- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- eI-795-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03304-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Beata Martišienė, Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- Elektrėnų savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Ekonomikos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dalyvaujant byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (buvusi Ūkio ministerija), dėl įpareigojimų atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Elektrėnų savivaldybės administracija kreipėsi į teismą patikslintu skundu (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l. ) 48–53), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir FM) 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. ((24.16E0-5K-1812915)-6K-1804401 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją pakartotinai išnagrinėti Elektrėnų savivaldybės mero 2018 m. liepos 11 d. raštą Nr. 01.2-13-190 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtų 5 procentų projekto vertės korekcijų“.
Nurodo, kad Pareiškėja 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 01.2-13-190 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtų 5 procentų projekto vertės korekcijų“ pateikė suformuluotus prašymus, tačiau FM sprendime visiškai nieko neatsakė dėl administracinės atsakomybės netaikymo padarius nusižengimo požymių turinčią veiką vadovaujantis klaidinga oficialia konsultacija ir todėl vilkina sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 21 straipsnis reglamentuoja, kad numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padaręs asmuo neatsako, jeigu ji padaryta vadovaujantis klaidinga oficialia konsultacija. Šiuo atveju Projekto vykdytoja yra kaltinama pažeidusi administracines procedūras (netinkamai vykdžiusi viešuosius pirkimus, t. y. netinkamai vertinusi tiekėjo kvalifikaciją), dėl to numatyta jo atžvilgiu vykdyti administracinę procedūrą. Projekto vykdytojai vykdant Pirkimo procedūras, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - VPT), viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, net keletą kartų tikrino Projekto viešojo pirkimo eigą ir pateikė rašytines išvadas. Projekto vykdytoja visus pirkimo dokumentus 2010-02-25 perdavė VPT. LVPA 2010- 06-14 raštu Nr. R4-8176 (13.2.2-2.94) kreipėsi į VPT su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar projekto viešojo pirkimo procedūros atitinka VPĮ nuostatas ir ar pagal atliktas pirkimo procedūras gali būti sudaroma statybos rangos sutartis su paskelbtu laimėtoju. VPT 2010-06-22 raštu Nr. 4S-2317 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“ nurodė, jog VPT, įvertinusi projekto pirkimo procedūrų teisėtumą (atitiktį VPĮ nuostatoms), nustatė, kad Projekto vykdytoja įvykdė pirkimo procedūras nepažeisdama VPĮ bei kitų su viešaisiais pirkimais susijusių teisės aktų reikalavimų. Taip pat VPT, įvertinusi statybos rangos projekto nuostatas, nurodė neprieštaraujanti, kad būtų sudaryta sutartis su paskelbtu Laimėtoju - UAB „Ortitas“. Atitinkamai VPT konstatavo, jog pirkimo procedūrose, įskaitant laimėtojo nustatymą ir atitinkamai laimėtojo atitiktį pirkimo dokumentų 13.10 p. reikalavimams, kad pirkimas yra atliktas teisėtai, laimėtojas atitinka VPĮ bei PD reikalavimus. Taigi projekto vykdytoja, remdamasi kompetentingos ir ją tikrinančios institucijos - VPT net ne konsultacija, o išvada, kad visos pirkimo procedūros atliktos teisėtai, be jokių pažeidimų ir gali būti sudaroma statybos rangos sutartis su laimėtoju, atliko pirkimą ir sudarė sutartį dėl statybos darbų. Taikant esamos situacijos teisės analogiją su ANK 21 straipsniu, net jei ir projekto vykdytoja būtų padariusi nusižengimų vykdydama viešuosius pirkimus ir sudarydama sandorį, tai ji būtų padariusi tik dėl galimai klaidingos oficialios išvados.
Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-380-756/2018 dėl skaičiavimo rezultatų apvalinimo negalimumo aiškiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo suformuotai teismų praktikai: pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką skaičiavimo rezultatų apvalinimas yra laikomas tinkamu tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimu, kuris nepažeidžia lygiateisiškumo principo visų tiekėju atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017). Atitinkamai Projekto vykdytojos viešojo pirkimo komisija, vykdžiusi pirkimą, PD reikalavimus traktavo vienodai visų pirkimo dalyvių atžvilgiu ir nesiekė formalių tikslų, o siekė parinkti pajėgų rangovą, gebantį tinkamai atlikti Elektrėnų ledo rūmų rekonstrukcijos darbus. Akivaizdu, kad pirkimo tikslai buvo pasiekti, darbai atlikti tinkamai ir laiku. Be to, sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau -VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, t. y. sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šis neatitikimas pasireiškia tuo, kad atsakovė visą savo rašto faktinį ir teisinį pagrindimą nukreipia tik į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-6155-426/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-380- 756/2018 motyvus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą (e. b. l. 69–71) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (administracinė byla Nr. eI-6155-426/2016) prašydama panaikinti: 1) viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2015 m. birželio 23 d. ir 2015 m. birželio 25 d. išvadas, pareiškėjai skirtas 5% projekto vertės korekcijas, sudarančias 172 217,01 eurų; 2) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1515451-5K-1525320-5K-1527575)-6K—1601200; 3) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 26 d. įsakymus Nr. 4 – 158; Nr. 4 – 159; Nr. 4 – 163 ir Nr. 4- 164. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eA-380-756/2018) paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą nepakeistu. Vadovaudamasi ABTĮ 148 straipsnio 1 dalimi, FM daro išvadą, kad 2018 m. birželio 26 d. įsiteisėjo sprendimas, kuriuo pareiškėjai Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymų pagrindu atsirado pareiga sumokėti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymuose nurodyto dydžio finansinę korekciją.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, „jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Todėl darytina išvada, kad įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas reiškia, kad šis klausimas yra galutinai ir nenuginčijamai išspręstas. Kadangi nurodytas LVAT 2018 m. birželio 26 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, jis iš naujo negali būti revizuojamas, todėl pareiškėjos reikalavimas FM priimti naują sprendimą dėl to paties dalyko, argumentuojant, kad LVAT nenagrinėjo jam pateiktų pareiškėjos argumentų, sprendime neišreiškė nuomonės dėl jų ir priėmė nutartį, kuri aiškiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ETT suformuotai teismų praktikai, yra visiškai teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. FM atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad FM nepriima sprendimo, t. y. jį vilkina. Tačiau pareiškėja patikslintame skunde prie pareiškėjo reikalavimų nurodo, kad prašo panaikinti FM sprendimą. Atsižvelgiant į tai, FM daro išvadą, kad pareiškėja patikslintame skunde prieštarauja pati sau, nurodydama, kad FM nepriima sprendimo, nors prašo panaikinti jos sprendimą. Tai patvirtina ir FM sprendimas (2 ir 3 puslapiai), kuriame aiškiai nurodyti teisiniai pagrindai ir motyvai, kodėl FM nevykdys pareiškėjos prašymų priimti naują sprendimą, t. y. FM priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymų. Priimtas pareiškėjo atžvilgiu neigiamas sprendimas yra laikomas taip pat sprendimu. Todėl FM mano, kad pareiškėjos patikslintame skunde nurodyti argumentai, kad FM neatsakė į kai kuriuos argumentus ir nepriima sprendimo dėl atitinkamų prašymų, t. y. vilkina sprendimų priėmimą, yra visiškai nepagrįsti. Mano, kad sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, t. y. šis sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo naikinti sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsakovo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. ((24.16E)-5K-1812915)-6K-1804401, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2018 m. liepos 11 d. raštą, teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje nesprendžiamas finansinės paramos panaudojimo tinkamumas ar paskirtos finansinės korekcijos (sankcijos) pagrįstumas.
Nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. kovo 7 d. su patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA, Agentūra) 2015-06-23 išvada Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-002/IT02 ir 2015-06-25 išvada Nr. VP3-3.4-ŪM-04-R-01-028/IT01 Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtas 5 procentų Projekto vertės korekcijas, sudarančias 172 217,01 Eur; FM 2016-02-05 sprendimą – raštą Nr.((24.16-03)-5K-1515451-5K-1525320-5K-1527575)-6K-1601200; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-02-26 įsakymus Nr. 4-158; Nr. 4-159; Nr.4-163; Nr.4-164.
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjos patikslintą skundą, 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6255-426/2016, kuriuo pareiškėjos patikslintą skundą atmetė. Pareiškėja nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, 2016 m. spalio 17 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Ne. eA-380-756/2018 paliko VAAT 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais palikta galioti pareiškėjai pritaikyta finansinė korekcija, pareiškėja 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 01.2-13-190 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtų 5 proc. vertės korekcijų“ kreipėsi į FM, prašydama: 1) atleisti nuo projektų finansinės korekcijos mokėjimo, 2) visiškai ar iš dalies kompensuoti išlaidas, susijusias su projektu finansinė korekcijos mokėjimu, 3) išdėstyti projektų finansinės korekcijos mokėjimą lygiomis dalimis 54 metams (e.b.l.29-32). Prašyme ir skunde iš esmės dėstomi argumentai, analogiški teismui pateiktam ir teismų instancine tvarka įvertintam skundui.
FM skundžiamu raštu iš esmės konstatavo, kad VAAT 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendime nagrinėjo rašte pateiktus argumentus. LVAT 2018 m. birželio 26 nutartimi bylą išnagrinėjo apeliacine tvarka, nutartis įsiteisėjusi. Pacitavo pareiškėjui teismų sprendimų motyvus, padarytas išvadas.
