrindas mokėti netesybas, tačiau jo finansinė padėtis gali ir turi būti vertinama sprendžiant dėl netesybų dydžio. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad darbdavys susiduria su finansiniais sunkumais, tą patvirtina ir tai, kad darbdaviui iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau, kaip minėta, tai nesudarė pagrindo pažeisti darbuotojo teisėtus lūkesčius gauti darbo užmokestį, be to, darbdavys ir po darbo ginčų komisijos sprendimo nesumokėjo darbuotojui (tokiu duomenų nėra) bei darbdavio iniciatyva procesas užsitęsė, taip pat atsižvelgiama ir į nesumokėtos sumos ženklų dydį bei darbuotojo dirbtą laiką pas darbdavį (darbuotojas dirbo 4 metus), todėl teismas sprendžia, kad pagrįsta netesybų suma priteistina iš buvusio darbdavio darbuotojui 619, 50 Eur prieš mokesčius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23. Pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidas apmoka bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-96-1269 atsakovui K. B. teikta antrinė teisinė pagalba; tarnybos 2022 m. vasario 9 d. pažymoje nurodyta, kad iš viso valstybė patyrė 356,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokestis). Kadangi iš esmės procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai šios išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteistos iš ieškovės RUAB „Tanagra“, tačiau ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

24. Ieškovė prašo teismo išdėstyti mokėjimus darbuotojui per keturis mėnesius. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

25. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas ar tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

26. Nagrinėjamu atveju buvusiam darbuotojui K. B. iš buvusio darbdavio RUAB „Tanagra“ viso priteista suma sudaro 6 105, 52 Eur sumą prieš mokesčius.

27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovės finansinė padėtis sunki,(tą patvirtiną byloje pateikti duomenys) taip pat ieškovei iškelta restruktūrizavimo bylą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinės priežastys sprendimo vykdymo išdėstymui. Dar kartą pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų, matyti, kad ieškovė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais; kita vertus, ieškovė turi galimybę realizuoti įkeistą turtą, bet atsiskaičius su įkaito gavėju, atsiskaityti su darbuotojais.

28. Taigi, remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (6 105, 52 Eur sumos sumokėjimą) keturių mėnesių laikotarpiui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) sumokant 1 526, 38 Eur, prieš mokesčius, antrą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 1 526, 38 Eur, prieš mokesčius, trečią mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 1 526, 38 Eur, prieš mokesčius, ketvirtą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 1 526, 38 Eur, prieš mokesčius.

29. Teismas taip pat išaiškina ieškovei, kad jai tinkamai nevykdant teismo sprendimo ir nutarties bei nesumokėjus atsakovei bent vienos įmokos, atsakovė turi teisę į visos teismo sprendimu nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš RUAB „Tanagra“, į. k. 222042160, 5 486, 02 Eur sumos įsiskolinimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio prieš mokesčius, 619, 50 Eur netesybų prieš mokesčius.

Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (6 105, 52 Eur sumos sumokėjimą) keturių mėnesių laikotarpiui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) sumokant 1 526, 38 Eur, prieš mokesčius, antrą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 1 526, 38 Eur, prieš mokesčius, trečią mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 1 526, 38 Eur, prieš mokesčius, ketvirtą mėnesį (iki mėnesio paskutinės dienos) – 1 526, 38 Eur, prieš mokesčius.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.