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
LVAT savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (lot. be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, reiškiančio, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).
Nagrinėjimu atveju, įvertinus skundžiamo rašto (sprendimo) turinį, darytina išvada, jog jis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Laikantis teisinio apibrėžtumo ir teisinių santykių stabilumo principų, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo apeliacine tvarka pareiškėjos skundą dėl pareiškėjai skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos sumažinimo (pritaikytos 5 proc. finansinės korekcijos) pagrįstumo, nustačius viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2018 m. birželio 26 d. sprendimą, administracinė byla Nr. eA-380-756/2018 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Taigi pareiškėjos vykdytas projektas, jo metu atlikti viešieji pirkimai, sudarytos sutartys, gauta valstybės (kartu su Europos sąjungos struktūrinių fondų) parama ir kt. su projekto įgyvendinimu susijusios procedūros, veiksmai ir neveikimas, buvo įvertinti nurodytoje administracinėje byloje svarstant pareiškėjai taikytos finansinės korekcijos teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Pareiškėja turėjo galimybę pateikti visus savo argumentus ir atsikirtimus, susijusius su atsakomybės už paramos panaudojimą (ne)taikymu, pritaikytos finansinės korekcijos ir jos dydžio teisėtumu ir pagrįstumu nurodytoje administracinėje byloje.
Vertinant Elektrėnų savivaldybės administracijos skunde dėstomus motyvus (kad LVAT nepasisakė dėl ANK 21 straipsnio, tai pat, kad LVAT nutartis dėl skaičiavimo rezultatų apvalinimo negalimumo aiškiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir ETT formuojamai praktikai, t. y. pareiškėjos manymu aspektus, kurie nebuvo įvertinti VAAT ir LVAT nagrinėjant administracinę bylą), pirmiausiai paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT bylos Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91)), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT bylą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Asmens netenkinantys teismo procesinio sprendimo motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginti motyvų nebuvimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-26-602/2017). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą iš esmės gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, tačiau tai nereiškia, kad teismas skunde išdėstytų argumentų neįvertino.
Pareiškėjas, ignoruodamas teismų nustatytas ir patvirtintas faktines aplinkybes, iš naujo bando inicijuoti pakartotinį faktinės situacijos įvertinimą, nors jis jau atliktas. Tokia situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai ir bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kaip teisingai pabrėžė skundžiamame rašte atsakovas, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teisminiu situacijos įvertinimu, neduoda teisinio pagrindo teisėtai reikalauti įpareigoti atsakovą FM pakartotinai įvertinti teismų nustatytas faktines aplinkybes. Iš neteisėto reikalavimo negali atsirasti teisė apskritai.
Vertinant pareiškėjos 2018 m. liepos 11 d. prašymus dėl išlaidų finansinei korekcijai kompensavimo ir mokėtinos korekcijos išdėstymo dalimis pažymėtina, kad šie pareiškėjo prašymai skundžiamame FM sprendime (rašte) taip pat buvo išspręsti motyvuotai į juos atsakant ir nurodant, kad projektų vykdytojų prašymus atidėti lėšų grąžinimo terminą arba leisti grąžintiną sumą grąžinti dalimis vertina administruojanti institucija, šiuo atveju Ekonomikos ir inovacijų ministerija (buvusi Ūkio ministerija). Tai atliekama remiantis aktualios redakcijos Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų 2005 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 590, 14 punktu. Taip pat skundžiamame rašte nurodoma, kad Ūkio ministerija dar 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad ši, norėdama grąžintiną lėšų sumą grąžinti dalimis, turi pateikti prašymą ir nurodyti priežastis, dėl kurių norima grąžintinų finansavimo lėšų sumą grąžinti dalimis bei pateikti finansinių ataskaitų, kopijas ir kitą reikšmingą informaciją. Taip pat atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad pagal projektų administravimo taisyklių nuostatas galimas grąžintinų lėšų išdėstymas ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Bet kuriuo atveju atsakovas pagrįstai, remdamasis galiojančiu teisniu reguliavimu, nurodė, kad jis nėra subjektas, kompetentingas spręsti prašymus dėl grąžintinų lėšų sumokėjimo atidėjimo ar grąžinimo išdėstymo dalimis.
Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas atsakovo atsakymas į pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. raštą yra neteisėtas ar nepagrįstas, surašytas netinkamai ir pasirašytas nekompetentingo pareigūno, t. y. neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, dėl ko teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Pareiškėjo argumentai apie vilkinimą atlikti veiksmus iš atsakovo pusės apskritai neturi šioje byloje teisinio pagrindo. Kiti pareiškėjo argumentai, dalinai išeinantys už ginčo šioje byloje nagrinėjimo ribų, nei atskirai juos paėmus, nei visumoje su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai patenkinti pareiškėjo nepagrįstus reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.